Amerikoniškas fašizmas, arba kritinė rasių teorija: Dr. Aruna Khilanani, kuri nori šaudyti baltuosius

 

Iš Pakistano kilusi JAV psichiatrė Aruna Khilanani balandžio 6 dieną išreiškė zoologinę neapykantą baltiesiems paskaitoje "Psichopatinė baltųjų proto problema". Paskaita vyko ne vietiniame BLM renginyje, o Jeilio universitete, ir dalyviai galėjo ją panaudoti kursų įskaitai - ji "atitinka Konektikuto valstijos nustatytą licencijavimo reikalavimą".

Keletas jos teiginių:

„Tokia yra bendravimo su baltaisiais kaina. Tai tavo paties gyvybės kaina, nes jie tave iščiulpia. Ten nėra gerų žmonių. Baltųjų žmonių kraujas verda. ... Fantazavau apie tai, kaip revolveriu iššaunu į galvą bet kuriam baltajam žmogui, kuris pasipainios mano kelyje, užkasu jo kūną ir šluostau kruvinas rankas, o pati išeinu palyginti be kaltės ir su džiaugsmu žingsniuoju tolyn. Tarsi būčiau padariusi pasauliui velnišką paslaugą. ... Mes prašome pamišusio, smurtaujančio plėšrūno, manančio, kad yra šventasis arba superherojus, prisiimti atsakomybę. Taip nebus. Jų smegenyse yra penkios skylės. Tai tarsi daužyti galvą į plytų sieną. Tai tiesiog nėra gera idėja“.

Jeilis visiškai nieko nedarė dėl jos pasisakymų, kol apie tai nepradėjo kalbėti žinomi konservatoriai. Savo laidoje apie tai kalbėjo Fox News žurnalistas Tucker Carlson  (~40′).

Kevin Macdonald nuomone, Khilanani yra vadovėlinis Frankfurto mokyklos kritinės teorijos, kritinės rasių teorijos pirmtakės, įtakos pavyzdys ir mano, kad Khilanani nuo pat mažens nekentė baltųjų žmonių ir rasdavo būdą, kaip tai išreikšti. Tiesiog šie žydų intelektualiniai judėjimai leido jai tai įforminti akademiškai.

Donaldas Trumpas paragino uždrausti kritinę rasių teoriją JAV mokyklose, sakydamas respublikonams "visuose lygmenyse" "nedelsiant imtis veiksmų, kad kritinė rasių teorija būtų uždrausta mūsų mokyklose". "Ir mes turėtume uždrausti ją darbo vietose. Turėtume uždrausti ją savo valstijose, turėtume uždrausti ją federalinėje vyriausybėje, tai turėtų būti padaryta nedelsiant", - pridūrė jis.

Mažiausiai 16 valstijų, įskaitant Arizoną, Teksasą ir Vakarų Virdžiniją, uždraudė dėstyti kritinę rasių teoriją - vis didesnę įtaką darantį idėjų rinkinį, kuriame pabrėžiamas sisteminis rasizmas ir pasisakoma prieš objektyvią tiesą.

Harvardo istorikas Jamesas Hankinsas, kalbėdamas apie Dr. Khilanani, sakė: "Tai, ką ji pasakė, yra tiesiai iš kritinės rasių teorijos. "Daugelis žmonių mano, kad jei kiti akademikai neprotestuoja, vadinasi, jie su tuo sutinka, tačiau universitetai nėra diskusijų draugijos, o dauguma iš mūsų tiesiog nori tęsti savo darbą. "Tačiau konservatoriai ir net kairiųjų pažiūrų akademikai mano, kad tai yra destruktyvu, ir pradeda apie tai kalbėti." Kadaise neaiški ideologija tapo pagrindiniu mūšio lauku JAV kultūriniuose karuose, skatindama tėvų grupes protestuoti ir net imtis teisinių veiksmų prieš švietimo tarybas. Trečios pagal dydį Floridos valstijos mokyklų taryba šią savaitę svarstė pasiūlymą nustatyti griežtas gaires dėl kritinės rasių teorijos, skatinančios mokinius gyvenimą laikyti neišsprendžiama juodaodžių ir baltaodžių kova, naudojimo. Tuo tarpu Vašingtono valstija, demokratų tvirtovė šiaurės vakaruose, įpareigojo vidurinių mokyklų mokytojus mokytis kritinės rasių teorijos.

Nuorodos:

https://www.thesun.co.uk/news/15175331/who-dr-aruna-khilanani/

https://www.unz.com/article/expressions-of-anti-white-hatred-in-high-places-aruna-khilanani-at-yale/

https://youtu.be/4NsjZUBE9lE

https://www.theaustralian.com.au/world/yale-in-damage-control-over-shoot-white-people-lecture/news-story/74e50d3ea5ae735b148545970550594

Konservatoriai išvien su Baltarusija kenkia Lietuvai ir Vokietijai

 

Europarlamentarui A.Kubiliui ES sankcijų Baltarusijai nepakanka ir jis reikalauja surengti tribunolą prezidentui A.Lukašenkai. Tik ar nuoširdus jo trydaliojimas?

„Jūs pažinsite juos iš vaisių“ Mt 7, 15–20. Kubiliaus ir panašių konservatorių vaisiai Lietuvai yra kartūs. Netekome kelių šimtų darbo vietų Druskininkuose, liks be krovinių Klaipėdos uostas, Lietuvos geležinkeliai, o elektra perkama per tarpininkus, kad kažkas pasipelnytų. Normalių valstybių politiką lemia ekonomika, o Lietuva gyvena antipasaulyje, kur viskas atvirkšiai.

Užblokuota „Belavia“, negalinti skraidti į ES, dabar skraido į Krymą, Vidurinę Aziją ir Artimuosius rytus, iš kur kas savaitę į Minską atskraidina keturis lėktuvus Sirijos ir Irako arabų, norinčių apsigyventi Vokietijoje, Austrijoje ar Švedijoje. Tai šalys, kurias arabai sistemingai nurodo apklausose kaip geidžiamiausiais imigracijai. To priežastis – didesnės išmokos, geresnės medicinos paslaugos, aprūpinimas būstu ir pan. Be to šiose valstybėse jau gyvena milijonai jų tautiečių. 

Vokietja yra geidžiamiausias tikslas daugumos atėjūnų, nepriklausomai ar jie plaukia į Italiją ar Graikiją, ar ateina per Baltarusijos sieną. Aštrindami santykius su Baltarusija, Kubilius ir panašūs politikieriai, tik kūria naujas problemas ne tik Lietuvai, bet ir Vokietijai – pagrindiniam ES ekonomikos varikliui.

Vakar Vokietijos dienraštis Handelsblatt papasakojo apie nelegalų migraciją iš Graikijos ir Vokietijos, bandymus šį procesą stabdyti.

Nuotraukoje, pabėgėlių prieglauda Atėnuose. Čia nėra tokios bazinės apsaugos kaip Vokietijos Hartz IV - nei vietiniams, nei užsieniečiams. Iš Graikijos kiekvieną mėnesį į Vokietiją atvyksta apie 1000 pabėgėlių. Kitos Šengeno valstybės taip pat fiksuoja didėjantį skaičių prieglobsčio prašytojų, kuriems jau suteiktas apsaugos statusas Graikijoje, bet kurie nenori ten likti dėl prastų gyvenimo sąlygų ir ateities perspektyvų stokos.

Vokietija ir dar penkios valstybės narės kreipėsi į ES Komisiją prašydamos pagalbos. Graikija atmeta bet kokią atsakomybę už šią antrinę migraciją. Atėnai griežtina migracijos politiką: nuo šiol prieglobsčio prašytojams iš penkių šalių, įskaitant Siriją, nebebus suteikiamas prieglobstis, jei jie atvyks iš Turkijos. Graikijos vyriausybė tikisi, kad tai padės sustabdyti nelegalią migraciją per Egėjo jūrą. Tačiau kitoms Šengeno valstybėms jau pripažintų pabėgėlių antplūdis iš Graikijos tampa vis didesne problema.

Prancūzija, Vokietija, Belgija, Liuksemburgas, Nyderlandai ir Šveicarija paprašė Europos Komisijos padaryti viską, kas įmanoma, kad sustabdytų antrinį migrantų srautą iš Graikijos.

Ši problema aktuali ne tik Atėnams, bet ir Romai bei Madridui - kitoms sostinėms, kurios prie išorinės Europos sienos kontroliuoja iš Afrikos pakrantės atvykstančius imigrantus. Vadinamųjų "antrinių srautų" klausimas tampa vis aktualesnis Europos politinėse diskusijose.

Vidurio ir Šiaurės Europos šalių problema labai aiški: jos nenori, kad prieglobsčio prašytojai, neatitinkantys reikalavimų, atvyktų iš valstybių, į kurias atvyko pirmiausia. Tai teisėtas prašymas, tačiau jis susijęs su didele problema: jei migrantai negali vykti per likusią Europos dalį, jie priversti likti Viduržemio jūros regiono šalyse. Todėl Viduržemio jūros regiono šalys turi prisiimti atsakomybę ne tik už prieglobsčio prašymų atmetimą, bet ir už žmonių, kurie negali vykti kitur, priėmimą ir aprūpinimą.

Problema tampa dar opesnė, nes ES išorės sienų kontrolė yra visiškai netinkama. Europos Audito Rūmai neseniai sukritikavo FRONTEX veiklą, kaltindami ją netinkamu valdymu ir išlaidomis, kurios visiškai nepagrįstos, palyginti su teikiamomis sienų kontrolės paslaugomis. Europos šalys negauna reikiamos pagalbos migrantų srautams valdyti, tačiau išlaidos FRONTEX agentūrai nuolat didėja, be to, pinigai leidžiami abejotinai ir be aiškios agentūros tikslo vizijos.

Frontex auditas, apie kurį minėta aukščiau, parodė, kad šios organizacijos investicijų ir rezultatų santykis nėra pakankamas. Frontex - 2004 m. sukurtos policijos pajėgos, kuriose dirba 750 pareigūnų, o jų biudžetas 2019 m. sieks 450 mln. eurų per metus. Ir kai buvo pradėta didinti agentų skaičių, siekiant iki 2027 m. pasiekti 10 tūkst., "Frontex" rezultatai nepagerėjo. Kita vertus, išlaidos išaugo kelis kartus ir iki 2027 m. turėtų siekti 900 mln. per metus. Audito Rūmų analizėje teigiama, kad šio tolesnio nesėkmingo bandymo problema yra ta, kad Frointex plėtra "nepagrįsta jokiais ankstesniais vertinimais". Ištekliai buvo naudojami neatsiklausus, kam reikalingi papildomi pinigai ir darbuotojai. Remdamasis šiais elementais, Audito Rūmai padarė išvadą, kad FRONTEX ne tik "nevisiškai įvykdė" 2016 m. jai suteiktus įgaliojimus remti valstybes nares kovojant su nelegalia imigracija ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu, bet ir susiduria su sunkumais "veiksmingai vykdyti jai priskirtą naują operatyvinį vaidmenį". Pažymima, kad Frontex neveiksmingumą lemia ir Europos Sąjungos veidmainystė, kuri įsitikinusi, kad gali apsaugoti savo sienas vengdama tokių veiksmų kaip grąžinimas. Europos svajonių pasaulyje neaišku, kokiomis priemonėmis Frontex agentai galėtų užkirsti kelią migrantams. O jei jiems tektų susidurti su teroristais, jie negalėtų išsitraukti net plunksnakočio. Tiesą sakant, iki šiol ES dar neišnagrinėjo įstatymų, kurie leistų tariamiems jos sienų sargams nešiotis ginklą.

Tai štai kokios neįgalios organizacijos Frontex premjerė Ingrida Šimonytė laukia į pagalbą, kad apsaugoti Lietuvos Baltarusijos sieną.

Manau, kad trydaliui Kubiliui visa tai puikiai žinoma, tiesiog šitas veikėjas dirba ne Lietuvai, bet Baltarusijai, ar Rusijai, o mums jis meluoja.

Nuorodos:

https://www.handelsblatt.com/politik/deutschland/migrationspolitik-deutschland-will-zuzug-von-fluechtlingen-aus-griechenland-stoppen/27266120.html

https://it.insideover.com/politica/muro-anti-migranti-europa-italia.html

https://www.ilgiornale.it/news/politica/lautocritica-delleuropa-frontex-spreco-non-ferma-i-1953095.html

Išvarykime velnią, neleiskime jam Lietuvoje įsigalėti!

 

Esu tikintis žmogus: tikiu, kad yra Dievas. Mano Dievas - Tėvynė Lietuva, prigimtinė šeimą. Taip pat aš tikiu, kad yra velnias. Aš jį matau įsikūnijusį į kai kuriuos žmones.

Aš matau velnio apsėstą Aušrinę Armonaitę, velnio sukurtas LGBT ir genderizmo ideologijas, skirtas naikinti šeimas, tautas, valstybes, Lietuvą.

Prieš metus, birželio 18 d., Palangoje aš prašiau Aukščiausiojo, kad suteiktų Aušrinei Armonaitei malonę ir kuo greičiau pasikviestų pas save.

Teikiamos jai malonės ženklus jau matau. Juk sakoma: „Jei Dievas nori nubausti, jis atima protą“. Ar ne tai matome Armonaitės geste - „Zich“!?

Juk ji susitapatino su paradą priimančiu Hitleriu. Tik paradas ne rudmarškinių, o šešiaspalvių ir ne Miunchene, o Vilniaus rotušės aikštėje.

Ar ne baisu? Narkotikai, prostitucija, alkoholis, šeimos naikinimas... Kur pabaiga?

Armonaitės ir Hitlerio siekiai tie patys: primesti savo ideologiją, kitaminčius išstumti į užribį ir susidoroti.

Kelkimės, stokime už vaikus, už šeimą, išvarykime velnią, neleiskime jam Lietuvoje įsigalėti!

Šimtai nelegalų plūsta iš Baltarusijos, bet jų Šimonytei negana, veš iš Italijos

 

2015 metais Vokietijos kanclerė Angela Merkel atvėrė Vokietijos sienas nelegaliems migrantams ir pakvietė juos visus atvykti į Vokietiją. „Svečiai juk nedirba, Merkel mus kvietė, mes jos svečiai“, - taip atvykėliai atsakinėjo korespondentams į klausimus, kuo ketina užsiimti Vokietijoje. „Mes atvykome ne dirbti, o gyventi“, - sakė daugelis.

2017 metais tokiu atėjūnų požiūriu turėjo progos įsitikinti „Lietuvos Ryto“ korespondentai. Vokiečių portale Pi-news buvo rašoma, kad lietuviai apklausė Miunchene gerai aprengtus ir besišypsančius somaliečius: „kokią profesiją darbui jie norėtų pasirinkti?“ Somalietis lietuviui atsakė: „Aš neturiu ketinimo Vokietijoje dirbti ir kada aš gausiu Vokietijos pilietybę, aš tuojau atsivešiu savo dešimties žmonių šeimą: brolius ir seseris pagal susijungimo programą. Mes čia, kad pasilikti visam laikui, mes mylime Vokietiją“. Dirbti? „Ne, ne, aš mėgstu vaikščioti po kalnus, bet ne dirbti. Aš atėjau, kad čia gyventi“, - pasakė jis nustebusiems lietuviams, kurie patys yra darbštūs žmonės, rašoma portale. Merkel valdžia tuomet dar vis įtikinėjo, kad atėjūnai yra „maksimaliai kvalifikuoti specialistai, talentingi ir motyvuoti amatininkai, inžinieriai, gydytojai ir advokatai“, rašoma Pi-news.

Kiek vėliau ditirambai tiems Merkel-svečiams ėmė tilti, kol paaiškėjo, kad tai mažaraščiai žmonės, o dauguma jų visai neraštingi, kad jie nenori ir nesugeba ko nors išmokti, o daugelis jų net nesiruošia Vokietijoje dirbti, bet visi nori atsivežti gausias savo šeimas.

Šiandien Merkel valdžia atsisako dalintis imigrantai su pietinėmis ES valstybėmis.

Vokietijos vyriausybinė koalicija, kaip rašoma portale Unser-mitteleuropa, atmeta Italijos reikalavimą perkelti atvykstančius pabėgėlius. Tiek Krikščionių demokratų sąjunga (CDU), tiek Socialdemokratų partija (SPD) pabrėžia, kad migracijos situacija Italijoje dar nėra tokia rimta, kad reikėtų kitų valstybių narių pagalbos, nors tiek Liberalų demokratų partija (FDP), tiek žalieji siūlo proporcingą paskirstymą.

CDU atstovas spaudai Thorstenas Frei nurodė, kad iki balandžio pabaigos Vokietijoje buvo pateikta apie 38 000 prieglobsčio prašymų.

Birželio 2 d. Delfi rašoma, kad Lietuvos vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pabrėžė, kad greta Lietuvos turime neprognozuojamą kaimyną – A. Lukašenkos režimą. „Tą nelegalių migrantų tendenciją Lietuvoje stebime jau kuris laikas. Jei lygintume skaičius, kokie jie dabar yra, tai per šiuos metus (iki birželio, A.L.) tų nelegalių migrantų, kurie atkeliauja iš Baltarusijos, nelegaliai kerta sieną, mes turime 189. Tie skaičiai yra dvigubi, jeigu lygintume su praėjusiais metais – per visą metų laikotarpį“, – posėdžio metu sakė vidaus reikalų ministrė.

Kaip patikslino A. Bilotaitės atstovė spaudai, nelegalaus asmens pervedimo per sieną kaina siekia 15 tūkst. eurų, o šeimos – 30 tūkst. eurų.

Birželį į Lietuvą per Baltarusijos sieną prasiskverbusius nelegalus suskaičiavau pagal VRM Valstybinės sienos apsaugos suvestinių duomenis.

2021-06-03 sulaikyta 19 asmenų grupė be dokumentų, manoma, iš Sirijos arba Irako, ir 5 asmenys su dokumentais: 4 – Baltarusijos piliečiai ir vienas Rusijos pilietis.

2021-06-04 buvo nustatyti 2 pažeidėjai iš Irako, kurių sudraskytus pasus pavyko rasti su šunimis.

2021-06-04 sulaikyti 26 asmenys, kurie su savimi neturėjo jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Pirminiais duomenimis tai Irako Respublikos ir Sirijos Arabų Respublikos piliečiai.

2021-06-05 sulaikyta 20 asmenų. Dauguma su savimi turėjo asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Pirminiais duomenimis tai Tadžikistano ir Kirgizijos Respublikų piliečiai.

2021-06-06 sulaikyti, manoma, 3 Afganistano piliečiai.

2021-06-06 sulaikyti 9 Irako piliečiai.

2021-06-07 sulaikyti 4 tamsaus gymio asmenys be dokumentų.

2021-06-08 sulaikyti 8 Irako piliečiai su asmens tapatybę patvirtinančiais dokumentais.

2021-06-08 sulaikyti dar 6 Irako piliečiai.

Tokiu būdu vien per 7 birželio dienas prieglobsčio Lietuvoje pasiprašė 102 žmonės, nelegaliai perėję Lietuvos sieną, tačiau Lietuvos premjerei Ingridai Šimonytei pasirodė to per maža ir ji pasisiūlė priimti dar 10 nelegalų iš Italijos. Tai, reikia manyti, tik pirma pradžia. Juk Lietuvos valdžia yra ne tam, kad tarnauti Lietuvai, bet tam, kad „gerai pasirodyti prieš Briuselį“, kaip yra sakęs prezidentas Gitanas Nausėda.

Afrikiečiai, pagrinde Sorošo finansuojamų NVO atvežtais į Italiją, viso sutiko dalintis 10 ES valstybių, tarp jų ir Lietuva. Šimonytė pasiteisino, kad galinti taip mažai priimti afrikiečių, nes pati susidūrė su migracijos problema iš Baltarusijos.

Šias metais į Italiją atvyko 11600 nelegalų. 30 kartų daugiau gyventojų už Lietuvą turinčiai Italijai tai sunki našta, o per savaitę 102 nelegalai ekonomiškai „galingai“ Lietuvai – vieni niekai, todėl galima marinti badu pensininkus ir neįgaliuosius, bet „gerai pasirodyti prieš Briuselį“ ir vežti papildomai nelegalus iš Italijos.

Mano bičiulis paklausė: „Kiek ilgai mes kentėsime šitų svoločių ir idiotų valdžią?“ Manau, kad neilgai, nes jie sunaikins Lietuvą, atsakiau jam.

Nuorodos:

https://lebionka.blogspot.com/2017/03/europos-naikinimo-kronika-4-antverpenas.html

https://www.pi-news.net/2017/03/arbeiten-nein-nur-leben/#more-560021

https://unser-mitteleuropa.com/deutschland-selbst-die-regierungskoalition-will-nichts-mehr-von-verteilungsquoten-fuer-migranten-wissen/

https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/1426725/tukstanciai-zmoniu-niekam-nerupi-es-paliko-italija-viena-tvarkytis-su-prieglobscio-prasytojais

Anton Blagin. Kaip laikraščio "Pravda" karo korespondentas Borisas Polevojus 1945 m. tapo melagingu Holokausto liudininku...

 

Vertimo šaltinis:https://cont.ws/@antonblagin/1997495

Žydų kilmės sovietų prozininkas Borisas Polevojus (tikroji pavardė Kampovas; gyvenimo metai: 1908-1981), knygos "Apysaka apie tikrą žmogų" autorius, Antrojo pasaulinio karo metais buvo laikraščio "Proletarskaja pravda" karo korespondentas, o 1941 m. spalio pabaigoje - "Pravdos" korespondentas.

1945 m. sausį Borisas Polevojus buvo priskirtas prie Pirmojo Ukrainos fronto, kuris, be kita ko, tų pačių metų sausio 27 d. išlaisvino iš nacių nelaisvės Aušvico-Birkenau stovyklos kalinius.

Rašydamas ataskaitą politinei vadovybei Polevojus stengėsi kuo geriau išnaudoti savo rašytojo talentą, kad aprašytų Aušvico baisumus, kurių jis nebuvo liudininkas. Visų pirma 1945 m. sausio 29 d. Pirmojo Ukrainos fronto politinės organizacijos viršininkas generolas majoras Jasečkinas iš "Pravdos" karinio korespondento B. Polevojaus gavo tokį dokumentą (jį Gynybos ministerija išslaptino visai neseniai, minint 70-ąsias Aušvico išlaisvinimo metines):

Šaltinis:https://function.mil.ru/news_page/country/more.htm?id=12006359%40egNews

Atkreipkite dėmesį į B. Polevojaus žodžius, kuriais jis savo "Ataskaitinėje pažymoje" aprašė didžiausią Aušvico krematoriumą, pažodžiui - "mirties konvejerį" (esą pastatytą nacių 1942 m.): "Tai buvo ilgas, beveik pusės kilometro ilgio pastatas, kurio gale buvo kalnakasių krosnys, ...nuo krosnių į šiaurę ėjo išilginis pastatas su metalinėmis grindimis... Šį pastatą kartu su krosnimis po Maidano proceso sunaikino vokiečiai, ir toje vietoje galima pamatyti tik jo liekanas."

"Beveik pusės kilometro ilgio pastate", kuris, anot Polevojaus, tarnavo kaip "mirties konvejeris", vienu metu turėjo tilpti daugybė tūkstančių žmonių. Jei naciai nuo 1942 m. Aušvice žmones naikino tokiomis didelėmis partijomis, tai tikrai buvo mirties stovykla, kurioje Antrojo pasaulinio karo metais nužudytųjų ir sudegintųjų skaičius turėjo būti skaičiuojamas milijonais...

Tačiau pažiūrėkite, kas atsitinka. "Boriso Pollevojaus ataskaitoje" minimas "Majdano procesas" vyko Lenkijos Liublino mieste nuo 1944 m. lapkričio 27 d. iki 1944 m. gruodžio 2 d. Tai buvo kitos, taip pat okupuotoje Lenkijoje esančios Majdaneko koncentracijos stovyklos pareigūnų teismas. Pasak B. Polevojaus, būtent po šio teismo proceso naciai sunaikino milžinišką Aušvico krematoriumą, kuriame buvo sudeginti milijonai žmonių, kad paslėptų savo baisių nusikaltimų pėdsakus. Iki tol, nuo 1942 m. vidurio iki 1944 m. gruodžio 2 d. imtinai (t. y. daugiau nei dvejus metus iš eilės), šis "mirties konvejeris", pasak Polevojaus, savo funkciją vykdė puikiai...

"Pravdos" karinis korespondentas Polevojus apie šį neegzistuojantį "mirties konvejerį" telegrafavo ir savo laikraščio vadovybei. 1945 m. vasario 2 d. numeryje "Pravda" išspausdino jo pranešimo pagrindu parengtą straipsnį "Mirties kombinatas Aušvice":

Šaltinis: laikraštis "Pravda", 1945 m. vasario 2 d. numeris, p. 3.

Atkreipkite dėmesį į Polevojaus žodžius: "Tai buvo didžiulis kombinatas, turintis savo padalinius, kurių kiekviena turėjo savo tikslą. Vienoje iš jų kaliniai buvo rūšiuojami: jie buvo skirstomi į tuos, kurie dar gali dirbti prieš mirtį, ir į senus, vaikus ir ligonius, kurie buvo nuteisti nedelsiant sunaikinti...". 

Taigi susipažinome su tuo, ką "Pravdos" specialusis korespondentas Borisas Polevojus 1945 m. sausį-vasarį pasakojo visai Sovietų Sąjungai, o štai kas iš tikrųjų įvyko ir ką matome savo akimis, remdamiesi nuotraukomis, kurias pirmosiomis Aušvico išvadavimo dienomis padarė Pirmojo Ukrainos fronto kariai: 

 

Aušvice buvo daug nedarbingo amžiaus vaikų ir, sprendžiant iš jų išvaizdos, jie nepatyrė ilgalaikio bado. Išlaisvinimo metu jie neatrodė išsekę.

Taip, jie buvo nacių koncentracijos stovyklos kaliniai, taip, jie patyrė nelaisvę, nepriteklių ir kančias, bet jei jie 1945 m. sausio 27-28 d. pasirodė prieš kamerų objektyvus, ir dar su vaikiškais kalinių drabužiais, tai paneigia Boriso Polevojaus teiginį, kad "vaikai, atvykę į Aušvicą, buvo nuteisti nedelsiant sunaikinti...". Žurnalistas, juo labiau karo korespondentas, privalėjo būti atsakingas už kiekvieną savo reportažo žodį...

Štai dar vienas melagingas Boriso Polevojaus liudijimas: "Mačiau tūkstančius Aušvico kankinių - žmonių, išsekusių taip, kad jie svyravo kaip šešėliai vėjyje..."

Boriso Polevojaus melą dar kartą demaskuoja 1945 m. sausio 27 d. Aušvice darytos nuotraukos: jis negalėjo matyti tūkstančių išsekusių žmonių! 

Žinoma, Aušvice taip pat buvo išsekusių ir labai išsekusių kalinių. Tai buvo tie, kurie dėl pavojingų infekcinių ligų atsidūrė tarp gyvybės ir mirties. Kai jie mirė, jų kūnai iš karto buvo nugabenti į krematoriumą... Tam tikslui buvo pastatyti Aušvico krematoriumai...

Pagrindinė Aušvico kalinių masė išlaisvinimo metu atrodė taip:

Be to, istorikai teigia, kad: "Kai Aušvicas buvo išvaduotas, jame buvo 7500 kalinių, daugiausia vaikų ir neįgaliųjų..." Suaugusius darbingus kalinius naciai greičiausiai išvežė į Vokietiją.

Kaip atrodė suaugę (neįgalūs) Aušvico kaliniai, galime spręsti iš dviejų aukščiau pateiktų nuotraukų, o apie Aušvice laikytų vaikų fizinę būklę jau žinome. Daugeliu atvejų ji buvo patenkinama. Išlaisvinti vaikai neatrodė kaip vėjyje siūbuojantys šešėliai.

Dabar sunku pasakyti, ko tikėjosi karinis korespondentas B. Polevojus, kurdamas šią dezinformaciją apie Aušvico "mirties fabriką".  Tikriausiai jis manė, kad niekas niekada neatskleis jo melo ir net nebandys to padaryti, nes iš karto pasakė, kad po 1944 m. gruodžio įvykių "naciai stengėsi paslėpti savo baisiausių nusikaltimų pėdsakus, jie sunaikino "mirties kombinatą", ir tada, jei neliko jokių pėdsakų, apie kokius faktus, išskyrus žmonių parodymus (ar melagingus parodymus?!), galėtume kalbėti?! 

Tačiau, kaip paaiškėjo, B.Polevojus taip manė veltui! Kurdamas savo melą jis nežinojo, kad 1944 m. virš Aušvico skraidė britų šnipinėjimo lėktuvai ir darė koncentracijos stovyklos nuotraukas iš oro. Jų darytos nuotraukos, žinoma, kurį laiką buvo įslaptintos, bet po kelerių metų slaptumo žyma buvo panaikinta (kaip ir B. Polevojaus "memorandumo" atveju), ir jos tapo viešai prieinamos. O dabar, atsiradus internetui, kiekvienas gali išstudijuoti šias aerofotonuotraukas ir įsitikinti, kad Aušvico teritorijoje niekada nebuvo "beveik pusės kilometro ilgio" pastato, kuris būtų veikęs kaip "mirties konvejeris", todėl "Pravdos" karinis korespondentas Borisas Polevojus (Kampovas) 1945 m. sausio 29 d. veikė kaip melagingas Holokausto liudytojas!

Ši Aušvico aeronuotrauka daryta 1944 m. rugpjūčio 23 d., kai, Boriso Polevojaus žodžiais tariant, "mirties konvejeris" dirbo visu pajėgumu ir vienu metu buvo sunaikinta 2000 žmonių. Kur yra šis beveik pusės kilometro ilgio pastatas!

Citata iš B. Polevojaus straipsnio "Aušvico dūmai", parašyto 1946 m. balandžio 15 d.: "Kai mūsų lėktuvai vis dar skraidė virš didžiulės koncentracijos stovyklos, rinkdamiesi nusileidimo vietą, prisimenu, kad iš trijų žemų kvadratinių vamzdžių, apgaubusių stovyklos teritoriją, veržėsi sunkūs rudi dūmai...  Tūkstančiai žmonių keistais dryžuotais drabužiais bėgo į mus iš visų pusių. Jie klupo, krito, šokinėjo ir vėl bėgo, dūsavo, mojavo rankomis, juokėsi ir verkė vienu metu. Iš jų, šių Aušvico kankinių, kuriuos nuo mirties išgelbėjo Raudonoji armija, sužinojome, kokie dūmai tvyrojo virš stovyklos, apgaubdami apylinkes ir pripildydami mūsų krūtines sunkios smarvės. Raudonosios armijos smūgis šioje vietoje buvo toks galingas, kad gausūs stovyklos esesininkai ryte pabėgo, paskubomis spėję susprogdinti dujų kameras ir kai kurias krosnis, tačiau kai kurie iš jų liko gyvi ir, sukrauti su kalnais lavonų, toliau rūkė, savo dūmais nuodydami orą..."

Reikia turėti tiesiog liguistą vaizduotę ir nedraugauti su protu, kad galėtum parašyti tai, ką B. Polevojaus tekste paryškintu šriftu paryškinau. Krematoriumai, kurie iš tikrųjų veikė Aušvice (jų buvo keletas, o krosnys buvo skirtos vienam lavonui įdėti į krosnį), daugiausia buvo skirti deginti nuo infekcinių ligų, pavyzdžiui, vidurių šiltinės, mirusių žmonių kūnams. Ir tik didelis melagis galėtų juos apibūdinti kaip "sukrautus kalnais lavonų". 

Dar vienas įdomus istorijos posūkis:

Informacija iš Vikipedijos: "1946 m. balandžio 15 d. B. Polevojus matė, kaip Niurnbergo tribunolas apklausė Aušvico vyriausiąjį nacių egzekucijos vykdytoją, buvusį komendantą Rudolfą Huesą. Polevojus papasakojo šios apklausos detales straipsnyje, pavadintame "Aušvico dūmai", parašytame "Sovinformbiuro" redakcijai tą pačią 1946 m. balandžio dieną..." Šaltinis: https://ru.wikipedia.org/wiki/...

Kitaip tariant, čia pranešama, kad "Pravdos" karo korespondentas B. Polevojus, kuris 1945 m. sausio 29 d. kalbėjo kaip melagingas Holokausto liudytojas, buvo komandiruotas į Niurnbergą dalyvauti 1946 m. balandžio 15 d. vykusioje labai svarbioje pirmojo Aušvico komendanto Rudolfo Huesso apklausoje. Hesas stovyklos komendantu buvo nuo 1940 m. gegužės 1 d. iki 1943 m. gruodžio 1 d. Nuo jo prisipažinimo priklausė, ar pralaimėję vokiečiai, visi Vokietijos piliečiai, netrukus sumokės žydams piniginę kompensaciją už vadinamąjį Holokaustą.

Santrauka: "Senovės graikų kilmės žodis "holokaustas" iš pradžių turėjo siaurą religinę "deginamosios aukos" reikšmę, tačiau XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje žydų rašytojai pradėjo jį taikyti žydams, todėl bet kokia masinio jų išnaikinimo grėsmė buvo paskelbta holokaustu." Štai ryškiausias to pavyzdys iš dar 1919 m.: JAV senatoriaus Martino Glino straipsnis "Žydų nukryžiavimas turi būti sustabdytas!".

1919 m. Martinas Glinnas 7 kartus pavartojo klišę "šeši milijonai", kalbėdamas apie žydus, kurių gyvybei, jo manymu, tuo metu grėsė pavojus, o kartą savo tekste pavartojo terminą "holokaustas", susiedamas jį su skaičiumi "šeši milijonai aukų".

Todėl, kad buvęs Aušvico komendantas Rudolfas Hesas (Rudolf Hoess) per apklausą paliudytų, jog Antrojo pasaulinio karo metais, 1939-1945 m., naciai tikrai vykdė holokaustą prieš žydus, prieš jį buvo panaudotos visos įmanomos spaudimo priemonės, įskaitant subtilius kankinimus. 

Ši R. Heso su mėlynėmis ant veido nuotrauka buvo padaryta po to, kai 1946 m. balandžio pradžioje Didžiosios Britanijos atstovai jį reguliariai tardė vienutėje:

1946 m. balandžio 15 d. rytą įvyko netikėtas įvykis. Rudolfas Hesas Tarptautiniame kariniame tribunole pasirodė ne kaip kaltinamasis, o kaip liudytojas, nors vėliau vis tiek buvo teisiamas kaip kaltinamasis karo nusikaltimais ir, be kitų aukšto rango nacių, buvo pakartas. Tačiau 1946 m. balandžio 15 d. jis kažkam buvo reikalingas kaip liudytojas, aiškiai pasakysiu: kaip žydų holokausto liudytojas. Žinoma, jo liudijimas teisme tapo sensacija visiems. Po žiaurių kankinimų Rudolfas Hesas viso pasaulio žurnalistų akivaizdoje ir kitų kaltinamųjų nacių nusikaltėlių nuostabai prisipažino įvykdęs baisiausius istorijoje žinomus nusikaltimus. Tačiau svarbiausia, kad Hesas atskleidė, jog asmeniškai iš Himmlerio gavo įsakymą naikinti žydus. Jis apskaičiavo, kad Aušvice (Osvencime) buvo sunaikinta

3 000 000 žmonių, iš jų 2 500 000 - dujų kamerose. 

Kaip rašė žymus prancūzų mokslininkas, Sorbonos universiteto profesorius ir istorinio tyrimo "Kaip britams pavyko sučiupti Rudolfą Hesą" autorius Robertas Faurissonas, "Rudolfo Heso prisipažinimai buvo kertinis akmuo teorijos, kad sistemingas žydų naikinimas, ypač dujų kamerose, buvo istorinė tikrovė.  

Iš tikrųjų šiuo sensacingu Rudolfo Heso prisipažinimu prasidėjo žydų holokausto istorija, o pati nacių koncentracijos stovykla Aušvicas buvo pripažinta pagrindine žydų naikinimo vieta... 1946 m. Niurnbergo tribunolo galutiniame nuosprendyje nacių nusikaltėliams buvo rašoma: "...Aušvico klausimu tribunolas išklausė Heso, kuris nuo 1940 m. gegužės 1 d. iki 1943 m. gruodžio 1 d. buvo stovyklos komendantas, parodymus. Jis teigė, kad per tą laikotarpį vien Aušvico stovykloje buvo išžudyta 2 500 000 žmonių, be to, 500 000 žmonių mirė nuo ligų ir bado..."

Sovietų kaltinimo pusė primygtinai teigė, kad Aušvice žuvo "daugiau kaip 4 milijonai žmonių", ir šis skaičius - 4 000 000 - galiausiai atsispindėjo 1948 m. Aušvico memoriale devyniolika kalbų pastatytose atminimo lentose:

Ši memorialinė lenta, skirta keturiems milijonams žuvusių Aušvico kalinių, stovėjo memorialo teritorijoje nuo 1948 m. iki 1990 m., vėliau ji buvo demontuota. SSRS pradėjo "perestroiką ir glasnost", o Europos lyderiai staiga suprato (išslaptinus dalį sovietinių archyvų, kuriuose buvo 1945 m. sausio 27 d. Raudonosios armijos užgrobtos Aušvico apskaitos knygos), kad nurodytas Aušvico aukų skaičius buvo ne kas kita, o "sovietinė propaganda" ir neatitiko tikrovės. 

Beveik trejus metus Vakaruose vyko diskusija apie priimtiną aukų skaičių. Tuo metu iš pasaulio žemėlapio išnyko SSRS, vietoj jos buvo įkurta Rusijos Federacija, o Vakaruose atsirado Europos Sąjunga. Ir tik po šių politinių įvykių Vakarų valstybių vadovai sutarė dėl Aušvico aukų skaičiaus: "apie pusantro milijono žmonių, daugiausia žydų". Dabar Aušvico memoriale galima išvysti naujas atminimo lentas su naujais skaičiais, tarp jų ir rusų kalba:

Ką gauname? 

Ir mes sužinome, kad ne tik "Pravdos" karo korespondentas Borisas Polevojus (Kampovas) buvo melagingas Holokausto liudytojas, kuris išgalvojo Aušvico siaubą, kurio nebuvo tokio masto, kokį jis aprašė, bet ir buvęs Aušvico komendantas Rudolfas Huesas (Rudolf Hoess), kuris kankinamas prisipažino sunaikinęs tris milijonus žmonių, iš kurių 2 500 000 tariamai buvo nužudyti dujų kamerose.

Dabar Vakaruose pripažįstama (atminimo lentos Aušvico memoriale yra akivaizdus ir nenuginčijamas faktas), kad šie skaičiai yra melas ir sovietinė propaganda...

Nors naujasis Aušvice žuvusiųjų skaičius "apie pusantro milijono žmonių" taip pat toli gražu neatitinka tikrovės. Ją reikėtų sumažinti dešimt kartų.

Tęsinys kito mano straipsnio "Aš aklai tikėjau 6 milijonų žydų holokaustu, o paskui pamačiau šviesą ir supratau, kad tai buvo propaganda" temos.

2021 m. gegužės 26 d. Krasnodaras. Antonas Blaginas

Eduardas Hodos apie Ukrainoje priimtą antisemitizmo įstatymą: "Pasiuntinys pasakė - pacanas padarė" (video)

 

https://youtu.be/zdPp1QnL-9k

Nors, kaip tvirtina vyriausias Ukrainos Chabado rabinas Kameneckis, Ukrainoje nėra antisemitizmo, šios šalies parlamentas, paskatintas Izraelio ambasadoriaus, priėmė "Antisemitizmo įstatymą". Apie tai savo video pasakoja Ukrainos publicistas Eduardas Hodos.

Svetlana Tichanovska Lenkijoje sukėlė politinį skandalą

 

Praėjusią savaitę Baltarusijos opozicijos lyderė, pati save paskelbusi Baltarusijos prezidente, Svetlana Tichanovska, išlaikoma už Lietuvos ir Lenkijos mokesčių mokėtojų pinigus, Lenkijoje sukėlė politinį skandalą, mėgindama kištis į Lenkijos vidaus politiką.

Jacekas Karnovskis (Jacek Karnowski) dienraštyje „wPolytice“ pažymi, kad Lenkijos valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ politikai pranešė apie paskelbtą informaciją, kad buvusi kandidatė į Baltarusijos prezidentus svečiuosis "Campus Poland of the Future". Tai, jo žodžiais, politinis renginys, kurį rugpjūčio mėn. planuoja Rafalas Trzaskowskis ir kuris vyks Olštyne, universiteto miestelyje. Renginio svečiu, be kita ko, bus Budapešto meras Gergely Karácsony - tikėtinas ministro pirmininko V. Orbano varžovas dėl vyriausybės vadovo posto per kitais metais vyksiančius parlamento rinkimus.

„Jei Tichanovska nori reklamuoti antidemokratinę opoziciją Lenkijoje ir pasirodyti Trzaskowskio mitinge, ji turėtų ieškoti pagalbos Maskvoje, tačiau mes turėtume remti Baltarusijos opoziciją, kuri nėra mūsų oponentų pusėje“, - pažymėjo Karnovskis.

Lenkijos Seimo pirmininko pavaduotojas Ryszardas Terlecki pažymėjo, „kad tuo metu, kai Lenkijos vyriausybė Europoje ragina remti laisvą Baltarusiją, kovoja už lenkų tautinės mažumos teises, finansuoja nepriklausomą televiziją, teikia įvairią pagalbą Baltarusijos aktyvistams, ponia Cichanouska sutinka dalyvauti opozicijos, kuri Lenkijoje nepripažįsta demokratinių rinkimų rezultatų, abejoja valstybės institucijų teisėtumu ir remia įstatymus pažeidinėjančius teisėjus, mitinge.“

Karnovskio nuomone, „Lenkijos opozicija įtraukė Baltarusijos opozicijos lyderį į nacionalinį partinį žaidimą. Juk dalyvavimas Olštyne vyksiančiame susitikime įteisins stiprią antivyriausybinę žinią. Pranešimas, kuriame, galime būti tikri, skambės žodžiai apie demokratijos, režimo, autoritarizmo, fašizmo pabaigą. Ne, ne Baltarusijoje, o čia, Lenkijoje. Iš tiesų šis klausimas yra pagrįstas. Baltarusijos opozicija turi atsakyti į klausimą, ar ji laiko Lenkiją antrąja Baltarusija, kaip mano J. Tokarczuk ir kaip mano daugelis mūsų opozicijos atstovų, ar ji nepritaria šiai tezei. Ji taip pat turi atsakyti į klausimą, ar ji nori nuversti valdžią Minske, ar ji taip pat tam tikru mastu suinteresuota nuversti valdžią Varšuvoje, o platesnėje perspektyvoje - visą socialinę santvarką.“

Gali būti, rašo Karnovskis, „kad ponia Cichanouska priėmė kvietimą į Olštyną dėl žinių stokos arba dėl prielaidos, kad paramos reikia ieškoti ten, kur kur ją duoda. Tai suprantamas požiūris, tačiau neteisingas ir neapgalvotas. Kontekstas visada svarbus ir turi pasekmių. Šiuo atveju kontekstas aiškus: tai yra drąsios moters panaudojimas vidaus politikos žaidimui, siekiant suteikti patikimumo itin veidmainiškam mūsų šalies įvaizdžiui. Tai veidmainystės lygis, kuris labai kenkia Baltarusijos reikalui, nes jei Lenkija yra Baltarusija, jei Lenkija yra kaip Baltarusija, vadinasi, ji yra juokinga, o ne pavojinga“.

O kokią naudą Lietuvos valstybė gavo iš konfrontacijos su Baltarusija, kiek mūsų valstybei kainavo visa tai, kiek kainuoja Tichanovskajos ir jos brigados išlaikymas Lietuvos mokesčių mokėtojams? O gal tai įrankis griausti mūsų valstybę? Lenkai jau įsitikino, kad namų šeimininkė Tichanovskaja yra kvaila marionetė, galinti tik įnešti sumaištį ir nei per nago juodymą nepadedanti baltarusių tautai. Ar griovimas kada nors buvo pagalba? Lietuvos valdžiai, mano nuomone, laikas atsikvošėti.

https://wpolityce.pl/polityka/553642-czy-bialoruska-opozycja-tez-uwaza-polske-za-druga-bialorus