The Jarusalem Post pranešė, kad
„grupė Izraelio aktyvistų kviečią statyti sinagogą ant
Šventyklos kalno ir atidaryti ją žydų maldai.“ Kovo 3 dieną
čia susirinko daugiau negu 50 viso religinio judaizmo spektro
atstovų, kad aptarti situaciją. Tarp susirinkusiųjų minimi
Izraelio rabinato nariai, rabinai Yehudah Glick (Likud), Baruch Marzel (Otzma Yehudit).
Šventyklos kalnas yra švenčiausia judėjų
vieta, kur buvo pirmoji ir antroji šventyklos. Nuo vasario ant Šventyklos kalno vyko
riaušės, kai tūkstančiai palestiniečių šturmavo Aukso vartus,
kurie teismo sprendimu buvo uždaryti nuo 2003 metų. Policija suėmė
kelis musulmonų lyderius ir uždraudė jiems 40 dienų įeiti į
Aksos mečetės kompleksą. Atsakydami į tai, musulmonai prie Aukso
Vartų esančią 1500-metę struktūrą pertvarkė į mečetę. Šiuo
metu pas musulmonus yra dar keturios mečetės ant kalno, tuo tarpu
žydai čia melstis negali. Priminsiu, kad Aukso
Vartai – pagrindiniai vartai per kuriuos žydai patekdavo į
pirmąją ir antrąją Šventyklas. Dabar jie užmūryti. Dar yra 11
vartų. 10 – skirtų musulmonams, vieni – visiems kitiems. Šeši
vartai yra užmūryti.
Žydų aktyvistai tvirtina, kad
musulmonai, atidarę Aukso Vartus ir sukūrę naują mečetę pažeidė
susitarimą dėl status kvo. Izraelis pamėgino uždaryti vartus, bet
musulmonai atsisakė, grasindami prievarta. Aktyvistai pareiškė,
kad tuo atveju, jeigu status kvo bus pažeistas, tuomet ir žydai
turi turėti galimybę prie Aukso Vartų turėti maldos vietą.
Yaacov Hayman, vadovas
organizacijos kovojančios už pastatymą sinagogos ant Šventyklos
kalno, pasakė, kad Šventyklų laikais prie jo visada buvo
sinagoga, apie tai kalbama Talmude. Organizacijos planuose yra
pastatyti ant Šventyklos kalno keturias sinagogas.
Šventyklos kalnas yra pati švenčiausia
vieta žydams. Asaf Fried, atstovas žydų organizacijų asociacijos
už žydų teises į Šventyklos kalną, pasakė, kad šį kartą
tikslas gali būti pasiektas, nes Izraelyje rinkimų periodas, kas
įgalins daryti poveikį politikams. Kovo 14 dieną grupė
organizuoja masines eitynes į Šventyklos kalną. Tikimasi, kad
šimtai žydų šioje akcijoje dalyvaus ir širdyse melsis. Kovo
pabaigoje vyks akcija prie Aukso vartų.
2017 metų gruodžio 6 dieną JAV
prezidentas Donaldas Trampas Jeruzalę pripažino Izraelio sostine.
Kas bus toliau? Toliau turėtų būti nugriauta Al-Aksos mečetė,
pastatyta Trečioji šventykla, o joje karūnuotas mošiachas,
krikščionių vadinamas antikristu. Izraelis ir Sinedrionas
pasiruošę nugriauti Al-Aksos mečetę ir pradėti jo vietoje
šventyklą, kurioje bus karūnuotas judėjų mošiachas.
Sinedrionas prašė Trampo ir Putino
pastatyti Jeruzalėje trečią šventyklą
2016 metų lapkričio 10 dieną
portalas Breaking Israel News pakvietė JAV ir Rusijos
prezidentus apjungti savo pastangas ir įvykdyti Biblijoje aprašytą
pavedimą atstatyti Jaruzalėje trečią šventyklą.
The millenium report Donaldui Trampui
tapus JAV prezidentu rašė: „Jeigu dar buvo kokios tai
abejonės, tai dabar jos pradingo. Trampo užsienio politika Artimųjų
Rytų atžvilgiu buvo pilnai suderinta su bendra Izraelio-Sauditų
planu, žinomu kaip projektas Didysis Izraelis (DI). Šis slaptas
projektas yra pilnai remiamas Jungtinių Valstijų, Didžiosios
Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir kitų stambių NATO
narių. „Didysis Izraelis“: sionistų planas Artimuosiuose
Rytuose.
Judaizmas, neoliberalizmas ir ES
Neoliberalizmas yra ES valdančiųjų
ideologija. Jai atstovauja A.Merkel, M.Makronas,
Ž-K.Junkeris, Europos komisarai, dauguma šio Europos parlamento
deputatų, jai atstovauja dauguma Lietuvos politikų.
Koks gi yra neoliberalizmo santykis su
judaizmu?
Kad geriau suprasti šį klausimą, aš
pacituosiu garsaus publicisto Izraelio Šamiro straipsnį
„Liberalizmo religinės
šaknys“.
Šamiras šiame straipsnyje rašo,
kad mokymas apie „liberalią demokratiją ir žmogaus teises“
yra „kriptoreligija, sekuliarizuota judaizmo forma, arba
neo-judaizmas; jo pasekėjai atgamina pažiūras, charakteringas
judėjams; judėjai dažnai pasireiškia rolėje naujo tikėjimo
pamokslininkų, bet tuo pat metu tiki Izraelio sakralumu. Iš
tikrųjų, kad Olandijoje sudegina mečetes, o Izraelyje sugriauna
cerkves, tai nesukelia jokių emocijų lyginant su tuo, kas
prasideda, kada ant sinagogos sienos piešia grafiti, JAV nustato
laipsnį lojalumo savo sąjungininkų pagal jų santykius su žydais.
Holokausto muziejus (o tiksliau, Šventykla) yra greta Baltųjų
Rūmų.“
„Jaučiamas pastebimas ryšys tarp
paleo-judaizmo su jo nauja versija. Žydų valstybėje įsikūnijo
paranojiška baimė ir neapykanta judėjų į kitatikius, tuo metu
kai Pentagono politika yra pasireiškimas tos pačios baimės, bet
jau pasaulio mastu. Neo-judaizmo idėjos buvo suformuluotos žydų
nacionalisto Leo Štrauso ir buvo perimtos žydų žurnalistų,
rašančių „New York Times“. Egzistuoja projektas statybos
naujos Jeruzalės Šventyklos vietoje Al-Aksos mečetės, kad
palaikyti neo-judaizmą egzoteriniais ritualais.“
Autorius pažymi svarbią judaizmo
ypatybę: „Kaip romėnų dievas Janus, pas judaizmą yra du veidai,
vienas – atsuktas į judėjus, o kitas – atsuktas į nejudėjus.
Judaizmas reikalauja priešingų dalykų iš judėjų ir ne-judėjų.
Tuo jis skiriasi nuo krikščionybės, islamo, budizmo. Šios
didžiosios religijos neteikia reikalavimų tiems, kas nėra jų
pasekėjai, išskyrus vieną reikalavimą – tapti jų pasekėjais.
Judaizmas nereikalauja iš gojo tapti judėju. Dar daugiau, jis tam
nepritaria, jei ir ne tiesiog uždraudžia.
Judaizmas iš gojo reikalauja neturėti
religijos, netikėti į nieką, išskyrus Dievą pačiu bendriausiu
požiūriu, nešvęsti savo religinių švenčių, neteikti paramos
savo gentainiams. Visos mūsų aprašytos idėjos neoliberalizmo
sutelpa į šią koncepciją.
Individo teisės priešpastatomos
kolektyvo teisėms – pas gojų nėra kolektyvinių teisių.
Teisę į kolektyvinį, grupinį žaidimą priklauso tiktai (neo)
judėjams, o likusieji turi žaisti individualiai. Tiksliau: žmogaus
teisės jums, kolektyvo teisės – mums. Dirbančiųjų
internacionalas likviduotas, bet auga turtingųjų internacionalo
vaidmuo, kalbant Maksimo Kantoro žodžiais.
Gynimas mažumų, daugumos teisių
neigimas – suprantamas mažumos religijos vardan.
Privati MIP priklausomybė, išimtinė
kapitalo teisė formuoti visuomenės nuomonę. Tai surišta su
judaizmo, kaip konkuruojančios bažnyčios, pasaulėžiūra, kuri
nori valdyti liaudį.
Moterų gynimas ir homoseksualūs
santykiai – turima omenyje šeimos likvidacija. - Judaizmas
netiki į gojo šeimą. Šeimos likvidavimas padidina darbininko
našumą.
Antirasizmas – numato vietinių
(kamieninių) gyventojų didesnių teisių neigimą. Tai natūralu
judėjui, kuris nėra kamieninis gyventojas nei vienoje šalyje.
Liberalioje paradigmoje antirasizmas leidžia importuoti pigią darbo
jėgą, padeda užsienio korporacijoms veikti svetimoje teritorijoje.
Ekonominio savistovumo
propaganda numato draudimą socialinės savitarpio pagalbos,
Viena iš judaizmo nuostatų, pagal kurią už judėjų bendruomenės
ribų bet kokia savitarpio pagalba yra uždrausta.
Antikrikščioniškos propagandos
laisvė. Kaip mes jau pasakėme, realus liberalizmas nekovoja su
judaizmu. Taip, Amerikoje uždrausta statyti krikščionių religijos
simbolius viesuomeninėse vietose, bet leidžiama statyri Hanukos
žvakes. Daugumoje šalių judaizmo kritika baudžiama – Rusijoje
buvo daug žydų organizacijų bandymų patraukti į teismą
kritikus.
Demokratija: jeigu tu nesutinki su
aukščiau išdėstytais principais, tai tavo balsas nesiskaito, o
jeigu sutinki – tai nesvarbu, už ką tu balsuosi. Taip, Izraelyje
vadinamu demokratija, nors gojų gyventojų dalis neturi balso
teisės, o skirtumas tarp žydų partijų menkas, Demokratinė Chamas
pergalė Palestinoje arba Lukašenko Baltarusijoje buvo sutikta su
durtuvais. Serbijoje vyko rinkimai, kol nebuvo išrinkti pageidaujami
kandidatai.
Ir taip, mes pasiekiame išvadą –
šiuolaikinis liberalizmas – tai judaizmas jo specialioje, skirtoje
ne-žydams versijoje, o ne laisvė nuo religijos, kaip tvirtina jo
šalininkai.“
Nuorodos:
https://en.wikipedia.org/wiki/Yehuda_Glick
Nano ankstesni straipsniai, liečiantys
Jaruzlės Šventyklos temą:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą