Ne visų ES valstybių vyriausybės yra tokios parsidavusios svetimiems ir korumpuotos, kaip „landsberginė šaika“ Lietuvoje, todėl atsisako priimti amerikonų vežamus Afganistano piliečius. Priežastys kelios: afganistaniečiai ES išsiskiria didžiausiu nusikalstamumu, o tarp tų „pabėgėlių" daug Islamo valstybės ir Alkaida teroristų, kuriuos iš Sirijos ir Irako JAV buvo perkėlusios į Afganistaną.
Afganistaniečiai išsiskiria ypač žiauriais grupiniais moterų išprievaravimais ES. Pačius žausiausius jų nusikaltimus, kuriuos valdžia paprastai dangsto, nepavyko paslėpti nuo visuomenės.
Austrijos teismo vertėjas afganistanietis teigia, kad „juos motyvuoja gili ir nuolatinė panieka Vakarų civilizacijai. Europiečiai jiems yra priešai, o jų moterys - teisėtas grobis, kaip ir visi kiti dalykai, kuriuos iš jų galima atimti: būstas, pinigai, pasai. Jų įstatymai nesvarbūs, jų kultūra neįdomi, o galiausiai jų civilizacija vis tiek žlugs dėl mūsų vadovaujamos ordos. Nėra prasmės asimiliuotis, sunkiai dirbti ar stengtis susikurti padorų gyvenimą: Šie europiečiai yra pernelyg švelnūs, kad galėtų jus rimtai nubausti už nusižengimus, ir jų dienos suskaičiuotos“.
Kur bus vežami afganistaniečiai ?
Vokiečių DW rašo, kad ES vidaus reikalų ministrai nori surengti neeilinį aukščiausiojo lygio susitikimą, kad aptartų padėtį Afganistane ir pabėgėlių priėmimą. Kol kas ES laukiami tik su Vakarais bendradarbiavę afganistaniečiai.
Liuksemburgo užsienio ir Europos reikalų ministras Jeanas Asselbornas paragino kolegas paremti namus praradusius afganistaniečius. "Mums reikia kvotų teisėtai į Europą atvykstantiems pabėgėliams iš Afganistano", - sakė Asselbornas. - ES šalys turėtų pagaliau parodyti, kad esame pasirengę padėti žmonėms.
DW nuomone, šis raginimas nebus išgirstas ir pateikia afganų priėmimo prognozes atskirose ES valstybėse:
Austrija
Vienas griežčiausių atsisakymų priimti afganų pabėgėlius buvo Austrijos vidaus reikalų ministro Karlo Nehammerio pareiškimas. Jis teigė, kad šiuo metu nėra jokios priežasties afganistaniečius siųsti į Austriją, ir pasisakė už tai, kad su Afganistanu besiribojančiose valstybėse būtų steigiami deportacijos centrai. Nehammeris sakė, kad dabar pagrindinis prioritetas turėtų būti "derybos su Afganistano kaimyninėmis šalimis siekiant užtikrinti apsaugą ir pagalbą regione". Be to, Austrijos ministras teigė, kad visa ES turi stiprinti savo išorės sienų apsaugą.
Vokietija
Vokietijai gali tekti apgyvendinti iki 10 000 afganistaniečių, kurių gyvybei gresia pavojus: vietinius Bundesvero ir Vokietijos pagalbos darbuotojus, šeimos narius, pilietinės visuomenės aktyvistus ir NVO narius.
Graikija
Graikija taip pat nenori priimti pabėgėlių iš Afganistano. Migracijos ir prieglobsčio ministras Notis Mitarakis sakė, kad Graikija nebebus "vartai nereguliuojamam pabėgėlių srautui į Europą". Šiuo metu šalyje yra 40 000 afganistaniečių: pusei jų suteiktas pabėgėlio statusas, o likusieji laukia, kol bus atsakyta į prieglobsčio prašymus. Dabar Graikija bando išvežti afganistaniečių, kurie bendradarbiavo su Graikijos kariniu kontingentu NATO misijoje Afganistane, šeimas. Jų yra ne daugiau kaip keli šimtai.
Ispanija
Ispanija sutiko šalyje įsteigi afganistaniečių priėmimo centrą, į kurį karo lėktuvais iš Kabulo transportuojami afganai.
Italija
Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi teigė, kad dabar europiečiai pirmiausia turėtų evakuoti tuos afganistaniečius, kurie bendradarbiavo su Vakarais arba pasisakė už moterų teises. Šią vasarą Italijos valdžios institucijos vėl skundėsi padidėjusiu migrantų, daugiausia iš Afrikos šalių, antplūdžiu į šalį Viduržemio jūros keliu.
Nyderlandai
Nyderlanduose kol kas svarstoma galimybė priimti tik tuos pabėgėlius, kurie bendradarbiavo su Vakarais arba NVO. Bendras jų skaičius neviršija kelių šimtų.
Prancūzija
Rugpjūčio 16 d., kalbėdamas per televiziją, E. Macronas pasisakė prieš "nereguliuojamus pabėgėlių srautus" iš Afganistano. Rugpjūčio 18 d. Eliziejaus rūmų atstovas spaudai Gabrielis Attali sakė, kad Prancūzija kasmet priima kelis tūkstančius afganistaniečių, bėgančių nuo persekiojimo ir karo, ir kad pasirengimas priimti pabėgėlius išlieka. Tą pačią dieną Prancūzijos kariuomenė iš Kabulo išvežė apie 180 afganistaniečių, kurių gyvybei grėsė pavojus. Attali taip pat sakė, kad pabėgėliams iš Afganistano apgyvendinti reikalinga tarptautinė iniciatyva. Jis paliko atvirą klausimą, kiek migrantų Prancūzija yra pasirengusi priimti. Artėjančių pavasarį vyksiančių rinkimų kontekste ši tema prezidentui E. Macronui yra gana opi.
Skandinavija
Danija visiškai atsisakė priimti afganistaniečius. Panaši padėtis yra ir Švedijoje, kur koalicinės vyriausybės pozicija yra nestabili, o liberali migracijos politika buvo sugriežtinta dėl dešiniųjų partijų spaudimo.
Afganistano kaimyninės šalys
Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro (JTVPK) duomenimis, pastaraisiais metais 90 proc. afganų migrantų buvo apgyvendinti Afganistano kaimyninėse šalyse. Apie 2 mln. jų yra Pakistane, kurio vyriausybė pasienyje su Afganistanu pastatė tvorą ir atsisako priimti naujus pabėgėlius.
Irane gyvena iki 3 mln. afganų. Vyriausybė nori sukurti buferines zonas Irano ir Afganistano pasienyje, tačiau yra pasirengusi leisti pabėgėliams ten apsistoti tik laikinai.
Turkija stato sieną pasienyje su Iranu, kad užkirstų kelią tolesniam Afganistano judėjimui. Manoma, kad Turkijoje yra daugiau nei pusė milijono pabėgėlių iš Afganistano. Ši šalis ketina pasinaudoti Afganistano pabėgėlių padėtimi ir iš naujo derėtis dėl pabėgėlių susitarimo su Europos Sąjunga.
Kitokia nuomonė
Bulgarų politikas Plamenas Paskovas savo video sako, kad isterija dėl Afganistano keliama dirbtinai. Jo nuomone, gali nukentėti „amerikonų chalujai“, „savo tėvynės išdavikai“, o eiliniams afganams nėra jokio pavojo jų gyvybei. „Jei yra nusikaltimas, bus ir bausmė. Tai normalu, tai ne represijos.“, - sako politikas.
https://www.youtube.com/watch?v=5sZynBCU9rI
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą