Autorius: By: Tadej Ian, politologas, sociologas ir publicistas
Briuselio technokratų pateikiamas ir daugelio
Europos politikų palaikomas argumentas, kodėl į ES priimami
didžiuliai skaičiai migrantų iš Azijos ir Afrikos, yra
demografinis. Dėl mažėjančio gimstančių vietinių europiečių
skaičiaus (natūralumo) ateityje turėtų kilti problema, nes
Europoje bus per daug senų gyventojų, kurių jaunesni europiečiai
negalės aprūpinti ir prižiūrėti. Kadangi Azijoje ir Afrikoje
gimstamumas yra labai didelis, Europos sprendimų priėmėjai iškėlė
hipotezę, kad sprendimas Europai šia prasme - importuoti migrantus
iš kitų žemynų. Mainais už geresnį gyvenimą šie migrantai
turėtų pasirūpinti senaisiais europiečiais, t. y. mokėti įmokas,
iš kurių bus mokamos senųjų europiečių pensijos, ir teikti
paslaugas, kurių prireiks seniesiems europiečiams. Tai skamba
pernelyg gerai, kad būtų tiesa. Taip ir yra, nes hipotezė visiškai
klaidinga.
Migracija iš ne Europos šalių nėra
demografinis sprendimas
Aprašyta hipotezė nepasiteisina,
nes joje yra daug prielaidų, kurios visiškai neatitinka tikrovės.
Pirmoji problema yra ta, kad potenciali darbo jėga, atvykstanti į Europą, dažniausiai yra nekvalifikuota. Į Europą atvykstantys migrantai atvyksta iš kai kurių pasaulio dalių, kurios, palyginti su Europa, yra taip menkai išsivysčiusios, kad net nesuteikia atvykėliams galimybės dirbti Europoje, nes gyvenimas Europoje yra daug sudėtingesnis ar sunkesnis nei minėtose pasaulio dalyse, daugelis migrantų Europoje niekada negaus darbo, net jei ir norėtų, nes paprasčiausiai neturi pakankamai išvystytų įgūdžių. Čia, žinoma, priežastis yra ne rasė, o aplinka, nes tas pats nutiktų ir europiečiui, kuris dar kūdikis būtų išvežtas į tą atsilikusią pasaulio dalį ir vėliau, jau suaugęs, atvyktų į Europą.
Antra problema ta, kad daugelis atvykėlių iš
kitų žemynų net nenori dirbti Europoje. Socialinė parama, kurią
jie gauna Europoje, kai kuriose pasaulio dalyse reiškia net turtą.
Jei migrantas dalį jos siunčia namo, šis - Europos sąlygomis -
pokytis gali labai gerai išlaikyti ištisas ten gyvenančias šeimas.
Net ir blogas gyvenimas Europoje yra geresnis nei viduriniosios
klasės gyvenimas trečiojo pasaulio šalyse, todėl darbo Europoje
neieškantys migrantai visiškai nejaučia pragyvenimo lygio trūkumo
ir net neturi motyvacijos ieškoti darbo.
Trečioji
problema yra ta, kad ankstesniame skyriuje aprašyta hipotezė
grindžiama aukštu europietiško humaniškumo lygiu. Reikėtų
pabrėžti, kad Europos žmogiškumas išsivystė per pastarąjį
šimtmetį. Tai tapo įmanoma dėl Europos gerovės. Natūralu, kad
žmogiškumas egzistuoja ir neišsivysčiusiose pasaulio dalyse, nes
žmonės yra socialinės būtybės, tačiau jokiu būdu šis
žmogiškumo ir abipusiškumo lygis nėra toks aukštas kaip
Europoje. Todėl mintis, kad atvykėliai iš Azijos ir Afrikos
rūpinsis pagyvenusiais europiečiais, yra visiškai
iliuzinė.
Ketvirtoji ir kartu didžiausia problema yra
ta, kad hipotezė grindžiama daugiakultūriškumo teorija, pagal
kurią daroma prielaida, kad Azijos ir Afrikos atvykėlių į Europą
kultūrinė tolerancija yra panaši arba tokia pati kaip europiečių
kultūrinė tolerancija. Europiečiai išsiugdė didelę toleranciją
ne tik dėl Europos klestėjimo, bet ir dėl to, kad Europoje patyrė
dviejų pasaulinių karų, visiškai nuniokojusių Europą ir
nusinešusių dešimtis milijonų europiečių gyvybių, destrukciją.
Azijiečiai ir afrikiečiai tokios patirties neturi. Priešingai. Jie
visiškai nesupranta tokios Europos migracijos politikos priežasčių.
Europos "dosnumas" daugeliui asocijuojasi su europiečių
kvailumu ir silpnumu, o tai reiškia, kad jie negerbia europiečių,
nes laiko juos silpnapročiais. Kadangi jie yra kilę iš aplinkos,
kurioje sistema sukurta taip (kaip kadaise Europoje), kad išgyvena
tik stipriausieji, jų motyvas visų pirma yra pasipelnyti europiečių
sąskaita. Be to, Europoje jie išlaiko savo vertybes ir gyvenimo
būdą, prie kurio buvo įpratę namuose, todėl Europoje
didžiuosiuose miestuose atsiranda vis daugiau islamiškų
getų.
Europos klaidingas islamo supratimas
Didžioji
dauguma į Europą atvykstančių migrantų iš Azijos ir Afrikos yra
islamo tikėjimo. Europos sprendimų priėmėjai, įsileidžiantys į
Europą milijonus šių migrantų, nesupranta islamo. Jei jie iš
tiesų suprastų islamą, jie nebūtų įsileidę į Europą tokio
skaičiaus migrantų. Istorija mus moko, kad islamo imigrantai iš
pradžių būna palyginti taikūs ir greitai integruojasi į aplinką,
į kurią atvyksta. Jie taip pat yra pasirengę dalinei
asimiliacijai. Visa tai pasikeičia, kai jų skaičius arba dalis,
palyginti su visais gyventojais, padidėja. Tokiu atveju jie masiškai
radikalizuojasi ir reikalauja įvesti islamo įstatymus, t. y.
šariato teisę.
Mes išradome nacionalizmą Europoje. Tačiau
islamo pasaulyje jo nėra. Žinoma, musulmonai taip pat turi vidinių
konfliktų. Tačiau islamas veikia taip, kad ten, kur jie sudaro
mažumą, musulmonai visada palaiko ryšius su kitais islamo
religijos išpažinėjais, nepriklausomai nuo to, iš kur jie kilę.
Tarp musulmonų tarpusavio ginčai ir konfliktai visada gali laukti
tų laikų, kai islamas perims kontrolę arba įtvirtins politinę
valdžią ir šariato teisę regione.
Islamo revoliucija
Europoje?
Nerimą kelia tai, kad dalis Europos musulmonų
jau dabar radikalizuojasi. Ateityje gali būti tik blogiau. Mažas
vietinių europiečių gimstamumas, dėl kurio ES pirmiausia remia
imigraciją iš kitų žemynų, ilgainiui yra Europos Achilo kulnas.
Į Europą imigruojantys musulmonai yra kilę iš tradicinių šeimų,
kuriose viena pora susilaukia daug vaikų. Islamistų lyderiai
Europoje ir kitur ragina musulmonus Europoje turėti kuo daugiau
vaikų. Net jei ES rytoj sustabdytų migraciją į Europą, po 50
metų dėl aprašytų tendencijų demografinis vaizdas Europoje bus
visiškai kitoks nei dabar. Musulmonų procentas Europoje bus
didelis. Jei migracija ir toliau bus politiškai toleruojama, tik
laiko klausimas, kada bent jau kai kuriose Europos dalyse
(tikriausiai pirmiausia Prancūzijoje ir Italijoje) musulmonai
sudarys daugumą. Esant tokioms imigracijos tendencijoms, kokias
stebime, tai gali įvykti per kelis dešimtmečius, bet tikrai ne per
šimtmetį. Priešingu atveju niekas negali užtikrintai prognozuoti,
kas nutiks tada. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad tarp vietinių
gyventojų ir migrantų neabejotinai kils vis didesnė įtampa, ir į
tai, kad niekada netrūksta radikalių islamistų, kurstančių
paprastai nuosaikesnę islamo daugumą, galime tikėtis, kad kai
kuriose Europos vietose galiausiai kils pilietiniai karai ir bent jau
bandymai sukelti islamo revoliucijas.
Protingas
demografinės problemos sprendimas
Jei visus pinigus,
kurie švaistomi dėl Afrikos ir Azijos migracijos į Europą, ES
valstybės narės panaudotų jaunoms europiečių šeimoms ir poroms
skatinti ir padėti, gimstamumas Europoje tikrai padidėtų.
Migracija iš Azijos ir Afrikos taip pat nebūtų nieko blogo, jei
jos būtų nedaug ir jei Europos valdžios institucijos rinktųsi, ką
kviesti į Europą. Jei į Europą imigruotų tūkstančiai ar net
dešimtys tūkstančių gydytojų, inžinierių, mokslininkų ir t.
t., o ne milijonai nekvalifikuotų žmonių iš islamo ir kitų
trečiojo pasaulio šalių, tai tikrai būtų geriau ir tvariau.
Aukšto išsilavinimo ar aukštos kvalifikacijos žmonės lengviau
prisitaiko prie naujų kultūrinių modelių ir mažesniu skaičiumi
nekeltų grėsmės gyventojų daugumai nei trumpuoju, nei ilguoju
laikotarpiu.
Šaltinis: https://demokracija.eu/columnists/the-collapse-of-europe-6-the-migrant-invasion-and-the-decline-of-european-births/
Translated with www.DeepL.com/Translator (free
version)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą