Prasta mityba mažina ne tik žmogaus, bet ir jo žarnyne gyvenančių bakterijų imunitetą

 

Koronės isterija, dirbtinai sukelta pasaulyje, visuomenėje aktualizavo natūralaus imuniteto klausimą. Niekam nekyla abejonės, kad vienas pagrindinių imunitetą įtakojančių faktorių yra pilnavertė mityba. Žmogaus organizmą sudaro maždaug 37 trilijonai ląstelių. Tiek pat jame gyvena mikrobų ląstelių (Sander R.Cell (2016), 164 (3), p.337-340). Naudingos bakterijos atkuria organizmo gynybines jėgas ir stiprina žmogaus imuninę sistemą.

Mūsų žarnyne gyvenantys simbiontai irgi turi savo sudėtingą imuninę sistemą. Mikrobų ląstelėms nuolat gresia svetimų genetinių elementų invazija. Yra daugybė mobilių genetinių elementų - virusų, plazmidžių, transpozonų ir kt., kurie į jas prasiskverbia. Dėl tokio selektyvaus spaudimo bakterijose ir kituose mikroorganizmuose susiformavo įvairios gynybos sistemos, pavyzdžiui, restrikcija - modifikacija, abortyvi infekcija, fagų superinfekcijos pašalinimas, toksinų ir antitoksinų moduliai, baltymai-argonautai, adaptyvinis imuninis atsakas (CRISPR-Cas).

Paskutinį Sovietų Sąjungos egzistavimo dešimtmetį Vilniuje veikusiame „Sajunginiame taikomosios enzimologijos institute“ buvo sukurta genetinei inžinerijai reikalingų fermentų išgavimo technologijų kūrimo bazė. Tuo užsiėmė „Fermentų genetinei inžinerijai“ skyrius, vadovaujamas akademiko E-A. Janulaičio, kuriame aš dirbau. Iš visos Sovietų Sąjungos buvo gaunamos mikrooganizmų kolekcijos, kuriose vyko bakterijų, restrikcijos-modifikacijos fermentų producentų, paieškos, kuriamos šių fermentų valymo technologijos.

Priminsiu: restriktazės - fermentai, kurie atpažįsta tam tikras nukleotidų sekas ir specifiškai jas kerpa. Bakterijoms, kaip minėjau, tai viena iš imuniteto sudedamųjų dalių. DNR, patekusi į ląstelę, yra sukarpoma. Šeimininko DNR nekerpama, nes restriktazę blokuoja metilazės, kurios Citoziną paverčia 5-metilcitozinu. (Yra ir adeniną metilinančios metilazės, o t.p. tik metilintą adeniną turinčias sekas kerpančios metiltransferazės. Aš supaprastinu šią istoriją, kad neperkrauti skaitytojus labai specifinėmis žiniomis.)

Buvo žinoma, kad 5-azacitozinas, inkorporuotas į bakterijų DNR, užblokuoja metilinimą, inhibuoja ląstelių augimą. Man kilo idėja, kad šis fenomenas gali praversti vykdant bakterijų, produkuojančių restriktazes paiešką. Idėja pasitvirtino ir mes, atlikę visus įmanomus kontrolinius eksperimentus, šį metodą užpatentavome: Lebionka A., Jagelavičius M., E-A. Janulaitis (1987). Pirminė restriktazių producentų atranka iš Escherichia coli ir Citrobacter freundii kamienų. Autorinis pažymėjimas Nr.1378382.

Naudodamas šią užpatentuotą technologiją, aš per savo rankas pervariau daugybę bakterijų Escherichia coli ir Citrobacter freundii kolekcijų, tarp kurių buvo gautos iš Sovietų Sąjungos medicinos įstaigų. Tarp jų buvo ir kolekcijų, gautų iš Sovietų įkalinimo įstaigų.

Paaiškėjo, kad būtent šiose bakterijų kolekcijos nepaprastai mažai restrikcijos-modifikacijos fermentus produkuojančių bakterijų. Kalinių dieta sovietiniuose kalėjimuose buvo menka ir tai turėjo įtakos bakterijų imunitetui. Paaiškinimas paprastas. Tam, kad bakterijos ląstelei produkuoti papildomus du fermentus, išlaikyti tam reikalingą genetinę struktūrą, reikalinga energija, o jos kalinio dietoje stigo. Bakterijos „badavo“, nuo ko kentėjo jų imuninė sistema.

Dabar aš Lietuvos pensininkas, man „gerovės valstybę“ kiekvieną dieną kuria prezidentas Gitanas Nausėda. Aš džiaugiuosi kylančiomis kainomis, viena iš mažiausių ES teritorijoje pensijų. Per vienus metus pigiausias „pensininkų batonas“ pabrango nuo 19 centų iki 39 centų (per 100%). Aš suprantu, kad Lietuvos tikslas – spręsti Ukrainos problemas, kuo labiau apginkluoti šią šalį, tačiau man labai gaila mano organizme gyvenančių bakterijų, nes joms teks pamiršti apie restrikcijos-modifilkacijos fermentų gamybą.