Pernai, gruodžio 8 dieną virš šimto stambiausių pasaulyje kompanijų ir investuotojų, patronaujant Romos popiežiui Pranciškui, suformavo Vatikane Inkliuzinio kapitalizmo Tarybą. Judėjimas, kuriam vadovauja Pranciškus, o inicijavo Lynn Forester de Rothschild, jungia vadovus Bank of America, Visa, Mastercard, Allianz, BP, Johnson and Johnson, Estee Lauder, atstovus Rotšildo, Rokfelerio, Fordo fondo, o taip pat JTO ir EBPO. Pasak Lynn Forester de Rothschild, taryba „vykdys popiežiaus perspėjimą išklausyti žemės ir vargšų šauksmus“.
Prisipažinsiu, sunerimau: - Ar Dievas nesudegins Vatikano, kaip kažkada padarė su Sodoma ir Gomora?
Pasirodo, dar ne dugnas šio satanisto biografijoje, nelabojo akis nukrypo į ekstremistinę ir rasistinę amerikonų organizaciją "Black Lives Matter", kuria ši katalikų bažnyčios nelaimė pavadino „kolektyviniais samariečiais“.
Žinomas lenkų publicistas Grzegorz Górny dienraštyje wPolytice aprašė šį naują popiežiaus-satanisto išpuolį.
Grzegorz Górny žodžiais, Pranciškus, kaip ir jo pirmtakai Petro soste, ragina viso pasaulio katalikus įsitraukti į viešąjį gyvenimą, įskaitant politiką. Kaip ir ankstesni popiežiai, jis skelbia, kad politika negali būti krikščionybės įtakos sritis. Tačiau kaip turėtų atrodyti šis dalyvavimas? Į kokią konkrečią politinę veiklą turėtų įsitraukti katalikas, norintis paklusti popiežiaus nurodymams?
Inkluzinio kapitalizmo tarybos vadovui Pranciškui žmonės – „mitinė kategorija.“ Górny rašo:
Analizuojant dabartinį pontifikatą paaiškėjo, kad šilčiausi žodžiai iš Šventojo Sosto buvo skirti "liaudies judėjimams". 2015 m. liepos 9 d. Pranciškus susitiko su jų atstovais Santa Krus de la Siera (Bolivija) ir pasakė ilgą kalbą. Jis nustatė jiems tris pagrindines užduotis: "ekonomiką panaudoti žmonių labui", "suvienyti mūsų tautas taikos ir teisingumo kelyje" ir, svarbiausia, pabrėžė jis, "ginti mūsų Motiną Žemę". Vėliau jis dar du kartus su jais susitiko Vatikane, taip pat keturis kartus perdavė savo žinią įvairiose vietose vykusių pasaulinių liaudies judėjimų susitikimų dalyviams. 2020 m. balandžio 12 d., Velykų sekmadienį, jis taip pat nusiuntė jiems specialų laišką.
Jo pontifikato įtakoje Pietų Amerikoje buvo pradėtos steigti mokyklos katalikų liaudies judėjimų lyderiams. Svarbiausia iš jų - Katalikų lyderių akademija, kurios filialai veikia Brazilijoje, Čilėje, Meksikoje, Urugvajuje, Kolumbijoje, Kosta Rikoje ir Ispanijoje. Ji taip pat teikia internetinius mokymus Argentinoje, Venesueloje, Peru, Panamoje ir Gvatemaloje.
Pranciškus 2020 m. enciklikoje "Fratelli tutti" daug vietos skyrė liaudies judėjimų ypatumams. Jame jis aiškino, kad šio reiškinio neįmanoma suprasti nesuprantant "liaudies" sąvokos, kuri yra "mitinė kategorija". Dokumente, be kita ko, rašoma:
"Liaudis nėra loginė ar mistinė kategorija, jei ją suprantame taip, kad viskas, ką daro liaudis, yra gera, arba taip, kad liaudis yra angeliška kategorija. Bet ne! Tai mitinė kategorija... Kai aiškinate, kas yra liaudis, naudokite logines kategorijas, nes turite tai paaiškinti: jos būtinos, tai akivaizdu. Tačiau taip nepaaiškinsi priklausymo tautai jausmo. Žodis liaudis turi dar kai ką, ko negalima paaiškinti logiškai. Priklausymas tautai - tai priklausymas bendram identitetui, kurį sudaro socialiniai ir kultūriniai ryšiai. Ir tai nėra kažkas savaiminio, o priešingai - tai lėtas, sunkus procesas... siekiant bendro projekto."
Minėtoje enciklikoje Pranciškus taip pat rašė, kad liaudies judėjimai neturėtų atsisakyti savo išskirtinio stiliaus, nes "jie yra permainų sėjėjai, proceso, apimančio milijonus veiksmų, didelių ir mažų, kūrybiškai susipynusių kaip žodžiai eilėraštyje, skatintojai". Šia prasme šie judėjimai yra "socialiniai poetai", kurie savaip dirba, siūlo, skatina ir išlaisvina. Jų dėka bus įmanomas integralus žmogaus vystymasis, kuriam reikia "įveikti socialinę politiką kaip politiką, skirtą vargšams, tačiau niekada nevykdomą su vargšais ir niekada nevykdomą su vargšais, o juo labiau kaip projekto, galinčio vesti žmones į save pačius, dalį". Nors jie erzina, nors kai kurie "mąstytojai" nežino, kaip juos klasifikuoti, turime turėti drąsos pripažinti, kad be jų "demokratija išnyksta, virsta šūkiu, formalumu; ji praranda savo atstovaujamąjį pobūdį ir tampa beasmenė, nes palieka žmones jų kasdienėje kovoje už orumą, jų likimo kūrime".
Tame pačiame dokumente Pranciškus taip pat skyrė svarbų vaidmenį liaudies judėjimų lyderiams:
„Yra populiarių lyderių, kurie gali interpretuoti žmonių jausmus, jų kultūrinę dinamiką ir didžiąsias tam tikros visuomenės tendencijas. Jų teikiamos vienijimo ir vadovavimo paslaugos gali tapti tvaraus pertvarkos ir vystymosi projekto pagrindu. Tai taip pat reiškia gebėjimą užleisti vietą kitiems siekiant bendrojo gėrio“.
BLM kaip "kolektyvinis samarietis"
Grzegorz Górny atkreipia skaitytojų dėmesį į tai, kad „Lenkijoje gyvenantis katalikas, perskaitęs Pranciškaus nuorodas, sunkiai rastų "liaudies judėjimą", į kurį galėtų įsitraukti mūsų šalyje. Būdvardis "populiarus" pavadinime šio klausimo neišsprendžia. Cituotoje enciklikoje pateiktas apibūdinimas neatitinka nei Lenkijos liaudies partijos, nei Europos liaudies partijai priklausančios Pilietinės platformos veido. Pats Pranciškus aiškiai sako, kad liaudies judėjimų nereikėtų painioti su politinėmis partijomis.
Konkrečiausias ženklas nuskambėjo paskutinėje Pranciškaus 2021 m. spalio 16 d. įrašytoje žinutėje Ketvirtojo pasaulinio liaudies judėjimų susitikimo dalyviams. Minėtoje žinutėje šie judėjimai buvo lyginami su gailestinguoju samariečiu iš Jėzaus palyginimo:
Ar žinote, kas man dabar ateina į galvą, kai pagalvoju apie gailestingąjį samarietį ir populiarius judėjimus? Protestai prieš George'o Floydo mirtį. Akivaizdu, kad tokia reakcija į socialinę, rasinę ar seksistinę neteisybę gali būti manipuliuojama ar išnaudojama politinėms ir panašioms machinacijoms; tačiau svarbiausia, kad šioje demonstracijoje prieš šią mirtį buvo "kolektyvinis samarietis". (kuris visai nebuvo kvailas!). Šis judėjimas nesustojo, kai pamatė, kokią žaizdą žmogaus orumui padarė piktnaudžiavimas valdžia. Liaudies judėjimai yra ne tik socialiniai poetai, bet ir "kolektyviniai samariečiai"."
Minėti sakiniai buvo plačiai interpretuojami kaip organizacijos "Black Lives Matter", identifikuotos "kolektyvinių samariečių" vardu, priskyrimas liaudies judėjimų kategorijai. Dėl to Pranciškaus kalbą kritikavo daugelis katalikų visame pasaulyje. Jis buvo apkaltintas nenuoseklumu, nes "Black Lives Matter" remia gender ideologiją (kurią jis pats pasmerkė kaip ideologinę kolonizaciją) ir propaguoja abortus (kuriuos jis pats pavadino apmokamo žudiko samdymu, kad išspręstų nepageidaujamo vaiko problemą). Taip pat buvo priminta, kad BLM sukėlė riaušes daugelyje JAV miestų, per kurias buvo nužudyti nekalti žmonės, naikinamas ir plėšiamas turtas, kėsinamasi į krikščioniškus simbolius, pavyzdžiui, niokojamos katalikų šventųjų statulos.
Kritikai taip pat atkreipė dėmesį į šio palyginimo netikslumą, kuris galėtų būti teisingas, jei samarietis iš Jėzaus palyginimo kartu su savo tautiečiais būtų užpuolęs kaimyninius miestus, vykdęs pogromus prieš vietos žydus, padegęs kelis kvartalus ir apiplėšęs sinagogas.
Tačiau šis ginčas neišsprendžia pagrindinės dilemos, kuri kyla Lenkijos katalikui, norinčiam paklusti popiežiui ir įsitraukti į liaudies judėjimus. Nes "Black Lives Matter" egzistuoja JAV, o mūsų vietinis katalikas nori veikti čia ir dabar. Kur jis turėtų eiti? Ką jis turėtų daryti? Kur ieškoti populiariojo judėjimo?
Mano nuomone, pasaulio katalikai turėtų kuo greičiau išoperuoti iš Kristaus bažnyčios kūno šitą vėžinį „inkliuzyvą“ Pranciškų, kol jis jos galutinai nepribaigė.
Krokuvos kunigas profesorius Edvardas Staniek dar 2018 metais meldėsi už popiežiaus Pranciškaus mirtį: „Jei popiežius neklauso Jėzaus, jis nedalyvauja jo valdyme." Jis pasakė:
„Aš meldžiuosi už popiežiaus išmintį, už jo širdį atvirą Šventajai Dvasiai, o jei taip nėra, aš meldžiuosi už jo greitą išvykimą į Tėvo namus. Aš visada galiu paprašyti Dievo, kad jam būtų duota laiminga mirtis, nes laiminga mirtis yra puiki malonė.“
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą