JAV, Japonija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė yra skolos augimo lyderės.
Tarptautinių finansų institutas (IIF) reguliariai stebi pasaulio skolos dydį ir pagrindines jos sudedamąsias dalis. Bendrą pasaulio skolos rodiklį sudaro šios skolos rūšys: 1) valstybės skola; 2) namų ūkių sektorius; 3) nefinansinės įmonės ir organizacijos; 4) finansų sektorius.
Naujausi IIF duomenys yra 2023 m. trečiojo ketvirčio pabaigos. Iki to laiko bendra pasaulio skola pasieks 307 trln. dolerių vertę. Metų pradžioje šis rodiklis buvo lygus 297,5 trln. dolerių. Taigi pasaulio skolos augimas per tris ketvirčius sudarė 9,5 trln. dolerių. Šiais metais buvo įveiktas 300 trilijonų JAV dolerių "psichologinis barjeras". Per pastaruosius dešimt metų (t. y. palyginti su 2013 m.) pasaulio skola padidėjo beveik 100 trln. dolerių. O palyginti su 2018 m., ji padidėjo daugiau kaip 60 trln. dolerių (Global Debt Monitor. Politics and Climate Finance in a High-Debt World). - IIF, 2023 m. lapkričio 16 d.). 2021 m. pasaulio skola smarkiai išaugo dėl vadinamosios pandeminės kovidos sukeltos krizės, priartėjo prie 300 trilijonų JAV dolerių ribos, tačiau jos įveikti taip ir nepavyko. O dabar ji buvo "peržengta".
Tarptautinių finansų institutas yra nevyriausybinė organizacija. IIF 1983 m. įsteigė 38 pirmaujančių pramoninių šalių bankai, reaguodami į devintojo dešimtmečio pradžioje kilusią tarptautinę skolų krizę. Per keturis dešimtmečius organizacijos narių skaičius nuolat augo - dabar jai priklauso daugiau kaip 400 bendrovių, bankų ir kitų organizacijų iš daugiau kaip 60 šalių. IIF nėra vienintelė organizacija, stebinti pasaulio skolą.
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) taip pat rengia statistinius duomenis apie pasaulio skolą, tačiau jo vertinimai yra kuklesni. Štai praėjusių metų pabaigoje TVF apskaičiavo, kad pasaulio skolos vertė yra 235 trilijonai JAV dolerių, t. y. maždaug 1/5 mažesnė už IIF apskaičiuotą vertę. Tačiau skirtumą tarp TVF ir IIF įverčių daugiausia lemia tai, kad Fondas į bendrą skolą neįtraukia finansų sektoriaus (bankų, draudimo bendrovių ir kt.). Tačiau IIF atsižvelgia į finansų sektoriaus skolas. Tačiau nelabai aišku, kaip jos apskaičiuojamos: kaip bendrosios skolos ar kaip grynosios skolos (t. y. atėmus pretenzijas dėl išduotų kreditų ir paskolų). Ekspertų nuomone, IIF duomenys yra išsamesni.
Maždaug 2/3 pasaulio skolos turi vadinamosios brandžios rinkos šalys, arba dar vadinamos išsivysčiusiomis šalimis. Vadinamosioms besiformuojančių rinkų (angl. emerging markets, EM) arba "besivystančioms šalims" priklauso 1/3 pasaulio skolos. 2023 m. III ketvirčio pabaigoje bendra išsivysčiusių šalių skola buvo 206,0 trln. dolerių, palyginti su 194,4 trln. dolerių 2022 m. III ketvirčio pabaigoje. Besivystančių šalių bendra skola atitinkamai buvo 101,3 trln. dolerių ir 94,5 trln. dolerių.
Per 2018-2023 m. laikotarpį didžiausias absoliutus skolos padidėjimas pirmoje grupėje buvo užfiksuotas tokiose šalyse kaip JAV, Japonija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė. Antrosios grupės šalyse didžioji dalis skolos augimo teko Kinijai, Indijai, Brazilijai ir Meksikai.
Įdomi pasaulio skolos dinamika, išreikšta santykine išraiška (skolos ir pasaulio BVP santykis). Praėjusio dešimtmečio pradžioje šis rodiklis peržengė 300 % BVP ribą. Iki 2021 m. pradžios šis rodiklis šoktelėjo iki 362 proc. Šį šuolį lėmė ne tik smarkiai išaugęs skolinimasis, bet ir tai, kad iki 2020 m. pabaigos sumažėjo pasaulio BVP. Tada santykinis rodiklis pradėjo laipsniškai mažėti. Praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį jis sumažėjo iki 334 proc. O paskui stabilizavosi ir tris ketvirčius laikėsi 333-335 proc. lygyje.
Besivystančių šalių grupėje 2018-2023 m. laikotarpiu santykinis skolos lygis labiausiai padidėjo Rusijoje, Kinijoje, Saudo Arabijoje ir Malaizijoje. Didžiausias santykinės skolos lygio sumažėjimas užfiksuotas Čilėje, Kolumbijoje ir Ganoje.
Išsivysčiusių šalių grupėje daugumoje šalių 2018-2023 m. santykinis skolos lygis mažėjo. Tačiau yra šalių, kurių santykinis skolos lygis šiuo laikotarpiu padidėjo. Tai Malta, Norvegija, Japonija, Prancūzija, Estija ir Lietuva.
Įdomi tam tikrų rūšių skolos santykinės naštos pasaulinė panorama.
Visame pasaulyje valstybės skolos naštos lygis per metus (nuo 2022 m. III ketvirčio pabaigos iki 2023 m. III ketvirčio pabaigos) padidėjo nuo 96,7 % iki 97,0 % BVP. Išsivysčiusių šalių grupėje šios rūšies skolos našta per metus šiek tiek sumažėjo - nuo 115,9 % iki 114,2 %. Tačiau besivystančių šalių grupėje ji padidėjo nuo 64,5 iki 68,2 proc. Nepaisant to, šiuo metu santykinis valstybės skolos lygis išsivysčiusių šalių grupėje yra 1,67 karto didesnis negu besivystančių šalių grupėje. Kalbant apie šios rūšies skolą, didžiausia našta 2023 m. III ketvirčio pabaigoje buvo užfiksuota Japonijoje - 239,9 proc. JAV šis rodiklis siekė 117,6 %, euro zonoje - 92,6 %, Jungtinėje Karalystėje - 82,5 %.
Besivystančių šalių grupėje pagal santykinį valstybės skolos lygį (% BVP) rekordus pasiekė šios šalys: Singapūras - 170,8; Honkongas - 103,4; Gana - 85,9; Brazilija - 84,4; Kinija - 83,0; Egiptas - 81,4. Palyginimui: Rusijos rodiklis - 23,0 proc. Galima teigti, kad tai rekordiškai maža vertė daugumos išsivysčiusių ir besivystančių šalių kontekste.
Namų ūkių sektoriaus skolos santykinis lygis per metus šiek tiek sumažėjo - nuo 63,1 iki 61,7 % BVP. Išsivysčiusių šalių grupėje šis rodiklis sumažėjo nuo 73,3 iki 70,7 proc. Tačiau besivystančių šalių grupėje jis šiek tiek padidėjo - nuo 46,0 iki 46,7 proc. Išsivysčiusių šalių grupėje skolos našta buvo 1,51 karto didesnė.
Šalys, kuriose namų ūkių sektoriaus skolos našta yra didžiausia (% BVP): Pietų Korėja - 100,2; Honkongas - 95,2; Jungtinė Karalystė - 78,5; JAV - 73,2. Tačiau yra šalių, kurių šios rūšies skolos rodikliai (% BVP) stebėtinai maži: Gana - 2,7; Argentina - 3,7; Egiptas - 8,1; Kenija - 10,7. Visos šalys, kuriose namų ūkių skolos rodikliai yra maži ir labai maži, priklauso besivystančių šalių grupei. Palyginimui: Rusijoje šis rodiklis yra 23,3 proc.
Santykinis nefinansinių korporacijų skolos lygis visame pasaulyje per metus sumažėjo nuo 96,0 iki 94,9 proc. Išsivysčiusių šalių grupėje šis rodiklis sumažėjo nuo 92,9 iki 88,7 proc. Besivystančių šalių grupėje skolos našta gerokai padidėjo - nuo 101,4 iki 105,2 proc. Šios rūšies skolos našta besivystančiose šalyse yra didesnė nei išsivysčiusiose šalyse (priešingai nei pirmųjų dviejų rūšių skolos - viešojo ir namų ūkių sektoriaus).
Rekordininkės pagal nefinansinių įmonių skolos naštą (% BVP) yra šios šalys: Honkongas - 267,9; Kinija - 166,9; Pietų Korėja - 126,1; Japonija - 115,2; Vietnamas - 107,0. Kaip matome, visi rekordininkai yra iš Rytų Azijos regiono. Pirmaujančių Vakarų šalių skolos našta (% BVP) yra tokia: JAV - 76,1; euro zonos šalys - 95,5; Didžioji Britanija - 65,0.
Pasaulyje yra šalių, kurių rodiklio reikšmė (% BVP) yra labai maža: Nigerija - 9,2; Gana - 11,8; Argentina - 16,9; Meksika - 21,5; Indonezija - 23,3. Palyginimui: Rusijoje šis rodiklis sudaro 81,6 proc. nuo BVP. O prieš metus jis buvo 68,2 proc. Tai labai didelis augimas.
Galiausiai per vienerius metus santykinis finansų sektoriaus skolos lygis visame pasaulyje sumažėjo nuo 81,5 iki 79,5 % BVP. Išsivysčiusių šalių grupėje ši našta sumažėjo nuo 108,5 iki 105,8 proc. Besivystančių šalių grupėje - nuo 36,2 iki 35,5 proc. Pažymėtina, kad šios rūšies skolos našta išsivysčiusių šalių grupėje yra tris kartus didesnė nei besivystančių šalių grupėje!
Didžiausia finansų sektoriaus skolos apkrova (proc.) buvo šiose šalyse: Japonija - 198,3; Singapūras - 168,9; Jungtinė Karalystė - 156,3; Honkongas - 168,9; euro zonos šalys - 106,6. JAV šis rodiklis buvo 75,9 %, t. y. maždaug atitiko pasaulio vidurkį.
Keliose šalyse šis rodiklis buvo net mažesnis nei dešimt procentų (% BVP): Pakistane - 1,3; Kenijoje - 2,2; Ganoje - 2,4; Indijoje - 2,6; Vietname - 4,5; Indonezijoje - 6,6; Meksikoje - 9,4 ir kt. Palyginimui: Rusijoje šis rodiklis yra 9,8 proc. Tai taip pat labai žemas lygis (nors prieš metus jis buvo dar žemesnis - 6,8 proc.).
Susumavus visų keturių minėtų komponentų skolas, bendras atskirų šalių skolos lygis (% BVP) yra toks: Japonija - 618,1; Jungtinė Karalystė - 382,3; Pietų Korėja - 362,3; Kinija - 358,9; euro zonos šalys - 349,3; JAV - 342,8. Tai didelės ekonomikos šalys, kurių santykinė bendra skola viršija pasaulio vidurkį.
Taip pat yra šalių, kurių santykinė bendroji skola (% BVP) yra labai maža: Nigerija - 70,2; Meksika - 87,0; Peru - 98,8; Gana - 102,7; Kenija - 103,4; Argentina - 112,7; Egiptas - 114,5; Turkija - 116,9 ir kt. Palyginimui: Rusijos santykinis bendrosios skolos rodiklis yra 137,7 proc. Tai taip pat labai žemas lygis (tačiau per metus jis gerokai padidėjo, 2023 m. III ketvirčio pabaigoje buvo 109,5 proc.)
Tarptautinio finansų instituto apžvalgoje taip pat įdomūs skaičiai, atspindintys šalių skolos aptarnavimo išlaidų vertę. Palyginti su biudžeto pajamomis, valstybės skolos aptarnavimo išlaidos sudarė (2017-2019 m. vidutinė vertė, %): Indija - 24; Brazilija - 13; Pietų Afrika - 12,5; JAV - 8,5; Malaizija - 8; Italija - 7; Turkija - 5; Jungtinė Karalystė - 4; Prancūzija - 3. Taip pat pateikiama galimo šio rodiklio vidutinės reikšmės prognozė 2024-2026 m. laikotarpiui. Indijoje jis turėtų būti beveik 30 proc., Pietų Afrikoje - beveik 25 proc. JAV ir Malaizijoje šis rodiklis vertinamas 15 proc. ir t. t. Vertinant absoliučiąja verte, išsivysčiusių šalių grupės metinės biudžeto išlaidos valstybės skolai aptarnauti pastaraisiais metais (nuo 2017 m.) sudarė apie 2 trln. dolerių. Besivystančių šalių grupėje (išskyrus Kiniją) metinės valstybės skolos aptarnavimo išlaidos padidėjo nuo maždaug 0,5 trln. dolerių 2009 m. iki beveik 1 trln. dolerių 2022-23 m. Kinijos atveju tokios išlaidos pastaraisiais metais jau sudarė apie 0,3 trln. dolerių. Visame pasaulyje valstybės skolos aptarnavimo išlaidos šiuo metu artėja prie 2,8 trilijono JAV dolerių.
Nuo praėjusio amžiaus pabaigos iki 2023 m. imtinai išsivysčiusių šalių grupės privačiojo nefinansinio sektoriaus (namų ūkių ir nefinansinių korporacijų) pajamų dalis, tenkanti skolos aptarnavimui, svyravo nuo 16 iki 18 proc. Besivystančių šalių grupėje (be Kinijos) 1999 m. ši dalis buvo beveik 18 proc.; 2004-2005 m. ji sumažėjo iki 9 proc., vėliau ėmė didėti, o nuo 2008 m. svyruoja 10-12,5 proc. "koridoriuje". Kinijoje 1999 m. šis rodiklis buvo 10,5 proc., o iki 2023 m. jis išaugo iki 21,5 proc.
Kaip matyti iš pirmiau pateiktų skaičių, tarp visų didžiųjų šalių Japonijos ekonomikai tenka didžiausia skolos našta, kaip matyti iš kitų šaltinių.
Prof. Valentinas Katasonovas
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą