Pasaulio bankas apie „pandemiją“ pranešė aštuoniomis dienomis anksčiau už Pasaulio sveikatos organizaciją!

 

COVID-19 pandemija – gerai suplanuota operacija. Tai patvirtina daugybė spaudoje pasirodžiusių faktų. Vienas iš šios aferos įrodymų yra tai, kad Pasaulio bankas apie „globalią pandemiją“ pranešė aštuoniomis dienomis anksčiau už Pasaulio sveikatos organizaciją.

Pasaulio banke penkis metus dirbęs finansistas prof.Valentinas Katasonovas pastebi, kad MIP žmonėms sukūrė įspūdį, kad svarbiausiu kovotoju su COVID-19 yra Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Tai tik dalinė tiesa. PSO diktuoja pasauliui, kaip kovoti, tačiau tam turi ribotas galimybes. PSO biudžetas, formuojamas iš šalių narių įnašų, 2020-21 m. jie siekė apie 1 milijardą dolerių (956,9 milijono) ir 4,8 milijardų dolerių privačių aukų. Pagrindinis aukotojas – Bilo ir Melindos Geitsų fondas.

Palyginimui, Jungtinių Tautų organizacijos (JTO) 2020 metų biudžetas – 3,07 milijardų JAV dolerių. JTO fone, sako prof. V.Katasonovas, PSO JTO sistemoje atrodo superturtinga.

Tačiau visos šios sumos atrodo apgalėtinai, jei jas palyginti su išlaidomis, kurias šalys patiria kovoje su COVID-19. JAV finansų ministerija pavasarį tam skyrė 2,2 trilijonus dolerių. „Tačiau Amerika turi spausdinimo stakles: JAV FRS atspausdino papildomai trilijonus ir paskolino juos Amerikos iždui. Jeigu apskaityti visus trilijonus dolerių, atspausdintus FRS ir išduotus tiesiogiai kreditų pavidalu Amerikos ekonomikai, bendras dydis pinigų masės, mestos gelbėjimui nuo koronaviruso, sudaro 6 trilijonus dolerių (30% JAV BVP). Dauguma pasaulio šalių tokio stebuklingo pinigų šaltinio neturi. PSO įvaro neturtingas ir neturtingiausias šalis į baimės pandemiją, tačiau be „patarimų“ ir „direktyvų“ ji nieko neduoda šioms valstybėms“, - sako prof. V.Katasonovas.

Čia, finansisto nuomone, į areną išeina TVF ir Pasaulio bankas, kurie, atrodytų, nieko bendro su medicina neturi. Tačiau COVID-19 atžvilgiu ši pozicija pasikeitė. TVF 81 valstybei išdavė beveik 100 milijardų kreditų koronaviruso pandemijos įveikimui. Pasaulio bankas (PB) tiesiogiai užsiėmė pandemija. Jis, kaip ir TVF, pareiškė, kad prioritetine jo veiklos sritimi taps likvidavimas viruso-ekonominės krizės pasekmių.

Nuo 2020 balandžio iki 2021 liepos 30 d. PB COVID-19 problemai spręsti skirs 160 milijardų dolerių kreditų. Katasonovo nuomone, PB visus savo turimus pinigus per 15 mėnesių mes į kovos su COVID-19 frontą. Pats laikas pervadinti PB į kovos su COVID-19 fondą! 12 milijardų šios sumos numatyta COVID-19 vakcinų pirkimui ir platinimui. Dar 12 milijardų dolerių spalio pradžioje buvo skirta besivystančioms šalims pirkimui testų ir COVID-19 gydymui.

Prof. V.Katasonovas nurodo, kad jis 1995-2000 metais dirbo PB banke su projektais Rusijai ir gali tvirtinti, kad ši prieš 76 metus įsteigta organizacija anksčiau taip nesielgė, o „šioje organizacijoje nebuvo priimami skubūs sprendimai“... „Bet koks klausimas ruošiamas iš anksto, kartais kelis metus. Ir COVID-19 „ekspromtas“ yra gerai iš anksto parengtas“.

Buvęs PB ekspertas kalba apie oficialų PB 63 puslapių apimties 2020 metų balandžio 2 d. dokumentą COVID-19 tema „World COVID-19 Strategic Preparedness and Response Program (SPRP). Tituliniame dokumento puslapyje nurodoma, kad tai pirmos programos fazės, apimančios 25 projektus, aprašymas.

„Pirma, kas krinta į akis: dokumentas kruopščiai nušlifuotas; aš žinau daug PB dokumentų, kurių kokybė daug menkesnė. Ypač stebina, kad dokumentas liečia daug klausimų, kurie nėra profesionalių finansistų, bankininkų, projektų valdymo specialistų, teisininkų kompetencijoje (tokia profesinė PB darbuotojų sudėtis). Tai klausimai, liečiantys virusologiją, epidemiologiją, vakcinaciją ir pan. Mano supratimu, parengimas tokio dokumento prasidėjo ne vėliau 2019 metų. Be to jo ruošėjai gavo kažkokius pradinius duomenis (kurių praėjusiais metais dar negalėjo būti) ir techninė užduotis, nusakanti, ką reikia gauti iš šio projekto. Dokumente yra duomenų, kad jis buvo ruošiamas iš anksto, mano Katasonovas ir nurodo:

„Štai fragmentas 6 dokumento puslapyje: „2020m. Kovo 3 d. direktorių taryba kreipėsi į Pasaulio Banko grupę kviesdama imtis skubių priemonių palaikant šalių-narių pastangas kovojant su COVID-19 pandemija. Taryba taip pat nutarė įsteigti 12 milijardų dolerių fondą užtikrinantį greitą reagavimą į COVID-19...“

Pasaulio bankas, neturintis nieko bendro su medicina, kovo 3 d. jau operavo terminais „COVID-19 pandemija“ ir „globali pandemija.“

PSO ištarė žodį „pandemija“ tik kovo 11 d., praėjus aštuonioms dienoms. Pasaulio bankas aplenkė PSO! Žinoma, ir PSO, ir PB, ir TVF, ir kitos tarptautinės organizacijos rengė spektaklį COVID-19 iš anksto ir koordinuotai. Katasonovo nuomone, galėjo įvykti falš startas, PB iššoko į sceną anksčiau, negu buvo numatę „dramaturgai.“

Tryliktame dokumento puslapyje sakoma, kad 2021 metais bus išleista 160 milijardai dolerių, o iki 2023 metų vidurio dar 180-200 milijardų dolerių. Įbauginti PB klientai jau nesidera dėl kreditų ir paskolų sąlygų.

PB savo dokumente numatė ir COVID-19 plandemijos pirmojo etapo pabaigą – 2025 metų pavasarį! Toliau, reikia galvoti, prasidės antroji pasaulio mulkinimo su koronavirusu fazė, o žmonijai nepavyks atsikratyti šio absurdo dėl priežasčių, nieko bendro neturinčių su medicina, epidemiologija ir virusologija.

Nuorodos:

https://www.fondsk.ru/news/2020/11/15/kak-dalekij-ot-mediciny-vsemirnyj-bank-operedil-voz-s-globalnoj-pandemiej-52258.html

http://lebionka.blogspot.com/2020/10/covid-19-projektas-suplanuotas-iki-2025.html

Sukčiavimai JAV prezidento rinkimuose: reidas į kompanijos Scytl serverinę Frankfurte? (video)

Remiantis nepatvirtintai pranešimais iš JAV, kompanijos „Scytl“ serveris, naudotas skaičiuoti balsus per praėjusius JAV prezidento rinkimus, buvo Frankfurte prie Maino. JAV Kongresmeno Louie Gohmert žodžiais, serveris po rinkimų buvo konfiskuotas JAV kariuomenės su Vokietijos Federalinės vyriausybės žinia.

Trampo advokatas Lin Wood šiuo klausimu parašė Twitter:

„Baidenas ir jo nusikaltėliai šia naktį gerai nemiegos. Na, Baidenas gali, nes tikriausiai pamiršo vardą Scytl. Jo sąmokslininkai gerai žino vardą. Jie taip pat žino pavadinimą „Paragon“, kuri įsigijo „Scytl“ per 10/20. Kiekvienas bus atskleistas.“

Kompanija „Scytl“ yra Barselonoje ir siūlo tarptautinę programinę įrangą rinkimams, kurį 2019 metų ES rinkimuose irgi buvo naudojama. Nepriklausomi ekspertai juo kritikavo kaip įtakotus. „Scytl“ nuo 2020 metų birželio yra nemoki.

„Scytl“ dirbo su Klintonų fondu ir „Dominion Voting Systems“ kartu „Delian" projekte. Dar 2012 metais „National Election Defense Coalition" perspėjo, kad rinkimų skaitmeninės sistemos „Dominion“ ir „Scytl“ atvėrė duris masinei rinkimų falsifikacijai.

„Delian“ projektas specializuojasi kibernetinio poveikio ir dezinformacijos klausimais, bendradarbiauja su Londono ekonomikos mokyklos Rinkimų psichologijos stebėjimo centru (Electoral Psychology Observation Center), kad „geriau suprasti rinkėjų emocijas ir motyvaciją“. Jis finansuojamas ES lėšomis.

„Delian“ svečiu 2019 metais Berlyne vykusios konferencijos „Griūvančios sienos“ svečiu. Šią konferenciją organizavę Tatjana König von der Körber-fondas tampriai bendradarbiauja su kairės propagandiniu institutu „Correctiv“, pasiskelbusiu kovotoju prieš „melagingą informaciją“.

Pats „Scytl“ neigia dalyvavimą falsifikuojant rinkimus, serverių konfiskavimą Barselonoje ar Frankfurte, ryšį su „Džordžu Sorošu, Smartmatic, SGO, Dominion ar Indra“.

Vokiečių portalas Pi-news kreipėsi į skaitytojus, kurie turi kokios informacijos apie „Scytl“ serverius Frankfurte, rašyti apie tai redakcijai.

Kalbėdama su Lou Dobbs iš Fox Business Trampo advokatė Sidney Powell paskelbė karą Deep State, Silikono slėniui ir kairiosioms propagandinėms MIP (žiūr. video).

https://youtu.be/SFCXPw1t17o

„Bala gilesnė ir platesnė, negu mes kada nors svajojome, ir aš juos visus patrauksiu atsakomybėn“, - pasakė Sidney Powell.

https://youtu.be/sd-5Xm5PFmg

Ukrainos advokatės ir politikės Tatjana Monian komentaras apie rinkimus JAV „Neskubėk džiaugtis, Džo“:

https://youtu.be/p-E8yxUh5q0

Kiaurų sienų Lietuva ir ES

 

Mūsų valstybės integracija į atvirų durų ES privertė ir mūsų šalį atverti valstybės sieną visiems svieto perėjūnams, geresnio gyvenimo ieškotojams, nusikaltėliams ir teroristams. Jiems mūsų valstybės ir ES siena neegzistuoja. Jie nėra baudžiami, bet skatinami, suteikiant sienos pažeidėjams prieglobstį.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM 2020-11-13 suvestinėje Nr. 318 nurodoma, kad „2020-11-12 20.00 val. į Varėnos pasienio rinktinės G. Žagūnio pasienio užkardą, prevencinių saugumo priemonių plano „Filtras-A“ metu, paskambino moteris teikdama, kad Dieveniškių miestelio centre pastebėjo apie 10 asmenų, kurie yra jai nepažįstami. Šalčininkų r. sav., Dieveniškių sen., Dieveniškių miestelio ribose sulaikyti 7 asmenys. Iš kurių 6 prisistatė kaip Afganistano piliečiai: Dž. Š., gim. 2010 m., H. Š., gim. 2013 m., G. Š., gim. 1984 m., P. Š., gim. 1990 m., H. K., gim. 1999 m., L. D., gim. 1972 m., ir 1 Pakistano pilietis J. K., gim. 1998 m., kurie raštu pateikė prašymus, dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. Vietovės apžiūrai į pagalbą pasitelkti Varėnos SPS komandos pareigūnai. Patikrinus valstybės sieną su tarnybiniu šunimi, apie 3 metrus nuo VSŽ 0721 link VSŽ 0720, buvo aptiktas pėdsakų takelis vedantis iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką teritoriją. Patikrinus vietovę daugiau asmenų ar daiktų nerasta. Užsieniečiai pristatyti į G. Žagūnio pasienio užkardą, kur bus atliktas COVID 19 ligos (korona viruso infekcijos) testas ir pradėta prieglobsčio priėmimo suteikimo procedūra. Informuota Lietuvos Raudonojo kryžiaus draugija.“

Pietinėse ES valstybėse padėtis dar sudėtingesnė. Graikijos migracijos ministras Notis Mitarakis pripažino, kad nežino kur dingo 32574 nelegalūs imigrantai, kurių prašymai suteikti prieglobstį buvo atmesti.

Ministras nurodė, kad dalis iš šių žmonių užsiėmė nusikaltimais: vagystėmis, plėšimais, prekyba narkotikais. Jo žodžiais, prieglobsčio negavę imigrantai turėjo būti suimti ir patalpinti į uždaro tipo stovyklas, tačiau faktiškai jie buvo atvežti iš salų į žemyną ir paleisti „į laisvę“.

https://rua.gr/news/migrantskij-front/38471-ministr-mestonakhozhdenie-32-tysyach-migrantov-ostaetsya-neizvestnym.html

Šešėlinė Europos Sąjungos istorija. Planai, mechanizmai, rezultatai. Četverikova O.N. (14 dalis)

Nuorodos į ankstesnes dr. O.Četverikovos knygos dalis teksto pabaigoje.

(…) Šioje „germanizacijos“ strategijoje galima aiškiai išskirti tris kryptis:

1) valstybės valdžios decentralizacija (federalizacija, regionizacija, angliškame variante – devoliucija) su tikslu maksimalių įgaliojimų perdavimo ir įtvirtinimo jų tiesioginių santykių su ES institucijomis;

2) sukūrimas pasienio regionų ir kitų tarpregioninio bendradarbiavimo formų, skirtų naikinti sienas ir užtikrinti horizontalų regionų „suaugimą“;

3) gynimas teisių etninių ir nacionalinių mažumų su tikslu pasiekti jų autonomiją ir sukūrimą savarankiškų etninių regionų („Europos genčių“ projektas).

Kaip konkrečiai ir kokių struktūrų ir mechanizmų pagalba vykdoma Europos kontinento fragmentacija ir kokias pasekmes tai sukelia?

Nacionalinių valstybių decentralizacija arba regionizacija daugelis tyrinėtojų vadina „tylia revoliucija“. Ši ES „regioninė politika“, vykdoma nuo 1970-jų pradžios, kad išlyginti ir įveikti atskirų regionų vystymosi skirtumus susikūrus bendrai rinkai.

Tada buvo nutarta sukurti Europos regionų vystymo fondą (ERVF), skirtą remti silpniems regionams. Tačiau realus jo poveikis liko silpnas ir nežymus, ir niekaip nepadėjo įveikti pradėjusius augti disproporcijoms, kurios po 1973―1974 metų krizės tiktai sustiprėjo.

Nuo 1980-jų pradžios, regionų politikoje perėjus prie neoliberalios strategijos, prasidėjo rimti pokyčiai. Pagrindinis kursas į konkurencingumo pavertimą svarbiausiu ekonominės politikos principu ir apribojimas valstybės socialinės reguliavimo rolės atvedė prie to, kad atskirų regionų vystymo problemą imta sieti ne tiek su jų finansiniu rėmimu, kiek su jų galimybe savarankiškai spręsti savo problemas. Taip dienotvarkėje atsirado siekis perduoti regionams plačias funkcijas ir įgaliojimus.

Kadangi konkurencijos sąlygomis pagrindine užduotimi regionams tampa transnacionalinio kapitalo pritraukimas, galvojama, kad decentralizacija yra dvilypis procesas: ne tiktai kaip išplėtimas vidinio savarankiškumo teritorinių darinių, bet ir kaip užtikrinimas jų išėjimo į tarptautinį bendradarbiavimą, aplenkiant nacionalines valdžias.

Taip formavosi sąjunga tarp transnacionalinės europinės verslo elitos, europinės biurokratijos ir labiausiai išvystytų regionų vietinės elitos, kuriai buvo skirta atsakinga misija naikinti nacionalinį suverenitetą su tikslu maksimaliai susilpninti poziciją centrinių valdžių, trukdančių neoliberaliam integracijos variantui. O tuo metu informacinio palaikymo priemonės vaizdavo šios gerai regioninių elitų koordinuojamos veiklos rezultatus kaip valstybės-nacijos „natūralų krizės procesą“ arba natūralią difuziją, t. y. „pertekėjimą“ valdžios regionams.

Regionizacijos idėją iškėlė vokiečių politikai ir pirmą kartą ji buvo išdėstyta 1981 m. konferencijoje vietinių ir regioninių valdžių (KVRV) Vokietijos atstovo A.Galett, Pranešime „Regioniniai europiniai institutai“ kalbama apie būtinybę suteikti plačią autonomiją regionams visose srityse, įskaitant finansinę. Šį pranešimą galima traktuoti kaip pirmą bendrą Europos regionų projektą [121]. 1984 m. vyksta pirma bendra konferencija jau pačios Europos bendruomenės tema „Parlamentas-regionai“, kuri suformulavo rekomendacijas kūriamiems autonominiams regionų valdžios organams ir sukūrimui tiesioginių kontaktų tarp jų ir europinių institutų. Pagrindinį vaidmenį šios programos diegime ėmė vaidinti dvi organizacijos, susiformavusios 1985 m., — Komunų ir Europos regionų taryba (KERT) ir Europos regionų asamblėja (ERA), kurių tikslas buvo pasiekti, kad vietinės valdžios vaidintų pagrindinį vaidmenį realizuojant europinį susijungimą.

Būtent Europos regionų komitetas, remdamasis idėjomis išdėstytomis А. Galett pranešime, parengė 1985 m. Europos Tarybos priimtą„Europinę savivaldos chartiją“, kurioje buvo suformuluoti bendri principai, liečiantys vietos valdžios veiklą administracijos, ekonomikos, finansų ir tarptautinio bendradarbiavimo sferose. Kol kas buvo kalbama apie vietinius, o ne apie regioninius valdžios organus, bet svarbiausia - buvo paklotas pamatas.

KERT šiandien yra plačiausiai atstovaujama organizacija, kuri jungia virš 100 tūkstančių teritorinių darinių, įeinančių į 50 stambių nacionalinių asociacijų, vietinių ir regioninių valdžių iš 40 Europos valstybių, ir prie jų prisijungusio Izraelio. Nuo 1997 m. jai vadovavo tokia įtakinga politinė figūra, kaip Valeri Žiskar d'Estenas, o šiuo metu — Štutgarto meras Volfgangas Šusteris ( Žiskar d'Estenas lieka garbės pirmininku). Krizės sąlygomis Taryba suaktyvino savo veiklą, pareiškusi, kad būtinas naujas Europos valdymo modelis, ir savo darbinėje programoje 2012 m. pažymėjo, kad, kadangi krizė privers iš naujo pergalvoti europinį projektą, būtina rasti naujas perspektyvas, ir šiomis sąlygomis jis turi pasinaudoti situacija ir pateikti vietos ir regionų valdžias, su jų atstovaujamaisiais organais, kaip „ europinio vystymosi pagrindinius dalyvius pirmoje linijoje“ [122].

Kas liečia Europos regionų asamblėją (ERA)[123], tai ji nors ir atsirado prancūzų, ispanų ir portugalų iniciatyva, bet labai greitai vadovavimą perėmė Baden-Viurtembergo žemės vyriausybinė grupė, kuri ir pavertė ją Vokietijos politinių interesų išreiškėja. ERA dokumentai, ateityje tapę ES Konstitucijos pagrindu, buvo kuriami pagal vokiečių etninės kontinento federalizacijos planus. Lemiamą reikšmę šiuo atžvilgiu turėjo taip vadinamos Miuncheno tezės, priimtos žemių premjerų konferencijoje, atstovaujančių koncepcinei „regioninės ideologijos“ nuostatai – idėjai kūrimo „Europos su federacinėmis struktūromis“, pagrįstai pripažinimu istorinės-kultūrinės ir etniniais savitumais, regioniniu identitetu ir tuo pačiu „Europas piliečių su skirtingomis galimybėmis“.

Į ERA įeina 250 regionų iš 35 valstybių, be to ne tik europinių, bet ir iš Turkijos, Azerbaidžano, Armėnijos, o taip pat iš Rusijos (5 regionai – Samaros sritis, Tatarstanas, Ingušetija, Mordovija, Karelija). 2002 m. ERA sudarė Europos regionų žemėlapį, atspindintį jos Europos ateities viziją.

1986 m. Europos Parlamentas priėmė „Bendrijos regionizacijos problemų chartiją“, o 1991 m. - „Bendrijos regionų chartiją“, kuri paragino šalis, turinčias centralizuotą valdymo struktūrą, vykdyti decentralizaciją. Tiesiogiai išspręsti regionų dalyvavimo klausimą Bendrijos darbe leido 1992 m. Mastrichto sutartis, pagal kurią buvo institucionalizuotas teritorinių subjektų vaidmuo ES: 1994 m. buvo įsteigtas Regionų komitetas, turintis politinės iniciatyvos teisę. Regionų komitetas, palyginti su KERT ir ERA, turi puikių galimybių, nes tai garantuoja teisėkūros aktų rengimą. Regionizacijos ideologai planuoja, kad laikui bėgant šis komitetas kartu su ES Taryba, Europos Parlamentu ir Europos Komisija taps pagrindine ES institucija, o įvykdžius Europos Parlamento reformą jis bus pertvarkytas į aikštuosius rūmus.

Čia taip pat svarbu paminėti revoliucinį dokumentą - „Regionų savivaldos chartija“, kurią 1997 m. Europos Tarybos vietos ir regionų valdžios institucijų komitetas priėmė kaip rekomendaciją Nr. 34. Ji žymiai padidina politinį regionų vaidmenį, leidžia jiems, apeinant valstybės lygį, užmegzti tiesioginius ryšius su Europos valdžios institucijomis Briuselyje ir vykdyti nepriklausomą politiką. Šis dokumentas taip rimtai keičia regionų ir valstybės valdžios santykius, kad dėl šalių nesutarimų jis niekada nebuvo pasirašytas ir neįsigaliojo.

Kas liečia praktinį regionalizacijos įgyvendinimą, tai tuo metu kai Jugoslavijoje vyko pats grubiausias valstybės suskaldymo variantas, ES vykdo „taikaus“, „civilizuoto“ federalizacijos modelio aprobacija. Eksperimentine aikštele tapo Belgija, kuri 1993 m. tapo federaline valstybe, kas buvo precedentu Vakarų Europoje.

Belgijos modelis yra labai sudėtingas (patys Belgijos ekspertai jo gerai nesupranta), nes jis apima trijų kalbų bendruomenes ir tris teritorinius regionus, kurių kiekvienas turi savo teisėkūros ir vykdomąsias institucijas. Bet būtent šis sudėtingumas daro Belgijos modelį pavyzdiniu kitoms Europos šalims, nes tai yra administracinės decentralizacijos ir etninės federalizacijos pavyzdys, t.y. domina tiek mononacionalines, tiek multinacionalines valstybes. Pagrindinę reikšmę turi tai, kad ES institucijos yra sutelktos Belgijoje, kuri vis labiau nustumia Belgijos federalinę vyriausybę. Tai paverčia šalį idealiu „Regionų Europos" modeliu, kuriame valstybės valdymo lygis yra sumažintas iki minimumo, o autonominiai subjektai yra tiesiogiai susieti su Europos institucijomis. Flandrija ir Valonija vis labiau atsiskiria viena nuo kitos, o Briuselio regionas išlieka vienintele juos jungiančia struktūra, tačiau ir jo konsoliduojantį vaidmenį vis labiau lemia jo Europos Sąjungos sostinės statusas, negu Belgijos sostinės. Tai palengvina gilios ir užsitęsusios vyriausybinės krizės, kurios nuolat krečia šalį, labai silpnindamos federalinę valdžią, vaidinančią šalies gyvenime vis mažesnį vaidmenį.

Identiški federalizacijos procesai vyksta daugumoje Europos valstybių. Regioninės savivaldos formos visur skiriasi, tačiau bendra tendencija yra ta pati: kai tik prasideda valdžios perdavimo regionams procesas, pastarųjų reikalavimai tampa vis atkaklesni ir didesni.

Ispanijoje, kur Katalonija ir Baskų kraštas veikia kaip regionizacijos variklis, „asimetrinio federalizmo“ struktūros jau susiformavo. Garsiausias įvykis buvo Ispanijos kongreso Konstitucinės komisijos pritarimas naujam 2006 m. Katalonijos statusui, kurį opozicija vertina kaip „tylų“ revoliucinį politinės sistemos pertvarkymą, keliantį grėsmę šalies vientisumui.

1996–2000 m. Didžiojoje Britanijoje buvo vykdomos konstitucinės reformos, žymiai išplėtusios istorinių provincijų - Škotijos, Velso ir Šiaurės Airijos - autonomiją. Šie regionai gavo teisę turėti savo parlamentus ir vykdomąją valdžią. Tuo pačiu metu Škotija gavo platesnes galias, tačiau Škotijos nacionalinė partija kaip pagrindinį savo programos punktą iškėlė visišką provincijos suvereniteto įgyvendinimą. Kai partija laimėjo rinkimus į vietos parlamentą, partijos lyderis A. Salmondas pirmiausia pasakė, kad jis surengs referendumą dėl Škotijos atsiskyrimo. Paskutiniame jo pareiškime buvo nurodyta, kad referendumą planuojama surengti 2014 m. rudenį.

Italija, kurioje nuo 1990 m. vykdomas valdžios funkcijų perskirstymas tarp centro ir regionų, šiandien taip pat artėja prie federalinės struktūros. Pagrindiniai decentralizacijos proceso gilinimo iniciatoriai visada buvo šiauriniai regionai, visų pirma Lombardija - pramoniniu požiūriu labiausiai išsivysčiusi.

Decentralizacija pasiekė centralizmo „bastioną“ - Prancūziją. 2003 m. Prancūzijos parlamentas patvirtino Konstitucijos pataisą, įtvirtinančią „decentralizuotą Respublikos organizaciją“, ir priėmė naują įstatymą dėl decentralizavimo, suteikiantį daugybę įgaliojimų vietos valdžios institucijoms. Ir dar anksčiau Elzaso regionas gavo teisę savarankiškai, aplenkdamas centrines valdžios institucijas, kreiptis į Briuselį, kad išspręstų mokėjimų iš struktūrinių fondų klausimą, po kurio kiti Prancūzijos regionai pradėjo reikalauti tokios pačios teisės.

Šiuo metu pusėje ES valstybių regioninių valdžių institucijos turi skirtingą teisėkūros galią ir veikia kaip ES „partnerės“. Tačiau ši federalizacija ne tik neprisideda prie sprendimo to uždavinio, kuriam ji turėjo tarnauti - regionų socialinio ir ekonominio išsivystymo lygio išlyginimui, bet, priešingai, problemą gerokai pasunkino. Visiškai akivaizdu, kad regionų klestėjimas išgyvenimo sąlygomis priklauso ne nuo vietos „pilietinės visuomenės“ aktyvumo, bet nuo vietos elito sugebėjimo pritraukti „strateginius dalyvius“, t. y. nevalstybiniai investuotojai - verslininkų asociacijos, prekybos ir pramonės rūmai, darbdavių sąjungos ir kt. Tačiau regionų galimybės yra skirtingos, todėl jų gerovę gali užtikrinti tik tie, kurie turi konkurencinių pranašumų, dėl kurių jie yra patrauklūs kapitalui ir darbo srautams.

Regionai atsidūrė nevienodose sąlygose, o tai negalėjo nesukelti regioninių interesų skirtumų ir varžymosi. Taigi, nors decentralizacija buvo pateisinama tuo, kad tai yra efektyviausias būdas išsilyginti išsivystymo lygius, iš tikrųjų tuo susidomėjo tik labiausiai išsivysčiusių ir klestinčių regionų atstovai, norintys užsitikrinti sau finansinę nepriklausomybę ir atleisti save nuo „naštos“ ir atsakomybės už mažiau išsivysčiusius kaimyninius regionus. ES Komisija įtraukė juos į savo politiką, kuri paskatino susivienyti tarpvalstybinį elitą, Europos biurokratiją ir labiausiai išsivysčiusių regionų vietinius elitus, kuriems patikėta atsakinga misija „pakenkti“ nacionaliniam suverenitetui. Plačiajai visuomenei šios gerai koordinuotos veiklos rezultatai pateikiami kaip „natūralus nacionalinės valstybės krizės procesas“.

Silpniems regionams tai ne tik kelia papildomų sunkumų, bet ir kelia abejonių dėl galimybės išspręsti socialines problemas, nes gali sukelti jų chronišką depresiją. Nors jie gauna tiesioginę prieigą prie struktūrinių fondų ir galimybę savarankiškai disponuoti iš jų gautais finansiniais ištekliais, tai tik šiek tiek palengvina jų padėtį, nes, visų pirma, tai yra priemonė papirkti vietos elitą.

Todėl turtingų ir neturtingų Europos regionų vystymosi skirtumai auga, o tik pažangios bendruomenės, įgyvendinančios novatoriškas strategijas, yra integruotos į pasaulio ekonomiką; kai kurios iš jų dabar yra atskiri regionai-valstybės, nesusijusios su nacionaline ekonomika ir nacionaliniais interesais ir nenorinčios dalyvauti nei savo valstybių, nei ES perskirstymo politikoje.

Italijoje „Šiaurės lygos“ narių separatizmas grindžiamas priekaištais pietiečiams, kad jie paima didelę Šiaurės turto dalį. Ispanijoje, kaip rašo istorikas Havieras Tuselis, „katalonai jaučiasi esą kilnūs donorai, palyginti su likusiais ispanais, o kitų regionų gyventojai juos laiko tikrais vampyrais“.

Škotijoje regioninės autonomijos reikalavimas jau seniai siejamas su Šiaurės jūros naftos gavybos plėtra. Tačiau padėtis Belgijoje yra ypač reikšminga. Po šalies federalizacijos socialinio ir ekonominio vystymosi atotrūkis tarp regionų tapo toks didelis, kad jau sukėlė ypatingą susvetimėjimo laipsnį tarp bendruomenių. Kaip pabrėžė Valonijos vyriausybės ministras pirmininkas Jeanas-Claude'as Vanas, Valonija metams bėgant padarė „šuolį atgal“.

Dviejų kartų laikotarpiu nuosmūkis turto kūrimo, skaičiuojant vienam gyventojui, sumažėjo beveik 60%, lyginant su Flandrija. Palyginti su Europos vidurkiu, Valonija ir toliau regresuoja, o ekspertų teigimu, jei dabartinės tendencijos tęsis, tai 2013 m. ji pateks į regresyvių regionų kategoriją. Flandrijai šio „Valonijos krovinio“ visai nereikia, o šalies federalizaciją vietos elitas vertina kaip būdą atsikratyti atitinkamų išlaidų. Todėl šiandien Belgijos federalizmui tenka didelis politinis krūvis, kuris gali susprogdinti šalį iš vidaus bet kuriuo metu, kai to prireiks viršvalstybiniam elitui.

Nuorodos:

121. Hillard Р. L’Allemagne et 1’Europe des ethnies. 24 octobre 2002. http: //www.voltairemet.org/article7731. Html.

122. Programme de travail de CCRE en 2012. http://www.ccre.org/app/webroot/kcfinder/files/ceinr%20 work%20programme%20fr.pdf

123. http://www.aer.eu/fr/a-propos-de-lare.html

Knygos vertimo pradžia:

1d.http://lebionka.blogspot.com/2020/06/cetverikova-on-seseline-europos.html

2d.http://lebionka.blogspot.com/2020/06/pradzia-httplebionka.html

3d.http://lebionka.blogspot.com/2020/06/cetverikova-on-seseline-europos_28.html

4d.http://lebionka.blogspot.com/2020/07/cetverikova-on-seseline-europos.html

5d.http://lebionka.blogspot.com/2020/07/cetverikova-on-seseline-europos_4.html

6d.http://lebionka.blogspot.com/2020/07/rnkudenhove-kalergi-kaip-vieningos.html

7d.http://lebionka.blogspot.com/2020/07/rnkudenhove-kalergi-kaip-vieningos_11.html

8d.http://lebionka.blogspot.com/2020/07/hitleris-ir-es-seseline-europos.html

9d.http://lebionka.blogspot.com/2020/07/sionistu-ir-nacistu-bendradarbiavimas.html

10d.http://lebionka.blogspot.com/2020/07/seseline-europos-sajungos-istorija.html

11d.http://lebionka.blogspot.com/2020/08/seseline-europos-sajungos-istorija.html

12d.http://lebionka.blogspot.com/2020/08/romos-klubas-trisale-komisija-europos.html

13d.http://lebionka.blogspot.com/2020/08/seseline-europos-sajungos-istorija_19.html

Knygos vertimo pradžia (portale www.manolietuva.com):

1d. https://manolietuva.com/?p=3037

2d. https://manolietuva.com/?p=3044

3d. https://manolietuva.com/?p=3057

4d. https://manolietuva.com/?p=3104

5d. https://manolietuva.com/?p=3114

6d. https://manolietuva.com/?p=3138

7d. https://manolietuva.com/?p=3164

8d. https://manolietuva.com/?p=3168

9d. https://manolietuva.com/?p=3184

10d.https://manolietuva.com/?p=3272

11d.https://manolietuva.com/?p=3362

12d.https://manolietuva.com/?p=3389

13d.https://manolietuva.com/?p=3512

Satanistiniai Briuselio LGBT ideologijos penkmečio diegimo planai (video)

LGBT ideologija yra vienas iš pagrindinių Briuselio globalistų įrankių, skirtų naikinti šeimą, valstybę, žmogų. Tai įrankis, skirtas manipuliuoti žmogaus sąmone, priversti paklusti pasaulio pinigų šeimininkų interesams. O jų interesai - palikti planetoje minimalų juos aptarnaujančių vergų skaičių, sunaikinti visus jų vykdomo apiplėšimo ribojimus, tarp kurių svarbiausias – šeima – valstybės pamatas. LGBT ideologija, visų pirma, skirta sunaikinti šeimą. Tai puikiai suprato bolševizmo ideologai 1917 metais, tai puikiai supranta finansinė oligarchija po šimto metų tęsianti šį šėtonišką savo eksperimentą.

Briuselio satanistai nemato pamatinės žmogaus teisės – gyventi oriai, t. y. gauti pajamas, kurios patenkintų minimalius žmogaus poreikius. Ar normalu, kad „pabėgėliams“, atvykusiems iš Afrikos į Italiją, mokėtų kasdien po 35 eurus „smulkioms išlaidoma“, be to suteiktų būstą, maistą, drabužius ir baldus, kai tuo tarpu ES gyventojai „gerovės valstybėje“ Lietuvoje, būtų priversti gyventi už kelis eurus per dieną. Būtent tiek lieka keliems šimtams tūkstančių Lietuvos gyventojų! Briuselis aklas ir šios siaubingos diskriminacijos ir žmogaus teisių pažeidimo nemato.

Visą šią pensininkų ir vaikus auginančių šeimų diskriminaciją Lietuvoje Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vadina „pozityviąja diskriminacija“. Tai ne Lietuviškų klapčiukų sugalvotas terminas. Šį terminą yra sugalvoję Briuselio išsigimėliai, kad pasityčioti iš skurstančių europiečių, kurių genocidą vykdo šie satanistai. O kad Briuselį valdo satanistai, galima suprasti vien prisiminus San Gotaro tunelio po Alpėmis atidarymo ceremoniją, kurioje dalyvavo visas ES elitas. Šitiems satanistams, manau, yra paranku rūpintis saujele lytinių iškrypėlių, kokiais jie ir patys dažniausiai yra ir kuriuos pusiau privati globalistinė Pasaulio sveikatos organizacija iš psichinių ligonių kategorijos per kelis dešimtmečius padarė „normaliais“, o ne šimtu milijonų skurstančių ES gyventojų.

San Gotaro Alpių tunelio atidarymo ceremonija 2016 metais. Didžiausia ES masonų-satanistų bakchanalija įvyko 2016 metais, kuomet buvo atidaromas San Gotaro Alpių tunelis. Čia vyko normalų žmogų pribloškianti satanistų orgija, į kurią buvo sukviesta visa ES valdžia ir satanistinis Europos “elitas”.

https://youtu.be/JJnHJYosvlc

Ką gi mums rengia Briuselio satanistai artimiausiems 5 metams.

Lapkričio 12 dieną EK spaudos tarnyba pateikė penkių metų strategiją, skirtą užtikrinti lygybę LGBT atstovams. Ši strategija apima problemas su kuriomis susiduria LGBT atstovai. Ji apima keturias pagrindines kryptis: kovą su diskriminacija, saugumo užtikrinimą, sukūrimą inkliuzinių bendruomenių, ES vaidmenį siekiant LGBT lygybės visame pasaulyje.

Komentuodama šią ES LGBT strategiją, Eurokomisarė Lygybės politikai Helena Dalli (Malta) pasakė, kad „lygybė ir diskriminacijos nebuvimas yra pagrindinės ES vertybės“. „Tai reiškia, kad visi žmonės Europos Sąjungoje jaučiasi laisvai ir saugiai...“ - pasako komisarė ir tuo atvirai tyčiojosi iš didelės dalies ES ir Lietuvos gyventojų. Bet pasirodo, komisarei rūpi ne šimto milijonų ES gyventojų diskriminacija, šių žmonių savijauta. Jai rūpi tik LGBT ir ji tęsia, kad tiktai „...LGBT atstovai neturi bijoti diskriminacijos arba prievartos dėl seksualinės orientacijos, genderinio identiteto, seksualumo reiškimo arba lytinės priklausomybės“.

Kaip tai lengva rūpintis saujele po ES gastroliuojančių iškrypėlių, bet ignoruoti šimto milijonų ES gyventojų žmogaus teises.

Manau, negalima leisti Briuseliui sunaikinti lietuvišką šeimą, negalima Briuseliui leisti tyčiotis iš žmogaus teisių! Manau, „Kartagina turi būti sugriauta!“

Nuorodos:

http://lebionka.blogspot.com/2017/12/lietuvius-pabegeliu-atzvilgiu.html

http://lebionka.blogspot.com/2020/05/covid-19-satanistai-ir-skirmanto_5.html

https://www.dw.com/ru/evrokomissija-predstavila-strategiju-obespechenija-ravenstva-dlja-lgbt/a-55580449

Panaudotas dienraščio"Respublika" piešinys.

Vengrija neleis iškrypėliams griauti šeimos ir ruošiasi keisti Konstituciją

 Antradienį Vengrijos vyriausybė pateikė Konstitucijos pataisas, kurios turi užtikrinti vengrų šeimų ir vengrų vaikų saugumą. Teisingumo ministrė Judit Varga pranešė apie tai Vengrijos informacinei agentūrai MTI ir paskelbė savo Facebook puslapyje.

Pagrindiniame Vengrijos įstatyme jau įtvirtinta vaikų teisė į apsaugą ir priežiūrą, reikalingą jų reikiamam fiziniam, protiniam ir doroviniam vystymuisi. Teikiama pataisa užtikrina visiems vengrų vaikams švietimą ir auklėjimą, pagrįstą Vengrijos krikščioniška kultūra, ir garantuoja netrukdomą vaiko vystymąsi atitinkamai jo lyčiai gimus, parašė ministrė Varga savo Facebook.

Pataisos 1 skyriuje sakoma: „Vengrija gina šeimos institutą kaip vyro ir moters sąjungą ir šeimą kaip nacijos išlikimo pagrindą. Šeimos pagrindu yra santuoka ir vaikų-tėvų santykiai. Motina-moteris, tėvas-vyras.”

„Žmogiškas orumas“, - sakoma paaiškinamame rašte – apima kiekvieno vaiko teisę į individualumą, atitinkamą jo lyčiai, įskaitant apsaugą nuo psichinio arba biologinio įsikišimo į jo fizinį ir psichinį neliečiamumą.“

Paėjusių metų gegužę Vengrijos parlamentas 134 balsais „už“ ir 56 - „prieš“ apibrėžė biologinę lytį.

Tą patį mėnesį parlamentas priėmė deklaraciją prieš Stambulo konvencijos pasirašymą. Šia konvencija mėginama neteisėtai įteisinti genderio teoriją prisidengiant žmogaus teisėmis.

Jau 2018 metais Vengrijos vyriausybė uždarė genderizmo studijas valstybiniuose universitetuose, nes šios programos grindžiamos „ideologija, o ne mokslu“.

Vengrijos žmogiškų išteklių ministerijos (EMMI) sekretorius Bence Rétvári pasakė, kad aukštasis mokslas turi remtis mokslo pagrindais, tuo metu kai genderiniai tyrimai, „kaip marksizmas-leninizmas“, labiau ideologija, negu mokslas, todėl netinkami universitetinio lygio švietimui.

„Tokie tyrimai neturi jokio ekonominio pagrindimo ir programa neduoda studentams įgūdžių, kurie gali būti lengvai ir tiesiogiai pritaikyti darbo rinkoje“, - pasakė Rétvári.

Nuorodos:

http://abouthungary.hu/blog/heres-what-you-need-to-know-about-the-proposed-amendment-to-the-fundamental-law-its-about-the-protection-of-families/

https://www.breitbart.com/europe/2020/11/12/hungary-proposes-constitutional-amendment-opposing-gender-theory/

Nuo globalizmo iki konclagerio (video)

 

Kas ir kokiu tikslu sugalvojo globalizmo teoriją, kokia ekonominė šios pasaulio rekonstrukcijos bazė ir tikslai? Kokios globalizmo pasekmės tautoms, nacionalinėms valstybėms, asmeninei žmonių laisvei? Kodėl globalistai kuria pasaulinį konclagerį?

Į šiuos ir kitus žmonijos egzistencinius klausimus atsako žemiau pateikiami video.