Vokiečių portalo Pi-news autorius,
pasirašęs pseudonimu daktaras Walter, sprendžia opų Europai klausimą: ką reikės daryti su į Europą plūstančiais
juodaodžiais afrikiečiais, kurių suaugusių intelekto koeficientas(IQ) yra lygus baltojo europiečio 9-12 metų vaiko IQ? Kiek geresnė
padėtis su kitais šiltųjų Afrikos ir Azijos regionų gyventojais.
Autorius rašo: „Kaip rasistiškai
tai nebūtų: skirtingi Žemės regionai turi didelius jų gyventojų
vidutinius intelekto skirtumus. Europoje ir Šiaurės Amerikoje
vidutinis IQ apie 100, Arabijoje 80 ir tik Centrinėje Afrikoje
sudaro apie 60. Suaugęs vidutinis centrinės Afrikos gyventojas turi
vienodą intelektą su 9-12 metų europiečio ir baltojo
iš Šiaurės Amerikos. Afrikietiškos
kilmės Šiaurės amerikiečiai taip pat atsilieka IQ nuo savo
tėvynainių iš Europos ir Azijos.“
Straipsnio autorius pastebi, kad „IQ
silpnos šalys nuo 56 iki 75 yra Centrinėje ir Pietų Afrikoje
sudaro unikaliai gilų vidutinio IQ nuosmukį visame pasaulyje. Ten
gyvena pagrinde juodaodžiai afrikiečiai.
Autorius žemą juodaodžių afrikiečių
IQ bando aiškinti niekuo nepagrįsta „šiuolaikinio žmogaus
kilmės iš Afrikos teorija“. Šita teoriją grindžiama, keliais
kaulais ir tradicine fraze „gali būti“. Nesenai Kinijoje buvo
atrasti 3 milijonų metų senumo žmogaus griaučių fragmentai ir
tai galutinai palaidojo „Afrikos teoriją“, kuri buvo taip
pamėgta liberalų-globalistų, norinčių mums įteigti: „į
Europą atvyksta mūsų juodieji protėviai, džiaukimės“ (žiūr.
žemiau).
Demografinis sprogimas žemo IQ
šalyse
Per 50 metų Afrikos gyventojų skaičius išaugo nuo
0,3 iki 1,2 milijardo. Iki 2050 metų Afrikoje gyvens 2,5 milijardai
protiškai atsilikusių žmonių. Niekas nežino, kaip spręsti šią
problemą. Baisiausia tai, kad šitie protiškai atsilikę,
neišaugantys iš 9-12 metų baltaodžio vaiko IQ žmonės, imigruoja
į Europą ir naikina Europos civilizaciją.
Autorius sako,
kad norėdami išsaugoti šiuolaikinę aukščiausią kultūrą ir
apsisaugoti nuo „silpnapročių invazijos“, mes turime imtis
masinių koreguojančių priemonių mažinant gimstamumą žemo IQ
šalyse.
Autoriaus žodžiais, labai aukštas
gimstamumas Afrikoje yra politiškai svarbi užduotis, nuo kurios
priklauso žmonijos kultūros ateitimis ir lygina šią užduotį su
branduolinio ginklo neplatinimo problema. Jo nuomone, gali būti
efektyviu subsidijavimas už laisvanorišką sterilizaciją.
DNR spiralės atradėjo James Watson
pasisakymai dėl Afrikos ateities
D.Vatsonas ir F. Krikas 1953 metais
padarė vieną iš didžiausių žmonijos istorijoje atradimų –
jie atrado DNR dvigubą spiralę, už ką 1962 jiems buvo suteikta
Nobelio premija. Vėliau Vatsonas išleido knygą „Dvigubą
spiralė“, tapusia bestseleriu, o 1989-1992 metais jis vadovavo
projektui „Žmogaus genomas“ ir „Cold Springs Harbor“
molekulinės biologijos laboratorijai, buvo šios prestižinės
įstaigos rektoriumi.
2007 metų spalio 14 d. metais buvusi
Vatsono darbuotoja Šarlota Xant-Grubbe britų žurnale „Sunday
Times“ ėmė ir apšmeižė savo buvusį šefą. Ji parašė, neva
privačiame pokalbyje Vatsonas jai yra sakęs, kad jis „giliai
prislėgtas dėl Afrikos perspektyvų“, nes „visa mūsų
socialinė politika remiasi tuo, kad jų intelektas nesiskiria nuo
mūsiškio, tuo tarpu visi tyrimai rodo, kad iš tikrųjų tai yra
ne taip“, „tie, kam teko turėti reikalų su juodaodžiais
darbuotojais, įsitikina, kad tai neteisybė“. „Mes neturime
tvirto pagrindo laukti, kad paaiškėtų, kad intelektualiniai
žmonių gabumai, geografiškai atskirtų evoliucijos procese,
vystytųsi visiškai vienodai. Mūsų noro suteikti visiems lygius
proto gebėjimus, kaip kažkokį tai žmonijos paveldą, nepakanka
tam, kad taip ir būtų“.
Spalio 19 Vatsonas viešai atsiprašė
tų, kuriuos galėjo įžeisti jam priskiriami pasisakymai ir
dievagojosi nesuprantąs, kaip jis tai galėjo pasakyti. „Cold
Spring Harbor“ laboratorija, kurioje jis pastaruosius 35 metus
dirbo rektoriaus pareigose, nepaisant to, suskubo pareikšti, kad
nėra vieningos nuomonės su savo garbės rektoriumi ir spalio 25
dieną jį atleido, formaliai dėl brandaus amžiaus. Mokslininkui
tuomet buvo 79 metai.
Jau tą pačią dieną, kuomet
Vatsonas buvo atleistas iš užimamų pareigų, žurnale „Nature“
pasirodė Pardis ir kt. straipsnis kuriame išaiškinta daugybė
skirtumų tarp žmonių populiacijų ir konstatuota, kad skirtingos
krypties natūralios atrankos poveikis į žmonių populiacijas
atsispindi jų DNR struktūroje. Šie duomenys buvo gauti dėka
projekto „Žmogaus genomas“, kurį inicijavo ir kuriam 1989-1992
metais vadovavo Džeimsas Vatsonas.
Liberalų-ortodoksų persekiojamas
Vatsonas, kaip ir dera tikram mokslininkui, tęsė savo tyrimus. Kai
jam pritrūko pinigų moksliniams darbams, jis pardavė Nobelio
premijos laureato medalį. Tai buvo ir yra iki šių dienų
vienintelis atvejis šios premijos istorijoje.
2015 metų gegužės 18 d. Vatsonui
antrą kartą buvo įteiktas jo paties Nobelio premijos medalis. Jį
aukcione, beveik už 5 milijonus dolerių išpirko milijardierius
Alšeras Usmanovas ir sugrąžino laureatui. Po įteikimo
procedūros, kuri įvyko Maskvos universitete, Vatsonas į
televizijos kameras žurnalistams pasakė, kad „skirtingų
rasių atstovai turi skirtingas intelekto galimybes, kad tai
apsprendžia genetiniai skirtumai ir, kad juodosios ir baltosios
rasės žmonės skiriasi savo vystymosi keliais“.
Harvardo universiteto profesorius Anatolijus Kliosovas apie žmonijos kilmę: „įrodymų, kad anatomiškai šiuolaikinis žmogus kilo iš Afrikos nebuvo ir nėra.“
Globalistai, nesiskaitydami su moksliniais faktais, ir toliau bando meluoti pasaulio visuomenei, neva, visi žmonės, europiečiai irgi, yra kilę iš Afrikos. Todėl ir negrų vežimą iš Afrikos į Europą, kurį prieš europiečių valią vykdo globalistai, jie melagingai bando pavaizduoti, kaip kažkokį natūralų mūsų „giminių“ atsikraustymą į mūsų namus.
„Jokių duomenų dėl „išėjimo iš Afrikos“ nėra, išskyrus fantaziją“, - teigia Anatolijus Kliosovas – chemijos mokslų daktaras, Harvardo (JAV) universiteto profesorius nuo 1989 metų.
2017 metų kovo 20 ir 26 d. profesorius Anatolijus Kliosovas paskelbė dviejų dalių straipsnį „Kas mums žinoma apie „žmogaus kilmę iš Afrikos?“, kuriame šis garsus mokslininkas įrodo, kad „anatomiškai šiuolaikinio žmogaus“ kilmės iš Afrikos teorija yra melaginga, o mokslas tapo politikos įrankiu. Žemiau aš pateikiu šio didžiulio dviejų dalių straipsnio fragmentus.
Kas ten naujo apie žmogaus išėjimą iš Afrikos (1 dalis).
„Klausimas apie tai, kur ir kada pirmą kartą atsirado „anatomiškai šiuolaikinis žmogus“ skaitomas vienu iš sudėtingiausių klausimų šiuolaikinio mokslo“.<...> „Sąžiningi autoriai pasižymi atsargumu atsakydami į klausimą „kur ir kada“, ir ištyrę visus variantus prieina išvados, kad atsakymo kol kas nėra. Tai tęsiasi 2016-2017 metų straipsniuose.
„Nesąžiningi autoriai pradeda savo straipsnius žodžiais „kaip žinoma, anatomiškai šiuolaikinis žmogus atsirado Afrikoje“, arba „kaip žinoma, išėjo iš Afrikos...“, ir toliau seka tas pats. Šiame straipsnyje ir jo tęsinyje mes parodysime kurių daugiau – sąžiningų ar nesąžiningų, pasiremdami 2016-2017 metais paskelbtomis publikacijomis pagrindiniuos žurnaluose“ <...>
„… kai kurie „mokslo“ aktyvistai ar nesuprasdami, kad klausimas „kur ir kada“ toli gražu neišspręstas, ar tiesiog apie tai negalvodami, dirbdami „autopiloto“ režimu, meta į „medžioklę su raganomis“, ir tuos, kurie supranta, kad klausimas neišspręstas, viešai pravardžiuoja „melagingais mokslininkais“. Neprotingų „aktyvistų“ nuomone klausimas senai išsprętas, dar prieš 30 metų, viskas aišku, įrodyta ir aprašyta. Šitie aktyvistai tvirtina, „anatomiškai šiuolaikinis žmogus“, žinoma, Afrikoje, ir pagal „genetinius duomenis, maždaug prieš 70 tūkstančių metų žmonės išvyko iš Afrikos, persikėlė per siaurą sąsmauką, skriančią ją nuo Eurazijos, ir ėmė judėti į Rytus palei vandenyno pakrantę, naudodami kranto juostos turtingus maisto resursus“. <...>
„...Amerikos mokslininkų, tyrinėjusių afrikiečių genomus straipsnis paneigė prasimanymus apie „išėjimo iš Afrikos pietinį kelią“. <...>
„...atsirado naujos interpretacijos, kad anatomiškai šiuolaikinis žmogus atsirado ne Afrikoje, o pietryčių Azijoje, ir šios interpretacijos paremtos nesenai gautais rezultatais.
Jei trumpai, tai nuomonių skirtumai literatūroje stiprėja, jokio aiškumo „dėl išėjimo iš Afrikos“ ten nėra. Šiame straipsnyje tai išnagrinėsime nousekliai. „
„Priminsim apie mūsų tyrimus DNR-geneologijos metodais
Prieš tai, kaip nagrinėti konkrečiai, kokie yra akademinio mokslo pasiekimai 2016-2017 metais klausimu „kur ir kada atsirado anatomiškai šiuolaikinis žmogus“, ir kad ten su „išėjimu iš Afrikos“, glaustai peržiūrėsim mūsų tyrimų išvadas, kurios buvo paskelbtos pradedant nuo 2012 metų pagrinde žurnale Advances in Anthropology, ir knygose (2015-2016), ir performatuotuose straipsniuose. Kokių prieita išvadų, papunkčiui?
 |
| Homo erectus prieš 1,8 milijonų metų |
1. Jokių įtikinamų duomenų apie „anatomiškai šiuolaikinio žmogaus iš Afrikos nebuvo ir nėra. Pastaba – aš dažnai naudoju formuluotę „anatomiškai šiuolaikinis žmogus“, nes būtent apie jį buvo kalbama „išėjimo iš Afrikos“ koncepcijoje. Kai tik tai pašalini iš dėmesio lauko, nesąžiningi „mokslininkai“ tuojau pat pakeičia pagrindinę tezę, ir ima pakišinėti erektuso (Homo erectus, A.L. pastaba) išėjimą, šimpanzę arba infuzorijos klumpelę. Išeita tik iš Afrikos, tokia mantra. Visi besidominantys šiuo klausimu prisimena, kad kuomet šiuolaikinės Gruzijos teritorijoje, Dmanisyje, atrado „gruzinišką žmogų“, Homo georgicus, tai tuojau pat paskelbė, kad jis ten atėjo iš Afrikos. Jokių duomenų apie tai, žinoma, nebuvo ir nėra. Kiti sugalvojo, kad, gali būti, jis atsirado ne Afrikoje, bet po to perėjo į Afriką, iš jo susiformavo Homo sapiens, iš šio – anatomiškai šiuolaikinis žmogus, ir štai būtent jis išėjo iš Afrikos prieš 70 tūkstančių metų. Jokių duomenų apie tokią kelionę nėra, bet labai reikia, kad iš Afrikos.
2. Nuolatinis popgenetikų kartojimas to, kad „didelė genetinė įvairovė žmonių Afrikoje“ neva byloja apie tai, kad žmonės pirmiausiai atsirado Afrikoje, o reiškia, ir išėjo iš ten, neturi po savimi jokio mokslinio pagrindo. Apie tai aš rašiau daug kartų. Popgenetikai nepagalvojo, kad didelės įvairovės kriterijai būdingi tiktai uždaroms sistemoms, o Afrika, kaip ir bet koks stambus miestas – sistemas atvira, ir kas tik neateidavo ten per ilgą laiką… Štai iš kur ir didelė genetinė įvairovė. Afrikoje bendrai yra visos haplogrupės, kaip dabar Karibų salose sezono metu. Maskvoje irgi. Ir Niujorke. Žmonijos lopšys? Žinoma, įvairovė didelė, tai faktas. Bet popgenetikų interpretacijos niekam tikusios.“ <...>
„Štai toks jų mokslas. Ir taip, padarysime ankstesnių skyrių išvadas:
(1) „Genetinė įvairovė“, kuris pateikiama popgenetikų kaip neva įrodymą, kad Homo sapiens susiformavo Afrikoje, atspindi ne seną žmogaus kilmę, o intensyvią žmonių migraciją į Afriką, pradedant, matomai, seniausiais laikais.
(2) Khoi-San kalbų vartotojai, kuriuos (be pagrindo) skaitė seniausiais Afrikos ir pasaulio žmonėmis, iš tikrųjų yra suma nešiotojų pačių įvairiausių haplogrupių, dideliu laipsniu ne afrikietiškų savo kilme.
(3) Visos ištirtos iki dabar afrikietiškų Y-chromosomų pavyzdžiai, priklausantys seniausioms kilmės haplogrupėms, turi santykinai nesenus bendrus protėvius, datuojamus šimtais ar keliais tūkstančiais metų į praeitį; kur kilo šios seniausios haplogrupės, lieka nežinoma, ir negalima atmesti, kad ne Afrikoje.
(4) Jokios haplogrupės „anatomiškai šiuolaikiniam žmogui“, „išeinančiam iš Afrikos“ neįmanoma priskirti.
(5) Jokių duomenų apie „išėjimą iš Afrikos“ nėra, išskyrus fantazijas ir norimo pateikimą tarytum tikrovę.“
Globalistai, nesiskaitydami su moksliniais faktais, ir toliau bando meluoti pasaulio visuomenei, neva, visi žmonės, europiečiai irgi, yra kilę iš Afrikos. Todėl ir negrų vežimą iš Afrikos į Europą, kurį prieš europiečių valią vykdo globalistai, jie melagingai bando pavaizduoti, kaip kažkokį natūralų mūsų „giminių“ atsikraustymą į mūsų namus.
„Jokių duomenų dėl „išėjimo iš Afrikos“ nėra, išskyrus fantaziją“, - teigia Anatolijus Kliosovas – chemijos mokslų daktaras, Harvardo (JAV) universiteto profesorius nuo 1989 metų. Kliosovas yra žmogaus DNR geneologijos pradininkas.
DNR geneologija tai žmogas kilmės tyrimas, paremtas Y chromosomos DNR struktūros tyrimais. Vyrišką lytį pasprendžianti Y chromosoma sudaryta iš 52 milijonų nukleotidų porų. Joje yra didelė sritis, kurioje nėra genų, bet yra mutacijų. Šitų mutacijų palyginimas ir yra raktas į geneologiją.
2017 metų kovo 20 ir 26 d. profesorius Anatolijus Kliosovas paskelbė dviejų dalių straipsnį „Kas mums žinoma apie „žmogaus kilmę iš Afrikos?“, kuriame šis garsus mokslininkas įrodo, kad „anatomiškai šiuolaikinio žmogaus“ kilmės iš Afrikos teorija yra melaginga, o mokslas tapo politikos įrankiu. Žemiau aš pateikiu šio straipsnio 2 dalies fragmentus.
Kas ten naujo apie žmogaus išėjimą iš Afrikos (2 dalis)
Sąžiningi autoriai skiriasi atsargumu atsakant į klausimus „kur ir kada“, ir peržiūrėję įvairius variantus prieina išvados, kad kol kas negali duoti atsakymo. Tai tęsiasi ir 2016-2017 metų straipsniuose. Nesąžiningi pradeda savo straipsnius žodžiais „kaip žinoma, anatomiškai šiuolaikinis žmogus atsirado Afrikoje“, arba „kaip parodyta, išėjo iš Afrikos...“, ir toliau seka tas pats. Šiame straipsnyje mes parodysime, ko daugiau – sąžiningų ar nesąžiningų, pasiremdami straipsniais, paskelbtais pagrindiniuose žurnaluose 2016-2017 metais.
Kokie nauji genų analizės duomenys apie „Išėjimą iš Afrikos“
Pereisim prie to, kokie nauji duomenys dėl „išėjimo iš Afrikos“ gauti atlikus „daugybės genų“ analize, pasiremiant pastarojo laiko, o būtent 2016-2017 metų pavyzdžiais. Reikia pasakyti, kad paskutiniu metu kai kurie genetikai ėmė suvokti, kad prieštaravimai šiuo požiūriu auga, bet kiti toliau nekritiškai toliau laikosi ankstesnių postulatų. Bendra šiems „kitiems“ yra tvirtinimas, kad „šiuolaikinis žmogus išėjo iš Afrikos“.
Tokiu pavyzdžiu yra pasisakymas 2016 metais NIH (National Institutes of Health) direktoriaus Francis Collins, tai yra JAV sveikatos apsaugos ministro, pavadinimu „Išėjimas iš Afrikos: DNR analizė rodo, kad išėjimas buvo vienkartinis“. Reikia priminti, kad direktorius Collins buvo paskirtas į šį postą prezidento Obamos ir vienbalsiai patvirtintas JAV Kongreso, ir naujas prezidentas Trampas jo paprašė kol kas likti šiame poste. Dvi pagrindinės citatos iš kalbos –„Visų žmonių protėviai sutinkami Afrikoje“, — „Mes visi afrikiečiai“.
Ir toliau direktorius dėsto, kad 2016 metais buvo paskelbti trys svarbūs tyrimai, du iš kurių padaryti už NIH grantus. Juose pateikiama 787 pilnų genomų, atstovaujančių 280 planetos populiacijoms, analizė ir buvo parodyta (direktoriaus žodžiais) kad seniausi žmonės išėjo iš Afrikos ne mažiau kaip prieš 50 tūkstančių metų ir išplito po Euraziją. Toliau direktorius, tiesa, praneša, kad nauji tyrimai kiek skiriasi išvadomis, bet sutinka su tuo, kad pirmtakai šiuolaikinių žmonių išėjo iš Afrikos vieną kartą, „rezultate vienintelio migracijos proceso“, „ir jeigu išeidavo anksčiau, tai to pėdsakų šiuolaikinių žmonių genomuose nėra“.
Dabar aš perpasakosiu tai, kaip direktorius aprašo (ir mato) šių tyrimų rezultatus, o po to, sekančiame skyriuje, išdėstysiu tai, ką šie tyrimai parodo iš tikrųjų. Gali būti, tai padės skaitytojams pamatyti principinį skirtumą tarp to, kaip šiuos tyrimus pateikia suinteresuoti žmonės, ir ką iš tikrųjų jie parodo. Dažnai tai problemos esmė. Vieni kaip mantrą kartoja apie „išėjimą iš Afrikos,“ ir net pateikia fantazijas, kada būtent išėjo, vieną ar daug kartų, kokiu keliu ėjo, kur ir kada atėjo, bet niekada sąžiningai nesako, kaip neva tai buvo gauta. Jie nekalba, kad tai „interpretacijos“, laisvas perpasakojimas, fantazijos, pertempimai, pritraukimai, pateikimo norimo už tiesą. Kiti … o kitų praktiškai nėra. Ir iš tiesų, kam kitiems pagauti pirmuosius meluojant? Patys liks be grantų. Todėl viskas, ką kiti gali daryti, tai sąžiningai analizuoti savo duomenis, parodyti klausimo sudėtingumą, nekritikuoti pirmųjų, ir bendrai apeiti klausimą apie „išėjimą iš Afrikos“. Įdomiausia, kad antrųjų darbus perpasakoja spaudoje, tai pradeda nuo to (arba baigia tuo), kad šie antrieji neva parodė „išėjimą iš Afrikos“. Štai taip statoma išsigimusi siena, supanti „išėjimą iš Afrikos“.
Aš galiu prisiminti tiktai tris straipsnius akademinėje spaudoje per paskutinius penkis metus, kuriuose buvo aiškiai išreikšta ir pagrįsta, kad koncepcija „išėjimo iš Afrikos“ neturi faktiškai jokio pagrindo, išskyrus įžūlias fantazijas. Visi trys straipsniai žurnale Advances in Anthropology – pirmas straipsnis atspausdintas 2012 metais (Klyosov, Rozhanskii), antras - 2013 metais (Bednarik), ir trečias 2014 metais (Klyosov). <...>
Ankstyvasis Homo sapiens pietų Kinijoje
Mes priėjome iki svarbaus (pagal pripažinimą literatūroje) straipsnio pavadinimu „Patys ankstyviausi be abejonės šiuolaikiniai žmonės iš pietų Kinijos“ (Liu ir kiti, 2015). Čia žodžių darinys „šiuolaikiniai žmonės“ neturi gluminti, kelti klausimą: kokie tai „šiuolaikiniai“ žmonės prieš 80-120 tūkstančių metų? „Šiuolaikiniai“ čia – tai nuo klišės „anatomiškai šiuolaikiniai žmonės“, tai yra turintys principinius antropologinius Homo sapiens požymius. Žmones (Homo) su išreikštais ar pastebimais Homo sapiens požymiais paprastai nepriskiria, arba priskiria su įvairiomis išlygomis, priklausomai nuo šių požymių pasireiškimo laipsnio. Pas skeletus dažnai nebūna veido kaulų, tai priskyrimas prie „anatomiškai šiuolaikiniams“ ne retai yra apsunkintas, kuo ir naudojasi siekiantys manipuliacijų specialistai. Kai kada priskyrimas rūšiai vykdomas pagal dantis, kaip Liu ir kt. (2015) straipsnyje, todėl kinų autoriai skyrė tam ypatingą dėmesį.
Šis straipsnis nėra genominis, jis antropologinis, todėl mes tiesiog trumpai perpasakosim jo esmę. Reikalas tame, kad pietryčių Azijoje senovinių žmonių fosilijos, gyvenusių anksčiau negu prieš 45 tūkstančius metų, labai retos, todėl šis regionas buvo praktiškai nurašytas iš sąskaitų popgenetikų, „anatomiškai šiuolaikinio“ atžvilgiu, ir visas dėmesys buvo skirtas Afrikai. 45 tūkstančių – kol kas yra riba Europai (vakarinei ir rytinei) ir vakarų Sibirui (Ust-Išimo žmogus, Tiumenės sritis). Ir staiga kaip griaustinis iš giedro dangaus nuskambėjo duomenys apie atradimą pietų Kinijoje (Fujano urve) 47 dantys žmogaus datuojami intervale prieš 80-120 tūkstačių metų, be to žmogaus Homo sapiens rūšies, ne archaiško (pagal dantų morfologiją), ir būtent šiuolaikinio pagal dantų antropologiją. Tai žymiai anksčiau, negu Levante Europoje. Autoriai iškėlė hipotezę, kad Homo sapiens atsirado pietų Kinijoje. Pagal priimtus moksle kriterijus ginčyti tai beprasmiška, reikia pateikti labiau įtikinamus faktus. Bet reikšminga, straipsnyje visai nekalbama apie „išėjimą iš Afrikos“, ir ši koncepcija susvyravo.
Suprantama, „išėjimo iš Afrikos“ aktyvistai puolė statyti ramsčius savo „teorijai“. Mes jau matėme auksčiau, kaip „daugiageniniai“ popgenetikai tuojau pat sukūrė modifikuotą koncepciją, kad „išėjimas iš Afrikos“ įvyko anksčiau 70 tūkstančių metų, negu buvo manoma anksčiau (ankstesnė data nebuvo paremta apskaičiavimais, o buvo paimta tiesiog nuo lubų), ir nors DNR iš Fujanio olos dantų nebuvo tiriama, bet jau tvirtinama, kad ji „afrikietiška“ pagal kilmę. Operatyviai pasirodė trumpas (Dennell, 2015) straipsnis aptarimas žurnale Nature (pavadintas „Homo sapiens Kinijoje prieš 80 tūkstančių matų“, kurio jau pirmoje frazėje pranešama, kad žmogus išėjo iš Afrikos ir perėjo migruodamas per Pietų Aziją, bet kalba vyksta ne apie tai, o apie tai, kada jis išėjo. Pastebėjote, kad paminėjimo 120 tūkstančių metų datos nėra straipsnio pavadinime? Ir toliau vyksta aptarimas, kad „dauguma tyrinėtojų sutinka su tuo, kad mūsų rūšis atsirado Rytų Afrikoje prieš 190-160 tūkstančių metų, ir po to paplito po rytinę Viduržemio jūros pakrantę“. Į šią koncepciją perpasakojimo autorius montuoja paskutinius kinų duomenis, nors jie apie „išėjimą iš Afrikos“ net nemini. Ir tai labai ženklu - „išėjimo iš Afrikos“ koncepcija tapo liberalios inteligentijos religija, ir jie ją gins iki pabaigos bet kokiais metodais, net (ir pirmiausiai) neetiškai, negarbingais metodais.
Globalizmo kreivų veidrodžių karalystė
Mėgiamiausias į Europą globalistų vežamų „pabėgėlių“ žodis – „rasistas.“ Taip jie kiekviena pasitaikiusia proga įžeidinėja europiečius.
Kaip parodė kaimynės Suomijos pavyzdys, pateiktas Lenkijos valdančiosios partijos pirmininko Jaroslavo Kačinskio, juodaodžių gausėja nepaprastai greitai: „Suomija priėmė 100 migrantų iš Afrikos, o šiandien jų jau 180000.“
Jis pasakė: „Jeigu mes norėsime sustabdyti šitą agresijos bangą iš migrantų pusės — nors ir moterų atžvilgiu — teks imtis kokių nors represijų. Jeigu mes imsimės represijų, tai tuojau pat paaiškėtų, kad mes jiems — nacistai. Uždaras ratas. Mes tiesiog negalim į tai įsivelti“, - pasakė Jaroslavas Kačinskis.“ Jis pažymėjo: „Mums tektų tuomet pilnai pakeisti mūsų kultūrą, radikaliai sumažinti saugumo lygį mūsų šalyje, kalba eina ne tik apie terorizmą, šie pavojai žinoma didesni ir reiškia tam tikrą socialinę katastrofą“
Europiečiai, priėmę į savo šalis šituos „pabėgėlius“- užkariautojus dabar jau savo namuose jų padaryti ir „nacistais“, ir „rasistais“.
Europoje vykdomas baltųjų žmonių genocidas, kuri vykdo transnacionalinė bankinė oligarchija, yra akivaizdus faktas. Žinomi baltosios rasės žmonių genocido organizatoriai, vykdytojai, tikslai.
http://www.slfrontas.lt/olga-cetverikova-„migracijos-krizė“-europoje-ir-jos-uzsakovai.html
Galutinį baltosios Europos naikinimo tikslą suformulavo „Europos tėvas“ masonas Kudenchovė Kalergi beveik prieš šimta metų. Jo projekte Europos europiečių ateitis atrodė tokiu būdu: europiečiai susimaišo su kitomis rasėmis ir tautomis ir išnyksta kaip skirtingos nacijos, o jų elitas pakeičiamos žydų dvasine vadų kasta.
„Pabėgėliai“, kurie yra europiečių naikinimo įrankiai globalistų rankose, kiekviena pasitaikiusią proga etninius europiečius įžeidžiamai vadina „rasistais.“ Tuo tarpu europietis vadinti juodą žmogų juodu žmogumi (niger – lotyniškai juodas ir neturi jokios kitos prasmės. Pvz. Aspergillus niger – juodas pelėsis) jau „netolerantiška“, gali „kažką įžeisti.“
Prieita iki tokio absurdo, kad „rasistu“ paskelbtas vienas iš didžiausių mokslininkų žmonijos istorijoje, DNR dvigubos spiralės atradėjas ir Nobelio premijos laureatas Džeimsas Vatsonas.
Gobalistų užsakymu buvo net sukurta jokio mokslinio pagrindimo neturinti teorija apie žmogaus „išėjimą iš Afrikos.“ Apie šią iš piršto išlaužtą teoriją Harvardo (JAV) prof. V.Kliosovas sako, kad ji kaip prielaida buvo paskelbtą 1987 metais žurnale „Nature“, siekiant kažkaip pateisinti negrų vežimą į europiečių apgyvendintas žemes. „Išsipildė liberalų svajonė, pasirodo juodaodžiai mūsų „tėvai“. Jo žodžiais, įrodymų, kad anatomiškai šiuolaikinis žmogus kilo iš Afrikos nebuvo ir nėra.“ „Mes neturime afrikietiškos DNR“.
Aš nesiimu vertinti, kaip globalistai prievartauja visą mokslo sričių spektrą, neturiu tam kompetencijos. Aš esu biologas ir noriu kalbėti apie tai, ką išmanau – apie globalistų išprievartautą biologiją.
Globalistų antimokslinio idiotizmo viršūnė biologijoje – naujų žmogaus lyčių išgalvojimas ir homoseksualizmo emancipacija iš patologijos į normą.
Rasizmas?
Rasė biologui tai gyvūnų sistematikos vienetas. Binarinės gyvūnų nomenklatūros sukūrėjas Karlas Linėjus (1707-1778) savo „Sistema Naturae“(1758) šeimą „Homo“suskirstė į tris rūšis“: Homo sapiens - europietis, Homo ferus ir Homo monstrous. Rūšį Homo sapiens Linėjus suskirstė į: Americanus rufus – amerikieitis; Europaeus albus – europietis; Asiaticus luridus – aziatas; Afer niger – afrikietis.
Kaip minėta aukščiau, jokių įrodymų kad baltųjų žmonių protėviai kilo iš Afrikos šiuo metu nėra. Baltieji žmonės neturi „afrikietiškos DNR“. Seniausias šiuolaikinio žmogaus protėvis yra atrastas pietų Kinijoje. Jis gyveno prieš 80-120 tūkstančių metų.
Šiandien nėra jokių duomenų įrodančių, kad negrai ir baltieji būtų turėję vieną protėvį.
Tarp europiečių ir afrikiečių daugybė požymių, pagal kurių visumą tai yra skirtingos Homo genties rūšys, o ne rasės, jei žmogui taikyti zoologijos sistematikos kriterijus.
Baltieji, pavyzdžiui, negali turėti bendrų palikuonių su bušmenais ir pigmėjais.
http://lebionka.blogspot.com/2019/02/babuinas-gejus-ir-merkel-sveciai-is.html
Baltieji, pavyzdžiui, negali turėti bendrų palikuonių su bušmenais ir pigmėjais.
http://lebionka.blogspot.com/2019/02/babuinas-gejus-ir-merkel-sveciai-is.html
Tarpusavio kryžminimasis nėra esminė rūšies charakteristika. Tarprūšinis kryžminimasis yra stebimas gamtoje ir nėra pakankamas rūšies kriterijus. Vieni tarprūšiniai hibridai yra nevislūs, asilo ir arklio kiti yra vislūs: triušio ir kiškio, šuns ir vilko, šakalo ir lapės, dviejų rūšių kupranugarių, arklio ir zebro, bizono ir jaučio, daugelio katininių šeimos atstovų.
Afrikoje gyvenantys juodaodžiai labai skiriasi tarpusavyje. Daug įtakos jiems turėjo iš išorės atkeliavusios populiacijos.
Tipiški afrikiečiai, kurie nekontaktavo su ne Afrikos gyventojais yra pietinėje Afrikos dalyje gyvenantys bušmenai. Skirtumai tarp europiečių ir bušmenų yra nepaprastai dideli.
Pas bušmenų moteris nepaprastai ilgos mažosios lytinės lūpos (LABIORUM MINORUM), kurios dažnai pasiekia 15-18 centimetrų ilgio, ir nukara iki kelių, ryšium su kuo anksčiau prieš ištekant šias lūpas nupjaudavo. Skiriasi jų dubens anatominė sandara. Bušmėnų vyrams būdinga tai, kad sėklidės jiems bėgant įtraukiamos į pilvo ertmę, o penis yra nuolatinėje dalinės erekcijos būklėje.
Lieka nesuprantama, kodėl dauguma liberalinės MIP mėgstančios erotines ir pornografiją neskiria dėmesio šiam bušmenų moterų antropologiniam fenomenui?
Skirtumai: Negrų mažesnis IQ (apie 60%), mažesnės 8-12 % smegenys, plonesnė smegenų žievė, smegenų augimas sustoja jauname amžiuje, mažesnė pusrutulių priekinė dalis.
Kaukolės ir smegenų išsivystymu negrai atsilieka nuo europiečio evoliucijos maždaug 200000 metų.
Negro storesnė kaukolė, žemesnis veidas, labiau isišovusi apatinė veido dalis, ilgesnis žandikaulis, storesnė oda, melaninas (juodas pigmentas) sudaro juodą spalvą paplitęs visuose odos sluoksniuse, aptiktas raumenyse ir smegenyse. Skiriasi dantų forma, plaukai plokšti, be centrinio kanalo, ilgesnės rankos, būdinga eritrocitų pjautuvinė anemija ir t. t.
Žymus antropologas V.Bunaka (1984) rašė: „Įvairių kontinentų gyventojai savo tipine forma skiriasi tarpusavyje pagal odos spalvą, plaukų forma, antriniais lyties požymiais, kaukole, veido forma, nosies, lūpų, skeleto juosmens sritimi, dubens padėtimi, lytinių organų forma ir kitais požymiais labiau, negu kai kurios rūšys – maralai ir elniai, daugelis graužikų rūšių.
Žymiausias rusų šiuolaikinis antropologas A.Zubov rašė: „Dantų morfologija neprieštarauja galimybei vystymosi paralelinio rasių vystymosi iš skirtingų vietinių pleotropų grupių“. Homo genčiai padaryta išimtis, jos sistematika neprisilaiko kitiems gyvūnams taikomų normų. Todėl tai, kas neabejotinai yra atskiros žmonių rūšys vadinama rasėmis. Žmonių evoliuciniai skirtumai tai objektyvi realybė, kuri egzistuoja nepriklausomai nuo liberalų įgeidžių.
Rasizmas – tai nėra europinis reiškinys ir atsirado už Europos ribų. Juo labiau Lietuvoje niekada nebuvo nei rasizmo, nei nacizmo. Pastarasis yra buvusio komunistinio režimo išsigalvojimas, o rasizmo čia niekada ir būti negalėjo, nes Lietuviai neturėjo kolonijų,dažniausiai patys buvo ponų užsieniečių vergais, o dabar tapo vergais užsienio bankų ir monopolijų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą