Vakar
Varšuvoje įvyko pensininkų paradas.
Lenkijos sostinės gatvėmis žygiavo 10
tūkstančių pensininkų iš visos Lenkijos tam, kad parodyti „jog
gyvenimas po 60 metų (moterys į pensiją Lenkijoje išeina 60 metų amžiaus, A.L.) gali būti įdomus ir džiaugsmingas“.
Parado organizatorė Veronika
Kolčinskaja pasakė: „Mes norime džiaugtis, norime, kad
turėtume gerą nuotaiką. Mes norime, kad senatvė neasocijuotu
su liūdesiu, uždarumu, atsisakymu, o kad asocijuotųsi su eiliniu
kiekvieno žmogaus gyvenimo etapu“. Po
parado Varšuvos centre prasidėjo „kartų piknikas“.
Ar įsivaizduojate
kažką panašaus Lietuvos sostinėje Vilniuje? Ne! Tai
neįmanoma. Lietuvos pensininkai, absoliuti
dauguma, yra žmogėdriškos valdžios visiškai nuskurdinti ir
neturi tiek pinigų bilietui pirkti, kad nuvykti ne pas gydytojus į
Santariškių klinikas, o tiesiog pasidžiaugti gyvenimu į sostinę,
nors Lietuvos teritorija kelis kartus mažesnė už Lenkijos ir
atvykti yra žymiai arčiau.
Žmonos giminių
gausu Lenkijoje, matome ir girdime juos per „Viber“ kiekvieną
dieną, todėl informacija iš pirmų lūpų, ne iš LRT ar LNK „Fake
news“.
Paprastas lenkas
pensininkas šiandien gyvena ženkliai geriau už lietuvį. Didesnė
pensija, už ją daugiau įperka. Lūžis įvyko per pastaruosius 10
metų, kas praktiškai sutampa su pačiu blogiausiu Lietuvos raidos
periodu, komunistės Dalios Grybauskaitės prezidentavimo laikmečiu.
Būtent per šį laikotarpį Lietuva nusirito iki plintuso.
Nevardinsiu premjerų, bevalių avigalvių, jai talkinusių naikinant
Lietuvą ir jos senelius, tai, kaip lenkai sako - „pełne zero“.
Šiandien Lietuva
labiausiai sugriauta ir nualinta regiono valstybė, kurią valdo
ligoti žmonės. Jų ligos pavadinimas - patriotizmo deficito
sindromas ir profesinis debilizmas. Aš nuoširdžiai pavydžiu
lenkams, kurie į valdžią išrinko sveikus piliečius,
profesionalus ir savo valstybės patriotus.
Šiandien Vilniuje
įmanoma vienintelė seneliams skirta eisena – visų jų
laidotuvės.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą