2018-08-14

Investicijos. Prof. Valentino Katasonovo ekonominės leksikos žodynas



Garsus Rusijos ekonomistas prof.Valentinas Katasonovas ėmė aiškinti televizijos „Cargrad“ žiūrovams ir šio portalo skaitytojams, ką iš tiesų reiškia ekonomikos terminai. Tai pirmas autoriaus straipsnis. Aš mėginsiu išversti ir sekančius straipsnius, kad padėti pačiam sau ir kitiems apvalyti smegenis nuo kvailysčių ir melo, kurį mums kala į galvas bankų ir laisvos rinkos „specialistai“.

----------

Į pirmą dešimtuką ekonomikos terminų, sudarančių logosferą (žodinę gyvenimo terpę) mūsų tėvynainio, nuo perestrojkos pradžios įeina žodis „investicijos“


Autorius: Valentinas Katasonovas

Kapitalizmo tikslas — tai tolimesnis turtinimas žmonių, kurie turi pinigų investicijoms.

Francis (Buck) Rogers, buvęs IBM kompanijos vice-prezidentas.


Šį žodį naudoja ekonomikos profesorius, atveriantis studentams paslaptis „fundamentinės analizės“ arba pasakojantis jiems apie pinigus, bankus ir kreditą. Šį žodį naudoja bet kurio lygio ir profilio valdininkai. Pasirodo, išsprendimas bet kurios problemos — socialinės, ekonominės, kultūrinės, medicinos, karinės ir net politinės — galimas su pagalba universalaus stebuklingo instrumento, vadinamo „investicijos“. Šiuo žodžiu išmoko naudotis šiandien net vaikai ir pensininkai. Kažkaip ausies galiuku išgirdau parduotuvėje šiuos senutės žodžius, kuri kalbėjo kitai senutei: „Gavau pensiją ir nutariau padaryti investicijas į grikių kruopas“ (bobutė sukrovė į vežimėlį dešimt kilogramų šio produkto).

Bet kuriuose rimtuose pirmų valstybės asmenų pasisakymuose žodis „investicijos“ būtinai yra, be to beveik visada derinyje su būdvardžiu „užsienio“. Tradicija naudojimo žodžių derinio „užsienio investicijos“ tęsiasi nuo „perestojkos darbų vykdytojo“ Michailo Gorbačiovo laikų.

Mūsų logosfera pripildyta žodžių, kilusių iš „investicijos“: „investicinė veikla“, „investicinis patrauklumas“, „investicinis klimatas“, „investiciniai lūkesčiai“, „investuotojas“, „užsienio investuotojas“ ir t.t.

Termino evoliucija


Tai kas gi yra „investicijos“? Tarptautinis žodis, kilęs iš lotyniško žodžio investire - „aprengti“, „apgaubti“, „uždengti“, kur vestis - „rūbai“, „apsirengimas“. Kaip konkrečiai žodis įgavo šiuolaikinę prasmę, tiksliai nežinoma. Kada aš mokiausi prieš pusę amžiaus ekonomikos fakultete, žodis „investicijos“ jau buvo naudojamas. Jis buvo sutinkamas ekonomikos vadovėliuose. Ir buvo sinonimu žodžių derinio „kapitaliniai įdėjimai“.

Nežiūrint į tam tikrą termino „buržuazinį kvapelį“ (žodis „kapitalinės“ juk išvestinis iš „kapitalas“), ūkio, valstybės ir net visų lygių partiniai veikėjai nesigėdijo naudotis žodžių deriniu „kapitaliniai įdėjimai“. Pas bet kurį raštingą žmogų Tarybų Sąjungoje „kapitaliniai įdėjimai“ asocijavosi su statyba naujų gamyklų ir įvairių objektų ekonominės ir socialinės infrastruktūros (kelių, ligoninių, mokyklų, jūrų uostų ir t.t.). O taip pat su rekonstrukcija, technine modernizacija ir kapitaliniu remontu esamų įmonių ir objektų. To laiko žodynai ir vadovėliai duodavo labai paprastą ir suprantamą apibrėžimą „kapitalinių įdėjimų“ („investicijų“): įdėjimai pinigų ir kitokių resursų į kūrimą, plėtimą, rekonstrukciją pagrindinių (kapitalinių) fondų. O pagrindiniai fondai — turtas, turintis ilgą naudojimo terminą (skirtingai nuo apyvartinių lėšų).

Vyresnio ir vidutinio amžiaus žmonių sąmonėje „investicijos“ asocijuojasi su kažkuo kuriančiu. Iš čia, tikriausiai, toks pietetas joms. Neva, jos užtikrins Rusijai „ekonominį augimą“, „naujas darbo vietas“, „klestėjimą“. Bet, deja, prasmė žodžio „investicijos“ šiandien stipriai pasikeitė. Šiandieniniai žodynai nusako jas kaip „kapitalo įdėjimą su tikslu gauti pelną“ (Райзберг Б. А., Лозовский Л. Ш., Стародубцева Е. Б. Современный экономический словарь. М. Инфра-М, 2006. «Инвестиции»).

O žodis „investicija“ visai ne būtinai reiškia kūrimą, sukūrimą kažko naujo.

Sąvokainvesticijos“ taip vadinamos rinkos ekonomikos sąlygomis, kur kūrimas yra pakeičiamas perskirstymu anksčiau sukurto, kardinaliai keičiasi. Šiuolaikiniuose ekonomikos vadovėliuose pagal vieną iš investicijų klasifikaciją jos yra padalijimas jų į dvi pagrindines grupes: 1) kapitalą kuriančios; 2) kapitalą perskirstančios.

Pirma grupė — investicijos tuo senuoju žodžio supratimu, kuris buvo TSRS („kapitaliniai įdėjimai“). Antra grupė — investicijos į jau egzistuojančius ekonominius aktyvus ir net pirkimas taip vadinamų finansinių aktyvų, kurie gali būti gryna virtualybe. Iš šiandien turimos atskirų šalių statistikos (tame skaičiuje ir Rusijos) kartais būna sunku suprasti, kur „kuriančios“ investicijos, o kur „perskirstančios“. Bet visumoje pasaulyje, kaip seka iš ekspertų ir tarptautinių organizacijų pranešimų (pavyzdžiui, JTO prekybos ir vystymosi konferencijos, kuri užsiima tarptautinėmis investicijomis, „kuriančioms“ tenka 1/10, o „perskirstančioms“ — 9/10. Esant tokiai padėčiai sunku įsivaizduoti, kad pasaulyje iš tikrųjų vyksta koks nors ekonominis vystymasis.

Vyksta nenutrūkstamos pjautynės taip vadinamų investuotojų už jau esamą „pyragą“ vadinamą „ekonominiai aktyvai“. Naujų „pyragų“ jau niekas nekepa. Pjautynės išreiškiamos gražiais anglų kalbos dariniais „mergers & acquisitions“ (M&A), kas į rusų kalbą verčiama kaip «слияния и поглощения» (susijungimai ir įsigijimai). Kaip rodo statistika tos pačios JTO prekybos ir vystymosi konferencijos, maždaug 1/10 visų M&A sandorių — susijungimai, o likę 9/10 — įsigijimai. Prisidengiant tauriu žodžiu „investicijos“ vyksta nenutrūkstamas vienas kito rijimas. Tai toks ekonominis darvinizmas. Laimėtojas, aktyvų gavėjas, visai nesiruošia valdyti šiuos aktyvus, vystyti gamybą, tobulinti produktą, mažinti sąnaudas ir t.t. Jo kitas tikslas — suskaldyti aktyvą į dalis. O po to jis siekia jį parduoti kuo pelningiau ir gauti tą laukiamą pelną, dėl kurio ir vyko sandoris M&A.

Botanikai su formulėmis


Dar mažiau patraukliai atrodo tos investicijos, kurios surištos su pirkimu ir pardavimu taip vadinamų finansinių aktyvų. Anksčiau egzistavo kažkoks ryšys finansinių rinkų ir finansinių instrumentų (akcijos, obligacijos, vekseliai) su realia ekonomika. Bet šis ryšys nutrūko daugiau negu prieš keturiasdešimt metų, kada buvo demontuota Bretton Woods valiutinė-finansinė sistema ir pasaulis perėjo prie absoliučiai virtualių pinigų (taip vadinamo popierinio-dolerinio standarto). Atsirado sąvoka „finansinis investuotojas“, kuriam, iš esmės, nusispjauti, kas ten vyksta realioje ekonomikoje. Ta prasme gana nuoširdus yra sekantis prisipažinimas Rusijos milijardieriaus Alšero Usmanovo: „Aš — investuotojas. Aš superku akcijas, valdant kurias aš galiu įeiti į vienas ar kitas biznio sferas, bet aš pats bizniu niekada neužsiimu. Aš — finansinis investuotojas, kuris gali padaryti sėkmingas arba nesėkmingas investicijas“.


Finansinės investicijos — tai tiesiog azartinis žaidimas, kurį organizavo „pinigų šeimininkai“ (JAV Federalinio rezervo„spausdinimo staklių“ savininkai) kuriame jie negali pralaimėti. Į savo žaidimų aikštelę jie privilioja ir įtraukia milijonus naujų kvailių. Kad ateitų vis nauji kvailiai, „pinigų šeimininkai“ per MIP visaip propaguoja „finansines investicijas“, o taip pat organizuoja kvailių gamybą konvejeriu, vadinamu „ekonominis išsilavinimas“. Mūsų jaunimui skiepijama „paukščių kalba“, kuri iš jų atima galimybę suprasti, kokia yra pasaulio sąranga, tame skaičiuje ir ekonomikos ir finansų pasaulio.

Be „paukščių kalbos“ jiems ekonomikos fakultetuose arklinėmis dozėmis užkrauna matematikas („ekonometriką“, „fundamentinė analizė“, „techninė analizė“ ir t.t.), po kurių įvyksta pilnas smegenų apnuodijimas, dažnai visam likusiam gyvenimui. Ciniški „pinigų šeimininkai“ ir jų artimiausi pagalbininkai tik trina rankas iš pasitenkinimo, stebėdami „ekonominio švietimo“ vaisius. Štai, pavyzdys, atviravimas didžiausio investicijų pasaulio guru, amerikiečių milijardierio Warren Buffett: „Investuotojai turi skeptiškai vertinti rinkų ir akcijų modelius, pagrįstus istoriniais duomenimis. Šie modeliai, sukurti įvairių gudručių, kurie naudoja terminus, suprantamus tiktai „pašvęstiesiems“ (tokie kaip beta, gama, sigma ir į juos panašius), gali sudaryti jums didelį įspūdį. Tačiau gana dažnai užmiršta išsiaiškinti prielaidas, kurios stovi už visų šių modelių. Venkite „botanikų“ su formulėmis“.

Investicijos kaip Rusijos supirkimas


Studentams skiepija įsitikinimą, kad jie būtinai turi tapti investuotojais, ir kad investicijos išspręs visas jų gyvenimo problemas. Diegiamas savotiškas „ekonominis autizmas“. Apie tokio „ekonominio autizmo atmosferą“ Amerikos universitetuose ne kartą rašė žinomas ekonomistas John Kenneth Galbraith, kuris didelę savo gyvenimo dalį buvo dėstytoju: „Kvailiai anksčiau ar vėliau neteks savo pinigų. Gaila, neteks jų ir tie, kas pasidavė atmosferai visuotinio optimizmo ar savo išskirtinumo „finansinei institucijai“.

Tikiuosi, skaitytojas jau suprato, kas slepiasi už mūsų valdžių mantrų pavadintų „užsienio investicijų pritraukimas“. Tai informacinis-lingvistinis „pinigų šeimininkų“ vykdomo Rusijos ekonomikos supirkimo maskavimas. Techniką ir mechanizmus tokio supirkimo aš jau aprašiau dešimtyse savo knygų ir straipsnių.

Be to, taip vadinami užsienio investuotojai, kurie sukasi Rusijos finansų rinkoje, paima likučius to, ką uždirba Rusija eksportuodama naftą ir kitus gamtos resursus. Kuo tikriausias marodieriavimas! To pasekoje nevyksta jokio „užsienio investicijų pritraukimo“. Vyksta priešingai: iš šalies išvežama viskas, ką galima išvežti. Aš reguliariai stebiu Centrinio Rusijos banko statistiką jo puslapyje, kur publikuojami RF mokėjimų balansai. Suprantama, kad statistika nėra pilna ir yra pakankamai melaginga. Bet net ji leidžia sakyti, kad grynas finansinių resursų ištekėjimas iš Rusijos vidutiniškai per metus yra apie 100 milijardai dolerių. Į šią sumą įeina grynas privataus kapitalo ištekėjimas, tarptautinių rezervų prieauglis (savotiškas Rusijos Banko vykdomas kapitalo išvežimas) ir grynas investicinių pajamų saldo. Atskirais metais užsienio investuotojai išveždavo iš šalies iki 50 milijardų dolerių ir daugiau. Štai jums ir „užsienio investicijų pritraukimas“!

Investicijas šiuolaikiniu supratimu galima palyginti su vampyru arba parazitu, kuris prisisiurbia prie gyvo ekonomikos kūno ir iščiulpia iš jo viską iki paskutinio lašo. Aš nepretenduoju į prioritetą palyginimo investicijų su vampyru ar parazitu. Apie tai dar prieš pusantro šimto metų pasakė marksizmo klasikas: „Kapitalas — mirusi gamybinė jėga, kuri, kaip vampyras, gyvena tiktai iščiulpdama gyvą darbo jėgą ir tuo gyvesnė, kuo daugiau darbo ji iščiulpia“.

Valdžios kala savo mantrą dėl užsienio investicijų ir pavyduliaujančiai stebi, kad niekas iš politikų ir visuomenės veikėjų nesugalvotų pareikalauti apribojimo ir draudimo laisvo „investicijų“ judėjimo per valstybės sieną. Užsienio marodieriams reikalingos plačiai atvertos durys tam, kad laisvai įeiti į mūsų šalį, o po to taip pat ramiai išnešti per duris maišus su prisiplėštu turtu.



Komentarų nėra:

Rašyti komentarą