Garsus Rusijos ekonomistas
prof.Valentinas Katasonovas ėmė aiškinti televizijos „Cargrad“
žiūrovams ir šio portalo skaitytojams, ką iš tiesų reiškia
ekonomikos terminai. Tai pirmas autoriaus straipsnis. Aš mėginsiu
išversti ir sekančius straipsnius, kad padėti pačiam sau ir
kitiems apvalyti smegenis nuo kvailysčių ir melo, kurį mums kala į
galvas bankų ir laisvos rinkos „specialistai“.
----------
Į pirmą dešimtuką ekonomikos terminų, sudarančių logosferą (žodinę gyvenimo terpę) mūsų tėvynainio, nuo perestrojkos pradžios įeina žodis „investicijos“
Autorius: Valentinas Katasonovas
Kapitalizmo tikslas — tai tolimesnis
turtinimas žmonių, kurie turi pinigų investicijoms.
Francis (Buck) Rogers, buvęs IBM
kompanijos vice-prezidentas.
Šį žodį naudoja ekonomikos
profesorius, atveriantis studentams paslaptis „fundamentinės
analizės“ arba pasakojantis jiems apie pinigus, bankus ir kreditą.
Šį žodį naudoja bet kurio lygio ir profilio valdininkai.
Pasirodo, išsprendimas bet kurios problemos — socialinės,
ekonominės, kultūrinės, medicinos, karinės ir net politinės —
galimas su pagalba universalaus stebuklingo instrumento, vadinamo
„investicijos“. Šiuo žodžiu išmoko naudotis šiandien net
vaikai ir pensininkai. Kažkaip ausies galiuku išgirdau parduotuvėje
šiuos senutės žodžius, kuri kalbėjo kitai senutei: „Gavau
pensiją ir nutariau padaryti investicijas į grikių kruopas“
(bobutė sukrovė į vežimėlį dešimt kilogramų šio produkto).
Bet kuriuose rimtuose pirmų valstybės
asmenų pasisakymuose žodis „investicijos“ būtinai yra, be to
beveik visada derinyje su būdvardžiu „užsienio“. Tradicija
naudojimo žodžių derinio „užsienio investicijos“ tęsiasi nuo
„perestojkos darbų vykdytojo“ Michailo Gorbačiovo laikų.
Mūsų logosfera pripildyta žodžių,
kilusių iš „investicijos“: „investicinė veikla“,
„investicinis patrauklumas“, „investicinis klimatas“,
„investiciniai lūkesčiai“, „investuotojas“, „užsienio
investuotojas“ ir t.t.
Termino evoliucija
Tai kas gi yra „investicijos“?
Tarptautinis žodis, kilęs iš lotyniško žodžio investire -
„aprengti“, „apgaubti“, „uždengti“, kur vestis -
„rūbai“, „apsirengimas“. Kaip konkrečiai žodis įgavo
šiuolaikinę prasmę, tiksliai nežinoma. Kada aš mokiausi prieš
pusę amžiaus ekonomikos fakultete, žodis „investicijos“ jau
buvo naudojamas. Jis buvo sutinkamas ekonomikos vadovėliuose. Ir
buvo sinonimu žodžių derinio „kapitaliniai įdėjimai“.
Nežiūrint į tam tikrą termino
„buržuazinį kvapelį“ (žodis „kapitalinės“ juk išvestinis
iš „kapitalas“), ūkio, valstybės ir net visų lygių partiniai
veikėjai nesigėdijo naudotis žodžių deriniu „kapitaliniai
įdėjimai“. Pas bet kurį raštingą žmogų Tarybų Sąjungoje
„kapitaliniai įdėjimai“ asocijavosi su statyba naujų gamyklų
ir įvairių objektų ekonominės ir socialinės infrastruktūros
(kelių, ligoninių, mokyklų, jūrų uostų ir t.t.). O taip pat su
rekonstrukcija, technine modernizacija ir kapitaliniu remontu esamų
įmonių ir objektų. To laiko žodynai ir vadovėliai duodavo labai
paprastą ir suprantamą apibrėžimą „kapitalinių įdėjimų“
(„investicijų“): įdėjimai pinigų ir kitokių resursų į
kūrimą, plėtimą, rekonstrukciją pagrindinių (kapitalinių)
fondų. O pagrindiniai fondai — turtas, turintis ilgą naudojimo
terminą (skirtingai nuo apyvartinių lėšų).
Vyresnio ir vidutinio amžiaus žmonių
sąmonėje „investicijos“ asocijuojasi su kažkuo kuriančiu. Iš
čia, tikriausiai, toks pietetas joms. Neva, jos užtikrins Rusijai
„ekonominį augimą“, „naujas darbo vietas“, „klestėjimą“.
Bet, deja, prasmė žodžio „investicijos“ šiandien stipriai
pasikeitė. Šiandieniniai žodynai nusako jas kaip „kapitalo
įdėjimą su tikslu gauti pelną“ (Райзберг Б. А.,
Лозовский Л. Ш., Стародубцева Е. Б.
Современный экономический словарь. М.
Инфра-М, 2006. «Инвестиции»).
O žodis „investicija“ visai ne
būtinai reiškia kūrimą, sukūrimą kažko naujo.
Sąvoka
“investicijos“ taip vadinamos rinkos
ekonomikos sąlygomis, kur kūrimas yra pakeičiamas perskirstymu
anksčiau sukurto, kardinaliai keičiasi. Šiuolaikiniuose ekonomikos
vadovėliuose pagal vieną iš investicijų klasifikaciją jos yra
padalijimas jų į dvi pagrindines grupes: 1) kapitalą
kuriančios; 2) kapitalą perskirstančios.
Pirma grupė — investicijos tuo
senuoju žodžio supratimu, kuris buvo TSRS („kapitaliniai
įdėjimai“). Antra grupė — investicijos į jau egzistuojančius
ekonominius aktyvus ir net pirkimas taip vadinamų finansinių
aktyvų, kurie gali būti gryna virtualybe. Iš šiandien turimos
atskirų šalių statistikos (tame skaičiuje ir Rusijos) kartais
būna sunku suprasti, kur „kuriančios“ investicijos, o kur
„perskirstančios“. Bet visumoje pasaulyje, kaip seka iš
ekspertų ir tarptautinių organizacijų pranešimų (pavyzdžiui,
JTO prekybos ir vystymosi konferencijos, kuri užsiima tarptautinėmis
investicijomis, „kuriančioms“ tenka 1/10, o „perskirstančioms“
— 9/10. Esant tokiai padėčiai sunku įsivaizduoti, kad pasaulyje
iš tikrųjų vyksta koks nors ekonominis vystymasis.
Vyksta nenutrūkstamos pjautynės taip
vadinamų investuotojų už jau esamą „pyragą“ vadinamą
„ekonominiai aktyvai“. Naujų „pyragų“ jau niekas nekepa.
Pjautynės išreiškiamos gražiais anglų kalbos dariniais „mergers
& acquisitions“ (M&A), kas į rusų kalbą verčiama kaip
«слияния и поглощения» (susijungimai ir
įsigijimai). Kaip rodo statistika tos pačios JTO prekybos ir
vystymosi konferencijos, maždaug 1/10 visų M&A sandorių —
susijungimai, o likę 9/10 — įsigijimai. Prisidengiant tauriu
žodžiu „investicijos“ vyksta nenutrūkstamas vienas kito
rijimas. Tai toks ekonominis darvinizmas. Laimėtojas, aktyvų
gavėjas, visai nesiruošia valdyti šiuos aktyvus, vystyti gamybą,
tobulinti produktą, mažinti sąnaudas ir t.t. Jo kitas tikslas —
suskaldyti aktyvą į dalis. O po to jis siekia jį parduoti kuo
pelningiau ir gauti tą laukiamą pelną, dėl kurio ir vyko sandoris
M&A.
Botanikai su formulėmis
Dar mažiau patraukliai atrodo tos
investicijos, kurios surištos su pirkimu ir pardavimu taip vadinamų
finansinių aktyvų. Anksčiau egzistavo kažkoks ryšys finansinių
rinkų ir finansinių instrumentų (akcijos, obligacijos, vekseliai)
su realia ekonomika. Bet šis ryšys nutrūko daugiau negu prieš
keturiasdešimt metų, kada buvo demontuota Bretton Woods
valiutinė-finansinė sistema ir pasaulis perėjo prie absoliučiai
virtualių pinigų (taip vadinamo popierinio-dolerinio standarto).
Atsirado sąvoka „finansinis investuotojas“, kuriam, iš esmės,
nusispjauti, kas ten vyksta realioje ekonomikoje. Ta prasme gana
nuoširdus yra sekantis prisipažinimas Rusijos milijardieriaus
Alšero Usmanovo: „Aš — investuotojas. Aš superku akcijas,
valdant kurias aš galiu įeiti į vienas ar kitas biznio sferas, bet
aš pats bizniu niekada neužsiimu. Aš — finansinis investuotojas,
kuris gali padaryti sėkmingas arba nesėkmingas investicijas“.
Finansinės investicijos — tai
tiesiog azartinis žaidimas, kurį organizavo „pinigų šeimininkai“
(JAV Federalinio rezervo„spausdinimo staklių“ savininkai)
kuriame jie negali pralaimėti. Į savo žaidimų aikštelę jie
privilioja ir įtraukia milijonus naujų kvailių. Kad ateitų vis
nauji kvailiai, „pinigų šeimininkai“ per MIP visaip propaguoja
„finansines investicijas“, o taip pat organizuoja kvailių gamybą
konvejeriu, vadinamu „ekonominis išsilavinimas“. Mūsų jaunimui
skiepijama „paukščių kalba“, kuri iš jų atima galimybę
suprasti, kokia yra pasaulio sąranga, tame skaičiuje ir ekonomikos
ir finansų pasaulio.
Be „paukščių kalbos“ jiems
ekonomikos fakultetuose arklinėmis dozėmis užkrauna matematikas
(„ekonometriką“, „fundamentinė analizė“, „techninė
analizė“ ir t.t.), po kurių įvyksta pilnas smegenų
apnuodijimas, dažnai visam likusiam gyvenimui. Ciniški „pinigų
šeimininkai“ ir jų artimiausi pagalbininkai tik trina rankas iš
pasitenkinimo, stebėdami „ekonominio švietimo“ vaisius. Štai,
pavyzdys, atviravimas didžiausio investicijų pasaulio guru,
amerikiečių milijardierio Warren Buffett: „Investuotojai turi
skeptiškai vertinti rinkų ir akcijų modelius, pagrįstus
istoriniais duomenimis. Šie modeliai, sukurti įvairių gudručių,
kurie naudoja terminus, suprantamus tiktai „pašvęstiesiems“
(tokie kaip beta, gama, sigma ir į juos panašius), gali sudaryti
jums didelį įspūdį. Tačiau gana dažnai užmiršta išsiaiškinti
prielaidas, kurios stovi už visų šių modelių. Venkite „botanikų“
su formulėmis“.
Investicijos kaip Rusijos supirkimas
Studentams skiepija įsitikinimą, kad
jie būtinai turi tapti investuotojais, ir kad investicijos išspręs
visas jų gyvenimo problemas. Diegiamas savotiškas „ekonominis
autizmas“. Apie tokio „ekonominio autizmo atmosferą“ Amerikos
universitetuose ne kartą rašė žinomas ekonomistas
John Kenneth Galbraith, kuris didelę savo gyvenimo dalį
buvo dėstytoju: „Kvailiai anksčiau ar vėliau neteks savo pinigų.
Gaila, neteks jų ir tie, kas pasidavė atmosferai visuotinio
optimizmo ar savo išskirtinumo „finansinei institucijai“.
Tikiuosi, skaitytojas jau suprato, kas
slepiasi už mūsų valdžių mantrų pavadintų „užsienio
investicijų pritraukimas“. Tai informacinis-lingvistinis „pinigų
šeimininkų“ vykdomo Rusijos ekonomikos supirkimo maskavimas.
Techniką ir mechanizmus tokio supirkimo aš jau aprašiau dešimtyse
savo knygų ir straipsnių.
Be to, taip vadinami užsienio
investuotojai, kurie sukasi Rusijos finansų rinkoje, paima likučius
to, ką uždirba Rusija eksportuodama naftą ir kitus gamtos
resursus. Kuo tikriausias marodieriavimas! To pasekoje nevyksta jokio
„užsienio investicijų pritraukimo“. Vyksta priešingai: iš
šalies išvežama viskas, ką galima išvežti. Aš reguliariai
stebiu Centrinio Rusijos banko statistiką jo puslapyje, kur
publikuojami RF mokėjimų balansai. Suprantama, kad statistika nėra
pilna ir yra pakankamai melaginga. Bet net ji leidžia sakyti, kad
grynas finansinių resursų ištekėjimas iš Rusijos vidutiniškai
per metus yra apie 100 milijardai dolerių. Į šią sumą įeina
grynas privataus kapitalo ištekėjimas, tarptautinių rezervų
prieauglis (savotiškas Rusijos Banko vykdomas kapitalo išvežimas)
ir grynas investicinių pajamų saldo. Atskirais metais užsienio
investuotojai išveždavo iš šalies iki 50 milijardų dolerių ir
daugiau. Štai jums ir „užsienio investicijų pritraukimas“!
Investicijas šiuolaikiniu supratimu
galima palyginti su vampyru arba parazitu, kuris prisisiurbia prie
gyvo ekonomikos kūno ir iščiulpia iš jo viską iki paskutinio
lašo. Aš nepretenduoju į prioritetą palyginimo investicijų su
vampyru ar parazitu. Apie tai dar prieš pusantro šimto metų pasakė
marksizmo klasikas: „Kapitalas — mirusi gamybinė jėga, kuri,
kaip vampyras, gyvena tiktai iščiulpdama gyvą darbo jėgą ir tuo
gyvesnė, kuo daugiau darbo ji iščiulpia“.
Valdžios kala savo mantrą dėl
užsienio investicijų ir pavyduliaujančiai stebi, kad niekas iš
politikų ir visuomenės veikėjų nesugalvotų pareikalauti
apribojimo ir draudimo laisvo „investicijų“ judėjimo per
valstybės sieną. Užsienio marodieriams reikalingos plačiai
atvertos durys tam, kad laisvai įeiti į mūsų šalį, o po to taip
pat ramiai išnešti per duris maišus su prisiplėštu turtu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą