2018-09-08

Palanga tapo pavojinga sveikatai. 2 dalis


Gegužės 30 dieną iš Palangos rašiau: Kažkada į Palangą žmonės vykdavo atstatyti sveikatos, dabar į Palangą, ypač savaitgaliais ir per patį sezono įkarštį, važiuoti gali tik kamikadzės, kurie nori būti suluošinti be jokios tvarkos važinėjančių dviratininkų, daugiaviečių keturračių dviračių, arba nuo praėjusių metų čia atsiradusių elektrinių motociklų. Šiais storaračiais monstrais tarp pėsčiųjų nardo pusgirtis jaunimas. Ir jokios tvarkos, jokių taisyklių, visiškas chaosas ir nei vieno tvarkos prižiūrėtojo. Tokią Palangą aš pamačiau šiais metais, gegužės pabaigoje.

Gegužės 27 d.
                                                               Rugsėjo 4 d.

Mano prognozės pasitvirtino ir nelaimingi atsitikimai privertė praradusią protą Palangos valdžią kažkiek atsikvošėti. Vasarai įsibėgėjus, ji paskelbė, kad J.Basanavičiaus gatvė 2019 metų vasarą taps vien pėsčiųjų zona.

O kitos gatvės? Gal Palangos valdžia dalins kokius skydus ar specialius apsaugos kostiumus pėstiesiems, apdraus jų gyvybes?

Į Palangą antrą kartą šiais metais atvykau rugsėjo 3 dieną ir nustėrau: čia Basanavičiaus gatvėje pamačiau daugybę dar didesnių elektrinių transporto priemonių – sunkių dviviečių elektrinių motorolerių, be jokių valstybinių registracijos numerių, kuriais kurorto svečiai važinėjo dviračių takais ir šaligatviais.

Iš kur tas kurorto valdžios noras tyčiotis iš poilsiaujančiųjų? Čia nuo poilsiautojo lupami devyni kailiai, telieka įvesti „fortkutės“ ar „parke pamatytos voveraitės“ mokestį, nes „pagalvės“ mokestis ir automobilio „parkavimo mokestis“ jau senai įvesti.


Triukšmas – poilsiautojų genocido priemonė



Elektriniai motoroleriai ne vienintelė poilsiautojų genocido priemonė Palangoje. Dar yra triukšmas.

Aš noriu paliesti ne žudantį „muzikos“ poveikį „Basankėje“, ne, o automobilių keliamą triukšmą.

Yra toks ženklas „Gyvenamoji zona“, kuris riboja greitį iki 20 km/val. Aš tokių ženklų Palangos centre, prie parko, nemačiau.

Rugsėjo 3 dieną apsigyvenau Dariaus ir Girėno gatvėje Nr. 11. Ši gatvė atskiria Tiškevičiaus parką nuo miesto. Vieta fantastinė, bent taip atrodo iš pirmo žvilgsnio, bet paaiškėjo, kad čia gyventi yra praktiškai neįmanoma dėl automobilių keliamo triukšmo.

„Plest, plest, plest“, girdi pusę pirmos nakties ir galvoji: koks bukaprotis sugalvojo grįsti gatvę trinkelėmis?

Aš niekad negrįšiu į viešbutį Dariaus ir Girėno gatvėje. Kam kankintis už savo pinigus?

Aš su savim, suprantama, neturėjau triukšmo matavimo priemonių, tik galiu palyginti ir pasakyti, kad Vilniaus gatve važiuojantis troleibusas kelia mažesnį triukšmą, negu džipas, važiuojantis Dariaus ir Girėno gatve Palangoje. Tai galima pajausti žiūrint mano padarytą video.


Jono Basanavičiaus gatvė virsta dykyne

Prieš kelis metus čia pasodinti kaštonai džiūsta ir kertami. Taip ir turėjo būti. Medis, jei jis iš visų pusių užspaudžiamas grindinio, nelaistomas, būtinai nudžius. Palangos valdžiai ši visuotinai žinoma tiesa per daug sudėtinga, nesuvokiama (žiūr.video).

Palanga gražus ir dažnam lietuviui daugybę sentimentų keliantis miestas. Gaila tik, kad šio miesto valdžia galvoja ne galva, o priešingoje liemens pusėje esančia vieta.

Aš gerai prisimenu Basanavičiaus gatvės medžių alėją, jų teikiamą paunksmę... Aš prisimenu, kad buvo ribojamas eismas zonoje tarp parko, Vytauto ir Basanavičiaus gatvių... Žmonės buvo saugomi nuo sveikatą ardančio triukšmo. Tai buvo kurortas, į kurį žmonės vykdavo pailsėti.




Komentarų nėra:

Rašyti komentarą