Gegužės 30 dieną iš Palangos
rašiau: Kažkada į Palangą žmonės vykdavo atstatyti sveikatos,
dabar į Palangą, ypač savaitgaliais ir per patį sezono įkarštį,
važiuoti gali tik kamikadzės, kurie nori būti suluošinti be
jokios tvarkos važinėjančių dviratininkų, daugiaviečių
keturračių dviračių, arba nuo praėjusių metų čia atsiradusių
elektrinių motociklų. Šiais storaračiais monstrais tarp pėsčiųjų
nardo pusgirtis jaunimas. Ir jokios tvarkos, jokių taisyklių,
visiškas chaosas ir nei vieno tvarkos prižiūrėtojo. Tokią
Palangą aš pamačiau šiais metais, gegužės pabaigoje.
 |
| Gegužės 27 d. |
Rugsėjo 4 d.
Mano prognozės pasitvirtino ir
nelaimingi atsitikimai privertė praradusią protą Palangos valdžią
kažkiek atsikvošėti. Vasarai įsibėgėjus, ji paskelbė, kad
J.Basanavičiaus gatvė 2019 metų vasarą taps vien pėsčiųjų
zona.
O kitos gatvės? Gal Palangos valdžia
dalins kokius skydus ar specialius apsaugos kostiumus pėstiesiems,
apdraus jų gyvybes?
Į Palangą antrą kartą šiais
metais atvykau rugsėjo 3 dieną ir nustėrau: čia Basanavičiaus
gatvėje pamačiau daugybę dar didesnių elektrinių transporto
priemonių – sunkių dviviečių elektrinių motorolerių, be
jokių valstybinių registracijos numerių, kuriais kurorto svečiai
važinėjo dviračių takais ir šaligatviais.
Iš kur tas kurorto valdžios noras
tyčiotis iš poilsiaujančiųjų? Čia nuo poilsiautojo lupami
devyni kailiai, telieka įvesti „fortkutės“ ar „parke
pamatytos voveraitės“ mokestį, nes „pagalvės“ mokestis ir
automobilio „parkavimo mokestis“ jau senai įvesti.
Elektriniai motoroleriai ne vienintelė
poilsiautojų genocido priemonė Palangoje. Dar yra triukšmas.
Aš noriu paliesti ne žudantį
„muzikos“ poveikį „Basankėje“, ne, o automobilių keliamą
triukšmą.
Yra toks ženklas „Gyvenamoji zona“,
kuris riboja greitį iki 20 km/val. Aš tokių ženklų Palangos
centre, prie parko, nemačiau.
Rugsėjo 3 dieną apsigyvenau Dariaus
ir Girėno gatvėje Nr. 11. Ši gatvė atskiria Tiškevičiaus parką
nuo miesto. Vieta fantastinė, bent taip atrodo iš pirmo žvilgsnio,
bet paaiškėjo, kad čia gyventi yra praktiškai neįmanoma dėl
automobilių keliamo triukšmo.
„Plest, plest, plest“, girdi pusę
pirmos nakties ir galvoji: koks bukaprotis sugalvojo grįsti gatvę
trinkelėmis?
Aš niekad negrįšiu į viešbutį
Dariaus ir Girėno gatvėje. Kam kankintis už savo pinigus?
Aš su savim, suprantama, neturėjau
triukšmo matavimo priemonių, tik galiu palyginti ir pasakyti, kad
Vilniaus gatve važiuojantis troleibusas kelia mažesnį triukšmą,
negu džipas, važiuojantis Dariaus ir Girėno gatve Palangoje. Tai
galima pajausti žiūrint mano padarytą video.
Jono Basanavičiaus gatvė virsta
dykyne
Prieš kelis metus čia pasodinti
kaštonai džiūsta ir kertami. Taip ir turėjo būti. Medis, jei
jis iš visų pusių užspaudžiamas grindinio, nelaistomas, būtinai
nudžius. Palangos valdžiai ši visuotinai žinoma tiesa per daug
sudėtinga, nesuvokiama (žiūr.video).
Palanga gražus ir dažnam lietuviui
daugybę sentimentų keliantis miestas. Gaila tik, kad šio miesto
valdžia galvoja ne galva, o priešingoje liemens pusėje esančia
vieta.
Aš gerai prisimenu Basanavičiaus
gatvės medžių alėją, jų teikiamą paunksmę... Aš prisimenu,
kad buvo ribojamas eismas zonoje tarp parko, Vytauto ir Basanavičiaus
gatvių... Žmonės buvo saugomi nuo sveikatą ardančio triukšmo. Tai
buvo kurortas, į kurį žmonės vykdavo pailsėti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą