Mūsų dienomis Švedams
nereikia siųsti kariuomenės, kad okupuoti Lietuvą, kaip tai jie
darė 17 amžiuje. Lietuvos valstybę galima užgrobti kitaip. Galima
užgrobti finansų sektorių. Tai švedai jau padarė. Beliko į
Lietuvos prezidento postą pasodinti savo vasalą – Gitaną
Nausėdą.
Šiandieninė Švedija
tapo valdančiojo „elito“ organizuotos imigracijos auka, o švedų
tauta metodiškai naikinama. Švedijoje yra 61 No-go zonos, į kurias
bijo užeiti policija, čia daugiausiai moterų išprievartavimų
pasaulyje, čia žmonės persekiojami ir varomi iš darbo, jeigu jie
prabyla apie imigrantų
nusikaltimus, čia vyksta švedų tautos pakeitimas afrikiečiai ir
Azijos gyventojais, kas JTO yra kvalifikuojama kaip genocidas. Apie
44% pradinių klasių mokinių Švedijos
miestų mokyklose yra iš imigrantų šeimų, kuriems švedų kalba
nėra gimtoji. Po 50 metų švedai Švedijoje taps mažuma. Danijos
atstovas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje (ESBO)
Michael Aastrup Jensen, stebėjo šį mėnesį vykusius parlamento
rinkimus Švedijoje ir Danijos laikraščiui Berlinske pasakė, kad
dalyvavo „daugybėje rinkimų ir nematė nieko bent kiek panašaus
į nedemokratinę Švedijos balsavimo sistemą“. Stebėtojų
vertinimu, 44% Švedijos
rinkimų apylinkių (viso 250) rezultatai buvo falsifikuojami, o
rinkimų komisijos, tai matydamos, nesiėmė jokių veiksmų. Nėra
abejojama, kad Švedijos parlamentas, kuris rinksis rugsėjo 25
dieną, šiuos sufalsifikuotus rinkimų rezultatus patvirtins. Dar
prieš parlamento rinkimus Švedijoje, vyko visų 26 Šengeno zonos
valstybių patikrinimas, kaip jose vyksta sienų apsauga. Paaiškėjo,
kad blogiausiai savo sienas saugo Švedija. Šie duomenys buvo
nuslėpti nuo Švedijos visuomenės, kuri yra nepatenkinta
vyriausybės vykdoma imigracijos politika, bijant, kad šie
patikrinimo rezultatai neįtakotų rinkimų rezultatų.
Švedija
tapo auka kelių oligarchinių šeimų, kurios valdo šalies pramonę,
MIP, politinę sistemą. Apie vieną tokią šeimą, kuri
kontroliuoja Švedijos MIP, valdo Lietuvišką LNK ir Verslo žinias,
jau rašiau. Tai žydų Bonnier (Hirschel) šeima, kuri 19 amžiuje
atsikraustė gyventi į Švediją. Šiandien 75 šios šeimos
atstovai kontroliuoja transnacionalinę MIP imperiją „Bonnier
Group“, valdančią 175 kompanijas aštuoniolikoje pasaulio šalių.
Galima
spėti, kad jei Valenbergams pavyks prastumti savo ilgametį
pavaldinį Gitaną Nausėdą į Lietuvos Prezidento postą, jie su
Lietuvos valstybe darys tą patį, ką daro su Švedija - naikins
titulinę lietuvių tautą.
Nausėdos
šeimininkai Valenbergai
Valenbergų šeima –
pati įtakingiausia iš Švedijos oligarchinių šeimų. Ji valdo
bankus ir kompanijas Ericsson, Electrolux, ABB, SAS Group, SKF, AIK,
Atlas Copco, ir t.t. Praėjusio šimtmečio septintame dešimtmetyje
Valenbergų šeimos įmonėse dirbo 40 procentų visų Švedijos
dirbančiųjų, o šių įmonių kapitalizacija sudarė apie 40
procentų Stokholmo fondų biržos kapitalizacijos.
Pasirengimas rinkimams į
Lietuvos prezidento postą prasidėjo dar 2017 metų pabaigoje, kada
už SEB-banko prezidento patarėją Gitaną Nausėdą ėmė
intensyviai agituoti beveik visos MIP ir jo super aukštus feikinius
reitingus ėmė kurti gyventojų apklausų agentūros. Galima buvo
spėti, kad tam metami milžiniški resursai.
Pajutęs visą šią
bakchanaliją, konservatorius Žygimantas Pavilionis, tuo metu dar
turėjęs miglotų šansų pretenduoti į prezidento postą, kreipėsi
į Gitano Nausėdos šeimininkus. Ši žinia buvo išplatinta ne tik
Lietuvos, bet ir užsienio spaudoje.
Rusijoje
leidžiamame žydiško kapitalo leidinyje „Regnum“ vasario 7
dieną buvo rašoma, kad „nors Lietuvos prezidento rinkimai vyks
tik 2019 metais, tačiau sociologinės apklausos byloja apie
pagrindinį potencialių pretendentų trejetą, kurie gali susigrumti
už šalies vadovo postą: tai veikiantis premjeras Saulius
Skvernelis, Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, ir skandinaviško
komercinio banko SEB prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
Pastarojo veikla sukėlė abejonių konservatoriui, eks Lietuvos
pasiuntiniui JAV Žigimantui Pavilioniui. Seimo narys Pavilionis
asmeniškai kreipėsi į prezidentą Wallenberg Foundations AB,
pagrindinį SEB akcininką Peterį Valenbergą jaunesnijį ir fondo
direktorių ryšiams Magnusą Schöldtzą dėl Gitano Nausėdos
statuso. Seimo nariui sukėlė abejones „dviprasmiška ir pavojinga
situacija“, kada vienas žmogus yra kandidatas į Lietuvos
prezidento postą ir tuo pačiu metu atstovauja SEB banką.
Regnum buvo rašoma, kad
šie būgštavimai turi pagrindo, ir priminė 15-os metų senumo
istorija, kurioje dalyvavo SEB bankas. 2003 metais prie tuometinio
Vilniaus banko išsirikiavo eilės – žmonės skubėjo pasiimti
savo pinigus. Pasirodė, kad tai buvo tik gandai. „Buvo įtariama,
kas bankas tapo įkaitu rinkiminės kovos, kuri tuo metu vyko tarp
dviejų pagrindinių kandidatų, nors įrodymai taip ir nebuvo
pateikti“.
Pavilionis pabrėžė,
kad juridiniai asmenys, kaip tiesiogiai, taip ir netiesiogiai, negali
palaikyti kandidatų – tai draudžia šalies įstatymas: „Bankinis
ir finansų sektorius yra strateginė sritis valstybės gyvenime,
kuri dėl savo jautrumo turi būti kuo toliau nuo politikos, ypač
rinkiminiais periodais. Deja, buvo ne vienas atvejis Lietuvoje,
kuomet bankai savo noru ar dėl aplinkybių buvo įtraukiami į
politinius žaidimus ir tai turėdavo liūdnų padarinių ne tik
jiems, bet ir valstybei. Nors Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys
demokratai nėra įvardinusi oficialaus kandidato į prezidentus,
tačiau mano asmeninė nuomonė dėl galimo kandidato G. Nausėdos
klostosi būtent tokia padėtis, todėl mano pareiga yra perspėti
SEB akcininkus ir pareikalauti iš jų maksimalaus skaidrumo ir
atvirumo prieš Lietuvos piliečius dėl jų darbuotojo“.
„Dabartinė situacija,
kuomet potencialus kandidatas naudojasi galimybėmis, teikiamomis
vieno iš stambiausių šalies finansinių įstaigų, gali būti
vertinama kaip parama. Mes siekiame demokratinių ir tiesioginių
rinkimų, kad piliečiai skaidriai rinktų savo prezidentą. Todėl
bet koks verslo ar administracinių valdžios resursų panaudojimas
yra negalimas“.
„Jeigu vertinti SEB
banko kapitalo kilmę, tokią padėtį galima traktuoti kaip kišimąsi
į valstybės vidaus reikalus.“
Pavilionis pažymėjo,
kad Nausėda, vienu metu sėdintis „ant dviejų kėdžių“,
sukelia grėsmę valstybei.
Praėjo pusmetis, kol
Nausėda pasitraukė iš darbo banke ir rugsėjo pradžioje pareiškė,
kad kandidatuos į prezidento postą. Formaliai jis nėra švedų
banko darbuotoju, bet patikėti, kad kelis dešimtmečius trunkantys
ryšiai su SEB banku nutrūko, gali tik visiškas idiotas. Nėra
abejonės, kad Nausėda yra SEB-banko žmogus, už kurio stovi
milžiniškas Valenbergų kapitalas ir įtaka. Suprasdamas tai,
manau, Žygimantas Pavilionis ir atsisakė ketinimų prezidento
rinkimuose.
Prof. Vytautas Radžvilas,
LRT kalbėdamas apie prezidento rinkimus, pasakė:„Rinkimų
preliudija nieko gero nežada. Ji primena pigią politinę muilo
operetę. Šalis, norėdama išsirinkti tinkamą prezidentą,
pirmiausia turi žinoti, kokio prezidento jai reikia. Mano manymu,
gyvename ypatingu tarpsniu, kai artimiausiais metais spręsis
vienintelis – Lietuvos valstybės išlikimo – klausimas. Mums
reikalingas prezidentas, turintis dvi savybes. Pirmiausia – tai
turi būti tikras politikas. Politikas, kuris save vadina politiku,
automatiškai juo netampa. Nes politikas yra tas, kuris sugeba
politiškai mąstyti, o tai – be galo sunku, nes politinis mąstymas
dažnai klaidingai tapatinamas su ūkiniu ar administraciniu mąstymu.
Mums reikia ne ūkininkų ir administratorių, o politiko,
vizionieriaus, kuris turėtų atitinkamą išsilavinimą ir savo
vaizduotėje sugebėtų pamatyti, kokia Lietuva turi būti geriausiu
atveju po keliasdešimt, bent jau po 10 metų. Kitaip tariant, jis
turi turėti valstybės viziją. Vienintelis bandymas sukurti
valstybės viziją buvo 1988-aisias. Tikra valstybės vizija buvo
Sąjūdžio programa. Paskui politinių idėjų plotmėje mes
nepažengėme nė per žingsnelį.“
Apie SEB banko delegatą
į Lietuvos prezidento postą Radžvilas pasakė: „Populiariausias
kandidatas dabar yra ponas Gitanas Nausėda. Bet jau tai, kad jis
buvo užsienio bankų tarnautojas, yra problemiška. Šis žmogus
nuoširdžiai mus įtikinėjo, kad euras neturės jokių padarinių
Lietuvai. Nors tie, kurie turėjo bent minimalių žinių, suprato,
kad tai Lietuvą dar labiau nuskurdins, ir neatsitiktinai kaimynai jo
nepaskubėjo įsivesti. Jei žmogus padarė taip kartą, mėginkime
įsivaizduoti, kaip jis elgtųsi rimtų politinių iššūkių
akivaizdoje.“
Radžvilo nuomone,
G.Nausėdos šansai tapti prezidentu yra didžiausi, tai „lems
nematomų rėmėjų įtaka. Kai šalyje nėra skaidrios politinės
sistemos, tada rinkimų procesas turi daug povandeninių aspektų. Be
jokios abejonės, tokiomis sąlygomis daugiausia lemia finansiniai ir
informaciniai resursai, kurie atveria galimybes įpiršti rinkėjams
šiek tiek gražesnį, patrauklesnį savojo kandidato įvaizdį nei
kitų. Todėl viską lems veiksniai, kurių įtaką numatyti galima
tik žinant, koks yra jų mastas.“
Valenbergų finansinės
galimybės didžiausios, todėl, aš manau, jie ir prakiš į
prezidentus mums savo „pudelį“ Gitaną Nausėdą, o tada vyks
mūsų tautos genocidas pagal švedų tautos genocido modelį.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą