2018-09-19

Gitanas Nausėda – galingiausių Švedijos oligarchų Valenbergų projektas



Mūsų dienomis Švedams nereikia siųsti kariuomenės, kad okupuoti Lietuvą, kaip tai jie darė 17 amžiuje. Lietuvos valstybę galima užgrobti kitaip. Galima užgrobti finansų sektorių. Tai švedai jau padarė. Beliko į Lietuvos prezidento postą pasodinti savo vasalą – Gitaną Nausėdą.

Šiandieninė Švedija tapo valdančiojo „elito“ organizuotos imigracijos auka, o švedų tauta metodiškai naikinama. Švedijoje yra 61 No-go zonos, į kurias bijo užeiti policija, čia daugiausiai moterų išprievartavimų pasaulyje, čia žmonės persekiojami ir varomi iš darbo, jeigu jie prabyla apie imigrantų nusikaltimus, čia vyksta švedų tautos pakeitimas afrikiečiai ir Azijos gyventojais, kas JTO yra kvalifikuojama kaip genocidas. Apie 44% pradinių klasių mokinių Švedijos miestų mokyklose yra iš imigrantų šeimų, kuriems švedų kalba nėra gimtoji. Po 50 metų švedai Švedijoje taps mažuma. Danijos atstovas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje (ESBO) Michael Aastrup Jensen, stebėjo šį mėnesį vykusius parlamento rinkimus Švedijoje ir Danijos laikraščiui Berlinske pasakė, kad dalyvavo „daugybėje rinkimų ir nematė nieko bent kiek panašaus į nedemokratinę Švedijos balsavimo sistemą“. Stebėtojų vertinimu, 44% Švedijos rinkimų apylinkių (viso 250) rezultatai buvo falsifikuojami, o rinkimų komisijos, tai matydamos, nesiėmė jokių veiksmų. Nėra abejojama, kad Švedijos parlamentas, kuris rinksis rugsėjo 25 dieną, šiuos sufalsifikuotus rinkimų rezultatus patvirtins. Dar prieš parlamento rinkimus Švedijoje, vyko visų 26 Šengeno zonos valstybių patikrinimas, kaip jose vyksta sienų apsauga. Paaiškėjo, kad blogiausiai savo sienas saugo Švedija. Šie duomenys buvo nuslėpti nuo Švedijos visuomenės, kuri yra nepatenkinta vyriausybės vykdoma imigracijos politika, bijant, kad šie patikrinimo rezultatai neįtakotų rinkimų rezultatų.



Švedija tapo auka kelių oligarchinių šeimų, kurios valdo šalies pramonę, MIP, politinę sistemą. Apie vieną tokią šeimą, kuri kontroliuoja Švedijos MIP, valdo Lietuvišką LNK ir Verslo žinias, jau rašiau. Tai žydų Bonnier (Hirschel) šeima, kuri 19 amžiuje atsikraustė gyventi į Švediją. Šiandien 75 šios šeimos atstovai kontroliuoja transnacionalinę MIP imperiją „Bonnier Group“, valdančią 175 kompanijas aštuoniolikoje pasaulio šalių.


Galima spėti, kad jei Valenbergams pavyks prastumti savo ilgametį pavaldinį Gitaną Nausėdą į Lietuvos Prezidento postą, jie su Lietuvos valstybe darys tą patį, ką daro su Švedija - naikins titulinę lietuvių tautą.


Nausėdos šeimininkai Valenbergai

Valenbergų šeima – pati įtakingiausia iš Švedijos oligarchinių šeimų. Ji valdo bankus ir kompanijas Ericsson, Electrolux, ABB, SAS Group, SKF, AIK, Atlas Copco, ir t.t. Praėjusio šimtmečio septintame dešimtmetyje Valenbergų šeimos įmonėse dirbo 40 procentų visų Švedijos dirbančiųjų, o šių įmonių kapitalizacija sudarė apie 40 procentų Stokholmo fondų biržos kapitalizacijos.

Pasirengimas rinkimams į Lietuvos prezidento postą prasidėjo dar 2017 metų pabaigoje, kada už SEB-banko prezidento patarėją Gitaną Nausėdą ėmė intensyviai agituoti beveik visos MIP ir jo super aukštus feikinius reitingus ėmė kurti gyventojų apklausų agentūros. Galima buvo spėti, kad tam metami milžiniški resursai.

Pajutęs visą šią bakchanaliją, konservatorius Žygimantas Pavilionis, tuo metu dar turėjęs miglotų šansų pretenduoti į prezidento postą, kreipėsi į Gitano Nausėdos šeimininkus. Ši žinia buvo išplatinta ne tik Lietuvos, bet ir užsienio spaudoje.

Rusijoje leidžiamame žydiško kapitalo leidinyje „Regnum“ vasario 7 dieną buvo rašoma, kad „nors Lietuvos prezidento rinkimai vyks tik 2019 metais, tačiau sociologinės apklausos byloja apie pagrindinį potencialių pretendentų trejetą, kurie gali susigrumti už šalies vadovo postą: tai veikiantis premjeras Saulius Skvernelis, Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, ir skandinaviško komercinio banko SEB prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Pastarojo veikla sukėlė abejonių konservatoriui, eks Lietuvos pasiuntiniui JAV Žigimantui Pavilioniui. Seimo narys Pavilionis asmeniškai kreipėsi į prezidentą Wallenberg Foundations AB, pagrindinį SEB akcininką Peterį Valenbergą jaunesnijį ir fondo direktorių ryšiams Magnusą Schöldtzą dėl Gitano Nausėdos statuso. Seimo nariui sukėlė abejones „dviprasmiška ir pavojinga situacija“, kada vienas žmogus yra kandidatas į Lietuvos prezidento postą ir tuo pačiu metu atstovauja SEB banką.

Regnum buvo rašoma, kad šie būgštavimai turi pagrindo, ir priminė 15-os metų senumo istorija, kurioje dalyvavo SEB bankas. 2003 metais prie tuometinio Vilniaus banko išsirikiavo eilės – žmonės skubėjo pasiimti savo pinigus. Pasirodė, kad tai buvo tik gandai. „Buvo įtariama, kas bankas tapo įkaitu rinkiminės kovos, kuri tuo metu vyko tarp dviejų pagrindinių kandidatų, nors įrodymai taip ir nebuvo pateikti“.

Pavilionis pabrėžė, kad juridiniai asmenys, kaip tiesiogiai, taip ir netiesiogiai, negali palaikyti kandidatų – tai draudžia šalies įstatymas: „Bankinis ir finansų sektorius yra strateginė sritis valstybės gyvenime, kuri dėl savo jautrumo turi būti kuo toliau nuo politikos, ypač rinkiminiais periodais. Deja, buvo ne vienas atvejis Lietuvoje, kuomet bankai savo noru ar dėl aplinkybių buvo įtraukiami į politinius žaidimus ir tai turėdavo liūdnų padarinių ne tik jiems, bet ir valstybei. Nors Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai nėra įvardinusi oficialaus kandidato į prezidentus, tačiau mano asmeninė nuomonė dėl galimo kandidato G. Nausėdos klostosi būtent tokia padėtis, todėl mano pareiga yra perspėti SEB akcininkus ir pareikalauti iš jų maksimalaus skaidrumo ir atvirumo prieš Lietuvos piliečius dėl jų darbuotojo“.



„Dabartinė situacija, kuomet potencialus kandidatas naudojasi galimybėmis, teikiamomis vieno iš stambiausių šalies finansinių įstaigų, gali būti vertinama kaip parama. Mes siekiame demokratinių ir tiesioginių rinkimų, kad piliečiai skaidriai rinktų savo prezidentą. Todėl bet koks verslo ar administracinių valdžios resursų panaudojimas yra negalimas“.

„Jeigu vertinti SEB banko kapitalo kilmę, tokią padėtį galima traktuoti kaip kišimąsi į valstybės vidaus reikalus.“

Pavilionis pažymėjo, kad Nausėda, vienu metu sėdintis „ant dviejų kėdžių“, sukelia grėsmę valstybei.

Praėjo pusmetis, kol Nausėda pasitraukė iš darbo banke ir rugsėjo pradžioje pareiškė, kad kandidatuos į prezidento postą. Formaliai jis nėra švedų banko darbuotoju, bet patikėti, kad kelis dešimtmečius trunkantys ryšiai su SEB banku nutrūko, gali tik visiškas idiotas. Nėra abejonės, kad Nausėda yra SEB-banko žmogus, už kurio stovi milžiniškas Valenbergų kapitalas ir įtaka. Suprasdamas tai, manau, Žygimantas Pavilionis ir atsisakė ketinimų prezidento rinkimuose.

Prof. Vytautas Radžvilas, LRT kalbėdamas apie prezidento rinkimus, pasakė:„Rinkimų preliudija nieko gero nežada. Ji primena pigią politinę muilo operetę. Šalis, norėdama išsirinkti tinkamą prezidentą, pirmiausia turi žinoti, kokio prezidento jai reikia. Mano manymu, gyvename ypatingu tarpsniu, kai artimiausiais metais spręsis vienintelis – Lietuvos valstybės išlikimo – klausimas. Mums reikalingas prezidentas, turintis dvi savybes. Pirmiausia – tai turi būti tikras politikas. Politikas, kuris save vadina politiku, automatiškai juo netampa. Nes politikas yra tas, kuris sugeba politiškai mąstyti, o tai – be galo sunku, nes politinis mąstymas dažnai klaidingai tapatinamas su ūkiniu ar administraciniu mąstymu. Mums reikia ne ūkininkų ir administratorių, o politiko, vizionieriaus, kuris turėtų atitinkamą išsilavinimą ir savo vaizduotėje sugebėtų pamatyti, kokia Lietuva turi būti geriausiu atveju po keliasdešimt, bent jau po 10 metų. Kitaip tariant, jis turi turėti valstybės viziją. Vienintelis bandymas sukurti valstybės viziją buvo 1988-aisias. Tikra valstybės vizija buvo Sąjūdžio programa. Paskui politinių idėjų plotmėje mes nepažengėme nė per žingsnelį.“

Apie SEB banko delegatą į Lietuvos prezidento postą Radžvilas pasakė: „Populiariausias kandidatas dabar yra ponas Gitanas Nausėda. Bet jau tai, kad jis buvo užsienio bankų tarnautojas, yra problemiška. Šis žmogus nuoširdžiai mus įtikinėjo, kad euras neturės jokių padarinių Lietuvai. Nors tie, kurie turėjo bent minimalių žinių, suprato, kad tai Lietuvą dar labiau nuskurdins, ir neatsitiktinai kaimynai jo nepaskubėjo įsivesti. Jei žmogus padarė taip kartą, mėginkime įsivaizduoti, kaip jis elgtųsi rimtų politinių iššūkių akivaizdoje.“

Radžvilo nuomone, G.Nausėdos šansai tapti prezidentu yra didžiausi, tai „lems nematomų rėmėjų įtaka. Kai šalyje nėra skaidrios politinės sistemos, tada rinkimų procesas turi daug povandeninių aspektų. Be jokios abejonės, tokiomis sąlygomis daugiausia lemia finansiniai ir informaciniai resursai, kurie atveria galimybes įpiršti rinkėjams šiek tiek gražesnį, patrauklesnį savojo kandidato įvaizdį nei kitų. Todėl viską lems veiksniai, kurių įtaką numatyti galima tik žinant, koks yra jų mastas.“


Valenbergų finansinės galimybės didžiausios, todėl, aš manau, jie ir prakiš į prezidentus mums savo „pudelį“ Gitaną Nausėdą, o tada vyks mūsų tautos genocidas pagal švedų tautos genocido modelį.









Komentarų nėra:

Rašyti komentarą