Popiežiaus vizitas mane sugrąžino į Chruščiovo-Brežnevo epochą, tuometines televizijos transliacijas

Man 67 metai, aš puikiai prisimenu TSRS epochą, tų laikų televizijos transliacijų turinį, todėl galiu su visu atsakingumu teigti, kad komentarai, kuriuos popiežiaus Pranciškaus vizito metu girdėjau per LRT televiziją buvo tokie patys kaip šeštame-septimtame dešimtmetyje, o transliuoti vaizdai priminė komunistinių lyderių vizitus.

Čia buvo ir „tautų draugystė“ sutinkant svečią (mulačiukė, aprengta lietuviškais tautiniais rūbais, simbolizuojanti tautų ir rasių vienybę), ir suvaryti šalantys vaikai, mosuojantys vėliavėlėmis, svečio vežiojimas aplinkiniais keliais po „Potiomkino kaimus“, kad neparodyti apšiurusio miesto, čia ir minia buvusių komunistų, kurie sovietiniais laikais spjaudėsi į bažnyčios pusę, o dabar visi virto aršiais „katalikais“.

Tačiau ne tik šie iš vaikystės ir jaunystės, tarytum, atklydę vaizdai man kėlė šleikštulį, bet ir LRT komentarai: „žmonių popiežius“ (tarytum yra šunų ar kačių popiežiai), „niekas nežino kur jis sustos pabendrauti su jį sveikinančiais tikinčiaisiais“ (o sustojo prie su lovomis specialiai tam išridentos minios mirtinų ligonių, kas man pasirodė didžiausiu barbarizmu ir įmanomu idiotizmu).

Juokingas buvo nuolatinis akcentavimas Pranciškaus kuklumo, jo gyvenimas Vatikano viešbutyje (įdomu, kelių žvaigždučių?), nedidelis automobilis, kuriuo jis važiavo Vilniaus gatvėmis (milžiniškų naujausių BMW apsaugos džipų fone visa tai atrodė farsu).

Dažniausiai buvo kartojamas tradicinis globalistinis Pranciškaus-Sorošo repertuaras, kad „reikia priimti visus nuskriaustus vargstančius“ (gal 5 ar 6 milijardus, kuriuos apiplėšė Bergoglio tėvynainiai iš Volstryto?), LRT auksaburnių „išminčių“ nusikalbėta iki tokio absurdo, kad „Lietuva yra gerovės valstybė“, todėl mums tiesiog būtina priiminėti svetimtaučius „vargstančius“(Gerovės valstybė, tai ta, iš kurios pabėgo kas trečias gyventojas, kur algos pensijos, pragyvenimo lygis yra žemiausi euro zonoje?). Gerai nupenėtas švepluojanis vaikinas iš LRT zombinimo dėžutės tik pamiršo paminėti tuos žmones, kuriems „Lietuva yra gerovės valstybė“. Įtariu, kad tie žmonės sėdėjo pirmose eilėse popiežiaus vizito metu prie Katedros, Kaune santakoje.

Dviejų dienų spektaklis pasibaigė. Liūdnas spektaklis, kitaip nepavadinsi, kai prisimeni Jono Pauliaus II vizitą į Lietuvą. Todėl ne nuostabu, kad viso pasaulio katalikai nusigręžia nuo popiežiaus Pranciškaus, o sparčiausiai ji populiarumas krenta pačioje Italijoje.

Italijos katalikų apklausos parodė, kad jie pirmenybę teikia vicepremjerui Matteo Salvini, o ne popiežiui Pranciškui, kuris vis labiau prarandą savo moralinį autoritetą tikintiesiems.

Vokiečių dienraštis „Die Welt“ pranešė, kad Matteo Salvini tampa slaptu Italijos katalikų lyderiu dėl jo tvirtos pozicijos nelegalių imigrantų klausimu, tuo metu kai vis mažiau katalikų palaiko Popiežių Pranciškų, rodantį išskirtinę meilę nelegaliems imigrantams musulmonams.

Ipsos mokslinio tyrimų instituto direktoriaus Luca Comodo žodžiais, apklausų duomenys rodo, kad yra didelis atstumas ženklios katalikų dalies nuo bažnyčios hierarchijos.

Tarp tikinčiųjų, kurie mišias lanko mažiausiai vieną kartą per savaitę, maždaug trečdalis visų italų, Salvini palaikymas per keturis mėnesius padidėjo nuo 15,7%, kovo mėnesį, iki 31,8% liepą.

Popiežiaus Pranciškaus populiarumas krito. 2013 metais jo populiarumas pas kas savaitę mišias lankančius katalikus buvo 91 procentai, o pas periodiškai mišias lankančius katalikus - 91 procentai. Šiuo metu jo populiarumas sumažėjo atitinkamai 10 ir 18 procentų.

Romos popiežiaus siekis islamizuoti visuomenę, priiminėti vis daugiau ir daugiau imigrantų, tikintiesiems formuoja suvokimą, kad jis yra praradęs realybės jausmą.

Oliviero Forti, kuris Italijos Caritas užsiima imigracijos klausimais, pasakė, kad „daugelis katalikų nustojo šventą tėvą laikyti dvasiniu lyderiu, priešingai, kai kuriais atvejais, jį net kaltina atitolimu nuo problemų, su kuriomis susiduria žmonės“.

Italijos portalas IMG press parašė, kad jei vyktų visaliaudiniai popiežiaus rinkimai, juo būtų išrinktas Matteo Salvini. Jis šiuo metu yra patikimiausias Italijos politikas. Italai Salvini vertina už jo tvirtą poziciją imigracijos klausimu ir realius darbus sustabdant žmonių kontrabandą iš Afrikos į Italiją.

Nepridėjo popiežiui Pranciškui ir jo pavaldinių išpuoliai prieš tautos lyderį Salvinį, šio politiko lyginimas su velniu, antikristu.

Maltos ordino riteris Marcantonio Colonna savo knygoje „Popiežius diktatorius“ pažymi, kad Pranciškus – pats nepopuliauriausias Popiežius. 2013 metais jo sekmadieninio pamokslo Švento Petro aikštėje klausė 54617 žmonių, tai 2016 metais mažiau negu 10000 tikinčiųjų.