Neplanavau apie Klaipėdos Tarybos narį
Viačeslavą Titovą ką rašyti, kam purvintis? Tik, kai
„Respublika“ mano atsiliepimą ištrynė, vardu ir pavardę
pasirašytą, noriu kai ką pasakyti.
Mane nustebino atsiliepimų turinys, po
Eltos informacija, Respublikoje perspausdinta. Stebėjausi
atsiliepimais, iš kur tiek stribvaikių, ar jų vaikų su
vaikaičiais išlindo, kokiame urve visas šitas KDB-istinis purvas
tiek metų pasislėpęs tūnojo?
Aš savo atsiliepime pasiūliau Rusų
sąjungai, kurios narys lietuvius partizanus niekina, pasikeisti
registracijos adresą, nes suprantu, kad jiems gali nepatikti ne tik
mūsų tautos didvyriai, bet ir lietuvių kalba. Būdamas vaikas, o
man greitai 67, ne kartą Vilniuje girdėjau
rusiškai sakant lietuviams, kad nustotų „ta šunų kalba kalbėti
ir imtų kalbėti žmonių kalba“, suprask, rusiškai. Juk gali,
šitiems, iš KGB urvo išlindusiems, lietuvių nekenčiantiems,
erzinti Lietuva, lietuvių
kalba, jos didvyriai. Ir erzina, kaip gyvenimas parodė. Kam jiems
tuomet čia kankintis? Koks šimtas kilometrų – ir visiška žodžio
ir spaudos laisvė, demokratija, ir joks lietuvis nepraustos marmūzės
miltais neapipils.
Dar aš tame
atsiliepime prisiminiau Ukmergę, iš Ukmergės kalėjimo važiuojantį
sunkvežimį, pilną užmuštų lietuvių prikrautą, kai vienas rusų NKVD-istų dar mirtinai nenukankintas staiga išlindo iš po brezento, bet
buvo buože pribaigtas. Tai buvo pono Titovo tėvynainių rankų
darbas. Mes viso to nepamiršome, mes to nepamiršime, negalima visų
rusų padarytų piktadarybių pamiršti. Mano atmintyje jos irgi
gulėjo ramiai, bet ponas Titovas visus tuos rusų nužudytus
lietuvius staiga prikėlė.
Aš suprantu, kad
kiekvienoje tautoje, kiekvienoje sąjungoje ar judėjime yra idiotų,
kurie nesupranta, kad negalima kurstyti tarp tautų neapykantos. Man
juokingos šito bukapročio žmogaus kalbos apie „istorinę tiesą“.
Istoriją rašo nugalėtojai. Tuomet nugalėjo rusai, jie visus
lietuvius partizanus padarė „banditais“, lygiai taip karo metais
fašistai vadino sovietinius partizanus - „banditais“, visi
okupantai „banditais“ vadina okupuotųjų pasipriešinimo
dalyvius. Nederėtų Titovui pamiršti, kad rusas Lietuvoje buvo
okupantas: ir Jakaterinos laikais buvo okupantas, ir Stalino laikais.
Net mano iš Žlobino kilusi senelė, rusakalbė, kol gyveno Žlobine,
ne Lietuvoje, rusus skaitė okupantais ir vadino „Stalino vaikais“,
nes matė, kiek jie Lietuvoje pridarė piktadarybių. Nereikia ponui
Titovui ir jo tautiečiams to pamiršti.
Kai kam mūsų tautų
kiršinimas naudingas, yra tokių košerinių ponų, jie tai nuolatos
daro, net provokatorius pafinansuoja, pareklamuoja, knygas rašo ir
spausdina, vežioja į užsienį paskaitų skaityti. Tai verslas su
turto restitucija susietas, bet nesiplėsiu čia šiuo klausimu.
Ar nepagalvoja ponas
Titovas, kad panašios į jo kalbos net broliškas rusų ir
ukrainiečių tautas priešais padarė? Ar ponas Titovas nepagalvoja
apie tai? Vertėtų pagalvoti.
P.S. V.Tomkus KGB
sąrašus skelbė skelbė, bet KGB ir stribvaikių kuopelės
„Respublikoje“ taip ir nelikvidavo. Negi normalūs žmonės būtų
mano komentarą trynę?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą