Taip jau nutiko, kad
atsiradau su fotoaparatu greta žymių žmonių. Atėjau pagerbti
Lietuvos partizaninio judėjimo vado Adolfo Ramanausko-Vanago. Apėjau
kapines. Čia ilsisi visas legionas žuvusių lenkų karių, čia
ilsisi prancūzų kariai, žuvę per 1812 metų karą, čia ilsisi
Raudonosios armijos kariai. Ramiai ilsisi visi, sugyvena, pagerbiami
savo tautiečių, diplomatų. Gal kovas prisimena, bet visi senai
susitaikę nebūtyje. Mirę jau susitaikę, čia, Vilniuje. Tik
Maskvoje nesusitaikę. Ėmė ir apdergė Rusijos URM atstovė spaudai
Marija Zacharova mūsų partizanus, išvadino juos „banditais“,
labai pasipiktino, kad žuvę Raudonosios armijos kariai gulės greta
„banditų“ lietuvių. Ko ji siekė? Sukiršinti rusus su
lietuviais? Mane sukiršinti su rusais jai nepavyks, nes ne rusė kiršina.
Rusė-stačiatikė nekiršintų. Aš tuo įsitikinęs. Tai sakau, nes mano
senelė buvo etninė rusė ir stačiatikė, trijų Georgijaus kryžių kavalieriaus
jauniausioji duktė. Ji man išaiškino daug ką apie rusus ir apie
dar vieną tautą, kuri į savo rankas perėmė valdžią Rusijoje
1917 metais. Bet netrukdysiu kariams ilsėtis, jie žino tiesą,
todėl sugyvena čia, kapinėse.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą