Daugelis
pamena, kas nutiko su šimtais didelių
įmonių ir kitų valstybės objektų per „perestrojkę“ ir
Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Visoje postsovietinėje erdvėje
turto perėjimas iš valstybės rankų į privačias buvo vadinama
„prichvatizacija“, o oficialiai visas tas išvogimas buvo
pavadintas „privatizacija“. Aš nesigilinsiu čia į mechanizmus,
kaip tai buvo daroma. Dauguma apie tai girdėjo ar patys realizavo.
Aš pasakysiu tik kelis žodžius apie tai, kas su tuo
„prichvatizuotu“ turtu buvo vėliau padaryta.
Kai ką
matome: griūvančius Vilniaus Sporto ir Profsąjungų rūmus,
sunaikintas milžiniškas gamyklas, kuriose dirbo tūkstančiai
darbuotojų: Kuro aparatūros, Skaičiavimo mašinų, Grąžtų,
Elektros skaitiklių (visos Vilniuje) ir t.t. Tokių didžiulių
gamyklų buvo šimtai visoje Lietuvoje. Dauguma jų virto žemės
sklypais statyboms ir metalo laužu, o vėliau atgimė „Porše“
automobilių, vilų, akcijų ir kitokio daug menkesnio turto forma.
Su moksliniu
gamybiniu susivienijimu „Fermentas“ buvo kitaip. Vadovai
instituto nepavertė loftais, o mokslinės įrangos metalo laužu
(gyvenu netoli buvusio Elektrografijos instituto, kurį akcininkai
sunaikino aukščiau aprašytu būdu). „Fermentą“ vadovai
išlaikė ir transformavo į privačią įmonę, ją išvystė.
„Laisvosios
rinkos“ ideologai mums neišduoda paslapties, kad jokia „laisvoji
rinka“ pasaulyje neegzistuoja, bet „Fermento“ savininkai tai
žinojo, todėl įmonę laiku pardavė rinkos rykliui, JAV gigantui
„Thermo Fisher Scientific,“ už sumą, kuri preliminariai buvo
vertinama 260 mln. JAV dolerių. Atkreipiu dėmesį, kad įmonėje
viso dirbo 500 darbuotojų, o pagrindinėje įmonėjė Vilniuje – apie 350 darbuotojų! (žiūr. „Verslo žinias“).
„Mo“ muziejaus
savininką Viktorą Butkų puikiai pažįstu, nes esu su juo dirbęs
viename skyriuje, kuriam vadovavo kitas buvęs „Fermento“ akcininkas prof. Arvydas Janulaitis. Esu su V.Butkumi kelių straipsnių bendraautorius, kuriuos nesunkiai galima surasti Google, surinkus mūsų pavardes.
Šiandien „Mo“
muziejų apžiūrėjau iš išorės, padariau kelias nuotraukas.
Patiko. Sekantį kartą apžiūrėsiu iš vidaus. Ištęsiu malonumą.
Aš manau, kad
protingas žmogus (kvailiai juk nebūna biomedicinos daktarais ir profesoriais) ir
elgiasi protingai, V.Butkus tai mums dar kartą įrodė. Gaila tik,
kad jis kol kas vienintelis toks Lietuvoje.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą