Transhumanizmo filosofija įgauna vis
didesnį populiarumą visame pasaulyje, ir visų pirma Vakaruose, kur
ji ir užgimė. Jos simboliu yra apskritimas su lotyniška H raide –
nuo human, žmogiška – ir pliuso ženklas (H+).
Ką šita madinga srovė, atvedanti
progreso idėją iki jo logiškos pabaigos, žada savo adeptams ir
kuo ji gresia visiems žmonėms, paaiškino filosofas ir politologas
Aleksandras Duginas.
Transhumanizmas numato sukūrimą
žmogaus rūšies pagrindu labiau išvystytų būtybių – naudojant
visas techninio progreso priemones. „Tai pasiekiama tobulinant
visas žmogaus organizmo dalis per jų pakeitimą dirbtinomis
detalėmis, neatskiriamomis nuo organizmo dalių ir vidaus organų.
Prie jų
priklauso sąmonės imitacijos technologijos arba sąmonės įrašymo
ant atskirų kaupiklių – kartografija, smegenų mepingas. Naujausi
genomo struktūros atradimai leidžia koreguoti organizmus (gerinti
jų savybes) ir baziniame lygyje“, - sako filosofas.
Tokiu būdu, konstatuoja Duginas,
kalbama, nei daug nei mažai, apie sukūrimą „postžmonijos, kuri
bus išlaisvinta nuo ligų, netobulybių ir galų gale pasieks fizinį
nemirtingumą“. Manoma, kad kūną bus galima „pakeisti arba
pataisyti“, o po kurio tai laiko ir „atspausdinti ant tris D
printerio“, o „virtualūs tinklai taps nauja gyvenimo sritimi,
palaipsniui ir pilnai išstumdami mums įprastą realybę“.
Filosofas perspėja, kad
transhumanizmas – ne tik keistuolių, dizainerių arba techninio
progreso fanatikų užsiėmimas. Tai - „duodantis rezultatą
paskutinių šimtmečių vektorius, kada žmonija rimtai patikėjo į
mitą apie progresą ir evoliuciją“. Todėl „H+“
- tai paskutinė loginė išvada visos
Naujojo amžiaus epochos, Moderno“.
Pagrindine moderno idėja, primena
Duginas, buvo žmogaus išlaisvinimas iš visų jo apribojimų.
Pirmiausiai – iš religijos, tradicijų, luomų bendruomenės.
Vėliau atakos objektu tapo valstybė ir nacija, kurias liberalai
stengiasi pakeisti pilietine visuomene. Toliau - “suniveliavo
norminį lyčių ir normalios šeimos supratimą, legalizuodami
įvairias genderinių mutacijų ir iškrypimų formas“.
Ir viskas vyko, konstatuoja Duginas,
atsiradimo ir tobulinimo naujų gamybos formų, skaičiavimo
technikos, programavimo ir naujų medžiagų sintezės fone. To
išdavoje laipsniškai ideologija ir technologija susiliejo į kažką
vientiso ir nesuskaldomo: technikos progresas tapo ideologijos
faktoriumi, o ideologija, savo ruožtu, tapo ne kuo kitu kaip
technologija, kuo ir galima paaiškinti politikos pakeitimą įvairių
formų politinėmis technologijomis.
Taip Vakarų visuomenė „priėjo prie
paskutinės žmonijos išlaisvinimo nuo
apribojimų fazės: Vakaruose jau nebėra nei religijos, nei
valstybės pilna šio žodžio prasme, nei politinių hierarchijų,
nei normalių šeimų“.
Kitais žodžiais, visos formos ribų
įveikimo – tai yra transgresijos – pilnai pereitos. Liko
padaryti tiktai vieną, paskutinį žingsnį – įveikti pačios
žmogaus rūšies ribas. Tai ir yra „H+“
- paskutinis liberalizmo žodis. Todėl transhumanizmas, pabrėžia
Duginas, - tai „ne pašalinis keistas reiškinys techninio
vystymosi, tai loginė Naujojo amžiaus pabaiga, mes turime iki to
prieiti – prie epochos kiborgų, hibridų, mutantų ir chimerų, ir
mes prie to priėjome“.
Duginas neabejoja, kad šiai dienai
absoliuti dauguma žmonijos nepasiruošusi virsti į kiborgus arba
mutantus, tačiau „kas jos klausia, šitos
žmonijos daugumos?“
„Visą istoriją daro elitos. Masės
niekada ir niekam nepasirengusios. Nepasirengusios – jas parengs,
ir taip, kad niekas ir nepastebės“, - sako filosofas.
Duginas įsitikinęs, kad
„transhumanizmas neišvengiamas tuo atveju, jeigu mes priimame
Naujojo amžiaus tendenciją – tikėjimą į progresą, žmonijos
vystymą ir tobulinimą“.
„Šią religiją – tiksliau,
pseudoreligiją – atnešė į Europą ir pasaulį Švietimo epocha,
- primena jis. - Palaipsniui šita erezija pakeitė savimi arba
išstūmė į periferiją visas tradicines religijos formas, visų
pirma krikščionybę“.
Filosofas įspėja, kad šiame progreso
kelyje neįmanoma sustoti pusiaukelėje:“ Pasakę "а",
jūs priversti pasakyti "b", "c", "d",
ir visas kitas alfabeto raides. "H+"
– tai paskutinė raidė. Toliau prasideda kompiuterinė kalba“.
Principinę kovą su transhumanizmu
kovoja nuoseklūs fundamentalūs tradicionalistai, kurie atmeta ne
tiktai šią paskutinę mutaciją, bet ir visą Moderną – pačią
progreso idėją, vystymąsį, mokslinį pasaulio paveikslą,
demokratiją ir liberalizmą. Kaip pažymi Duginas, jie „teigė ir
teigia Dievą, Bažnyčią, imperiją, luomus, valstybingumą ir
liaudies papročius“, puikiai suprasdami, kad „šiuolaikinis
pasaulis – tai ne progresas, o nuosmukio rezultatas, antikristo
karalystė“. Todėl, įspėja filosofas, kova su „H+“,
šiuo paskutiniu moderno virsmu, įgaudama jo kitas puses, beprasmė.
Tai reiškia, kad „jeigu mes norime pakeisti mūsų likimą, reikia
sugrįžti į praeitį ir suprasti, kurioje vietoje mes padarėme
fatalinę klaidą“.
Baigdamas filosofas perspėja, kieno
rankų darbas yra tranhumanizmas: „Šventas
raštas perspėja, kieno rankų darbas yra transhumanizmas:
„Šventasisi raštas tvirtina, kad velnias gali beveik viską. Bet
jis negali sukurti žmogų. Jis sugeba tik ji suparodijuoti,
pagaminti jo simuliakrą. Transhumanizmas – tai jo išmislas.
H+ - aiškiai jo
išmislas.“
Vertė Algimantas Lebionka
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą