Šaka, ant kurios sėdėjo Tarptautinis
valiutų fondas (TVF), atrodo, galutinai nukirsta. Rugsėjo 14 dieną
Vašingtone įvyko TVF direktorių tarybos posėdis. Pagrindiniu
dienotvarkės punktu buvo vieno milijardo dolerių skyrimas Ukrainai.
Sprendimas buvo priimtas. Atstovaujantis Rusiją direktorius balsavo
prieš. Tai neordinarus įvykis, kuris turės įtakos, visų pirma,
TVF likimui.
Priminsiu, kad kalbama apie pinigus
pagal susitarimą skirti 17,5 milijardo dolerių kreditą Ukrainai.
Jie buvo skiriami pagal keturių metų programą, paruoštą aktyviai
dalyvaujant TVF. Bendra išorinio finansavimo programos suma,
įskaitant Fondo skirtą kreditą, - 40 milijardų dolerių. Pagal
šią programą Kijevas gavo pirmą perlaidą 5 milijardus dolerių,
po to antrą (1,7 milijardus dolerių) ir laukė naujų perlaidų.
Tačiau trečios perlaidos iki 2015 metų pabaigos taip ir nebuvo.
Procesas užstrigo. Oficialūs paaiškinimai buvo, kad Ukraina
nesusitvarko su savo įsipareigojimais. Ypač su reformomis:
mokesčių sistemos, socialinio aprūpinimo sistemos, komunalinių
įmonių sektoriaus tarifų sistemos ir t.t. Be to, TVF pareiškė,
kad nėra progreso kovoje su korupcija vykdant privatizaciją ir pan.
Beveik kiekvieną mėnesį šių pretenzijų sąrašas buvo
atnaujinamas ir keičiamas. Pažymėsiu: iki dabar Ukraina suspėjo
gauti iš viso 20 milijardų dolerių (pradedant 1994 metais).
Pažiūrėjus į tų metų dokumentus, galima aptikti: Ukraina
niekada nevykdė savo įsipareigojimų pilnai, bet TVF pinigus
gaudavo tvarkingai. Taip kad „šuo užkastas“ kitoje vietoje.
2014 metų pradžioje atsiradus
Ukrainos klausimui, kaip JAV tarptautinės politikos klausimui, jis
imtas naudoti spausti Rusiją – ir TVF gyvenimas ėmė radikaliai
keistis. Dėdė Semas, būdamas pagrindiniu Fondo „akcininku“
(jam priklauso blokuojanti balsų dalis šios tarptautinės
organizacijos kapitale), ėmė pačiu grubiausiu būdu naudoti TVF
kaip savo politikos instrumentą Ukrainos kryptimi. Fondo sprendimas
skirti paskutinį kreditą praėjusiais metais buvo priimtas esant
beprecedentiniam svarbiausio „akcininko“ spaudimui. Jis buvo
neteisėtas, apie ką žino visi Fondo direktorių tarybos nariai, jų
tarpe vykdančioji direktorė Kristin Lagard.
Pirmiausiai, buvo nutrauktas ankstesnis
2014 metų Fondo kreditinis susitarimas su Ukraina. Priežastys
labai paprastos – skolintojas nemokus. Atrodytų, reikia čia ir
padėti tašką TVF ir kliento santykiuose. Būtent taip Fondas
elgėsi daugumoje šalių dešimtmečiais. Čia, tačiau, įvyko
negirdėti dalykai: nemokiam klientui 2015 pavasarį buvo pasiūlyta
nauja kreditinė sutartis, beje žymiai naudingesnėmis sąlygomis,
negu ankstesnioji.
Antra, kas dar svarbiau: Fondas
neturėjo teisės išduoti kredito dėl politinių priežasčių.
Šios organizacijos taisyklėse juodai ant balto parašyta: kreditai
neišduodami toms valstybėms, kurių teritorijose vyksta karai.
Tiktai aklas nemato, kad Ukrainos teritorijoje nuo 2014 metų
pavasario vyksta stambaus masto karas. Tačiau poniai Lagard ir
kitiems Fondo valdininkams „akcininkas“ davė komandą „apakti“.
Ir tokioje būklėje jie priėmė sprendimą dėl kreditinio
susitarimo su Ukraina.
TVF visada buvo politizuota
organizacija, tai svarbus JAV užsienio politikos instrumentas.
Tačiau ir Vašingtonas, ir Fondas ilgą laiką laikėsi minimalių
padorumo taisyklių, veikdamas rėmuose taisyklių, kurioms formaliai
pritaria visi organizacijos nariai. Arba siekė pakeisti šias
taisykles sau reikalinga kryptimi, bet egzistuojančių procedūrų
rėmuose.
Šiandien padorumas atmestas. Praeitų
metų pabaigoje pasibaigė 2013 metų gruodžio mėnesį pasirašytos
Rusijos paskolos Ukrainai sutarties terminas. Paskolos suma – 3
milijardai dolerių. Ji buvo išduota iš Rusijos Nacionalinės
gerovės fondo lėšų ir buvo apiforminta, kaip Euro obligacijų
pirkimas, kurias išleido Ukrainos iždas. Kurstomos Vašingtono
administracijos Ukrainos valdžios dar gerokai prieš skolos
grąžinimo terminą ėmė deklaruoti, kad nemokės, ir reikalavo,
kad Maskva restruktūrizuotų skolą pagal tokią schemą, pagal
kurią Kijevui praeitų metų vasarą pavyko restrukūrizuoti kitas
išorės skolas pagal euro obligacijas. Tada, tačiau, buvo atlikta
skolų restruktūrizacija pagal privačius popierius, kurie buvo
įgyti privačių investuotojų. Rusija nepriklauso šiai
kategorijai. Kijevo 3 milijardų dolerių skola Maskvai – tai
klasikinė suvereni skola. Kijevas nesiteikė tai pripažinti,
prilygindamas nurodytą skolą skoloms privatiems obligacijų
savininkams. TVF elgėsi taip, tarytum šis ginčas tarp Maskvos ir
Kijevo jos neliečia. Kristin Lagard ir kiti Fondo valdininkai
puikiai suprato, kad šios skolos problema gali rimtai paveikti į
šios finansinės organizacijos perspektyvas. Jeigu Kijevas atsisakys
padengti skolą Maskvai, tai reikš pilnos apimties Ukrainos
bankrotą. Tada visa Ukrainos ekonomikos atstatymo programa kartu su
paskutiniu kreditiniu susitarimu lekia nuo bėgių. Bet to leisti
negalima, nes pagrindinis „akcininkas“ reikalauja TVF palaikyti
Kijevo režimą.
Praėjusiais metais Fondui teko
pripažinti, kad 2 Х 2 = 4. Kad Ukrainos skola Rusijai yra
suvereni. Tačiau Vašingtonui spaudžiant TVF padarė dar vieną
ėjimą. Jis specialiai „pagal Ukrainos“ situaciją įvedė
revoliucinį kreditavimo taisyklių pakeitimą. Naujos taisyklės
numato galimybę kredituoti valstybę net pilno bankroto pagal
suverenias skolas atveju. Tiesa, padaryta išlyga, kad kreditavimas
įmanomas tiktai tuo atveju, jeigu valstybė-skolininkas demonstruoja
„sąžiningus bandymus“ sureguliuoti savo santykius su valstybe
kreditore.
Viskas toliau vystosi kaip pagal natas.
2015 metų gruodžio mėnesį Kijevas oficialiai pareiškė, kad
paskolos neapmokės. Įvyko pilnas Ukrainos bankrotas pagal suverenią
skolą. Ir TVF šio įvykio nepastebėjo! To „Nepastebėjo“
net pagrindinės pasaulio reitingų agentūros, kurios paprastai
keičia savo vertinimus po bet kokio „kostelėjimo“, pasigirdusio
iš valstybės-skolininkės pusės.
Kas liečia Kijevą, tai jis, būdams
po dėdės Semo sparnu ir rodydamas nematytą įžūlumą, ėmė
deklaruoti, kad iš viso niekada nemokės savo skolos Rusijai. Jokių
bandymų net sukurti regimybę „sąžiningo“ sureguliavimo savo
skolos problemų iš kreditoriaus pusės nebuvo padaryta. Maskva
padavė ieškinį dėl Ukrainos skolos į tarptautinį teismą, bet,
atrodo, teismas jį ims nagrinėti su vėžlio greičiu.
Nebus perdėta pasakyti, kad 2015 metų
pabaigoje pasaulio finansuose įvyko revoliucija. Per ilgesnį laiką
ji sukels galingą pasaulio finansų sistemos chaosą. Ši sistema
neteko elementarių taisyklių ir normų, tarnavusių jai kažkuo
panašiu į garantijas, kad apsaugoti nuo entropijos pasaulio
rinkose.
Vykdančiajai Fondo direktorei Kristin
Lagard pastaruoju metu gyventi buvo nelengva. Ji puikiai supranta,
kad nihilizmo pergalė įsiviešpatavusi TVF, gali blogai pasibaigti
šiai organizacijai. Kaip galėjo, ji priešinosi ji priešinosi
pagrindinio „akcininko“ presingui, ir tada dėdė Semas panaudojo
išbandytą poveikio į valdininkus metodą. Nelauktai praėjusiais
metais Prancūzijos teismas iškėlė prieš ją bylą, dėl galimo
ponios Lagard piktnaudžiavimo esant jai Prancūzijos finansų
ministrės poste. Greitai, tačiau, teismo istorija nutilo, ir tai
buvo signalu – vykdančioji TBF direktorė sutiko su pagrindinio
„akcininko“ „argumentais“.
Kelis mėnesius Lagard, kaip galėjo,
tempė laiką, bandydama neprileisti tokio košmaro, kuris vis tiktai
įvyko rugsėjo 14 dienos vakare TVF direktorių taryboje.
Nuolatiniai perkėlimai klausimo dėl skyrimo eilinio pervedimo
Ukrainai buvo sukelti visai ne todėl, kad Kijevas kažką ten
„neįvykdė“ - jis vis tiek nepajėgus nieko įvykdyti. Tai buvo
spektaklis, suorganizuotas madam Lagard. Pagaliau, į reikalą
įsitraukė vyriausias režisierius – dėdė Semas, kuris pasakė
valdininkei: „Pakaks!“ Dėdei Semui nusispjauti į Ukrainos
„ekonominį pasveikimą“, bet ji reikalinga jam (su dabartiniu
režimu) kaip nuolatinio spaudimo į Rusiją instrumentas. Spaudimo
ne tik politinio ir karinio, bet ir finansinio. Šiems tikslams jam
reikalingas ir TVF.
Vašingtonas pastaruoju metu elgiasi
TVF atžvilgiu kaip legendinis Herostratas. Septynis dešimtmečius
Fondas buvo veiksmingu JAV užsienio politikos įrankiu, bet šiandien
šie auksiniai Vašingtonui laikai baigiasi. Didžiausioji dalis
valstybių nepatenkintos JAV viešpatavimu. Nepasitenkinimas, galų
gale, sukėlė Fondo reformavimo pradžią, visų pirma
valstybių-narių kvotų kapitale ir balsuose peržiūrėjimą.
Artimiausiu metu tai gali sukelti tai, kad JAV praras kontrolinį TVF
kapitalo ir balsų paketą. Toks Fondas Dėdei Semui nereikalingas.
TVF direktorių tarybos balsavimas
rugsėjo 14 dieną pagrindinį smūgį sudavė ne Rusijai.
Pagrindinis smūgis buvo suduotas pačiam Fondui. O taip pat
pasaulio finansų sistemai, kuri buvo formuojama paskutinius septynis
dešimtmečius.
vertė Algimantas Lebionka
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą