2016-09-19

Valentinas Katasonovas: Lemtingas sprendimas Ukrainai, arba TVF savižudybė



Šaka, ant kurios sėdėjo Tarptautinis valiutų fondas (TVF), atrodo, galutinai nukirsta. Rugsėjo 14 dieną Vašingtone įvyko TVF direktorių tarybos posėdis. Pagrindiniu dienotvarkės punktu buvo vieno milijardo dolerių skyrimas Ukrainai. Sprendimas buvo priimtas. Atstovaujantis Rusiją direktorius balsavo prieš. Tai neordinarus įvykis, kuris turės įtakos, visų pirma, TVF likimui.

Priminsiu, kad kalbama apie pinigus pagal susitarimą skirti 17,5 milijardo dolerių kreditą Ukrainai. Jie buvo skiriami pagal keturių metų programą, paruoštą aktyviai dalyvaujant TVF. Bendra išorinio finansavimo programos suma, įskaitant Fondo skirtą kreditą, - 40 milijardų dolerių. Pagal šią programą Kijevas gavo pirmą perlaidą 5 milijardus dolerių, po to antrą (1,7 milijardus dolerių) ir laukė naujų perlaidų. Tačiau trečios perlaidos iki 2015 metų pabaigos taip ir nebuvo. Procesas užstrigo. Oficialūs paaiškinimai buvo, kad Ukraina nesusitvarko su savo įsipareigojimais. Ypač su reformomis: mokesčių sistemos, socialinio aprūpinimo sistemos, komunalinių įmonių sektoriaus tarifų sistemos ir t.t. Be to, TVF pareiškė, kad nėra progreso kovoje su korupcija vykdant privatizaciją ir pan. Beveik kiekvieną mėnesį šių pretenzijų sąrašas buvo atnaujinamas ir keičiamas. Pažymėsiu: iki dabar Ukraina suspėjo gauti iš viso 20 milijardų dolerių (pradedant 1994 metais). Pažiūrėjus į tų metų dokumentus, galima aptikti: Ukraina niekada nevykdė savo įsipareigojimų pilnai, bet TVF pinigus gaudavo tvarkingai. Taip kad „šuo užkastas“ kitoje vietoje.

2014 metų pradžioje atsiradus Ukrainos klausimui, kaip JAV tarptautinės politikos klausimui, jis imtas naudoti spausti Rusiją – ir TVF gyvenimas ėmė radikaliai keistis. Dėdė Semas, būdamas pagrindiniu Fondo „akcininku“ (jam priklauso blokuojanti balsų dalis šios tarptautinės organizacijos kapitale), ėmė pačiu grubiausiu būdu naudoti TVF kaip savo politikos instrumentą Ukrainos kryptimi. Fondo sprendimas skirti paskutinį kreditą praėjusiais metais buvo priimtas esant beprecedentiniam svarbiausio „akcininko“ spaudimui. Jis buvo neteisėtas, apie ką žino visi Fondo direktorių tarybos nariai, jų tarpe vykdančioji direktorė Kristin Lagard.

Pirmiausiai, buvo nutrauktas ankstesnis 2014 metų Fondo kreditinis susitarimas su Ukraina. Priežastys labai paprastos – skolintojas nemokus. Atrodytų, reikia čia ir padėti tašką TVF ir kliento santykiuose. Būtent taip Fondas elgėsi daugumoje šalių dešimtmečiais. Čia, tačiau, įvyko negirdėti dalykai: nemokiam klientui 2015 pavasarį buvo pasiūlyta nauja kreditinė sutartis, beje žymiai naudingesnėmis sąlygomis, negu ankstesnioji.

Antra, kas dar svarbiau: Fondas neturėjo teisės išduoti kredito dėl politinių priežasčių. Šios organizacijos taisyklėse juodai ant balto parašyta: kreditai neišduodami toms valstybėms, kurių teritorijose vyksta karai. Tiktai aklas nemato, kad Ukrainos teritorijoje nuo 2014 metų pavasario vyksta stambaus masto karas. Tačiau poniai Lagard ir kitiems Fondo valdininkams „akcininkas“ davė komandą „apakti“. Ir tokioje būklėje jie priėmė sprendimą dėl kreditinio susitarimo su Ukraina.

TVF visada buvo politizuota organizacija, tai svarbus JAV užsienio politikos instrumentas. Tačiau ir Vašingtonas, ir Fondas ilgą laiką laikėsi minimalių padorumo taisyklių, veikdamas rėmuose taisyklių, kurioms formaliai pritaria visi organizacijos nariai. Arba siekė pakeisti šias taisykles sau reikalinga kryptimi, bet egzistuojančių procedūrų rėmuose.

Šiandien padorumas atmestas. Praeitų metų pabaigoje pasibaigė 2013 metų gruodžio mėnesį pasirašytos Rusijos paskolos Ukrainai sutarties terminas. Paskolos suma – 3 milijardai dolerių. Ji buvo išduota iš Rusijos Nacionalinės gerovės fondo lėšų ir buvo apiforminta, kaip Euro obligacijų pirkimas, kurias išleido Ukrainos iždas. Kurstomos Vašingtono administracijos Ukrainos valdžios dar gerokai prieš skolos grąžinimo terminą ėmė deklaruoti, kad nemokės, ir reikalavo, kad Maskva restruktūrizuotų skolą pagal tokią schemą, pagal kurią Kijevui praeitų metų vasarą pavyko restrukūrizuoti kitas išorės skolas pagal euro obligacijas. Tada, tačiau, buvo atlikta skolų restruktūrizacija pagal privačius popierius, kurie buvo įgyti privačių investuotojų. Rusija nepriklauso šiai kategorijai. Kijevo 3 milijardų dolerių skola Maskvai – tai klasikinė suvereni skola. Kijevas nesiteikė tai pripažinti, prilygindamas nurodytą skolą skoloms privatiems obligacijų savininkams. TVF elgėsi taip, tarytum šis ginčas tarp Maskvos ir Kijevo jos neliečia. Kristin Lagard ir kiti Fondo valdininkai puikiai suprato, kad šios skolos problema gali rimtai paveikti į šios finansinės organizacijos perspektyvas. Jeigu Kijevas atsisakys padengti skolą Maskvai, tai reikš pilnos apimties Ukrainos bankrotą. Tada visa Ukrainos ekonomikos atstatymo programa kartu su paskutiniu kreditiniu susitarimu lekia nuo bėgių. Bet to leisti negalima, nes pagrindinis „akcininkas“ reikalauja TVF palaikyti Kijevo režimą.
Praėjusiais metais Fondui teko pripažinti, kad 2 Х 2 = 4. Kad Ukrainos skola Rusijai yra suvereni. Tačiau Vašingtonui spaudžiant TVF padarė dar vieną ėjimą. Jis specialiai „pagal Ukrainos“ situaciją įvedė revoliucinį kreditavimo taisyklių pakeitimą. Naujos taisyklės numato galimybę kredituoti valstybę net pilno bankroto pagal suverenias skolas atveju. Tiesa, padaryta išlyga, kad kreditavimas įmanomas tiktai tuo atveju, jeigu valstybė-skolininkas demonstruoja „sąžiningus bandymus“ sureguliuoti savo santykius su valstybe kreditore.

Viskas toliau vystosi kaip pagal natas. 2015 metų gruodžio mėnesį Kijevas oficialiai pareiškė, kad paskolos neapmokės. Įvyko pilnas Ukrainos bankrotas pagal suverenią skolą. Ir TVF šio įvykio nepastebėjo! To „Nepastebėjo“ net pagrindinės pasaulio reitingų agentūros, kurios paprastai keičia savo vertinimus po bet kokio „kostelėjimo“, pasigirdusio iš valstybės-skolininkės pusės.
Kas liečia Kijevą, tai jis, būdams po dėdės Semo sparnu ir rodydamas nematytą įžūlumą, ėmė deklaruoti, kad iš viso niekada nemokės savo skolos Rusijai. Jokių bandymų net sukurti regimybę „sąžiningo“ sureguliavimo savo skolos problemų iš kreditoriaus pusės nebuvo padaryta. Maskva padavė ieškinį dėl Ukrainos skolos į tarptautinį teismą, bet, atrodo, teismas jį ims nagrinėti su vėžlio greičiu.

Nebus perdėta pasakyti, kad 2015 metų pabaigoje pasaulio finansuose įvyko revoliucija. Per ilgesnį laiką ji sukels galingą pasaulio finansų sistemos chaosą. Ši sistema neteko elementarių taisyklių ir normų, tarnavusių jai kažkuo panašiu į garantijas, kad apsaugoti nuo entropijos pasaulio rinkose.
Vykdančiajai Fondo direktorei Kristin Lagard pastaruoju metu gyventi buvo nelengva. Ji puikiai supranta, kad nihilizmo pergalė įsiviešpatavusi TVF, gali blogai pasibaigti šiai organizacijai. Kaip galėjo, ji priešinosi ji priešinosi pagrindinio „akcininko“ presingui, ir tada dėdė Semas panaudojo išbandytą poveikio į valdininkus metodą. Nelauktai praėjusiais metais Prancūzijos teismas iškėlė prieš ją bylą, dėl galimo ponios Lagard piktnaudžiavimo esant jai Prancūzijos finansų ministrės poste. Greitai, tačiau, teismo istorija nutilo, ir tai buvo signalu – vykdančioji TBF direktorė sutiko su pagrindinio „akcininko“ „argumentais“.

Kelis mėnesius Lagard, kaip galėjo, tempė laiką, bandydama neprileisti tokio košmaro, kuris vis tiktai įvyko rugsėjo 14 dienos vakare TVF direktorių taryboje. Nuolatiniai perkėlimai klausimo dėl skyrimo eilinio pervedimo Ukrainai buvo sukelti visai ne todėl, kad Kijevas kažką ten „neįvykdė“ - jis vis tiek nepajėgus nieko įvykdyti. Tai buvo spektaklis, suorganizuotas madam Lagard. Pagaliau, į reikalą įsitraukė vyriausias režisierius – dėdė Semas, kuris pasakė valdininkei: „Pakaks!“ Dėdei Semui nusispjauti į Ukrainos „ekonominį pasveikimą“, bet ji reikalinga jam (su dabartiniu režimu) kaip nuolatinio spaudimo į Rusiją instrumentas. Spaudimo ne tik politinio ir karinio, bet ir finansinio. Šiems tikslams jam reikalingas ir TVF.
Vašingtonas pastaruoju metu elgiasi TVF atžvilgiu kaip legendinis Herostratas. Septynis dešimtmečius Fondas buvo veiksmingu JAV užsienio politikos įrankiu, bet šiandien šie auksiniai Vašingtonui laikai baigiasi. Didžiausioji dalis valstybių nepatenkintos JAV viešpatavimu. Nepasitenkinimas, galų gale, sukėlė Fondo reformavimo pradžią, visų pirma valstybių-narių kvotų kapitale ir balsuose peržiūrėjimą. Artimiausiu metu tai gali sukelti tai, kad JAV praras kontrolinį TVF kapitalo ir balsų paketą. Toks Fondas Dėdei Semui nereikalingas.

TVF direktorių tarybos balsavimas rugsėjo 14 dieną pagrindinį smūgį sudavė ne Rusijai. Pagrindinis smūgis buvo suduotas pačiam Fondui. O taip pat pasaulio finansų sistemai, kuri buvo formuojama paskutinius septynis dešimtmečius.


vertė Algimantas Lebionka


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą