Kam COVID-19 pandemija, o globalistams-sionistams tai geriausias laikas įgyvendinti savo planus

Gali atrodyti, kad globalizmas kažkas naujo, atsiradusio prieš kelis dešimtmečius, anksčiausiai po karo, kai įvyko ūkinės veiklos funkcijų pasidalinimas tarp kapitalistinių valstybių: pasaulio pinigų šeimininkai spausdino dolerius, o likusi pasaulio dalis už šituos popiergalius, brukamus lėktuvnešių ir bombonešių pagalba, gamino šitiems žmonijos parazitams materialines vertybes.

Ukrainos antifašistas Eduardas Hodos mano kitaip. Jis globalizmo atsiradimo datą nukelia į pirmojo sionistų suvažiavimo laikmetį – į 1897 metus. Šio pasaulio naikintojų sambūrio protokolai 1905 metais buvo atspausdinti Peterburge „Siono išminčių protokolų“ pavadinimu. Protokolus Hodos paskelbė savo knygoje „Žydų sindromas 3“ (2002). Juos autorius skaito autentiškais, nes čia išdėstyti planai šiuo metu yra praktiškai įgyvendinti. Esu autoriaus paskelbtą tekstą išvertęs į lietuvių kalbą.

http://lebionka.blogspot.com/2017/07/igyvendintas-projektas-siono-isminciu.html

Šių metų kovo 28 dieną Eduardas Hodos paskelbė savo video „Baronovirusas prieš koronavirusą“. 3 dalis. Eduardas Hodos papasakojo apie užkulisę jėgą, kuri artėjant TSRS griūčiai, jį populiarino laikraščiuose, televizijoje, surengė jo artefaktų parodas, supažindino su tuometiniu TSRS vadovu Michailu Gorbačiovu (2:00).

http://hodos-video.com/videoarkhiv/obrashchenie-k/

(2:90) „Chabadnikai buvo uždrausti TSRS, trečiame dešimtmetyje Stalinas juos, kaip fašistinę sektą, išsiuntė. Tradicinis judaizmas ir toliau egzistavo TSRS. Jie čia sugrįžo kaip kooperatyvinio judėjimo konsultantai.“ (…) „TSRS nebuvo jokių sektantų. Aš, kaip judėjų bendruomenės pirmininkas, pasirašydavau kvietimus, pasižadėjimus, kad jie važiuoja, kaip konsultantai kooperatyvinio judėjimo. Kooperatinis judėjimas, kaip jūs žinote, buvo tas mechanizmas, kuris griovė Sovietų Sąjungą. Taip aš priartėjau prie žodžio Chabad. Aš ne kartą demonstravau žurnalą „Kvan Chabad“ (rodo žurnalą). (4:00) „Tai 1991 metai. (…) 1991 metais aš su ataskaita nuvykau pas Liubavičių Rebe. Buvau ten mėnesį. Dar buvo keturi TSRS bendruomenių vadovai. (…) Iš tikrųjų visa ši kelionė buvo organizuota man. Mane kvietė Berl Lazaras, toks berniūkštis su ožio barzdele. Aš tuo metu buvau impozantiškas vyras, man buvo 45 metai. Buvo penki vadovai, bet nuotraukos tiktai mano. Štai mano nuotraukos su Liubavičių Rebe. Štai todėl jiems dabar sunku iš naujo perkurti šią istoriją, lengviau mane išgramdyti. (6:27) „Kad jums būtų suprantama. Prieš šią kelionę vyko grandinė atsitiktinių sutapimų, situacijų, kurios tapo dėsningumu. Sunku suvokti, kokiomis sumomis buvo grindžiami šie „atsitiktinumai“. (6:45) „TSRS buvo griaunama doleriu. Liubavičių Rebe po Černobylio katastrofos, kurią jie vadina stebuklu, ėmė laiminti doleriu. Raskite man kitą religiją, kur būtų laiminama doleriu (žiūr.nuotrauką). (8:05) 2002 metais aš išleidau knygą „Žydų sindromas 3“. Kitoje knygos viršelio pusėje parašyta: „Pirmas Charkovo baronas 7 Liubavičių Rebe“ ir mano frazė „Pasakyk Rebe, juk ne be reikalo viskas baigiasi Babij Jar“. Šioje knygoje aš išdėsčiau istoriją. Atkreipkite dėmesį į „Trijų Chazarijų teoriją“. Trečioji Chazarija tai nuo 1991 metų. (…) Trečiąjai Chazarijai būdinga „Dykumos ideologija“. Trumpai paaiškinsiu. Mozė vedžiojo žydus po dykumą, kol nemirs paskutinis. Jei žydai tai žinotų, jie neitų. Buvo toks sumanymas. (…) (10:20) Dykumos ideologija. Ukrainoje liko pusė gyventojų. Rusijoje irgi demografinės problemos. Ukrainos prezidentas Zelenskis kvietė dabar kovoti su koronavirusu. Jis pakvietė ukrainiečius, esančius karantine, santykiauti ir daugintis.“

(11:00) „Šioje knygoje aš paskelbiau „Siono išminčių protololus.““

(13:50) „Praėjus 120 metų mes galime ramiai išstudijuoti „Siono išminčių protokolus.“ Knyga nėra uždrausta. Noriu jums paskaityti vieną pastraipą.“

Autorius skaito paskutinę 10 protokolo pastraipą:

Skiepijimas ligų ir kiti pikti masonų kėslai. 

Bet jūs patys puikiai žinote, kad galimybei visaliaudinio išreiškimo panašių norų būtina nepaliaujamai drumsti visose valstybėse tautos ir vyriausybės santykius, kad išvarginti visus priešprieša, nesutarimais, kova, neapykanta ir netgi kankinyste, badu, ligų įskiepijimu, skurdu, kad gojai nematytų kitos išeities, kaip atbėgti į mūsų piniginį ir pilną viešpatavimą…

Jeigu mes duosime atsikvėpti tautoms, tai geidžiamas momentas vargu ar kada nors ateis.

(16:38) Girdėjote, atokvėpio nelaukite. Dar daugiau, „Mošiacho Era“, dar Rebei gyvam esant, ten buvo skelbiami jo žodžiai:

„Šiomis dienomis, kada „Visos pasaulio tautos sukila vienos prieš kitas“, mes turime žinoti ir tikėti, kad karas tarp pasaulio karalysčių nepalies, apsaugok Dieve, žydus. Priešingai, visi įvykiai bus tik žydų naudai...“

Protokolas Nr.10 – „Parodomoji“ politikoje

„Parodomoji“ politikoje. Šiandien pradedu nuo pakartojimo tai kas jau pasakyta ir prašau jus atminti, kad vyriausybės ir tautos politikoje tenkinasi parodomuoju.

Tai ir kur jiems stebėti daiktų pagrindą, kada jų atstovams svarbiau už viską linksmintis.

Mūsų politikai gana svarbu žinoti šitą smulkmeną: ji mums padės pereinant prie vadžios paskirstymo aptarimo, žоdžio laisvės, spaudos, religijos(tikėjimo), asociacijų laisvės, lygybės prieš įstatymą, nuosavybės neliečiamybės, būsto, mokesčio (idėja apie paslėptą mokestį), grįžtamą įstatymo jėgą.

Visi šie klausimai tokie, kad juos tiesiai ir atvirai tautai nereikia niekada liesti.

Tais atvejais, kada būtina juos paliesti, nereikia juos išskaičiuoti, o pareikšti be smulkaus išdėstymo, kad šiuolaikinės teisės principai yra mūsų pripažįstami.

Šito nutylėjimo reikšmė glūdi tame, kad neįvardintas principas palieka mums veikimo laisvę išimti tą ar kitą iš jo nepastebimai; išskaičiuojant gi juos jie visi tarytum jau yra dovanoti.

Niekšybės „Genialumas“. Tauta puoselėja ypatingą meilę politinės jėgos genijams ir į visus jų prievartinius veiksmus atsako: niekšinga tai niekšinga, bet vikru!..

Fokusas, bet kaip suvaidintas, kaip didingai, įžūliai!..

Mes tikimės pritraukti visas nacijas į darbą pastatymo naujo fundamentalaus statinio, kuris mūsų projektuotas.

Štai kodėl jums visų pirma reikia apsirūpinti ir užsitikrinti šituo nesulaikomu šaunumu ir dvasios galia, kuri mūsų veikėjų asmenyje palauš visas kliūtis mūsų kelyje.

Ką žada masoniškas valstybinis perversmas? Kada mes įvykdysime valstybinį perversmą, mes pasakysim tada tautoms: „Viskas ėjo siaubingai blogai, visi prisikentėjo.“

Mes sudaužome jūsų kančių priežastis: tautiškumą, sienas, skirtingas monetas.

Žinoma, jūs laisvi pasakyti mums nuosprendį, bet ar jis gali būti teisingas, jeigu jis bus jūsų patvirtintas anksčiau, negu išbandysite tai, ką mes jums duosime…“.

Tada jie jus išaukštins ir ant rankų neš vieningame vilčių ir pasitikėjimo žavesyje.

Balsavimas, kurį mes padarėme mūsų įsiviešpatavimo ginklu, pripratins prie jo net pačius smulkiausius vienetus iš skaičiaus žmonijos narių sudarant grupinius susirinkimus ir susitarimus, atitarnaus savo tarnybą ir suvaidins šį kartą paskutinę rolę nore susipažinti su mumis iš arčiau labiau, negu nuteisti.

Visuotinis balsavimas. Tam mums reikia visus atvesti į balsavimą, be skirtumų klasių ir cenzo, kad įtvirtinti daugumos absoliutizmą, kurio negalima pasiekti iš inteligentiškų cenzinių klasių.

Savireikšmė. Tokia tvarka pripratinę visus prie minties apie savivertę, mes sulaužysime gojų šeimos reikšmę ir jos auklėjamąją vertę, pašalinsime išskyrimą individualių protų, kuriems minia, mūsų vadovaujama, neduos nei pasireikšti, nei netgi pasisakyti:

ji įprato klausyti tiktai mūsų, mokančių jai už paklusnumą ir dėmesį.

Tuo mes sukursime tokią aklą jėgą, kuri niekada nebus įgali niekur pajudėti, išskyrus kaip vadovaujant mūsų agentams, pastatytiems į jų lyderių vietą mes sulaužysime gojų šeimos reikšmę.

Masonijos lyderiai. Tauta paklus šitam, nes žinos, kad nuo tų lyderių priklausys uždarbiai, priemokos ir visokių gėrybių gavimas.

Genialus masonijos vadovas. Valdymo planas turi išeiti paruoštas iš vienos galvos, kadangi jo nesutvirtinsi, jeigu prileisti jo suskaldymą į gabalėlius daugelyje protų.

Todėl mums galima žinoti planą, bet ne jį aptarinėti, kad nepažeisti jo genialumą, jo sudedamųjų dalių ryšius, praktinės jėgos slaptos reikšmės kiekvieno jo punktų.

Jeigu aptarinėti ir keisti panašų darbą daugkartiniais balsavimais, tai ji turės savyje antspaudą visų protinių nesusipratimų, neprasiskverbusių gilyn ir ryšį jos sumanymų.

Mums reikia, kad mūsų planai būtų stiprūs ir su tikslingai sugalvoti.

Todėl mums neverta mesti genialaus mūsų vadovo darbo minios arba netgi ribotos bendrijos sudraskymui.

Šie planai neapvers kol kas aukščiau dugnu šiuolaikines įstaigas. Jie tiktai pakeis jų ekonomiją, o reiškia, visą kombinaciją jų ėjimo, kuri, tokiu būdu, vyks numatytu mūsų planuose keliu.

Įstaigos ir jų fikcijos. Su skirtingais pavadinimais visose šalyse egzistuoja apytikriai tas pats: Vyriausybė, Ministerija, Senatas, Valstybės taryba, įstatymų leidybos ir vykdomasis korpusas.

Man nereikia jums paaiškinti šių įstaigų tarpusavio santykių mechanizmo, nes jums tai gerai žinoma; atkreipkite tiktai dėmesį į tai, kad kiekviena iš įvardintų įstaigų atsako už kokią nors svarbią funkciją, prie to, prašau jus pastebėti, kad žodis „svarbi“ aš priskiriu ne įstaigai, o funkcijai, todėl, ne įstaigos svarbios, o svarbios jų funkcijos.

Įstaigos pasidalino tarpusavyje visas valdymo funkcijas – administracinę, vykdomąją, todėl jos pradėjo veikti valstybės organizme, kaip organai žmogaus kūne.

Jeigu pažeisime vieną dalį valstybės mašinoje, valstybė susirgs, kaip žmogaus kūnas, ir…numirs.

Liberalizmo nuodai. Kada mes į valstybės organizmą įvedėme liberalizmo nuodus, visa jos politinė kompleksija pasikeitė: valstybės susirgo mirtina liga – kraujo užkrėtimu. Lieka laukti jų agonijos pabaigos.

Konstitucija-politinio supriešinimo mokykla. Respublikinė era. Prezidentai – masonų kreatūros. Nuo liberalizmo gimė konstitucinės valstybės, pakeitusios gojus gelbstinčią patvaldystę, o konstitucija, kaip mums gerai žinoma, yra ne kas kita kaip pakeitusi išganingą gojams Patvaldystę rietenų mokykla, išsiderinimo, ginčų, nesutarimų, bevaisių partinių tendencijų - vienu žodžiu, mokykla viso to, kas padaro beveide valstybės veiklą.

Tribūna ne blogiau už spaudą nuteisė teisėjus neveiklumu ir bejėgiškumui ir tuo padarė juos nereikalingais, atliekamais, dėl ko jie ir buvo daugelyje šalių nuversti.

Tada tapo galimu respublikinės eros atsiradimas, ir tada mes pakeitėme valdovą vyriausybės karikatūra – prezidentu, paimtu iš minios, iš mūsų kreatūros terpės, mūsų vergų.

Tame buvo minos pagrindas, mūsų pakištos po gojų tauta arba, tiksliau, po gojų tautomis.

Prezidentų atsakomybė. Artimoje ateityje mes įvesime prezidentų atsakomybę.

Tada mes jau nepradėsime terliotis pravedant tai, už ką atsakys mūsų nuasmeninta kreatūra.

Mums ne motais, jeigu išretės eilės besiveržiančių prie valdžios, kad ateis sumaištys nuo neatradimo prezidentų, sumaištys, kurios galutinai dezorganizuos šalį…

„Panama“. Deputatų palatos ir prezidento rolė. Kad atvesti mūsų planą iki to rezultato, mes pakišime rinkimus tokių prezidentų, pas kuriuos praeityje yra kokie nors neatskleistas tamsus reikalas, kokia nors„panama“, – tada jie bus ištikimi vykdytojai mūsų reikalavimų bijodami demaskavimo ir iš būdingo bet kokiam žmogui, pasiekusiam valdžią, siekio išlaikyti savo privilegijas, pranašumus ir garbę, susietą su prezidento vardu.

“mes pakišime rinkimus tokių prezidentų, pas kuriuos praeityje yra kokie nors neatskleistas tamsus reikalas”

Deputatų palata dengs, gins, rinks prezidentus, bet mes iš jos atimsime teisę įstatymų siūlymo, jų keitimo, idant ši teisė butų mūsų suteikta atsakingam prezidentui, lėlei mūsų rankose.

Žinoma, tada prezidento valdžia taps taikiniu visokiausiems antpuoliams, bet mes jam duosime savigyną, teise kreiptis į liaudį, į jo sprendimą be jo atstovų, tai yra į tą patį mūsų aklą patarnautoją – daugumą iš minios.

Nepriklausomai nuo to mes suteiksime prezidentui teisę paskelbti karinį stovį.

Šitą paskutinę teisę mes motyvuosime tuo, kad prezidentas kaip visos armijos vadas, turi ją turėti savo žinioje naujos respublikinės konstitucijos gynimo atvejui, kurios gynybai jis turi teisę kaip atsakingas atstovas šios konstitucijos.

Masonija- įstatymų leidybos jėga. Suprantama, tokiomis sąlygomis šventyklos raktas bus mūsų rankose, ir niekas, be mūsų, nebevadovaus įstatymų leidimo jėgai.

Nauja respublikinė konstitucija. Be to, mes politinės paslapties išlaikymo pretekstu atimsime iš Palatos, įvedus respublikinę konstituciją, užklausimo apie respublikines priemones teises, ir be to nauja konstitucija mes sumažinsime skaičių atstovų iki minimumo, kuo tiek pat sutrumpinsime politines aistras ir aistrą politikai.

Jeigu gi jie, turėdami didesnius siekius, reikš ambicijas ir turėdami šį minimumą, tai mes suvesime jas į nieką šaukimu ir kvietimu kreiptis į tautos daugumą…

Nuo prezidento priklausys Palatos ir Senato prezidentų ir viceprezidentų paskyrimas.

Vietoj pastovių parlamentų sesijų mes sutrumpinsime jų posėdžius iki kelių mėnesių.

Be to, prezidentas, kaip viršininkas vykdomosios valdžios, turės teisę surinkti arba paleisti parlamentą ir paleidimo atveju ištęsti laiką iki paskyrimo naujo parlamento susirinkimo.

Bet kad pasekmės nuo visų šitų, iš esmės, neteisėtų veiksmų nekristų ant mūsų nustatytos prezidento atsakomybės prieš laiką mūsų planams, mes duosim ministrams ir kitiems supantiems prezidentą valdininkams aukščiausios administracijos mintį apeiti jo potvarkius savo priemonėmis, už ką ir pakliūti po atsakomybę vietoj jo…

Šią rolę mes ypač rekomenduojame duoti vykdyti Senatui, Valstybės Tarybai arba Ministrų Tarybai, o ne atskiram asmeniui.

Prezidentas pagal mūsų nuožiūrą aiškins prasmę tų iš veikiančių įstatymų, kuriuos galima išaiškinti įvairiai; prie to ji anuliuos juos, kada jam mūsų bus nurodyta to poreikis; be to, jis turės teisę siūlyti laikinus įstatymus ir netgi naują vyriausybinio konstitucinio darbo pakeitimą, motyvuojant tai, kaip ir kiti reikalavimais aukščiausio valstybės gėrio.

Perėjimas prie masoniškos patvaldystės. Tokiomis priemonėmis mes gausime galimybę naikinti pamažu, žingsnis po žingsnio visa tai, ką iš pradžių kai įeinant mūsiškiams iš pradžių į savo teises mes būsime priversti įvesti į valstybių konstitucijas perėjimui į nepastebimą pašalinimą bet kokios konstitucijos, kada ateis laikas paversti bet kokį valdymą į mūsų patvaldystę.

„Pasaulio karalio“ paskelbimo momentas. Pripažinimas mūsų patvaldžio gali ateiti ir anksčiau konstitucijos sunaikinimo: momentas to pripažinimo ateis, kada tautos, iškankintos nesklandumais ir nekompetencija valdovų, mūsų pastatytų, sušuks: “Pašalinkite juos ir duokite mums vieną pasaulio karalių, kuris suvienytų mus ir sunaikintų priežastis nesutarimų – nacionalines sienas, religijas, valstybines sąskaitas, kuris duotų mums taiką ir ramybę, kurią mes negalime rasti su mūsų valdytojais ir atstovais“.

Skiepijimas ligų ir kiti pikti masonų kėslai. Bet jūs patys puikiai žinote, kad galimybei visaliaudinio išreiškimo panašių norų būtina nepaliaujamai drumsti visose valstybėse tautos ir vyriausybės santykius, kad išvarginti visus priešprieša, nesutarimais, kova, neapykanta ir netgi kankinyste, badu, ligų įskiepijimu, skurdu, kad gojai nematytų kitos išeities, kaip atbėgti į mūsų piniginį ir pilną viešpatavimą…

Jeigu mes duosime atsikvėpti tautoms, tai geidžiamas momentas vargu ar kada nors ateis.

P.S.: Kol aš paruošiau šį straipsnį, Youtube pašalino Eduardo Hodos įrašą.