Visada galvojau, kad ES –
pasaulio finansinės oligarchijos projektas ir didelė masoniško
šūdo krūva (prisiminkite Gotaro tunelio per Alpes atidarymo
ceremoniją: https://youtu.be/JJnHJYosvlc), o atėjus COVID-19
pandemijai, pamačiau kokio ši šūdo krūva dydžio. Neturiu nei
vieno argumento dėti viltis į šito lietuvių Tautą naikinančio
„tunelio“ ateitį. Jis sugalvotas ne mūsų, į jį mes atvesti
apgaule, ir kuo greičiau šito brudo neliks, tuo bus geriau visoms
Europos tautoms. Ar tai geriau man asmeniškai? Man svarbiau mano
Tautos išlikimas, o jis nupederastintoje ES, prifarširuotoje Sorošo
ir kitų žydų milijardierių NVO, yra neįmanomas.
Viskas priklausys nuo Italexit
Silpniausia grandis ES
grandinėje, smaugiančioje Europos tautas, yra Italija. ES komisijos
vadovė Ursula von der Leyen du kartus atsiprašė italų, kad jiems
nebuvo suteikta reikiama pagalba dėl SARS-Cov-2 pandemijos. Ji
pasakė: „Per daug buvo padaryta
ne laiku, kada pačioje pradžioje buvo Italijai reikalinga pagalba“.
Tai įvyko praėjus dviem
savitėms po to, kai ji „La Repubblica“ paskelbė atsiprašymą,
pavadintą „Aš atsiprašau, mes su jumis“. Ji iškėlė „Maršalo
plano“ idėją kovojant su ekonominėmis pasekmėmis: „Mums
reikalingos masinės investicijos ekonomikos perkrovimui, europinis
Maršalo planas. Ir jis turi būti nedelsiant aktyvuotas“.
Viena iš priemonių,
padedant Italijai, buvo panaudojimas Europos stabilumo mechanizmo (ESM).
Šis fondas
suteikia kreditus valstybėms-narėms.
Tačiau ESM idėja
susidūrė Italijoje su masiniu pasipriešinimu iš senatoriaus
Matteo Salvini, kuris kritikavo šią priemonę, sprogdinančią
Italijos suverenitetą ir turinčią negatyvias pasekmes, jei šaliai
tektų restruktūrizuoti skolą.
Belgijos eurofilas Guy
Verhofstadt Europos parlamente kritikavo Ursula von der Leyen. Jis
pasakė: „tai buvo savaitės, kada mes svarstėme Maršalo planą.
Mano klausimas toks: ko laukia Europos komisija?“ „Ji laukia
Europos Tarybos sprendimo? Na, tuomet jai, gali būti, teks laukti
septynis metus. Mano žinia Europos komisijai tokia: tai turi
pasibaigti. Jūs turite iniciatyvos teisę. Prisiimkit atsakomybę ir
pirmyn!“
Šiandien
euro zona yra pasidalinusi į valstybes,
kurios yra kreditoriai ir valstybes, kurios yra skolininkės. Šios
skolos visą laiką auga, ir taikomi įvairūs gydymo metodai neduoda
efekto. Kartu su gilios recesijos rizika, gilėja skilimo tarp
valstybių rizika. Pastaruoju metu Italijos gamyba sustojusi, dirba
tik strateginės kompanijos. Daugelis žmonių prarado darbą ir
netiki ateitimi. Iki koronaviruso pandemijos Italijos skola siekė
135% BVP. Iki metų pabaigos ji gali pasiekti 160 % BVP. Virš
Italijos pakibo bankroto debesys, rašo lenkų portalo wPolyticeapžvalgininkė Aleksandra Rybinska.
Dalis Italijos politikų
eskaluoja prieš ES ir Vokietiją nukreiptas nuotaikas. Italijos
broliai (Fratelli D'Italia) partijos lyderį Giorgia Meloni pasakė,
kad Vokietija nori sunaikinti Italijos ekonomiką, kad „po to
turėti galimybę pasiimti itališkas kompanijas“. Pusvelčiui,
žinoma. Kiti nurodo tą faktą, kad įvedus eurą Vokietija
sustiprėjo, tuo tarpu Italiją apėmė stagnacija. Sustojo, tarytum,
vietoje. Pasekme buvo griežtos ekonomijos programos, kurios atvedė
prie investicijų nebuvimo, tame skaičiuje ir į sveikatos apsaugą,
ką dabar, pandemijos metu, visi skausmingai pajuto. Italai tvirtina,
kad tai ne tik jų kaltė. Tai klaidų pasekmė, kurios padarytos
kuriant euro zoną.
Buvęs Italijos premjeras Enrico Letta pabrėžė
interviu Britanijos dienraščiui „The Guardian”, kad krizė,
sukelta koronaviruso „gali paskandinti europinį projektą“.
Eurodeputatas nuo Šiaurės
Lygos (Lega Nord), Маtteo Adolfini pavedė vyriausybei Romoje, kad
pradėti ruoštis referendumui dėl „Italexit”. Tuo tarpu, meras
nedidelės komūnos Stazzema Toskanoje Maurizio Verona parašė
Vokietijos kanclerei Angelai Merkel, kuriame perspėjo, kad jei
sąjungos partneriai nebus solidarūs su Italija, „sekančia
COVID-19 auka bus Europa“.
Tokia rizika yra reali.
Po Brexit, Italija tai trečia pagal dydį ES valstybė. Italijos
visuomenės skepticizmas gali turėti rimtas pasekmes Europos
stabilumui, mano apžvalgininkė Rybinska.
Italijos ekonomika yra
dešimt kartų didesnė už Graikijos. Jos išgelbėti nepavyks.
Italijos išėjimas, manau, tik laiko klausimas.
Paskutinės apklausos
parodė, kad beveik pusė Italijos piliečių nori Italexit.
Neverksiu... Tai
vienintelė viltis išsivaduoti, pabėgti nuo Tautos genocido.
Nuorodos:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą