2016-09-02

Nikolajus Azarovas: šimtmečio afera ir vergovė visai ukrainiečių kartai

Autorius Nikolajus Azarova Ukrainos premjeras 2010-2014 metais.
Премьер-министр Украины Николай Азаров. Архивное фото

Šiandien Ukrainos Finansų ministerija išmokėjo euroobligacijų sąvininkams už procentus $505 milijonų. Šiame fone vyksta staigus grivinos silpnėjimas, kuri toliau kris ateinantį rudenį, nuvertindama ir taip mažus ukrainiečių atlyginimus.

Išmokėta suma – būtinas mokėjimas, kurį Ukraina turi padengti du kartus per metus pagal susitarimą dėl skolos restruktūrizacijos, kurią pasirašė buvusi finansų ministrė Natalja Jaresko. Šią pavardę ukrainiečiai prisimins dar labai labai ilgai. Aš kalbėjau anksčiau ir tvirtinu dabar: šios JAV pilietės pasirašytas susitarimas – niekas kitas, kaip visos valstybės šiuolaikinė vergovės forma.

Pamenate, kaip praėjusių metų rudenį su menamu skolos nurašymų reklamavosi visi, kas netingi – Jaceniukas ir Porošenko pirmoje eilėje? Aš jau tada kalbėjau, kad tai nėra restruktūrizacija, o tikra amžiaus afera.

Ir taip, mūsų skola $18 milijardai buvo nominuota obligacijomis su 7,22% metiniu pelnu. Kreditoriai sutiko nurašyti $3 milijardus, gesinimas dar $8,5 milijardų buvo perkeltas 5 metams – nuo tada jau praėjo metai. Obligacijų procentinė norma nebuvo sumažinta, o priešingai išaugo – iki 7,75%.

O dabar apie tai, kuo Ukraina sumokės už tokį kreditorių „dosnumą“.

Nuo 2021 iki 2040 metų ims veikti ypač ciniška Ukrainos apiplėšimo schema. Be pagrindinio kredito grąžinimo ir procentų, Ukraina su kreditoriais atsiskaitinės savo BVP dalimi. Surišimas skolos mokėjimų su BVP, be to tokiam ilgam periodui – unikalus precedentas pasaulio finansų praktikoje.
Ir taip, kredito sąlygos tokios: tuo atveju jeigu BVP augimas viršys 3%, išmokos sudarys 15% nuo vidaus produkto prieaugio. Viskas, kas viršys prieaugį 4%, turės 40% skolos įsipareigojimus nuo kiekvieno papildomo augimo procento. Tokios sąlygos veiks iki tol, kol BVP pasieks $125,4 milijardus, pradedant nuo 2021 metų. Ir visa tai tęsis 20 sekančių metų.

Per du su puse metų po valstybinio perversmo, pavadinto revoliucija, Ukrainos BVP sumažėjo
30%. Jeigu 2013 metais BVP mes turėjome kažkur tai Graikijos, Portugalijos lygyje – valstybių žymiai mažesnių už Ukrainą, bet vis tiktai ES valstybių, tai iki 2016-tųjų metų mes su savo $90,5 milijardais BVP nusileidome iki Sudano.

Avantiūros autorių apskaičiavimas paprastas: pirk, kada pigu, parduok, kada brangu. Artimiausiais metais, kaip minimum ik 2021-jų, valstybė demonstruos lėtą BVP augimą -1-3%, atsilikdama nuo vidutinio pasaulio ekonomikos augimo. Bet net šiuo periodu kreditoriai neliks nuskriausti: uždraudę skolininkui gesinti pagrindinę skolos sumą, jie kiekvienais metais gaus po milijardą procentų pavidalu.

Po paties giliausio ekonomikos kritimo anksčiau ar vėliau ekonomika ims augti. Jei BVP ims augti pagreitintais tempais – o juk Ukrainoje buvo periodai, kada ekonomika augo 5,5%, 7,8%, 9,5%, 12,6% per metus – išmokos kreditoriams daugelį kartų viršys nurašytas sumas.
Taip, jeigu BVP augimas pasieks 10%, Ukraina kiekvienais metais išmokės kreditoriams papildomai $5 milijardus. Tai yra tiktai pirmaisiais metais iš numatytų dvidešimties obligacijų sąvininkai su kaupu padengs Ukrainai nurašytus $3 milijardus. O per 20 metų esant tokiems augimo tempams išmoka sudarys $100 milijardų, arba sumą, kuri viršija dabartinę metinę visos šalies BVP. Įsivaizduokite, visus metus 46 milijonų valstybė— visas verslas, visos valstybinės kompanijos, visi darbingi piliečiai dirbs privatiems investiciniams fondams registruotiems ofšoruose!

Tokiu būdu, ponia Eresko numatė Ukrainai tik du scenarijus – arba skurdą, arba vergovę. Ukraina bus arba autsaideris artimiausius 24 metus – terminas beveik lygus valstybės nepriklausomybei – arba ekonomika pradės augti, bet žymia mūsų bendrapiliečių darbo dalį padovanos saujelei tarptautinių spekuliantų ir „maitvanagių“, su pagalba tokių veikėjų, kaip Jaresko, remiant JAV ir Tarptautiniam valiutų fondui.

Dabartiniams Ukrainos veikėjams tas pats, kokią kainą sumokės ukrainiečiai ateityje, svarbiausia – užtikrinti sau komfortiškas būvimo valdžioje sąlygas čia ir dabar. O po to – lai viskas prasmenga.

Vertė Algimantas Lebionka




Komentarų nėra:

Rašyti komentarą