2018-10-28

Neomarksistai proletariatą pakeitė į juodaodžius



Vyresnės kartos žmonėms, baigusiems mokslus prieš 30 metų, dar TSRS laikais, per visus galus buvo grūdamas marksizmas. Jo esmė – sukiršinti tarpusavyje visuomenę, ją padalinti į dvi klases: „proletariatą“ - išnaudojamuosius ir išnaudotojus - „buržuaziją“. Dviejų rabinų anūkas Karlas Marksas tarp išnaudotojų matė kapitalistus-pramonininkus, stambius žemvaldžius, bet labai apdairiai neįžvelgė tarp jų bankininkų, nors jie, kaip tik ir yra didžiausi išnaudotojai. Žinia, ir tada, ir dabar bankus kontroliuoja žydų kapitalas. Marksas savo „mokslą“ kaip tik ir kūrė, su visa savo šeima gyvendamas už bankininkų pinigus.

19 amžiaus pabaigoje ir 20 amžiuje marksistai kovojo už proletariatą, jo pergalę visoje planetoje. Šiais kovotojais už proletariato laimę dažniausiai buvo kapitalistų sūnūs ir dukterys, niekada nedirbę juodo darbo. Puikiu tokiu pavyzdžiu gali būti Kubos vadovai broliai Kastro, turtingo plantatoriaus vaikai.



Gefira rašoma, kad arčiau susipažinę su darbininkų klasės atstovais intelektualūs geradariai labai greitai nusivylė jais ir paslapčia jų nekentė. Šalyse, kur šie geradariai galiausiai sukūrė savo politines sistemas (Rusijoje sunaikinę iki 60 milijonus gyventojų),  "jie turėjo nedaug ką bendro su darbininkų klase, gyveno prabangiuose namuose ar atskiruose miestų kvartaluose."

Vakarų išsivysčiusiose šalyse dėl techninio progreso praktiškai išnykus darbininkų klasei, kairiesiems revoliucionieriams neomarksistams prireikė naujų nuskriaustųjų, kurių pagalba jie galėtų skaldyti visuomenę ir užgrobti nacionalinį turtą.

Visuomenės skaldymui neomarksistai dabar ėmė naudoti rasinius skirtumus. Baltuosius jie vietoj kapitalistų paskyrė „išnaudotojais“, o juodaodžius – „išnaudojamaisiais“, kuriuos nuolatos skriaudžia „išnaudotojai“. „Tai naujos aukos, tai nauji stabai. Dabar baltieji sūnūs ir dukterys dar vienos kartos baltosios inteligentijos ir pasiturintys baltieji žmonės tapo aršiais  trečiojo pasaulio žmonių gynėjais.“ - rašoma Gefira.

Hegelis sakė, kad istorija pasikartoja du kartus: pirmą kartą kaip tragedija, antrą – kaip farsas. Šiandien mes pergyvename marksizmo farso periodą. Markso pasekėjai, tarp kurių ir ES Komisijos pirmininkas Ž.K.Junkeris, Prancūzijos prezidentas E.Makronas, Vokietijos kanclerė A.Merkel ir kt., labai pamilo trečiojo pasaulio gyventojus, nors, Gefira nuomone, „labai mažai ką turi bendro su jais. Atėjūnai, kuriems jie tarnauja, tėra jų jautrios vaizduotės produktas“, o „geradėjai su jais susidurdami iš arčiau, jų nekenčia, žinoma, nesimaišo su jais. Bet tęsia kovą už jų prigimtines teises. 18 amžiuje prancūzų aristokratai mėgo žaisti į neturtingus piemenėlius ir piemenėles? Tai būtent tas modelis, kuris dabar kartojamas.“

Aš kiek kitaip matau Europos negrizacijos tikslus. Manau, kad neomarksistai tarnauja ES „tėvo“ Kudenhove Kalergi idėjai ir jos diegėjams - „pinigų šeimininkams“.

ES „tėvas“ masonas Richard Nicolaus Coudenhove Kalergi, savo veikale „Praktinis idealizmas“ (Praktischer Idealismus, 1925) rašė: „Tolimos ateities žmogus bus sumaišyto kraujo. Rasės ir klasės išnyks pasekoje įveikimo erdvės, laiko, prietarų. Būsima eurazijinė-negroidinė rasė, išoriškai panaši į senovės egiptiečių, pakeis tautų įvairovę asmenybių įvairove“. T.y. Europos vystymasis Kudenchove-Kalergi atrodė tokiu būdu: europiečiai susimaišo su kitomis rasėmis ir tautomis ir išnyksta kaip skirtingos nacijos, o jų elitas bus pakeičiamos žydų dvasine vadų kasta, vadinamais "kokybės žmonėmis". Lietuviams, kaip ir kitoms Europos tautoms, ES "tėvas" skyrė vergų, arba "kiekybės žmonių", rolę.

Nuorodos:








Komentarų nėra:

Rašyti komentarą