Praėjusį savaitgalį Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen skubiai atvyko su Italijos ministre pirmininke Giorgia Meloni į Lampedūzos salą, į kurią vėl atvyko tūkstančiai migrantų. Vos per tris dienas atvyko 8000 nelegalių migrantų.
Berliner Zeitung rašoma, kad jau daugelį metų ši sala simbolizuoja visą Europos migracijos politikos dilemą. O atsižvelgiant į naujausius įvykius, didėja pavojus, kad planuojama ES prieglobsčio teisės reforma visiškai žlugs.
Von der Leyen nori užkirsti tam kelią, o tam jai reikia Italijos, kuri yra viena iš ES valstybių prie Sąjungos išorės sienos, kur daugelis migrantų pirmą kartą patenka į Europos teritoriją. Savo ruožtu Meloni patiria didžiulį vidaus politinį spaudimą mažinti pabėgėlių skaičių. Per 2022 m. rinkimų kampaniją ji žadėjo masiškai riboti migraciją į Italiją, bet savo pažadų netęsėjo. Migrantų srautas per metus padvigubėjo.
Sekmadienį Lampedūzoje apsilankiusi pirminiame priėmimo centre ir atvykstantiems migrantams skirtoje prieplaukoje, von der Leyen žadėjo pristatyti 10 punktų kovos su nelegalia migracija planą, kuriame taip pat bus pažadėta Italijos parama. Ji paskelbė apie griežtesnį Viduržemio jūros stebėjimą, geresnį Tuniso pakrančių apsaugos tarnybos mokymą ir griežtesnius veiksmus prieš "žiaurų" kontrabandininkų verslą. Nenuostabu, kad jos bagaže nėra konkretaus sprendimo.
Savo ruožtu Meloni diplomatiškai, bet nedviprasmiškai leido suprasti, kad ji tikisi radikalaus posūkio ES lygmeniu. Be to, ji taip pat nori laikytis griežtesnės pozicijos prieš jau šalyje esančius migrantus.
Tikimasi, kad jau šį pirmadienį jos dešiniosios vyriausybinės koalicijos kabinetas inicijuos atitinkamas priemones.
ES dar nepatvirtino Europos prieglobsčio sistemos reformos
ES prieglobsčio politiką žadama reformuoti iki artėjančių rinkimų 2024 m. viduryje. Birželio mėn. dėl to susitarė ES vidaus reikalų ministrai. Prieglobsčio procedūros turi būti gerokai sugriežtintos. Pasiūlymui, ypač jame numatytam solidarumo mechanizmui, kai kurios valstybės nepritaria.
Prancūzija šiandien pranešė, kad nepriims migrantų iš Lampedūzos, rašoma italų “Il Giornale”.
https://www.youtube.com/watch?v=8z-x7Nsid7k
Izraelio publicisto Aleksandro Valdmano video “Von der Leyen kalba - tai prieš 90 metų Vokietiją valdžiusiųjų vertos paveldėtojos kalba” pasakojama, kad Ursula Fon der Layen apmokėjo vakcinų gamintojams, bet nepervedė žadėtų pinigų pagal sutartį Tunisui, kad šis stabdytų migrantus į ES. Lampedūzoje vakar ji žadėjo šias lėšas pervesti, rašoma Il Giornale.
EK pirmininkė buvo kaltinama, kad privačius ir viešus interesus (žiūr.priede).
Kaip į vandenį žvelgė Orvelas "Gyvylių ūkį" rašydamas. Tai juk apie ES ir Europos Komisiją.
Europos Komisija neatskleidė savo vadovės Ursulos von der Leyen ir "Pfizer" generalinio direktoriaus Alberto Bourlos susirašinėjimo SMS žinutėmis. Šie mainai vyko prieš sudarant susitarimą dėl "Pfizer" produktų pirkimo iš ES.
Apie apsikeitimą SMS žinutėmis praėjusių metų balandį pranešė pati Ursula von der Leyen. Kaip ji sakė viename interviu, tai padarė, kai buvo deramasi dėl sutarties dėl vakcinų. Vienas žurnalistas paprašė leisti susipažinti su šiuo susirašinėjimu, tačiau EK atsakė, kad tokių pranešimų nefiksuoja. Bylą tyrė ES ombudsmenė Emily O'Reilly.
Ombudsmenė pažymėjo, kad tekstinės žinutės patenka į ES skaidrumo teisės aktų taikymo sritį ir turėtų būti registruojamos. "Kai kalbama apie teisę visuomenei susipažinti su ES dokumentais, svarbiausia yra dokumento turinys, o ne įrenginys ar forma. Jei tekstiniai pranešimai susiję su ES politika ir sprendimais, jie turėtų būti laikomi ES dokumentais." - pasakė jos atstovas spaudai.
ES ir "Pfizer" susitarimas yra slaptas. Jame ES įsipareigojo nupirkti 900 mln. dozių vaisto su galimybe įsigyti dar 900 mln. dozių.
Kas yra Europos Komisija? Tai pasaulyje viešpataujančio finansinio kapitalo marionetės, jų interesų vykdytojai. Europai vadovauja europiečių nerenkami žmonės. Protiškai neįgalų chronišką alkoholiką Žaną Klodą Junkerį 2019 gruodžio 1 d. pakeitė korupcionierė Ursulla fon der Layen.
Minint 75-ąsias Niurnbergo proceso prieš fašistinius nusikaltėlius metines, Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen pareiškė, kad „dabar būtina nukrypti nuo Niurnbergo kodekso principų" ir visoje Europoje įvesti privalomą skiepijimą nuo koronaviruso. "Apie tai (privalomą skiepijimą) nereikia diskutuoti“, - pasakė ji.
EK pirmininkė, nekilnojamojo turto iš piliečių atėmimo ir jų uždarymo į konclagerį pagrindinė organizatorė, yra korupcijoje paskendusi valdininkė. Ursulos von der Leyen vyras Heiko von der Leyen yra JAV biotechnologijų bendrovės "Orgenesis", kuri specializuojasi genų terapijos srityje, medicinos direktorius. Buvo atsekti jo ryšiai su mRNR preparatus ES tiekiančiomis „Pfizer" ir "Moderna."
Nuo 2013 m. vadovaudama Gynybos ministerijai, ponia von der Leyen sugebėjo siaubingai nustekenti Vokietijos kariuomenę. Kai ji 2019 m. baigė eiti pareigas, tik pusė Vokietijos naikintuvų "Eurofighter" ir "Tornado", mažiau nei trečdalis šarvuotųjų transporterių "Puma", 23 proc. atakos sraigtasparnių "Tiger" ir tik 17 proc. Vokietijos povandeninių laivų buvo pasirengę kovai.
2014 m. rugsėjį per NATO manevrus Norvegijoje vokiečių kariai dėl įrangos trūkumo buvo priversti vietoj šautuvų naudoti... šluotas. "Padėtis Bundesvero kariuomenėje yra katastrofiška. Nukenčia visas Federacinės Respublikos gynybinis pajėgumas", - sakė Rupertas Scholzas, buvęs Helmuto Kolio gynybos ministras.
Kitas skandalą sukėlęs Ursulos von der Leyen "pasiekimas" buvo tristiebio mokomojo burlaivio "Gorch Fock" atnaujinimas. Restauravimo darbai kainavo dešimt kartų brangiau nei planuota.
Paaiškėjo, kad 43,5 proc. jos medicinos daktaro disertacijos puslapių buvo plagiatai arba klaidingai cituoti šaltiniai.
2018 m. Vokietijos federalinė audito tarnyba nustatė dešimtis pažeidimų gynybos ministerijai samdant išorės konsultantus. 2015 m. Vokietijos gynybos ministerija išorės konsultantams išleido 100 mln. eurų, tačiau oficialiai deklaravo... 2, 2 mln. eurų. Po metų ministerija konsultantams išleido 150 mln. eurų, o deklaravo tik... 2,9 mln. eurų. Jie buvo samdomi apeinant aukcionus.
Europos Komisijai vadovaujanti Ursula von der Leyen nepamiršo savo įpročių. 2021 m. gegužės 20 d. ji pasirašė trečią sutartį su farmacijos bendrovėmis "BionTech" ir "Pfizer" dėl dar 1,8 mlrd. dozių "Pfizer" mRNA vakcinos pirkimo 2021-2023 m. laikotarpiu. Vienos dozės kaina buvo 19,5 euro, t. y. keturiais eurais didesnė nei pagal pirmąją ES sutartį su "Pfizer".
Rumunijos laikraštis "Active News" rašė: "Pirma, dėl to, kad vakcinų skaičius tris kartus viršija dabartinį Europos Sąjungos gyventojų skaičių. Antra, dėl to, kad 2023 m. pabaiga, kai turi baigtis sutarties galiojimo laikas, sutampa su vakcinos bandymų laikotarpio pabaiga, dėl kurios buvo nuspręsta skubiai. Trečia, iš kur von der Leyen žino, kad pandemija tęsis iki 2023 m. ir kad Europoje neliks dešimčių milijardų eurų vertės vakcinų pertekliaus?"
Ursulos vyras Heiko von der Leyen, "Orgenesis" medicinos direktorius, anksčiau 11 metų dirbo Didžiosios Britanijos farmacijos bendrovėje "GlaxoSmithKline" (GSK), taip pat "Orgenesis", kurios viceprezidentas - Vincentas Vandammas. Prieš pradėdamas dirbti GSK, Vandammas aštuonerius metus dirbo kokybės direktoriumi... "Pfizer", praneša "Active News". Daugelis kitų "Orgenesis" darbuotojų anksčiau taip pat dirbo "Pfizer".
Bendrovė "Orgenesis", kurioje dirba Europos Komisijos sutuoktinis, kaip ir "GlaxoSmithKline", aktyviai dalyvavo kuriant "Pfizer" vakciną, o dabar kuria "BioChield" ir teigia ketinanti paskiepyti visą žmoniją supervakcina, kuri šiuo metu bandoma su pelėmis.
Žurnalistams kyla nauja užduotis išsiaiškinti, kokius ryšius fon der Layen mafijozų šeima turi su statybų verslu. Juk „lakštingala negali nečiulbėti“, o šita vagių šeimyna negali nevogti.
Klausas Švabas „Covid-19: Great Reset“ mums pranašavo laimingą gyvenimą be turto, o Uraulla fon der Layen šią svajone sėkmingai įgyvendina.
Dar prieš pasirodant pirmiesiems COVID-19 vakcininiams preparatams, Briuselyje nusprendė, kad vakcinacijos proceso ES valstybėse narėse negalima palikti savieigai; reikia centralizuoto požiūrio.
Nuo 2020 m. pavasario Europos Komisija (EK) pradėjo derybas su potencialiais vakcinų tiekėjais. Pirmiausia tai buvo Amerikos farmacijos korporacijos "Moderna", "Pfizer", "Johnson & Johnson" ir "Lilly", taip pat kelios Europos korporacijos: Didžiosios Britanijos ir Švedijos "AstraZeneca", Vokietijos "CureVac", Prancūzijos "Sanofi" ir Didžiosios Britanijos GSK (GlaxoSmithKline). Europos Sąjungą sudaro 27 šalys, kuriose iš viso gyvena 447 mln. gyventojų (2021 m. pradžioje). Kiekviena į derybas su Briuseliu pakviesta bendrovė tikėjosi gauti sutartį tiekti dešimtis ar net šimtus milijonų preparatų dozių.
Visose EK derybose su didžiosiomis farmacijos bendrovėmis dalyvavo trečioji šalis - Europos farmacijos pramonės ir asociacijų federacijos (EFPIA) atstovai. Tai organizacija, turinti didžiausių pasaulio farmacijos bendrovių kartelinio susitarimo požymių. EFPIA veikia kaip jų lobistė.
Stebina tai, kad sutartys dėl vakcinų tiekimo ES buvo pasirašytos dar prieš tai, kai jas patvirtino farmacijos priežiūros institucija - Europos vaistų agentūra Visose EK derybose su didžiosiomis farmacijos bendrovėmis dalyvavo trečioji šalis - Europos farmacijos pramonės ir asociacijų federacijos (EFPIA) atstovai. Tai organizacija, turinti didžiausių pasaulio farmacijos bendrovių kartelinio susitarimo požymių. EFPIA veikia kaip jų lobistė.
Stebina ir tai, kad sutartys dėl vakcinų tiekimo ES buvo pasirašytos dar prieš tai, kai jas patvirtino farmacijos priežiūros institucija - Europos vaistų agentūra (European Medicines Agency, EMA).
Daugelis ES pasiūlytų vakcinų buvo eksperimentinės ir nebuvo atliktos visos būtinos klinikinės studijos. ES negalėjo išduoti licencijos tokiems vaistams pagal galiojančias taisykles. Vis dėlto leidimas buvo suteiktas. Buvo svarstomi keturi vaistai: "BioNTech/Pfizer", "Moderna", "AstraZeneca" ir "Johnson & Johnson". Praėjusių metų pabaigoje buvo nutekinti EMA dokumentai. Iš šių dokumentų matyti, kad minėti vaistai negalėjo būti patvirtinti Europos rinkai, tačiau dėl užkulisinio spaudimo Europos farmacijos priežiūros institucijai EMA jie buvo sertifikuoti.
Sausio mėn. nešvarią vakcinų „sertifikacijos“ virtuvę atskleidė Prancūzijos laikraštis "Le Mond", kuris paskelbė straipsnį "Ce que disent les documents sur les vaccins anti-Covid-19 volés à l'Agence européenne des médicaments" (Ką dokumentai sako apie iš Europos vaistų agentūros pavogtas Covid-19 vakcinas). Straipsnyje minimas Europos Komisijos vadovės Ursulos von der Leyen ultimatumas iki 2020 m. pabaigos suteikti leidimą bendrovėms "Pfizer-BioNTech" ir "Moderna".
"Le Monde" rašė: "Vakcinų mokslinis pagrįstumas nebuvo lemiamas veiksnys Europos išankstinio pirkimo strategijoje; pirmenybė galėjo būti teikiama kitiems kriterijams, ypač ekonominiams. Moderna, Pfizer-BioNTech ir Johnson & Johnson derybose su Europos Komisija "įnirtingai reikalavo atleisti jas nuo atsakomybės už neigiamas vakcinacijos pasekmes" (aukšto rango Europos Komisijos pareigūno prisipažinimas).
Atsakydami į politikų ir žurnalistų klausimus apie vakcinų tiekimo sąlygas, EK pareigūnai pateikdavo beveik pusiau užtušuotas sutartis. Ypač tai pasakytina apie sutarčių dalis, kuriose kalbama apie produktų kainas ir atsakomybę už žalą. Laikraštis "New York Times" negalėjo nepastebėti, kad Europa pasirašo sutartis užmerktomis akimis. Straipsnyje Vyriausybės pasirašo slaptus susitarimus dėl vakcinų. Štai ką jie slepia: "Kai Europos Parlamento nariai sėdo skaityti pirmosios viešai paskelbtos sutarties dėl vakcinų nuo koronaviruso, jie pastebėjo, kad kažko trūksta... Vienos dozės kaina? Uždažyta. Diegimo grafikas? Uždažyta. Išankstinis mokėjimas? Uždažyta. Ši Vokietijos farmacijos bendrovės "CureVac" ir Europos Sąjungos sutartis laikoma viena skaidriausių pasaulyje“.
Per šiuos metus pavyko atskleisti tik dalį juodai nudažytų sutarčių dalių. Briuselis ypač atkakliai gynė tą sutarčių dalį, kuri susijusi su atsakomybe už žalą, padarytą dėl vakcinų. Lapkričio 8 d. tinklalapyje "VaccineNews" paskelbtas straipsnis E.U. refusing to disclose secret Big Pharma contract deals covering covid jabs (E.U. atsisako atskleisti slaptus "Big Pharma" sutarčių susitarimus dėl kovidinių skiepų). Straipsnyje rašoma: "Susirūpinusių Europos Parlamento narių grupė kaltina giliai korumpuotą Europos Komisiją leidžiant farmacijos pramonei "akivaizdžiai apeiti demokratiją". Siekdami tariamai "apsaugoti savo rinkėjų sveikatą" nuo epidemijos, Europos Sąjungos (ES) vadovai Briuselyje iš įvairių farmacijos bendrovių be jokios įstatymų leidėjų priežiūros įsigijo milijonus "vakcinų" nuo Wuhan koronaviruso (Covid-19) partijų. Iš tikrųjų žmonės, kuriuos europiečiai išrinko juos atstovauti, buvo visiškai nušalinti nuo sandprių sudarymo. Tiktai Komisija, kuri nebuvo renkama, žinojo, kas buvo numatyta slaptose sutartyse, pasirašytose su "Big Pharma" [...] Kažkas nenori, kad plačioji visuomenė žinotų, kas buvo daroma prisidengus tamsa..."
Orvelas buvo teisus... kiaulės lygesnės!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą