Gegužės 14 dieną įvyko vietos
rinkimai tankiausiai apgyvendintose Vokietijos Šiaurės Reino
Vestfalijos žemėje, kur gyvena 17,9 milijono žmonių.
Patriotinė partija Alternatyva
Vokietijai (AfD) neturi daug šansų šiame regione, kur daug
migrantų, be to partija kamuoja vidinės rietenos. Prognozuojama
„didelės koalicijos“ sudarymas po rinkimų, kur Merkel
Krikščionių demokratų partijos jaunesniaisiais partneriais
numatomi socialdemokratai su Martinu Šulcu priešakyje.
Vakar pranešta, kad šiuos rinkimus laimėjo Angelos Merkel CDU partija, surinkusi 34,4 procentus balsų. Social demokratai antri - 30,6 procentai.
Vakar pranešta, kad šiuos rinkimus laimėjo Angelos Merkel CDU partija, surinkusi 34,4 procentus balsų. Social demokratai antri - 30,6 procentai.
Šie vietos rinkimai yra preliudija į
rugsėjo mėnesį vyksiančius Vokietijos kanclerio rinkimus, kur
Angela Merkel ruošiasi kandidatuoti ketvirtai kadencijai. Nėra
abejonės, kad ketvirtą kartą Vokietijos kanclere bus padaryta ši
vokiečių tautos ir baltosios Europos naikintoja, 2015 metais
atidariusi ES sienas ir į Europą įleidusi be jokio asmenybės
patikrinimo kelis milijonus migrantų iš Azijos ir Afrikos. Vien į
Vokietiją atvyko 1,8 milijono nelegalių migrantų. „Pabėgėlio“
statusas Vokietijoje yra suteiktas 0,5 milijono "pabėgėlių", absoliuti dauguma jų yra
veltėdžiai (dirba tik 5%). Kiekvienas iš
tų veltėdžių Vokietijai kainuoja 1,4 tūkstančio eurų per
mėnesį, o nepilnamečiai be priežiūros dar kelis kartus brangiau.
Viso Vokietijai šie visi atbėgėliai - socialiniai išlaikytiniai
(„parazitai“) 2017 metais Vokietijai kainuos milžinišką 43 milijardų eurų sumą.
Iš kur atsirado šis baltosios Europos
naikintojas Angela Merkel? Kas šį globalizmo monstrą sukonstravo? Trumpai
pamėginsiu papasakoti.
Globalizmo monstro konstravimas
Otto fon Bismarkas savo
autobiografijoje aprašė, kaip jis Prūsijos monarcho buvo vedamas
nuo pat jaunystės į valdžią. Žinoma, tada buvo kitokie
Vokietijos kanclerių atrankos kriterijai.
Globalizmo epochos valstybių vadovams, kurioms
vadovauja saujelė trilijonierių, keliami visai kiti atrankos kriterijai, Apie juos galima susidaryti
pakankamai gerą įspūdį panagrinėjus Angelos Merkel biografiją.
Prieš trečiuosius rinkimus į
Vokietijos kanclerio postą Angela Merkel aiškino, kad
„multikultūralizmo politika Europoje žlugo“, kad „migrantai
nesiitegruoja“, kad „sėdi vokiečiams ant sprando“, kad „juos
reikia išprašyti iš Vokietijos“, bet 2015 metų vasarą viskas
kardinaliai pasikeitė. Ji ėmė kviesti migrantus vykti į
Vokietiją. Nelegalus. Pažeidžiant ES įstatymus. Kodėl? Vokiečiai
tokį Angelos Merkel elgesį pavadino „melu, oporunizmu ir
kretinizmu“, pateikė jos pasisakymų senus vaizdo įrašus.
Toks asmenybės susidvejinimas turi
medicinos diagnozę, tai šizofrenija. O jei tai ne liga, tai kokia
šio patologinio asmenybės pasikeitimo
priežastis? O gal tai ne asmenybė, o viso labo marionetė? Tuomet
kas tampo ją už virvelių? Daugeliui tai tapo mįsle. Daugelis ėmė
aiškintis nesuprantamo Vokietijos kanclerės elgesio pasikeitimo
priežastimis, kelti prielaidas, ieškoti paaiškinimų. Ėmė
atidžiau tirti jos šaknis – geneologiją, biografiją.
Tėvai
Angela Dorotėja Merkel gimė Vakarų
Vokietijoje, Hamburge 1954 metais. Jos tėvas protestantų pastorius
Horst Kasner, mama Galicijos žydė Herlind Kasner, mergautinė
pavardė Jentzsch.
Dauguma Vokietijos gyventojų nežino
apie Merkel žydiškas šaknis, o masinė žiniasklaida tai nutyli.
Iki pastarojo laiko vokiečiai ją skaitė šimtaprocentine vokiete.
Bet nesenai jos biografas Stefanas Kornelijus parašė savo knygoje
„Angela Merkel – kancleris ir jos pasaulis“, kad Angela Kasner,
pasirodo, ketvirtadaliu yra lenkė. Pagal autoriaus duomenis, Merkel
senelis Liudvigas Kazmerčak, buvo pavainikis sūnus, gimė 1896
metais Poznanėje, tuo metu buvusios Prūsijos sudėtyje.
Dvidešimtųjų metų pradžioje jis kartu su motina pervažiavo į
Berlyną. Pavardę Kasner senelis apiformino 1930 metais, po sūnaus
Horsto gimimo, Angelos Merkel tėvo. Kasneris studijavo teologiją
Haidelbergo ir Hamburgo universitete. Dėl Merkel tėvo tautybės
irgi reiškiamos abejonės. Manoma, kad jis kilęs iš Lenkijos žydų.
Angela Merkel ir Štazi
Angelą Dorotė Kazner, Merkel pagal
pirmojo vyro pavardę, kaip pasakoja Olegas Veksleris savo
straipsnyje „Angela Merkel, kaip Štazi gyvatės kiaušinis“,
dirbti fiziku nenorėjo. Ją viliojo politiko karjera ir visuomeninis
darbas. Po diplomo gynimo ji bandė įsidarbinti Berlyno Technikos
universitete, bet jos nepriėmė. Tada Angela įsidarbino VDR Mokslų
Akademijos Fizikinės chemijos institute, kur ji greitai tapo
komjaunimo sekretore (FDJ) ideologijai.
Veksleris pasakoja:
„Merkel rinko pinigus ginklams
„marksistiniams-lenininiams“ Mozambiko, Zimbabvės, Angolos, PAR
ir kitų Afrikos šalių partizanams ir ilgainiui tapo tokiu patikimu
Honekerio režimo asmeniu, kad jai leisdavo net išvykti į VFR –
tokią privilegiją VDR režimas suteikdavo ne daugeliui. Praktiškai
tiktai partiniams funkcionieriams ir Štazi bendradarbiams. Bet kur
kas dažniau ji važinėjo į TSRS. Dar būdama moksleive, FDJ
kuopelėje, ji laimėjo ten rusų kalbos Olimpiadą. Kelis mėnesius
ji viešėjo Donecke, oficialiai – mokėsi rusų kalbos (kurią ji
ir taip jau mokėjo gana ir gana neblogai).“
„Daugelis įsitikinę, kad Merkel
tarnavo slaptu Štazi agentu su slapyvardžiu „Erika“. Ir niekada
net negalvojo apie kokią opoziciją. Kalba, kad ir į darbą
Akademijoje ėmė tik tuos, kas bendradarbiavo su Štazi, o jau į
postą komjaunimo sekretoriaus ideologijai tai privalomai. O apie
gyvenimą Donecke ji dabar nei žodžiu neprisimena. Trys metus ji
dirbo viename biure Akademijoje su Michaeliu Šindhelmu, irgi vėliau
demaskuotu Štazi agentu. Tame pačiame pastate buvo ir VDR
televizijos studija ir elitinė Felikso Dzeržinskio vardo specialių
dalinių brigada. Paprastiems mirtingiesiems įeiti ten buvo
draudžiama. Vėliau Šindhelmas tapo rašytoju ir savo pirmajame
romane „Roberto kelionė“ aprašė ne tiktai savo darbą Štazyje,
bet ir savo darbą kaimynės biure, turėjusios kodinį vardą
„Erika“, kuri labai primena Merkel. Tarp kitko Šindhelmas, kuris
mokėsi Voroneže (kur jį ir užverbavo), o šiandien vadovaujantis
teatrui Bazelyje, buvo ne tiktai dvigubu Merkel kolega, bet ir jos
meilužiu.“
Olego Vekslerio žodžiais, pati Merkel
prisipažįsta tik, kad Štazi bandė ją užverbuoti, kada ji
pateikė dokumentus į Technikos universitetą. Bet ji neva sugebėjo
atsisakyti, motyvuodama savo plepumu. Bet ką darė Štazi su tais,
kas nepatenkino jų prašymo dėl bendradarbiavimo? Bet ką, tikrai
nelaikė sekretorių ideologijos, agitacijos ir propagandos
klausimams postuose.
1986 metais Merkel apgynė disertaciją
(po 8 metų aspirantūros!), tam jai prireikė ne tiktai išlaikyti
marksizmo-leninizmo minimumo egzaminą (kurį ji studijavo 13 metų),
bet ir parašyti monografiją „Kas yra socialistinis gyvenimo
būdas“?
Žlugus VDR, Merkel užsiima politika.
Ji patraukia į KDS partiją. 1989 metų gruodį Merkel atsidūrė
opozicinėje organizacijoje „Demokratijos proveržis“ (pradžioje
sisteminiu administratoriumi, nes mokėjo įjungti ir išjungti
vakarietiškus kompiuterius). Į šią organizaciją ją pakvietė
tuo metu šiai organizacijai vadovavęs advokatas Volfgangas Šnur.
Jis buvo Štazi agentas, kur turėjo slapyvardį „Torsten“ ir
„daktaras Ralfas Širmeris. Šnuras tarnavo Štazi nuo 1965 metų
ir pagrindinai užsiiminėjo bažnyčios reikalais, kartu su Angelos
Merkel tėvu Kazneriu. Jis ir pasikvietė savo Štazi kolegę Merkel.
Šnuras visaip stengėsi organizacijai
„Demokratijos proveržis“ suteikti jam kairuolišką pobūdį ir
režimui palankią formą. Šnurą paskyrė vadovauti „Demokratijos
proveržiui“ nusiųsdami savo Štazi viršininkui – Klemensui de
Mezjerui (su kuriuo Kazneris ne tiktai artimai draugavo, bet kartu
kūrė „Bažnyčios socializmo sąlygomis“ koncepciją). Jo sūnus
Lotaras de Mezjer tapo paskutiniu VDR premjeru (o tuo pačiu ir VDR
užsienio ministru). Gana greitai, tarp kitko, paaiškėjo, kad de
Mezjeras, kaip ir jo tėvas, tarnavo Štazi ir turėjo slapyvardį
„Černi“. Dabartinis finansų ministras Šoiblė ilgai bandė jį
išsukti nuo šio kaltinimo, bet 1992 metais de Mezjeras buvo
identifikuotas kaip slaptas bendradarbis „Černi“. Iki
demaskavimo momento jis jau buvo tapęs KDS pirmininko Helmuto Kolio
pavaduotoju ir VFR ministru ypatingiems pavedimams.
Apie Merkel tėvą Olegas Veksleris
rašo: „Keli žodžiai apie tėvą Keznerį, šventiką, dirbusį
Štaziui ir adaptavusio VDR bažnyčią pagal Demokratinio socializmo
partijos lekalus. Tuo tikslu 1954 metais, tuojau po Angelos gimimo,
jis su šeima išvažiavo iš Hamburgo į VDR, kada 3 milijonai
rytinių vokiečių bėgo į priešingą pusę. Valdžia jį priskyrė
prie VDR „pačių progresyviausių jėgų“, jo slapyvardis buvo
„Raudonas Kazner“. Jis priešinosi disidentiškoms jėgoms
bažnyčios aplinkoje, būdamas sudėtyje taip vadinamos “Weißenseer
Arbeitskreis”, ir nuolatos buvo spausdinamas režimo laikraščiuose.
Kūrė „Bažnyčios socializme“ teoriją kartu su Štazi (su
aukščiau paminėtu Sinodo viceprezidentu Šnuru, Klemensu de
Mezjeru ir valstybės sekretoriu Klausu Gizi). Jis turėjo net du
automobilius – vieną asmeninį, o kitą personalinį, su
vairuotoju. Ir jam leisdavo išvažiuoti į VFR bet kokiu laiku,
pagal pageidavimą ir be suderinimo su viršininkais. Drabužius ir
knygas jiems atsiusdavo iš Hamburgo. Angelai Mekel mokykloje
atleisdavo chuliganiškus išpuolius, kuriuos neatleisdavo kitiems.
Tokių privilegijų neturėjo net partiniai viršininkai, išskyrus
partinę viršūnę. Tuo metu kai į opozicinius pastorius (kaip į
Epelmaną) Štazi rengė pasikėsinimus ir juos žudė. O dukterų
paprastų pastorių, suprantama, nedarydavo sekretoriais ideologijai,
ir jų nepriimdavo nei į FDJ, nei į aukštąsias mokyklas,
draudžiama buvo! O čia priėmė ne tiktai Angelą, bet ir jos
seserį Ireną ir brolį Markusą (kuris irgi mokėsi fiziką tame
pačiame Leipzige). Kada įvyko Vokietijos susijungimas, tėvas
Kazneris buvo kategoriškai prieš, kaip ir visi funkcionieriai
Honekerio diktatūros. Jo tėvas Liudvigas Kazmirčak (kuris pagal
tėvą buvo visgi Voicechovskis) per Pirmąjį pasaulinį karą
kariavo už prancūzus prieš vokiečius. Tam, kad po karo persikelti
į Vokietiją, tapti tenai policininku ir pakeisti pavardę Kazmirčak
į Kazner. Be to kartu su pavarde jis pakeitė ir konfesiją, iš
kataliko tapo protestantu, sūnui Horstui, krykštitu pagal katalikų
papročius, irgi pakeitė pavardę ir konfesiją. Čia pasireiškė
kai kurie jo anūkės bruožai.“
Tolimesnė politinė Angelos Merkel
veikla, ją supantys įvairaus plauko moraliniai ir lytiniai
iškrypėliai nuodugniai aprašyti Vokietijoje gyvenančio blogerio
Olego Vekslerio straipsniuose.
Angela Merkel yra 2011 metais
apdovanota Kudenchove-Kalergi vardo premija “už nuopelnus,
vienijant Europą“
Kad suprastume, koks svarbus šis
Angelos Merkel biografijos štrichas, reikia prisiminti
Kudenchove-Kalergi, laikomu Europos vienijimo idėjos pradininku,
teiginius. Savo sampratą apie Europos
pertvarkymo baigtiniusrezultatus Kudenchove-Kalergi
išdėstė knygoje „Praktinis idealizmas“(1925).
Pagrindine šio veikalo idėja tapo
judaizmo dvasinės lyderystės pagrindimas europinėje civilizacijoje
ir būtinybė paversti žydus „Europai vadovaujančia dvasine
rase“. Tai išplaukė iš savotiško, Kudenchove-Kalergi visuomenės
hierarchijos supratimo, kuris kaip du vandens lašai sutampa su
vėlesne nacistų hitlerininkų „untermensche“ (atžmogio)
teorija. Sunku pasakyti iš kur Vokietijos nacistai sėmėsi idėjų,
bet negalima atmesti, kad juos galėjo įkvėpti būtent
Kudenchove-Kalergi veikalas.
Visą europiečių masę
Kudenchove-Kalergi suskirsto į dvi grupes: „kiekybės žmones“
ir „kokybės žmones“ (pas fašistus „undermensche“).
„Kokybės žmones“ autorius klasifikuoja į dvi rases –
kilmingą dvarininkiją ir žydus, kurie kartu sudaro, jo nuomone,
branduolį būsimos Europos aristokratijos. Pirmenybė, vis tiktai,
atiduodama žydams: dėka „ypatingo etinio santykio su pasauliu“
ir, neva esančio jų proto pranašumo, jie sudaro taip vadinamą
„smegenų dvarininkiją“ arba „dvasinę aristokratiją“,
užimančią lyderių pozicijas kovoje už kovą dėl žmonijos
valdymo.
„Kas gi liečia kitus – „kiekybės
žmones“, tai apie juos suvienytos Europos ideologas rašo:
„Tolimos ateities žmogus bus sumaišyto kraujo. Rasės ir klasės
išnyks pasekoje įveikimo erdvės, laiko, prietarų. Būsima
eurazijos-negroidinė rasė, išoriškai panaši į senovės
egiptiečių, pakeis tautų įvairovę asmenybių įvairove“. T.y.
Europos vystymasis Kudenchove-Kalergi atrodė tokiu būdu:
europiečiai susimaišo su kitomis rasėmis ir tautomis ir išnyksta
kaip skirtingos nacijos, o jų elitas pakeičiamos žydų dvasine
vadų kasta“, – rašo O.Četverikova.
2008 metais
Angelai Merkel suteiktas žydų organizacijos „B’nai B’rith“
apdovanojimas.
Apdovanojimo metu laureatui yra
įteikiamas aukso medalis, sertifikatas ir piniginė premija, kurios
suma nėra skelbiama. Apdovanojimas suteikiamas įžymioms
asmenybėms, kurios mažiausiai 40 metų pašventė žydų tautos
gerovei, Izraelio valstybei ir pasiekė:
1. aiškiai prisidėjo prie žydų
tautos tvirtumo ir vienybės kur tik jie bebūtų;
2. darbais ir
dvasia palaikė Izraelio valstybę, kaip amžiną žydų tautos
tėvynę;
3. kovojo ir pasisakė prieš visus antisemitizmo
pasireiškimus ir prietarus;
4. simbolizavo pripažinimą
aukščiausių žydų vertybių, etikos, valstybingumo ir kultūros;
5. nenuilstamai rėmė laisvę,
demokratiją ir taiką tarp visų žmonių ir visada teikė to
viltį;
6. nuosekliai demonstravo gilų rūpestį ir interesą
žydų tautai, o taip pat jos būsimoms kartoms, gyvenančioms
diasporoje;
7. buvo sektinu pavyzdžiu ir žydų tautos balsu
visame pasaulyje, demonstruojant išskirtinį asmeninį charakterį,
vyriškumą ir toliaregiškumą.
Kanclerio rinkimai Vokietijoje įvyks
2017 metais. Ar kam gali kilti dar abejonių ką pasaulio viešpačiai
išrinks vokiečiams kancleriu?
Šaltiniai:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą