2017-05-01

„Žydų jungas“ Ukrainoje, Rusijoje ir Lietuvoje – prasimanymas ar realybė? 2 d.


„Griežtai draudžiama žydui skolinti pinigus kitam žydui už procentus (ypač už didelius procentus); ir, atvirkščiai, už lupikiškus procentus leidžiama skolinti pinigus akumui arba žydui, kuris pasidarė akumu, todėl kad Šventame Rašte pasakyta: “Tu privalai leisti gyventi tavo broliui kartu su tavimi”. Bet akumas nesiskaito broliu.“ Įstatymas 82.“ŠULCHAN ARUCH” (Padengtas stalas). ŠIMTAS ĮSTATYMŲ IŠ TALMUDO (1).

Gajus Svetonijus Trankvilas (apie 69-130) rašė: „Tuo metu Rytuose seniai buvo paplitęs tvirtas įsitikinimas, jog esą likimo lemta išeiviams iš Judėjos tuo metu užvaldyti pasaulį.“ Psl.321, „Dvylikos Cezarių gyvenimas“, Vyturys 1998.


Šias dvi citatas savo rašinio antrosios dalies įžangai panaudojau todėl, kad toliau ketinu pasakoti apie tai, kodėl materializavosi judėjų siekis „valdyti pasaulį“.

Pasaulį valdo kapitalas, o tie, kas valdo kapitalą, valdo pasaulį. Kapitalas pagal Karlą Marksą gali būti: finansinis, prekybinis, pramoninis. Aukščiausia kapitalo hierarchijos pakopą užima finansinis kapitalas. Šioje finansinio kapitalo pozicijoje pasaulyje dominuoja judėjai. Šias finansinio kapitalizmo aukštumas jie pasiekė įvaldę pagrindinį ginklą - „skolinimo procentą“, kurį ėmė iš „gojų“, skolindami jiems pinigus.


Kapitalizmo raida, o tuo pačiu ir judėjų tapimo pasaulio viešpačiais istorija labai puikiai atskleista prof. Valentino Katasonovo knygoje „Kapitalizmas. „Pinigų civilizacijos“ istorija ir ideologija“ (2013) (2) ir kitos vėlesnės šio autoriaus knygos.

2016 metų gruodžio 22 dieną kompanija RT įrašė prof. Valentino Katasonovo interviu, kuriame autorius labai koncentruotai pasaka apie unikalų žydų išradimą - „skolinimo procentą“


V.Katasonovo Interviu ištrauka:

RT korespondentas (RT): Skolinimo instrumentas atsirado dar nuo Babilono imperijos laikų. Ar galimas sakyti, kad skolinimas už procentą paplito jau Babilone?

Valentinas Katasonovas (K): Ką jau kalbėti apie Romos imperiją. Aš padariau Marksizmo reviziją, kuri skirsto santvarkas į vergovinę, kapitalistinę. Senovės Roma tai vergovinės santvarkos ir kapitalizmo sintezė. Apie skolinimą už procentą jau galima argumentuotai kalbėti nuo Izraelio karalystės laikų. Jeigu įdėmiai skaityti Senąjį Testamentą ir Naująjį Testamentą galima stebėti, kad skolinimas už procentą jau egzistavo ir klestėjo.

Žydų tauta buvo ištvirkinta Babilono „vergijoje“. Jie gyveno ten gana komfortiškai. Buvo kai kurie apribojimai, bet tie apribojimai ir stūmė žydus užsiimti pinigų skolinimu. Duomenų ne tiek daug, bet, kad grįžę iš Babilono „vergijos“ jie tapo visai kita tauta – tai akivaizdu.

Šventyklos buvo saugiausia vieta ir ilgainiui jos tapo depozitinėmis įstaigom, o vėliau ir emisinėmis. Kai žmonės atnešdavo saugoti pinigus, jiems išduodavo raštelį. Kai turto buvo, kiek raštelių, buvo viskas gerai. Bet, kai kilo noras pasinaudoti šita galimybe prirašyti daugiau raštelių, atsirado nepilnas arba dalinis įsipareigojimų padengimas. Tai buvo ne tik žydų šventykloje bet ir kitų antikos tautų šventyklose.

RT: „Šurchan-Aruch“ jau nurodoma, kad būtina ne iš žydų imti procentą. Todėl ši tauta ir tapo kapitalizmo pagrindu.

K: Pramoninis ir prekybinis kapitalas yra žemesnėje pakopoje už finansinį kapitalą, todėl tie, kas valdo finansinį kapitalą yra kapitalizmo hierarchijos viršūnėje. Pramoninis ir prekybinis kapitalizmas yra antriniai. Pas ką yra finansinis kapitalas, tie valdo. Jie yra hierarchijos viršuje. Marksas visas kapitalo rūšis pastatė viename lygyje. Marksas „Kapitale“ pastatė viename lygyje visas tris kapitalo rūšis. Finansinis kapitalas, jis ir palūkinis, stovi virš kitų kapitalo rūšių.

RT: Žako Atali knyga „Žydai, pasaulis ir pinigai“ neminima Vikipedijoje.

K: Aš esu gavęs laišką iš Žako Atali, esu jo pakviestas ir dirbau Europos Rekonstrukcijų banko Konsultacinėje Taryboje, o jis buvo šio banko prezidentu.

RT: Žakas Atali savo knygoje tvirtina, kad žydai pasauliui yra davę du pagrindinius dalykus: vieningą Dievą ir pinigus.

RT: Pinigai buvo dar Babilone. Greičiau jis turėjo omenyje skolinimo procentą. Manoma, kad pinigai buvo dar iki tvano. <...>

K: Pinigų savininkai siekia valdyti pasaulį. Pinigai jiems yra priemonė. Kai tik bus pasiektas pilnas viešpatavimas pasaulyje, pinigų spausdinimo staklės bus išmestos. Visa pasaulio politikos dialektika sukasi apie šį finansinės oligarchijos politinį siekį.


Pasukusi kapitalizmo keliu Lietuva pateko į žydų finansinio kapitalo jungą

Kitaip ir būti negalėjo. Šiuo metu nebėra nei vieno lietuvių kapitalo banko, vis mažiau MIP priklauso kapitalistams lietuviams. Nereikia net abejoti, kad bus supirkta ir Lietuvos žemė. Pinigų staklių šeimininkai gali prispausdinti pinigų tiek, kad nupirkti visus dar nenupirktos Lietuvos likučius.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas kalba apie tai, kad net Džordžas Sorošas yra galingesnis už Vengrijos valstybę. Orbanas pasakė: „Aš žinau, kad Vengrijos galia, dydis ir svoris žymiai mažesni, negu finansinio spekulianto Džordžo Sorošo, kuris dabar atakuoja Vengriją“ (3).

Sufalsifikuotas stojimo į ES referendumas
Portale nevartok buvo rašoma (4): „... daug kas prisiminė 2003m. gegužės 10 ir 11 d. vykusį referendumas dėl įstojimo į Europos Sąjungą. Jame dalyvavo 63.37% rinkimų teisę turinčių gyventojų. 91,07% dalyvavusių pasisakė už narystę ES. Štai Marius Jonaitis prisiminė labai įdomius faktus: beveik pusantro milijono balsavo už stojimą į Europos Sąjungą. Atrodo šauniai, tačiau tikrovė visai kitokia, jei įvertinsime, kad: balsavimas vyko dvi paras. Tai buvo vienintelis Lietuvos Valstybės istorijoje referendumas, kuris nežinia kodėl vyko ne vieną dieną, o dvi. Balsavimo laikas specialiai buvo prailgintas, kadangi pirmąją referendumo dieną žmonių aktyvumas tesiekė 17-25%, todėl buvo paskelbta, jog bus balsuojama dvi dienas. Balsuoti galėjo ir tie, kurie neturėjo paso, o tik rinkėjo pažymėjimą.
– „balsavimo punktai“ buvo atidaryti prekybos centruose. Antrą balsavimo dieną, tebesitęsiant vangiam balsavimui, netikėtai į pagalbą buvo pasitelkta „Maxima“ ir jai priklausantys tinklai „T Market“. Per radiją ir televiziją buvo paskelbta, jog atėjusiems balsuoti rinkimų apygardose bus dalijami lipdukai, su kuriais „Maxima” ir „T Market” prekybos centruose už 1 centą bus suteikta teisė nusipirkti alaus butelį, šokoladuką ar skalbimo miltelių.
Apie tai greitai sužinojo įvairūs visuomenės sluoksniai, o ypač atkuto mūsų žemiausias socialinis sluoksnis – „bomžai“, kurie kaip tarakonai iš urvų pradėjo bėgti į rinkimines apygardas, jog gautų tą lipduką, kurį išsikeis į alaus butelį „Maximoje“. Tai buvo akivaizdus papirkinėjimas. Maxima žada pasistengti prisiminti dešimties metų senumo įvykius, kaip viskas buvo „su tuo alumi ir milteliais.“


O kokią mes gavome naudą iš ES?

Mes iš ES nieko negavome. Mes tik praradome. Iš vieno konclagerio – TSRS mūsų tauta pateko į kitą konclagerį - ES. Patyrėme vien nuostolius.

Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Rolandu Paulauskas dienraščiui Respublika pasakė (5): „Vienareikšmiškai: mes praradome daugiau, negu gavome. Nes skaičiuoti reikia ne grynųjų pinigų srautus, kaip dažnai skaičiuoja mūsų įvairūs „ekspertai“. Jie žiūri grynai matematiškai: kiek mes įmokame į ES kasą ir kiek jie mums duoda įvairių išmokų. Tuomet tas skirtumas atrodo mums palankus. Bet pridėkime Ignalinos uždarymo sąnaudas. Juk pabrango elektra ir mes kiekvienais metais sumokame papildomai milijardus vien dėl to, kad neturime pigios elektros, kurią gamino Ignalinos AE. O ją mes uždarėme tik dėl to, kad toks buvo Briuselio reikalavimas. Toliau: dėl tų pačių reikalavimų mes supjaustėme savo laivus. O ką kalbėti apie tai, kad mes atidavėme savo rinką, mes neturime muitų mokesčių, kuriuos rinkdavome patys, mes net negalime patys kontroliuoti savo biudžeto... Štai dabar iškilo klausimas, ką daryti su lenkų prekėmis? Visi lietuviai ten važiuoja apsipirkti. O kodėl ten pigiau? Pirmiausia, jie turi savo valiutą ir nuvertėjęs zlotas atpigina jų prekes, todėl pas juos yra mažesnis PVM maistui, didesnė rinka ir apyvarta, be to, Lenkijoje yra šilčiau. Pavyzdžiui, 100 km į pietus nuo Varšuvos prasideda persikų sodai... Braškės Lenkijoje prisirpsta 2-3 savaitėmis anksčiau. Ir kaip lietuviams su tomis lenkiškomis braškėmis konkuruoti? O konkurencijos mechanizmas gali būti vienas - muitai, kurių mes atsisakėme. O jeigu prie viso šito pridėtume mūsų emigrantų klausimą, kuris išvis pinigais nepamatuojamas, nes čia, galima sakyti, vyksta lietuvių tautos susinaikinimas.“




ES žydiški simboliai

Ką reiškia 12 žvaigždžių ES vėliavoje?(6)

Europos sąjungoje yra 28 valstybių, o žvaigždžių jos vėliavoje tik 12!

Oficiali Europos sąjungos versija dėl žvaigždžių skaičiaus vėliavoje: „Žvaigždžių skaičius neturi nieko bendra su valstybių narių skaičiumi, bet ratas simbolizuoja vienybę.“
Svetainėje europa. eu rašoma:
Europos Sąjungos vėliava simbolizuoja ir Europos Sąjungą, ir Europos platesne prasme tapatybę bei vienybę. ES vėliava – tai 12 aukso spalvos žvaigždžių ratas mėlyname fone. Jos simbolizuoja Europos tautų vienybės, solidarumo ir darnos idealus. Žvaigždžių skaičius neturi nieko bendra su valstybių narių skaičiumi, bet ratas simbolizuoja vienybę.

Europos Sąjungos vėliavos istorija. Vėliavos istorija prasidėjo 1955 m. Dabar naudojamą jos modelį susikūrė Europos Taryba, kuri gina žmogaus teises ir propaguoja Europos kultūrą. Vėlesniais metais naudoti tą pačią vėliavą ji ragino tik ką įsteigtas ES institucijas. 1983 m. Europos Parlamentas nusprendė, kad Bendrijų vėliava turėtų būti ta, kurią naudoja Europos Taryba. 1985 m. visi ES vadovai ją patvirtino kaip oficialų Europos Bendrijų, kurios vėliau tapo Europos Sąjunga, simbolį. Be to, visos ES institucijos dabar turi savo emblemas.

Apie tai, kaip atsirado 12 Izraelio genčių lt.wikipedia rašoma:
Biblijoje Abraomo anūkas Jokūbas (dar vadinamas Izraeliu (hebr. יִשְׂרָאֵל = Yisraʾel) turėjo 12 sūnų ir laikomas tiesioginiu izraelitų protėviu. Vienas iš sūnų, Juozapas, savo brolių buvo parduotas į Egiptą. Tačiau ten prasigyvenęs, jis pasikvietė savo šeimą iš Kanaano, kur buvo kilęs nepriteklius. Manoma, kad ši izraelitų migracija gali atspindėti svetimšalių hiksų valdymą, ar semitų tautų šasu bei habiru migracijas į Egiptą, kurios yra fiksuojamos to meto dokumentuose.


Izraelitų etnogenezė vyko būtent Egipte. Kiekvienas iš 12 sūnų turėjo palikuonių, ir taip susiformavo 12 genčių. Sūnūs, iš kurių kilo gentys buvo Reubenas, Simeonas, Levis, Judas, Danas, Naftalis, Gadas, Ašeris, Isacharas, Zebulunas, Juozapas ir Benjaminas. Paprastai Levio palikuonys levitai nėra priskaičiuojami prie 12 genčių, o Juozapo palikuonys yra dalinami į dvi gentis – Manaseho ir Efraimo.

Vatikano radijas papasakojo tokią ES vėliavos atsiradimo istoriją:
Vėliavos istorija siekia 1949 metus. Tais metais buvo įkurta Europos Taryba. Jau pirmojo Europos Tarybą sudarančių šalių atstovų susitikimo metu buvo pasiūlyta suprojektuoti vėliavą, kuri simbolizuotų žemyno tautų vienybę. Buvo paskelbtas konkursas, kurį laimėjo dailininkas iš prancūzijos Arsène Heitz. Jis konkursui pateiktame projekte ir pasiūlė dvylikos žvaigždžių vainiką mėlyname fone.

Švč. M. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų iškilmės pirmajame skaitinyje iš Apreiškimo Jonui knygos skaitome: „Ir pasirodė danguje didingas ženklas: moteris, apsisiautusi saule, po jos kojų mėnulis, o ant galvos dvylikos žvaigždžių vainikas“ (Apr 12,1).

Būtent šie žodžiai, teigė Vatikano Radijas ir įkvėpė prancūzų dailininką Arsène‘ą Heitzą.
Kokie ir kieno dar žodžiai įkvėpė dailininką – nežinoma. Aišku tik, kad tie žodžiai buvo teisingi ir teisingai suprasti dailininko ir komisijos.
Oficialiai buvo aiškinama, kad mėlyna spalva yra vilties simbolis, o žvaigždžių skaičius dvylika simbolizuoja pilnatvę. Tačiau vėliau pats dalininkas patikslino, kad mėlyna tai ir vilties spalva, ir krikščionių tradicijoje Mergelės Marijos spalva, o žvaigždžių vainiko simbolis paimtas iš Apreiškimo Jonui knygos.

Dvylikos žvaigždžių vainikas ant mergelės Marijos galvos, kaip tik ir reiškia 12 Izraelio genčių ir nieką kitą. Keista, kad ES neišaiškina savo piliečiams, ką reiškia ES vėliava.




Europos Sąjungos „tėvas“ sionistas ir masonas Kudenchove Kalergi (7)

Europos politikai labai gerbia Paneuropinės sąjungos pradininką, suvienytos Europos ideologą
R.N. Kudenchove-Kalergi (1894–1972), kurį jie vadina ES „dvasiniu tėvu“. 1978 metais buvo įsteigta jo vardo premija, kuri suteikiama kas du metai už nuopelnus vienijant Europą. Jos laureatais buvo: Ronaldas Reiganas, Helmutas Kolis, Ch. Van Rompėjus, Angela Merkel ir kt. Kudenchove-Kalergi veikalai („Pan-Europa“, „Kova už Pan-Europą“), parašyti antrame praeito šimtmečio dešimtmetyje, gerai žinomi ir laikomi Europos kūrimo manifestu. Juose, be kita ko, surašyti pagrindiniai šio proceso tikslai ir uždaviniai, kurie lieka nepakitę iki mūsų dienų.

Vienu iš tokių tikslų, kurį Kudenchove-Kalergi skaito pagrindiniu ekonominiam ir politiniam Europos apjungimui, yra vieningos „Europos nacijos“ sukūrimas. Nacijos formavimą kraujo ryšių pagrindu jis skaito giliai neteisingu, autorius tam priešpastato giminystę pagal dvasią, išskirdamas „europinę naciją“ kaip dvasinę vienovę, turinčią bendrus dvasinius mokytojus (Kudenchove-Kalergi, „Pan-Europa“).

Tam, kad išspręsti nacionalines problemas Kudenchove-Kalergi siūlė atskirti nacijas nuo valstybių (kaip anksčiau buvo atskirtos religinės bendruomenės) – tam, kad klausimas nocionalinio priklausomumo taptų kiekvienam žmogui „asmeniniu“ reikalu. Ir, kadangi tautybė tuomet taps kiekvienam žmogui antraeiliu dalyku, tai turi atvesti į valstybių sienų sunykimą. Jis rašė: „Egzistuoja tiktai vienas radikalus būdas išspręsti Europos klausimą dėl sienų teisingai ir ilgam. Šis kelias tai ne sienų perkėlimas, o jų likvidacija. Europietis <…> turi nukreipti visą savo energiją į sienų likvidavimą, nacionalinių ir ekonominių <…>. Valstybių sienos sutrumpės iki regioninių ir neteks savo reikšmės“.

Be oficialių tikslų Kudenchove-Kalergi išdėstė ir savo sampratą apie Europos pertvarkymo baigtinius rezultatus, kurie pateikiami jo darbe, skirtame siauram asmenų ratui ir išleistame nedideliu tiražu. Knygoje „Praktinis idealizmas“ (1925) (žiūr.: Coudenhove Kalergi R. Praktischer idealismus. Adel – Technik – Pazifismus. Wien-Leipzig. 1925, http://mediafire.com/?wwyl5p4stattbqm) jis aprašė ateitį Europos kontinento, parodęs, kokia turi būti „europinė nacija“.
Pilnas šios knygos tekstas (vertėjo pastaba ):


Pagrindine šio veikalo idėja tapo judaizmo dvasinės lyderystės pagrindimas europinėje civilizacijoje ir būtinybė paversti žydus į „Europai vadovaujančią dvasinę rasę“. Tai išplaukė iš savotiško autoriaus visuomenės hierarchijos supratimo. Iš visos europiečių masės, kuriuos Kudenchove-Kalergi vadina „kiekybės žmonėmis“, jis išskiria dvi rases „kokybės žmonių“- kilmingą dvarininkija ir žydus, kurie kartu sudaro, jo nuomone, branduolį būsimos Europos aristokratijos. Pirmenybė, vis tiktai, atiduodama žydams: dėka „ypatingo etinio santykio su pasauliu“ ir, neva esančio jų proto pranašumo, jie sudaro taip vadinamą „smegenų dvarininkiją“ arba „dvasinę aristokratiją“, užimančią lyderių pozicijas kovoje už kovą dėl žmonijos valdymo (tipiškais jos atstovais Kudenchove-Kalergi skaito Lasalį, Trockį, Eišteiną, Bergsoną ir kt.).

Kas gi liečia kitus – „kiekybės žmones“, tai apie juos suvienytos Europos ideologas rašo: „Tolimos ateities žmogus bus sumaišyto kraujo. Rasės ir klasės išnyks pasekoje įveikimo erdvės, laiko, prietarų. Būsima eurazijos-negroidinė rasė, išoriškai panaši į senovės egiptiečių, pakeis tautų įvairovę asmenybių įvairove“. T.y. Europos vystymasis Kudenchove-Kalergi atrodė tokiu būdu: europiečiai susimaišo su kitomis rasėmis ir tautomis ir išnyksta kaip skirtingos nacijos, o jų elitas pakeičiamos žydų dvasine vadų kasta.

Nuo tų laikų vieningos Europos statytojų planai nepasikeitė, ir tai, kas šiandien vykdoma ES valstybių-narių teritorijose, pilnai atitinka „dvasinio tėvo“ projektams. Akivaizdu, kad šios perspektyvos yra nesuderinamos su nacionalinių valstybių, nacionalinių sienų ir pačių nacijų išsaugojimu. Tokiu būdu tvirtinimas, kad vykdydami beprotišką migracinę politiką Europos lyderiai nežino ką daro, yra melas.

Analitikai ir ekspertai baugina visuomenę, darydami prognozes apie ES vienybę ateityje. O tuo pačiu metu 12 rugsėjo žinomas mondializmo ideologas ir Kudenchove-Kalergi pasekėjas, „Bnai-Brit“ „Prancūzijos žydų įstaigų taryba (“CRIF“) narys, neoficialus N.Sarkozi ir F.Olando patarėjas bankininkas Žakas Attali interviu belgų laikraščiui „Le soir“ yra pareiškęs savo pasitenkinimą nauja imigracijos banga, sveikino ateinantį sumaišymą tautų ir rasių ir pareiškė: „Jūs pamatėte tiktai pavadinimą flmo „Migrantai“. Po to seks sezoniniai migrantai, o po jų kiti. Nuo to momento, kai mes pripažinsime, kad laisvės yra fundamentalios, pirmąja iš jų tampa persikėlimo laisvė. <…> Šitie žmonės pavers Europą pirmąja pasaulyje valstybe <…>. Tai normalu, kad tai kas vyksta su migrantais atves į pastatymą labiau susitelkusios ir galingos Europos <…>. Jų atvažiavimas – tai neįsivaizduojamas šansas, nes jis pakeičia europinę demografiją“.

Literatūros sąrašas:
3.http://lebionka.blogspot.lt/2017/04/dzordzas-sorosas-sugriove-gyvenimus.html








Pranešimą parašė ties

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Užsisakykite: Rašyti komentarus (Atom)