„Europa vykdo savižudybę. Arba
kraštiniu atveju jos lyderiai nusprendė nusižudyti“, - rašo
savo knygoje "The Strange Death Of Europe" ("Mįslinga
Europos mirtis“) britų rašytojas Douglas Murray. Jo knyga turėjo
literatūrinės bombos efektą Britanijoje vykstančiuose debatuose
dėl imigracijos ir identiteto, rašoma „Daily Mail".
Vos išleista knyga buvo apklijuota
„ksenofobijos“ ir „rasizmo“ etiketėmis. Tačiau labai
greitai ji tapo plačiai žinomą ir už Didžiosios Beitanijos ribų.
Vakar pasirodė jos recenzijos Austrijoje ir Vokietijoje. Šios
knygos sprogstamojo užtaiso formulė, jos galia, yra jos nešama
tiesa apie baltajai Europai patį opiausią šios dienos klausimą –
jos išlikimą.
Knygos tezė – Europos elitos remia
masinę imigraciją, kuri atves į tai, kad Europos tautos praras
savo gimtuosius namus.
Elitos tiesiogiai dalyvavo
organizuojant masinę migraciją
Autoriaus žodžiais Europos elitos
atitolo nuo krikščioniškų vertybių, tradicijų ir teisės. To
rezultatas, kad Europa nustoja būti Europa. Europa Mikelandželo ir
Mocarto, Šekspyro ir Giote, Dikenso ir Vagnerio – pasmerkta.
Europa virto vieta, kurios nėra, graikiškai tai – utopija.
Kiekvienais metais į Angliją atvyksta
273.000 naujų migrantų. Tiktai tarp 1997 ir 2010 metų tuometinė
leiboristų vyriausybė leido Britanijoje apsigyventi 2,2 milijonams
atėjūnų. Tai sudaro dvigubai tiek, kiek gyvena Birmingeme. Daivido
Kameruno vyriausybė kiekvienais metais įleisdavo apie 273.000
imigrantų, rašo Murray.
Autoriaus žodžiais, Europa vykdo
savižudybę, Didžiojoje Britanijoje ir kontinente skatina masinę
imigraciją, nes ji prarado tikėjimą krikščioniškomis
vertybėmis.
Pagrindinis britų rinkėjų klausimas
šiandien yra migracija. Dauguma žmonių jaučia grėsmę, bet
nepajėgūs šio klausimo iškelti į viešumą. Žmonės bijo viešai
kelti šį savo susirūpinimą ir „tolerantiški žmonės svarsto
apie imigraciją gana sąlygiškai, jei iš viso svarsto apie ją“.
Imigracija visa buvo ypač nepopuliari ir septyni iš dešimties
britų buvo kategoriškai prieš ją. Politinė klasė nuėjo prieš
britų tautą.
Šiuo metu standartinio liberalo
argumentacijoje paprastai teigiama, kas Britanija visada buvo
imigrantų šalimi. Neva visi britai atėjo iš kažkur, kad visi jie
maišyto kraujo, „tai kaip mes galime uždaryti vartus migrantams?“
Douglas Murray parodo, kad tai
begėdiškas praeities perrašymas. Britai niekada nebuvo imigrantų
nacija. Net pačios didžiausia istorijoje Normanų užkariavimai,
sukėlė mažytę 5 procentų migraciją.
BBC ir kitos
naujienų organizacijos apsimeta, kad Britanija visada buvo
„įvairovės švyturiu“. Akivaizdus tas faktas, kad iki 20
amžiaus Londono fotografijose „matomi vienodi balti veidai, kurie
žvelgia į jus“.
Atvykę prancūzų hugenotai 1680
metais, dažnai cituojami kaip įvairovės apaštalai. Jų tebuvo
50000, visi jie buvo balti ir krikščionys.
19 amžiuje buvo airių migracija,
kurie irgi nebuvo visiški autsaideriai. Azijatų ir afrigiečių
dalis Anglijoje buvo labai nežymi.
Liberalai, autoriaus žodžiais, arba
bando perrašyti Anglijos istoriją, be gailesčio žaisdami su
mažytėmis afrikiečių ir azijatų mažumomis, arba jie „prekiauja
penktojo dešimtmečio Britanijos miestų karikatūromis, vaizduodami
juos pilkomis, nuobodžiomis vietomis, kurios tiesiog reikalauja
spalvotų imigrantų injekcijų“.
Tai būdinga ne tik Anglijos
liberalams, visi Europos liberalai piešia savo visuomenes, kaip
nuobodžias, tarytum „skyles Europos centre, kurias reikia
užpildyti, ko nepadarius mes būsime vargšai.“
Keista, kad jie niekada nesusirūpina
užpildyti ateiviais tokias valstybes, kaip Butanas ar Burkini-Faso.
Niekas nekalba apie tai, kad šias šalys neleistinai monorasinės ir
čia reikalingas srautas migrantų iš Surėjaus.
Knygos autorius pateikia Švedijos
pavyzdį, kurios vadovai buvo aršūs migracijos šalininkai. Jiems
švedų tauta buvo „nuobodi“, o valstybės sienos „išgalvotos
konstrukcijos“. Šiandien Švedija virsta į vieną didelę „No-go“
zoną, į kurią baltasis nebegali įeiti. Tiktai 2015 metais Švedija
priėmė 180000 atėjūnų.
Daug ką pasako apie padėtį Švedijoje
Donaldo Trampo komentarai apie „riaušes“ šioje šalyje. Trampas
apkaltino Švedijos valdžią galimu migracijos įstatymų pažeidimu
per pastaruosius 20 metų.
Net dabar Europos politinės elitos
visai stengiasi priversti tylėti masinės imigracijos kritikus.
Miurėjus savo knygoje pateikia du faktus. Pirmasis - 2015 metų
rugsėjo mėnesį Angela Merkel paprašė Facebook įkūrėjos Marko
Cukerbergo užblokuoti žmones, kurie kritikuoja jos atvirų durų
politiką savo puslapiuose. Antrasis pavyzdys tai irgi Vokietija.
Mažo miestelio Kessel meras pareiškė, kad jo gyventojai turi
priimti 800 migrantų, o kas nesutinka, gali išvykti iš Vokietijos.
Kai rinkėjai atsisako klausyti tokių
politikų, šie tvirtina, kad reikalinga dar viena dozė „įvairovės“,
kad visiems laikams palaužti jų valią priešintis.
Kas gyvena Paryžiaus priemiestyje Sen
Dani sutiks su Miurėjaus išvada, kad tai Europos pabaiga,
reziumuoja knygos recenzijos Dily Mail autorius.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą