Vilnius tapo „laisvosios rinkos“ idėjų diegimo auka

Užliūliuoti Remigijaus Šimašiaus pasakų apie „laisvąją rinką“ vilniečiai išsirinko šį pasakorių meru. Praėjus dviem su puse metų ir mes, Vilniaus gyventojai, pamatėme, kad net per tokį trumpą laiką liberalas-ortodoksas pajėgus suniokoti miestą.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius įrodė praktikoje, kad oro virpinimas utopinėmis „laisvosios rinkos“ teorijomis nieko bendro neturi su mus supančiu materialiu pasauliu, kad šios teorijos taip toli nuo realybės, kaip Šimašius nuo Kauno mero, tikro miesto šeimininko Visvaldo Matijošaičio.

Visai Lietuvai pagaliau eksperimentiškai buvo įrodyta, kad liberalas, „laisvosios rinkos“ teoretikas, realiame gyvenime sugeba tik dergti, bet nesugeba kurti.

Vilnius visada garsėjo machinatoriais mero kėdėje, bet pagaliau sulaukė tikroji Ostapo Benderio, tikrojo “kapeikoliubovo”, kuris miesto valdymą pavertė artele „Ragai ir kanopos.“

Sunaikino šis machinatorius „Žalgirio stadioną“, tada ėmėsi machinacijos „Profsąjungų rūmai“ - nepavyko, tada sugalvojo naują gešeftą - „Sporto rūmus“ paversti žydų muziejumi – nepavyko, „Gaono muziejus“ nepritarė šiai Ostapo Benderio iniciatyvai.

Dienraštis Respublika apie Šimašių rašė: „Sunku būtų pasakyti, ką per dvejus metus mero poste nuveikė ponas Šimašius. Daug paprasčiau išvardinti, ko jis nenuveikė, nes neatlikti darbai bado akis. Ponas Šimašius nepastatė ir net nepradėjo statyti stadiono. Jis nesutvarkė Lukiškių aikštės, nesutvarkė ir Gedimino kalno bei aplink esančių takelių, kuriais galėtų pasivaikščioti mero taip laukiami turistai. Spūstys Vilniuje netgi padidėjo, taigi ir šioje srityje nėra kuo pasigirti. Savivaldybė giriasi, kad sukūrė virtualų mokyklų žemėlapį, bet ir šis neveikia, Šnipiškių nuo Baltupių neatskiria.“

Vilnius, be to, išterliotas grafičiais, apsilupinėjusiais namų fasadais, su ištrupėjusias šaligatviais, nesutvarkytais šiukšlių konteineriais ir t.t. Kur pirštu dursi – ten Šimašiaus kiaulystės.

Dienraštyje „Respublika“ paskelbtame straipsnyje G.Drėmaitė sako: „Tokio mero, kaip dabartinis, irgi nebuvo. Šiandieninė savivaldybė visiškai neįgali.“

„Net sovietmečiu nebuvo šitokio drastiško naikinimo. Tada bent bijota nesilaikyti įstatymų. Dabar įstatymai yra tik tarp kitko.“

„Dabar vyksta lemiamas mūšis dėl Misionierių bažnyčios. Jei jis bus laimėtas, pergalių bus ir daugiau.“

„Už paveldo likimą lygiai taip pat atsako meras, miesto šeimininkas. Vėlgi noriu labai liūdnai pasakyti: tokio mero, kaip dabartinis, irgi nebuvo. Šiandieninė savivaldybė visiškai neįgali. Buvome surengę tarptautinę konferenciją „Patogus ir nepatogus paveldas“ - apie sovietinį paveldą. Vienas pranešėjas klausė, apie kokį paveldą galime šnekėti, kai prie Operos ir baleto teatro krenta marmurinės lentelės, naikinami miesto fontanai ir t.t. Savivaldybė nėra miesto šeimininkas, ji nesitvarko.“

„Buldozeriu naikinamos ir unikaliosios Vilniaus teritorijos. Didžiausias skaudulys - tai, kas dabar vyksta aplink Misionierių bažnyčią. Per visą sovietmetį, iki pusės Nepriklausomybės laikotarpio tai buvo didelė saugoma teritorija. Buvo siūlymas šlaite, kuris leidžiasi iki pat Vilnelės, atkurti vienuolyno sodus, daržus, tvenkinius... Prieš dešimtmetį Kultūros paveldo departamentas - nežinau už kiek, - perpjovė tą teritoriją per pusę. Dar viena nemaloni žinia - Arkivyskupija atsisakė Misionierių bažnyčios. Kokia situacija yra dabar: vienoje dalyje skursta bažnyčia, vienuolynas, kiti senieji statiniai, kitoje - visu pajėgumu eina statybos.

Statybos yra baisu. Prie Lietuvos edukologijos universiteto neseniai įvykusi avarija tą dar kartą įrodė. Jei nieko nedarysime, Misionierių bažnyčią prarasime amžiams. Gretimos statybos ją sunaikins.“

„Man labai liūdna dėl netvarkos. Na, kiek gali Pylimo gatvėje, priešais Reformatų bažnyčią, stovėti ta baisi griuvena? Dešimt metų niekas nesikeičia. Laiptai nuo postamento paminklui sovietiniams partizanams tebėra iki šiol. Reformatų Sinodo rūmai, paveldo objektas, griūva, ir niekam tai nerūpi, nors šįmet švenčiamos 500-osios Reformacijos metinės.

Girdėjau, ruošiamas to skverelio sutvarkymo planas. Baisu, ką jie ten sugalvojo, kas bus su palaidojimais, kurie ten yra po visa teritorija. Ar neatsitiks kaip Bokšto gatvėje, kur tvarkomas buvusios ligoninės pastatas? Leidžiantis į Maironio gatvę išraustas visas šlaitas. Toje vietoje, kur buvo stačiatikių kapinės su 240 palaidojimų, bus požeminiai dviaukščiai garažai. Tai jau net mirusysis negali ramiai gyventi Vilniuje?

Autorė išvardina aibę Vilniau miestui padarytų urbanistinų kiaulysčių ir reziumuoja:

„Privalome skubiai, kuo skubiau, uždėti jiems apynasrį.“ „Aš kaltinu mūsų funkcionierius - ir savivaldybėje, ir departamentuose...“

O ką gi, vis tiktai, padarė laisvosios rinkos Ostapas Benderis Vilniuje?

O padarė štai ką: Iškastravo Vilniaus katinus, pastatė paminklą Lenonui, suomiui, šunims, prikabinėjo kitakalbius gatvių pavadinimus, Antakalnio rajone prikaišiojo viena prie kitos kelias dešimtis vokiškų liepų po 400 eurų (su otkatu, tikriausiai). Štai ir visi Vilniau Ostapo benderio nudirbti (sudirbti) darbai. Liūdna.

Ar ne laikas jį vyti lauk?