Europos centrinio banko (ECB) vadovu
paskyrė „planetos žmogų“, turintį teistumą, kuris suruoš Heloviną indėlininkams.
Gruodžio 1 dieną Kristine Lagard, iki
šiol buvusi Tarptautinio valiutų fondo (TVF) vykdančiuoju
direktoriumi, pakeis dabartinį ECB vadovą Mario Draghi.
Rugpjūčio 17 dieną Europos
parlamentas balsavo Kristine Lagard kandidatūrą: 394 deputatai buvo
už, 206 – prieš, 49 susilaikė. Bankui ji vadovaus 8 metus. ECB
veikia nuo 1998 metų, jam priklauso 19 ES šalių, bet daugelis
sprendimų galioja ir likusioms 9 ES valstybėms (įskaitant
Angliją).
ECB vykdo šias funkcijas: 1) Euro
zonos pinigų-kredito politiką; 2) valdo oficialius euro zonos
(ECB+euro
zonos šalių) rezervus
(aukso-valiutos); 3) vykdo euro emisija; 4) nustato bazinę palūkanų
normą. ECB pagrindinis tikslas – palaikymas kainų stabilumą euro
zonoje (infliacinis kainų augimas negali viršyti 2 %).
Kristin Lagard gimė Paryžiuje 1956
metais. Pagal pasą ji prancūzė, save vadina „planetos žmogumi“.
Teisininkė. Nuo 1981 metų dirbo advokate vienoje iš stambiausių
juridinių ir konsultacinių firmų „Baker & McKenzie“, kur
padarė karjerą, ir 1999 tapo jos vadove. Lagard vadovaujant Baker &
McKenzie (vadavietė Čikagoje) padvigubino apyvartą ir 2004 metais
uždirbo virš 1 milijardų eurų. 1995 – 2002 metais ji dirbo
„Center for International & Strategic Studies“.
2005 metais ji užėmė Prancūzijos
užsienio prekybos ministro-delegato postą. 2007 metais ji žemės
ūkio ir žvejybos ministrė, o nuo 2008 metų kovo – ekonomikos
ministrė, pramonės ir užimtumo.
Dominique Strauss-Kahn istorija
Dominique Strauss-Kahn, kuris planavo
dalyvauti rinkimuose į Prancūzijos prezidento postą, staiga buvo
paskirtas TVF direktoriumi. Dirbdamas šiame poste jis suabejojo
dolerio monopolijos tikslingumu. Po to prieš jį buvo suorganizuota
provokacija. Neva Dominique Strauss-Kahn norėjo išprievartauti
viešbučio kambarinę. Jį suėmė ir atstatydino nuo pareigų, o į
jo vietą pasodino Christine Lagarde. 2011 metais Christine Lagarde
buvo paskirta TVF direktore.
TVF vykdančiojo direktoriaus poste
Lagard dirbo aštuonis metus, kurie vadinami Fondo krizės periodu.
2007-2009 metų finansinė krizė sukėlė diskusijas dėl TVF
reformos. JAV čia turi kontrolinį akcijų paketą, tačiau
pribrendo balsų ir kapitalo kvotų perskirstymo klausimas, kuris
gresia JAV kontrolės TVF praradimu. Lagard buvo labai paklusni fondo
direktorė. Manoma, kad to priežastis jos užsitęsusi byla dėl
korupcijos.
2008 metais Christine Lagarde vadovavo
ekonomikos ministerijai ir pervedė 404 milijonus eurų artimam
Nikolia Sarkozy draugui, dėl ginčijamo įmonės pardavimo sandorio.
2016 metais teismas
vėl ėmėsi šios Christine Lagarde
bylos, bet nepriėmė jokio sprendimo.
Lagarde Helovinas indėlininkams
Matthias Weik ir Marc Friedrich mano,
kad ECB pirmininkas Mario Draghi trumpoje perspektyvoje atitolino ESB
krizę. Tačiau jis neišsprendė jokių problemų. Atėjus Lagard
tęsis minusiniai procentai ir „pinigų mėtymas iš malūnsparnio“.
Lapkričio 31 vyks Helovinas ir
košmaras visiems indėlininkams ir visiems racionaliai mąstantiems
žmonėms iš euro zonos.
Autoriai prognozuoja, kad nusivils
ateityje tie, kurie galvojo, kad mes pasiekėme absoliutaus minimumo
dugną valdant Draghi.
Savo beprotišku pinigų spausdinimu
Draghi užfiksavo laisvos rinkos ekonomikos pabaigą euro zonoje ir
planinę ECB ekonomikos epochą. Jis panaikino rizikos parametrą,
sukūrė gigantišką obligacijų burbulą akcijų ir nekilnojamo
turto rinkoje, kuris, kuomet sprogs, sukels pačią didžiausią visų
laikų ir tautų krizę. Be to, jis de-fakto anuliavo procentą, ir
pinigai neturi jokios vertės. Dėka šio unikalaus CB eksperimento
jis išgelbėjo visą sistemą nuo staigaus žlugimo, bet nuo mirties
jis negali jos apsaugoti. Lygiagrečiai disbalansai ir skolos išaugo
iki gigantiško dydžio.
Dėl vis mažesnių procentų skolos
vis didesnės. Valstybinės ir korporatyvinės obligacijos auga iki
naujų ir naujų rekordinių maksimumų. Virš 50 procentų europinių
obligacijų turi neigiamas procentines normas. Visos vokiškos
obligacijos iki 30 metų turi neigiamas procentines normas.
Neigiami procentai -vinys į euro
karstą
Neigiamos procentinės normos ypač
kontrproduktyvios biudžetams, nes neskatina mažinti skolų. Vietoj
to valstybės didins savo skolas.
Nuolatos auga kompanijų skolos. Taip
atsiranda vis daugiau kompanijų-zombių, kurios jau senai yra
kontrproduktyvios ir jau senai turėjo išnykti iš rinkos. Be to,
kompanijos gautus kreditus investuoja ne į tyrimus, kompanijų
augimą, o į akcijų išpirkimo programas.
Lagarde ateina esant minusinėms
palūkanoms ir kiekybinio minkštinimo politikai. Procentinė norma
sumažinta nuo -4 iki -5 procento.
Neigiamos procentinės normos, minus 4
– 5 procentų diapazone, įmanomos tiktai masiškai apribojant
grynų pinigų išėmimą. Galimos net paralelinės valiutos ir
neigiama norma gryniesiems pinigams. Be abejonių, kova su
grynaisiais ir su auksu bus vykdomas dar aršiau.
Visiems turi būti aišku, Lagarde
padarys viską, kad kuo ilgiau išsaugoti pasmerktą euro
eksperimentą, skaldantį Europą, ir ne tik ją, bet kokia kaina ir
mūsų visų sąskaita. Šiandien visi kalba apie investicijas į
materialines vertybes, o ne į popierines. Didžiausias visų laikų
krachas artinasi, reziumuoja Matthias Weik und Marc Friedrich.
Šaltiniai:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą