Šiandien DW pranešė, kad spalio 28 dieną Miunchene Vokietijos kanclerei Angelai Merkel įteikta Teodoro Herclio vardo Pasaulinio žydų kongreso premija.
Dienraštyje rašoma, kad „Teodoro Herclio premiją gauna žmonės, dedantys pastangas sukuriant saugų ir tolerantišką žydams pasaulį“.
Apdovanojimo ceremonijos metu kalbėjusi VFR Centrinės žydų tarybos eksvadovė Charlotte Knobloch išskyrė kanclerės nuopelnus Vokietijos žydams.
DW rašoma, kad Teodoras Herclis – žydų visuomeninis ir politinis veikėjas, politinio sionizmo ideologijos pradininkas, o jo vardo premija kiekvienais metais skiriama asmenybėms, dedančioms pastangas sukuriant žydams saugų ir tolerantišką pasaulį.
Teodoras Herclis buvo 1897 m. Bazelyje įvykusio I Pasaulinio sionistų kongreso pagrindinis įkvėpėjas ir organizatorius. 1905 metais spaudoje pasirodė, manoma, pirmojo Pasaulinio sionistų kongreso (1897) protokolai, dar vadinami „Siono išminčių protokolais“.
Žinomas Ukrainos rašytojas ir publicistas Eduardas Chodos (http://hodos-video.com/) neabejoja jų autentiškumu, nes, jo nuomone, juose išdėstyti sionistų planai jau yra praktiškai įgyvendinti.
S.A. Niluso raštų rinkinyje, 5 tome, psl.64 (http://nilus-sa.ru) papasakota „protokolų“ atsiradimo ir jų paviešinimo istorija. Sergej Nilus (1862-1929) rašo:
Vienas aukštai stovintis asmuo, kurį aš galvojau suinteresuoti savo rankraščiu ir kuris, atrodė man, galėtų turėti poveikį į įvykių eigą Rusijos Žemėje, atsakė man, kad „slavai dar nepasakė savo paskutinio žodžio, ir todėl, kaip nebūtų gudrūs ir stiprūs išminčiai Siono, pastangoms jų dar negreitai bus lemta išsipildyti, ir, tai reikštų, neverta dėl to jaudintis“.
Kitu, dar aukščiau stovinčiu asmeniu, į kurį aš kreipiausi su sionistų protokolais, buvo Didysis kunigaikštis-kankinys Sergėjus Aleksandrovičius. Peržiūrėjęs juos jis man įsakė pasakyti per artimą jam asmenį tik vieną žodį: – Vėlu! Buvo padaryti ir tolimesni bandymai supažindinti ką reikia su rankraščiu, bet jie buvo nesėkmingi. Taip praėjo laikas nuo 1900-ųjų iki 1905 metų gruodžio, kada išėjo 2-as leidimas mano knygos «Великое в малом» (Didybė mažame), ir joje pirmą kartą aš kreipiausi į skaitytoją su žodžiu apie antikristą, kaip apie „galimą politinę galimybę“. Į šitą straipsnį įėjo „Protokolai“! Tai, kiek man žinoma, ir buvo pirma publikacija paslapties masonų-žydiško suokalbio prieš krikščionių pasaulį pagal jų pirminį šaltinį. Ant pasaulio, esančio ne Kristaus Cerkvėje“, paskelbimas šių protokolų padarė įspūdį vos pastebimą.
Tuometinė spauda, dauguma kurios leidinių buvusi arba žydų rankose, arba jiems vadovaujant, pasistengė nutylėti apie jų pasirodymą, pranešdama apie juos prabėgom, kaip apie laukinį prasimanymą arba pasaką. Bet tikinčių krikščionių pasaulyje „Protokolai“ padarė savo darbą ir sukūrė mano knygai sėkmę, viršijusią bet kokius lūkesčius, kokius lūkesčius ir išplatinęs tvarkymą ir suvokimą slepiamų šių laikų paslapčių gana plačiame krikščionių šeimos rate. Nuo to laiko mano knyga su „Protokolais“ atlaikė 5 leidimus, bet tik dabar man patikimai tapo žinoma, pagal žydų šaltinius, kad šie „Protokolai“ yra ne kas kita, kaip strateginis planas pasaulio užkariavimo po pėda Dievo gimdytojo-Izraelio, sukurtas žydų tautos vadų per daugelį amžių jo išblaškymo ir pateiktas „seniausiųjų kunigaikščių tarybai tremtyje“ Teodoru Hercliu, Pirmojo sionistų kongreso dienomis, sušaukto jo Bazelyje, 1897 metų rugpjūti.
Siono išminčių susirinkimų protokolai ir pirmas jų pasirodymas spaudoje.
1900 metais man pavyko gauti į savo žinią vieną rankraštį, ir šitam santykinai nedideliam pagal dydį sąsiuviniui buvo lemta sukelti pasaulėjautoje tokį gilų perversmą, koks žmogaus dvasioje gali būti įvykdytas tiktai veikiant Dievo jėgai, tapačiai gimusio neregiu praregėjimo stebuklui. „Te apsireiškia ant jo darbai Viešpaties“. Rankraštis šis turėjo pavadinimą „Siono išminčių susirinkimų protokolai“ ir perduotas man jau mirusio Černsko valsčiaus bajorų maršalkos, vėliau Stavropolio vicegubernatoriaus Aleksijaus Nikolajevičiumi Suchotino. Aš tada jau pradėjau dirbti savo plunksna Dievo garbei, o su Suchotinu buvau draugingas, kaip su žmogumi mano pažiūrų ir įsitikinimų, „kraštutinių dešinių“, kaip jas dabar vadina.
Perduodamas man rankraštį, Suchotinas pasakė: – Paimk jį sau į pilną tavo žinią, perskaityk, įsikvėpk ir padaryk iš jo ką nors krikščionio sielai, nes pas mane jis gali gulėti veltui: politiniu požiūriu jis nenaudingas, idant padaryti pagal jį ką nors jau vėlu, na o dvasiniu – kitas reikalas, jis tavo rankose dar kažkokį vaisių, Dievas duos, atneš. Tuo pačiu Suchotinas pranešė man, kad jis, savo ruožtu, rankraštį šį gavo iš vienos damos, pastoviai gyvenančios užsienyje, kad dama ši – Černės dvarininkė (jis vadino, pamenu, ir pavardę, bet aš pamiršau) ir kad ji gavo jį kažkokiu gana paslaptingu būdu. Kalbėjo Suchotinas ir tai, kad vieną egzempliorių šio rankraščio ši dama perdavė grįžusi iš užsienio Sipiaginui, buvusiam tuo metu vidaus reikalų ministru, ir kad Sipiaginą po to nužudė…
Jis kažką ir dar kalbėjo man tokio pat paslaptingo, bet kada aš pirmą kartą susipažinau su rankraščio turiniu, tai įsitikinau, kad ji pati savo baisia ir žiauria, atvira tiesa tiek liudija apie patikimumą savo kilmės iš „Siono išminčių“, kad nereikalauja jokio kito liudijimo apie savo kilmę. Bet buvau aš tada dar gana jaunas, nepakankamai susipažinęs su Dievo žodžiu, nebendravau dar su stačiatikybės dvasios šviesuoliais ir todėl pirmu reikalu pabandžiau kreiptis į šio pasaulio stipriuosius su tikslu supažindinti juos su gresiančio pavojaus „protokolais“.
Su šių protokolų tekstu, kurį perskaitė Eduardas Chodos, galima susipažinti čia:
http://lebionka.blogspot.com/2017/07/igyvendintas-projektas-siono-isminciu.html
Teodoras Herclis ir pagrindinis judeo masonų ordinas Bnai Brith.
Bnai Brith (Testamento sūnūs) 1843 metais Niujorke isteigė 12 žydų turtuolių emigrantų iš Vokietijos, vadovaujant Henry Jones. Buvo paraleliai sukurta moterų ložių sistema. Įstatai ir apeigos buvo parašyti jidiš kalba, o 1850 metais jie buvo išversti į anglų kalbą ir skirti žemesnio įšventinimo lygio nariams.
Visų įšventinimo lygių nariams yra savo slapti įstatai ir apeigos, parašyti ivrito kalba, kuri suprantama visiems rabinams, užimantiems aukščiausius laipsnius. Viso įšventinimo laipsnių yra 99. Jau tam, kad pasiekti 34 Bnai Brith ložės laipsnį reikia, kad visi protėviai būtų levitai.
1920 metais Bnai Brith pranešė, kad likviduojami slapti įstatai ir apeigos, bet manoma, kad tai tik dezinformacija.
1865 metais Bnai Brith ėmėsi Palestinos klausimo. 1888 metais Jeruzalėje buvo įsteigta pirma Brai Brith ložė. Šios ložės nariu buvo Teodoras Herclis. 1894 metais ložė pradėjo arabų žemių įsisavinimą, organizavo Motco gyvenvietę Jeruzalėje.
Pagal Bnai Brith įstatus „jo ložių nariais gali būti judaizmo pasekėjai, konservatyvūs, ortodoksai, reformuotieji, sionistai ir ne sionistai, nepriklausomai nuo gimimo vietos“. Kelios vietos ložės sudaro srities ar miesto Didžiąją ložę, kelios tokios Didžiosios ložės – sudaro sekančio lygio Didžiąją ložę. Toliau seka Didžiosios ložės atskirų valstybių, kurios formuoja Didžiąją tarptautinę ar pasaulinę Bnai Brith ložę.
Kviestinių svečių teisėmis pirminių Bnai Brith ložių posėdžiuose gali dalyvauti gojai-masonai esantys ne žemesnio nei 33 laipsnio. Tokį laipsnį turėjo daugelis JAV prezidentų, pvz. prezidentas (1977-1981) Jimmy Karter. (THE NEW YORK TIMES" THURSDAY, SEPTEMBER 9, 1976.) Bnai Brith parėmė Karterį prezidento rinkimuose.
1874 metų rugsėjo 12 dieną Čarlstone (JAV) buvo pasirašyta slapta sutartis tarp Bnai Brith ir pasaulinės gojų masonijos.
Manoma, kad vienu iš pavojingiausiu Bnai Brith padalinių, užsiimančiu šnipinėjimo ir ardomąja veikla visose pasaulio šalyse yra Bnai Brith Antidifamacijos lyga (Anti-Defamation League, ADL). Ji oficialiai buvo legalizuota Čikagoje 1913 metais. Pagrindinis lygos tikslas: išaiškinti ir užsmaugti bet kokią antisemitinę veiklą. Pagrindiniu „žydų tautos priešų“ slopinimo metodu yra jų diskreditavimas, tarpusavio sukiršinimas. Tokiu pavyzdžiu nurodoma kurstymas nesantaikos tarp arabų. Lygos agentūra paprastai palaiko abi sukelto konflikto puses, moraliai ir fiziškai sunaikina pačius atspariausius kovotojus prieš sionizmą ir masoniją. Manoma, kad masonų ložės nacionalinėse valstybėse yra šnipinėjimo ir išdavystės agentūros, sudaro grėsmę nepriklausomybei. Tai kenkėjiškos slaptos organizacijos.
Bulgarijos pokario vadovas Georgijus Dimitrovas sakė, kad „Masonų ložės kelia nacionalinę grėsmę mūsų tėvynei ir jas be abejo reikia likviduoti. (Георги Димитров, Съчинения, том XII, стр.235-236, София, 1954).
1975 metais JTO Generalinė asamblėja nutarė pasmerkti sionizmą kaip rasizmo ir rasinės diskriminacijos formą. Rezoliucija Nr. 3379. Po TSRS žlugimo, praėjus savaitei po TSRS likvidavimo, reikalaujant JAV ir Izraeliui ši rezoliucija buvo panaikinta JTO generalinės asamblėjos rezoliucija 4686.
2008 metais Angelai Merkel suteiktas „B’nai B’rith“ apdovanojimas.
Apdovanojimo metu laureatui yra įteikiamas aukso medalis, sertifikatas ir piniginė premija, kurios suma nėra skelbiama. Apdovanojimas suteikiamas įžymioms asmenybėms, kurios mažiausiai 40 metų pašventė žydų tautos gerovei, Izraelio valstybei ir pasiekė:
1. aiškiai prisidėjo prie žydų tautos tvirtumo ir vienybės kur tik jie bebūtų;
2. darbais ir dvasia palaikė Izraelio valstybę, kaip amžiną žydų tautos tėvynę;
3. kovojo ir pasisakė prieš visus antisemitizmo pasireiškimus ir prietarus;
4. simbolizavo pripažinimą aukščiausių žydų vertybių, etikos, valstybingumo ir kultūros;
5. nenuilstamai rėmė laisvę, demokratiją ir taiką tarp visų žmonių ir visada teikė to viltį;
6. nuosekliai demonstravo gilų rūpestį ir interesą žydų tautai, o taip pat jos būsimoms kartoms, gyvenančioms diasporoje;
7. buvo sektinu pavyzdžiu ir žydų tautos balsu visame pasaulyje, demonstruojant išskirtinį asmeninį charakterį, vyriškumą ir toliaregiškumą.
Aš nedarysiu jokių išvadų. Man, o manau ir jums, šių trijų Angelos Merkel portreto štrichų pilnai pakanka, kad suprasti kas vyksta.
Angela Merkel yra 2011 metais apdovanota Kudenchove-Kalergi vardo premija “už nuopelnus, vienijant Europą“.
Kad suprastume, koks svarbus šis Angelos Merkel biografijos štrichas, reikia prisiminti Kudenchove-Kalergi, laikomu Europos vienijimo idėjos pradininku, teiginius. Savo sampratą apie Europos pertvarkymo baigtinius rezultatus Kudenchove-Kalergi išdėstė knygoje „Praktinis idealizmas“ (1925).
Pagrindine šio veikalo idėja tapo judaizmo dvasinės lyderystės pagrindimas europinėje civilizacijoje ir būtinybė paversti žydus „Europai vadovaujančia dvasine rase“. Tai išplaukė iš savotiško, Kudenchove-Kalergi visuomenės hierarchijos supratimo, kuris kaip du vandens lašai sutampa su vėlesne nacistų hitlerininkų „untermensche“ (antžmogio) teorija. Sunku pasakyti iš kur Vokietijos nacistai sėmėsi idėjų, bet negalima atmesti, kad juos galėjo įkvėpti būtent Kudenchove-Kalergi veikalas.
Visą europiečių masę Kudenchove-Kalergi suskirsto į dvi grupes: „kiekybės žmones“ ir „kokybės žmones“ (pas fašistus „undermensche“). „Kokybės žmones“ autorius klasifikuoja į dvi rases – kilmingą dvarininkiją ir žydus, kurie kartu sudaro, jo nuomone, branduolį būsimos Europos aristokratijos. Pirmenybė, vis tiktai, atiduodama žydams: dėka „ypatingo etinio santykio su pasauliu“ ir, neva esančio jų proto pranašumo, jie sudaro taip vadinamą „smegenų dvarininkiją“ arba „dvasinę aristokratiją“, užimančią lyderių pozicijas kovoje už kovą dėl žmonijos valdymo.
„Kas gi liečia kitus – „kiekybės žmones“, tai apie juos suvienytos Europos ideologas rašo: „Tolimos ateities žmogus bus sumaišyto kraujo. Rasės ir klasės išnyks pasekoje įveikimo erdvės, laiko, prietarų. Būsima eurazijos-negroidinė rasė, išoriškai panaši į senovės egiptiečių, pakeis tautų įvairovę asmenybių įvairove“. T.y. Europos vystymasis Kudenchove-Kalergi atrodė tokiu būdu: europiečiai susimaišo su kitomis rasėmis ir tautomis ir išnyksta kaip skirtingos nacijos, o jų elitas pakeičiamos žydų dvasine vadų kasta“, – rašo O.Četverikova.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą