Vokietijoje pabėgėliai nuo 2015 metų įvykdė milijoną nusikaltimų ir 2467 teroro aktų. Merkel rūpinasi tik žydų saugumu

„Keturiolikos metų Angelos Merkel valdymo rezultatas – Vokietijos destabilizavimas“, - rašo Štefanas Šubertas (Stefen Schubert), buvęs daugiametis aukštas Vokietijos policijos pareigūnas savo naujoje knygoje „Die Destabilisierung Deutschlands – nun ist sie halt da! (Vokietijos destabilizacija – štai ji!), išgarsėjęs 2016 metais pasirodžius jo bendrai knygai su Uddo Ulfkotte „Grenzenlos kriminell“ (Nusikalstamumas be sienų).

Šubert praėjusią savaitę vadina „teroro savaite“. Jos metu Paryžiuje islamistas papjovė keturis kolegas policininkus, o Hesen-Limburge siras įvykdė teroro aktą su užgrobtu sunkvežimiu, kur sužeidė 8 žmones. Berlyno centre siras Mochamedas M., įveikė policijos kordonus, buvo ginkluotas 20 cm ilgio peiliu, puolė sinagogą šaukdamas „Alach akbar“, ir „Fack Israel!“ Apsaugai pavyko jį nukenksminti. Halės mieste, Saksonijoje, ginkluotas neonacis užpuola sinagogą, o nepavykus į ją įsiveržti, užpuolė turko užkandinę, nužudė du žmones.

„Bet kokios formos prievarta ir ekstremizmas turi būti atmesti, tačiau šie veiksmai neatsirado tuščioje vietoje, o yra produktas įtampos Vokietijos ir Vakarų Europoje visuomenėje, “ - rašo Šubert.

Autoriaus nuomone, Vokietijos destabilizavimas vyksta todėl, kad 2015 metais Angela Merkel atidarė Vokietijos sienas. Ekstremistų prievartą palaiko Vokietijos vyriausybė, kuri ignoruoja Vokietijos daugumos piliečių valią.

Agentūros Civey 2018 metais padaryta apklausa parodė, kad ¾ vokiečių sutinka su šia nuomone, kad „islamas nepriklauso Vokietijai“. O pagal Bertelsmano fondo atliktas apklausas 2019 metų rugsėjo mėnesį, apie 52% gyventojų skaitė, kad imigrantų per daug.

Šuberto nuomone, Vokietijos partijos prarado savo politinę orientaciją, o KDS/KSS partijų rinkėjai „gauna žaliųjų ir kairiųjų politiką migracijos klausimais“.

Auga socialinė įtampa

Perspėjimai dėl augančios įtampos buvo ignoruoti, valdžiai neparankios knygos buvo ignoruojamos MIP, knygų prekybos įmonių. Vietoj sienų ir kelių apsaugos, Vokietijos valdžia, eksperto nuomone, prarado saugumo kontrolę. Toks chaosas šalyje buvo tik 1949 metais.

Simptomu Berlino elitos neįgalumo yra Merkel pasakymas „jeigu aš kalta dėl pabėgėlių antplūdžio, tai jie jau čia“. Šiais žodžiais Angela Merkel atsakė į partiečių kritiką dėl jos atidarytų sienų ir milijonų nelegalų įleidimo į šalį.

Nuo 2015 metų pabėgėliai, daugiausiai iš musulmoniškų šalių, įvykdė virš milijono nusikaltimų Vokietijoje. O generalinis prokuroras paskelbė, kad islamistai šalyje per tą laiką įvykdė 2467 teroro aktus. Skaičiai neginčijami, nes autorius remiasi Federalinio tyrimų biuro statistika ir generaliniu prokuroru.

Dvigubi Vokietijos valdžios standartai

Vokietijos valdžios reakcija į teroro aktus priklauso nuo to, kokios tautybės ir religijos buvo nusikaltėlis, ir prieš kokios tautybės asmeninis buvo nukreiptas teroras.

Didžiausias Vokietijos istorijoje teroro aktas įvyko Berlyno kalėdiniame turguje 2016 metų gruodžio 19 dieną, kurio metu dvylika žmonių žuvo, o 70 buvo sužeista. Teroristas buvo „pabėgėlis“ ir musulmonas Anis Amri, o aukos vokiečiai-krikščionys. Angela Merkel neatvyko į aukų paminėjimą. Aukas ji paminėjo tik prabėgus metams.

Dar tą pačią dieną, kai Halėje ekstremistas vokietis bandė įsiveržti į sinagogą, prie jos nužudė du žmones, Merkel dalyvavo tam įvykiui skirtame renginyje naujoje Berlyno sinagogoje (žiūr. nuotrauką). Po to ji nuvyko ir į Halės sinagogą. Užuojautą žydams, kurių nei vienas nenukentėjo, reiškė visi Vokietijos politikai, visos partijos.

Yra ir dar vienas dvigubų standartų pavyzdys. Tai 14 metės žydų tautybės mergaitė Siuzanos Feldman nužudymo istorija. Žudiką gaudė žaibiškai operatyviai nuskraidintas specialiųjų tarnybų dalinys Irako Kurdistane.

Vokiečių tautybės mergaičių, nužudytų „pabėgėlių“, nužudymo bylos tęsėsi mėnesių mėnesius, o spauda meluodavo piliečiams apie žmogžudysčių aplinkybes.

Ar tai neparodo, kad žydai yra šiandieniniai Vokietijos šeimininkai, o Vokietijos valdžia tarnauja jiems, bet ne vokiečių tautai?

Dvigubų standartų taikymas, Šuberto nuomone, „dar labiau gilina prarają tarp piliečių ir politikų“.