Po sveikatos ir finansų aukščiausiojo lygio susitikimo Romoje
Spalio 30-31 d. Romoje vyksta G20 aukščiausiojo lygio susitikimas, o spalio 29 d. jame susitiko G20 sveikatos ir finansų ministrai. Žiniasklaida šį susitikimą pavadino "Finansų ir sveikatos aukščiausiojo lygio susitikimu".
Susitikimui reikėjo ilgai ruoštis. Gegužės mėn. Romoje įvyko vadinamasis pasaulinis aukščiausiojo lygio susitikimas sveikatos klausimais, kurį surengė G20 pirmininkaujanti Italija ir Europos Komisija. PSO, kuriai atstovavo jos direktorius iš Etiopijos Tedrosas Adhanomas Gebreisusas, vadovavo "pasaulinio aukščiausiojo lygio susitikimo" paradui. Jis pakartojo, kad žmonija turi būti visiškai paskiepyta, ir išreiškė ypatingą susirūpinimą dėl žemo skiepijimo lygio Azijoje, Afrikoje ir Lotynų Amerikoje, ragindamas G20 šalių vadovus padėti neturtingoms šalims. Buvo paskelbta deklaracija, kurioje išsivysčiusios ekonomikos šalių valdžios institucijos raginamos dalytis pinigais su "skurdžiųjų pietų" šalimis, kad jos galėtų įsigyti vakcinų.
Buvo numatyta, kad Tarptautinis valiutos fondas išleis SST (specialiųjų skolinimosi teisių) už 650 mlrd. dolerių. Kai kas tai pavadino TVF "sraigtasparnio pinigais". Didžiąją šios emisijos dalį buvo numatyta paskirstyti turtingoms šalims. Rugpjūčio 23 d. šis paskirstymas TVF šalims narėms įvyko, tačiau vis dar nėra jokių pranešimų apie tai, kad turtingieji dalijasi su "vargšais pietiečiais". Būtent čia pasaulinė vakcinacijos operacija ir sustojo.
Spalio 28 d. duomenimis, visiškai paskiepytų (dvi ir daugiau dozių) buvo 38,4 %, iš dalies paskiepytų (viena dozė) - 49,6 %. Tačiau tai yra vidurkis. Pavyzdžiui, Jungtiniuose Arabų Emyratuose šie rodikliai buvo 87,3 % ir 97,4 %, o Nigerijoje - atitinkamai 1,4 % ir 2,7 %.
Pasaulyje yra dešimtys šalių, tokių kaip Nigerija (kurioje skiepijimo lygis labai žemas). Vis dėlto daugiau nei pusė planetos gyventojų nėra gavę nė vienos vakcinos. Tai kelia didelį susirūpinimą G20 šalių vadovams.
Tačiau net ir G 20 šalyse padėtis nėra vienareikšmė. Pavyzdžiui, Japonijoje šie rodikliai yra atitinkamai 71,6 proc. ir 77,6 proc. Panaši padėtis yra Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Italijoje ir JAV. Štai Kinija: atitinkamai 74,2 proc. ir 76,5 proc. Tiesa, kai kurie ekspertai mano, kad Kinija per daug sureikšmina skiepijimo statistiką. Tačiau, pavyzdžiui, Indonezijoje šie rodikliai yra tik 26,0 % ir 42,6 %. Pietų Afrikoje - 19,4 proc. ir 24,7 proc. Rusija taip pat "atsilieka" - atitinkamai 32,7 proc. ir 37,5 proc.
Siekiant paskatinti skiepijimą, pasauliniu lygmeniu buvo sudaryta keletas susitarimų, kad būtų sutelkti reikiami finansiniai ištekliai. Pasaulio bankas, TVF, PSO ir PPO įsteigė daugiašalę lyderių darbo grupę COVID-19 "Vakcinos, terapija ir diagnostika" (MLT). Tačiau iki šiol daugiašalė darbo grupė nedavė jokių rezultatų.
Gegužės mėn. Romos aukščiausiojo lygio susitikime dalyviai susitarė dėl dar vieno aljanso - Jungtinės darbo grupės finansų ir sveikatos klausimais. Tai yra G20 finansų ir sveikatos apsaugos ministrų koordinavimo susitarimas. Dvidešimt finansų ministrų ir dvidešimt sveikatos apsaugos ministrų maždaug penkis mėnesius ruošėsi spalio 29 d. Romoje įvykusiam susitikimui. Laikraštis "The Washington Post" apie šį susitikimą pranešė taip: "G-20 paskelbė apie naują pasaulinę įstaigą, kuri reaguos į būsimas pandemijas, tačiau lėšų neskyrė".
Spalio 29 d. aukščiausiojo lygio susitikimo sveikatos klausimais rezoliucijoje nustatyti šie tikslai: "Siekdami pasaulinių tikslų [iki 2021 m. pabaigos paskiepyti] bent 40 proc. visų šalių, o iki 2022 m. vidurio - 70 proc. šalių, imsimės veiksmų, kad padidintume vakcinų ir gyvybę gelbstinčių sveikatos produktų tiekimą besivystančioms šalims.
Dalyviai pažymėjo, kad per daugiau nei dvidešimt mėnesių nuo Vuchano viruso atsiradimo nebuvo pasiekta jokio koordinavimo. Be to, COVID-19 prisidėjo prie tarpvalstybinių santykių pablogėjimo. Pavyzdžiui, JAV ir Kinijos konfliktas dėl abipusių kaltinimų aplaidumu ar tyčiniu koronaviruso paleidimu tebesitęsia. Konkurencija tarp vakcinų gamintojų pasaulinėje rinkoje stiprėja.
Minėta jungtinė darbo grupė finansų ir sveikatos klausimais turėtų išspręsti tarpvalstybinę įtampą tapdama nuolatine institucija ir transformuodamasi į pasaulinį organą, kuris, kaip tikimasi, bus įsteigtas iki kito susitikimo Balyje (Indonezija).
Dauguma komentarų apie finansų ir sveikatos apsaugos ministrų susitikimą buvo skeptiški. Laikraštis "The Washington Post" citavo Nobelio premijos laureatą, Kolumbijos universiteto profesorių Josephą Stiglitzą. Jo nuomone, turtingosios šalys tik vilkina procesą: "Šiandien žmonės miršta - mano nuomone, nepateisinama kalbėti apie pasirengimą "kitam" (aukščiausiojo lygio) susitikimui.
J. Stephenas Morrisonas, Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) Pasaulio sveikatos politikos centro direktorius, taip pat išreiškė nusivylimą aukščiausiojo lygio susitikimo finansų ir sveikatos klausimais rezultatais. Morrisono nuomone, PSO įrodė, kad neturi įgaliojimų kovoti su tokiomis grėsmėmis susiskaldžiusiame pasaulyje, kuriame jėgos negali susitarti. Jis teigė, kad jei G20 nesugebės sutelkti lėšų, kad 70 proc. pasaulio gyventojų būtų paskiepyti, J. Bideno administracijos entuziazmas prieš skiepus pradės blėsti.
J. Morrisonas įsitikinęs, kad G20 susitikime nebus pasiekta jokių rezultatų. Jis teigia, kad Amerika neturėtų būti susiaurinta iki Prokrusto lovos G20 ar net G7, bet turėtų inicijuoti "norinčiųjų koalicijas". Tokios "koalicijos" pavyzdys galėtų būti JAV ir Norvegijos susitarimas bendrai finansuoti tarptautines skiepijimo programas (šiuo metu dėl jo deramasi).
Tarptautinio gelbėjimo komiteto pirmininkas ir buvęs Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministras Davidas Milibandas taip pat išreiškė savo nusivylimą, sakydamas, kad G20 negali pretenduoti į pasaulinę lyderystę, jei nesugeba susitarti dėl skubių priemonių pandemijai sustabdyti: "Skubi būtinybė skiepyti pasaulį ir gelbėti gyvybes dabar neturėtų būti priežastis atidėti pasaulinio valdymo ir finansavimo reformas. Priešingai, dabartinė krizė, įskaitant tebesitęsiančią vakcinų nelygybę, yra svariausias argumentas, kodėl reikia kuo greičiau sukurti sistemingą koordinavimą, atskaitomybę ir išteklius", - sakė Davidas Milibandas.
Taigi, pasak šio anglosaksų valdančiosios klasės nario, visiškas pasaulio gyventojų skiepijimas turėtų būti žingsnis į priekį siekiant skubių "pasaulinio valdymo reformų". Jie skuba. O ką jie nori matyti "pasauliniu valdovu", jie nesako.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą