Toks jau pasaulis, tokios jau žmogaus smegenys, kurių kaktinėje dalyje išdėstyti 61 centrai, atsakingi už įvairius žmogaus gebėjimus. Tie centrai gali turėti visai mažai neuronų, tų centrų gali ir visai nebūti. Štai kodėl Virgilijus Noreika labai gražiai dainavo, o Justinas Marcinkevičius turėjo menkesnį balsą, bet kūrė nuostabius eilėraščius.
Nejau koks sveiko proto žmogus galėjo pagalvoti, kad trapi moteris, mama ir senelė, rimtai ruošiasi ginklu versti valdžią, kokia ta valdžia bebūtų korumpuota, nekompetentinga ir valstybėje nepopuliari. Žinoma ne, tik žmogus piktavalis, menko išsilavinimo ir neįstengiantis suvokti poetinės metaforų kalbos, poetės Astros Astrauskaitės išsakytos spalio 16 dienos mitinge. Kas nėra skaitęs Astros eilėraščių, gali su jais susipažinti ir FB paskyrose. Eilėraščiai čia nuolatos buvo skelbiami: anksčiau poetės sukurti ir visai nauji.
Kas kitai, kai žmones žudyti kviečia buvęs Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas: kad tokius kaip Valdemaras Tomaševskis esą reikėtų šaudyti po vieną per metus. Visai rimtai, įžūliai, sukeldamas tarptautinį skandalą... ir nieko, vaikšto laisvas, net be apykojos, toliau šposina televizijoje.
Paaiškinti, kodėl prokurorai pasaulį supranta labai diferencijuotai, galima tik jų smegenų struktūros plotmėje. Manau, kad jie parinkti taip, kad turėtų kuo mažiau sąžinės, padorumo ir asociatyvaus mąstymo smegenų centrų, o centrai atsakingi už padlaižiavimą, konformizmą ir korupciją dominuotų jų smegenyse. Šie žmonės nekalti, tokia jų smegenų struktūra. Tokia per daugelį metų sukurta imbridingo būdu jų veislė.
2018 m. vasario 20 dieną aš kreipiausi į Lietuvos Generalinį prokurorą, prašydamas nubausti vandalus, išniekinusius mūsų Valstybės herbą ir vėliavą. Skunde buvo rašoma, kad kovo 17 dieną ant viešbučio „Narutis“ balkono buvo išniekintas Lietuvos valstybės herbas ir vėliava. Dviejų šį vandalizmo aktą įvykdžiusių asmenų pavardės buvo Margarita Jankauskaitė ir Audronė Žukauskaitė.
Negali taip būti, mano nuomone, kad dvi, kaip minimum, mokslų daktarės nesuprato, kad jos daro nusikaltimą, numatytą baudžiamojo kodekso 127 straipsnyje „Valstybės simbolių išniekinimas“, kuris skelbia:
„Tas, kas viešai nuplėšė, sudraskė, sulaužė, sunaikino, subjaurojo ar kitaip išniekino Lietuvos valstybės vėliavą ar herbą arba viešai pasityčiojo iš Lietuvos valstybės himno, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų“.
Nustebau gavęs iš Generalinės prokuratūros atsakymą: pasirodo šitas vandalizmas yra „meno kūrinys“.
Kaip aš tai galiu paaiškinti. Tik tuo, kad mūsų prokurorai savo smegenyse meturi centrų, atsakingų už patriotizmą, meilę Tėvynei, jos simboliams.
Gerbiama Astra, labai prašau, nusiųskite prokurorams savo eilėraščių tomelį, gal jie tada sugebės, pagaliau, atskirti grūdus nuo pelų, atskirti, kur kalba poetas ir patriotas, o kur įžūlus valstybės priešas, už sorošų ir švabų pinigus pasirengęs suėsti Lietuvą ir apčiulpti jos kaulelius.
P.S.: gerb.advokato dr. Antano Bartusevičiaus man išsakyta nuomone, būtent poetinė metaforų kalba suklaidino prokurorus, sumaniusius Astrą Astrauskaitę kaltinti nebūtais nusikaltimais.
Mano publikacijos Telegram: https://t.me/lebionka ir VK: https://vk.com/id460381786
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą