Kodėl lietuvių mokymu nesirūpina mūsų valstybė, užimtumo tarnyba? - klausia dr. Margarita Starkevičiūtė (žiūr.1:11:00):
https://www.youtube.com/watch?v=KbfB1RBzudw
Tai, švelniai kalbant, stebina, bet dar labiau nustebino vakar LNK paskleista informacija, kad Lietuva programistų ieško Afrikoje!!! Nigerijoje!!! Tai, žinote, peržengia bet kokias sveiko proto ribas. Kokios galimos šito beprotiško melo priežastys?
Priminsiu: Nigerija užima 923 768 km² plotą (32 pagal plotą pasaulio valstybė), turi apie 218 mln. gyventojų (6 pagal gyventojų skaičių pasaulio valstybė). Ji tik 2 kartus plotu didesnė už Švediją (450 295 km2), kurioje gyvena 10.42 mln. gyventojų. Lietuva 65 300 km2 su 2-3 mln. gyventojų.
Gimstamumo koeficientas Nigerijoje 5.1 gimimų moteriai per gyvenimą, Lietuvoje - 1.6 gimimų moteriai. Nigeriją praktiškai jau ištiko demografinė katastrofa ir globalistai deda pastangas nukanalizuoti gyventojų perteklių į Europą, kad pastarieji netrukdytų globalistams grobti didžiulius šios šalies žemės turtus. Visų pirma - naftą.
LNK portale sakoma, kad kitų metų darbdaviai galės lengviau atsivežti darbuotojų iš Nigerijos, pagal priimtą strategiją, įsteigus išorės paslaugų centrą Nigerijoje. Užsieniečiai gali prašyti laikino leidimo gyventi Lietuvoje ir gauti jį dar iki atvykstant į šalį. Lietuvos verslas dėl to džiaugiasi, bet kiti politikai mato grėsmių dėl migracijos.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pasakė:
Pirmiausia, priimant tokį sprendimą atidaryti išorinį paslaugų tiekėją, reikia turėti pagrindimą ir vertinimą nacionalinio saugumo požiūriu. Abejoju, ar toks vertinimas buvo atliktas ir tą reikia aiškiai pasakyti, Nigerija yra sudėtinga valstybė, tiek savo kriminogenine situacija, tiek teroristinių organizacijų tinklais. „Boko Haram“, viena iš gerai žinomų teroristinių organizacijų, veikia Nigerijoje. Švietimo sistema, apie kurią tiek daug kalbama, Nigerijoje yra triskart mažiau finansuojama nei Lietuvoje. Klausimas, kokie talentai yra mūsų objektas? Bandant juos pritraukti.
Į kvailą kvailo žurnalisto pastabą: „Jūs nepamirškite, kad Nigerija yra didžiausia Afrikos ekonomika, ten visko turbūt yra”, L.Kasčiūnas atsakė:
Visko yra, bet mes turime galvoti, kaip tai atrodys mūsų nacionalinio saugumo kontekste, imigracija yra labai sudėtingas reiškinys, mes matome Vakarų Europoje. Daug kas galvoja, kad atvažiuos darbo jėga ir po to išvažiuos. Ji atvažiavo ir neišvažiavo, dabar yra daug kultūrinių, socialinių, visokių problemų ir daug įtampos visuomenei.
Į dar kvailesnius žurnalisto svaičiojimus, kad „... atvyks iki pusšimčio aukštos kvalifikacijos informacinių ir ryšių technologijų specialistų iš Nigerijos“ Kasčiūnas atsakė:
Pirmiausia, manau, kad čia tik žodžiai. Verslai, kai komentuoja šį sprendimą, sako, kad tai tik pradžia. Aš matau, kad tas išorinių paslaugų teikimas, kai jis prasidėjo dabar, pavyzdžiui, Lietuvoje Tadžikistano piliečių nuo sausio pirmos dienos padaugėjo dvigubai, Uzbekistano taip pat dvigubai. Lygiai tokia pati tendencija gali būti ir su Nigerija. Šioje vietoje aš keliu klausimą, ar mes atidarydami tokį kanalą, turėsime galimybę sukontroliuoti procesą? Kadangi patikrinti Nigerijos piliečius yra beveik neįmanoma ir iki galo nėra aišku, ką atsivežei, koks jo yra galutinis tikslas, ar tikrai kurti aukštą pridėtinę vertę, o galbūt patekti į Europą? Tada atsiranda laisvos rankos šitoje vietoje manipuliuoti ir kraneliai atsukti taip, kad po to proceso nesukontroliuosime.
Integracijos receptas, kaip rodo Vakarų Europos praktika, yra labai sudėtingai randamas. Ar tai būtų Švedija, ar tai būtų Prancūzija. Imigrantų bendruomenės, iš kitų civilizacijų, kitų kultūrų labai sunkiai integruojasi. Išbandykime visas kitas galimybes, o imigracija, ypač iš Afrikos šalių, turi būti paskutinė opcija.
2015 metais ES prasidėjus migracijos krizei, imta svarstyti apie jos priežastis. Dr.Olga Četverikova atkreipė dėmesį, kad Europos afrikanizacija buvo numatyta dar ES "Tėvo" Kudenhove-Kalergi (žiūr. priedą).
2017 metais į Vokietiją nelegaliai atvyko 24750 afrikiečiai. Jų tarpe dominavo nigeriečiai 12,4%.
http://lebionka.blogspot.com/2017/09/kodel-juodoji-afrika-uzpludo-vokietija.html
Afrikiečiai - savižudybė Lietuvai
JTO yra paskaičiavusi, kad Lietuvoje tilptų 61,6 milijonai gyventojų. Suprantama, kad mūsų marionetinių valdžių naikinama lietuvių tauta niekaip nepasieks tokio rodiklio, bet lietuviai čia ir nereikalingi. Vilnius sparčiai juoduoja.
Arčiausiai Afrikos esanti Italija tapo tikra JTO, ES globalistų ir Sorošo finansuojamų NVO auka. Dar 2019 metais italų žurnalistas Giulio Meotti rašė, kad ketvirtame pagal dydį Turino mieste yra pradinės mokyklos klasių, kuriose nėra nei vieno italų vaiko. Vidutiniškai 60 % yra imigrantų vaikai. Bolonija. 34 metų marokietis, gyvenantis Italijoje 30 metų sako:
„Mano sūnaus vaikų darželyje yra rimta integracijos problema, aš priverstas jį pasiimti. Aš nenoriu, kad mane skaitytų rasistu, nes aš marokietis, bet savivaldybė turi žinoti, kad nėra jokios integracijos, kur mokosi klasėje 20 užsieniečių vaikų“.
Meotti žodžiais, rugsėjo mėnesį staigiai išaugo migrantų iš Afrikos skaičius, po to kai ji mažėjo pastaruosius dvejus metus. Tai įvyko globalistų pastangomis iš vyriausybės pašalinus vidaus reikalų ministrą Matteo Salvinį.
Europa susiduria su realia afrikanizacijos grėsme. JTO duomenimis, gyventojų skaičius į pietus nuo Sacharos per ateinančius 30 metų padvigubės. Tai pridės 1 milijardas žmonių, pusę viso planetos gyventojų prieauglio iki 2050 metų. Italija trečia valstybė Europoje, pagal imigrantų skaičių. Per dešimt metų jų skaičius išaugo 419%. Tai lyginama su barbarų antplūdžiu į antikinę Romą. Šimtmečio pabaigoje dėl gimstamumo skirtumo pusė Italijos gyventojų gali būti ateiviai. Manoma, kad iki 2050 ir 2060 metų į Italiją per Viduržemio jūrą atvyks 50 iki 60 milijonų žmonių.
Lietuvos „absorbcijos galimybės“, kaip minėjau, kurias paskaičiavo JTO, yra 61,6 milijonų žmonių. Tiek žmonių gali teoretiškai gyventi Lietuvoje. Pagal globalios migracijos paktą, kuriam 2018 m. pritarė balsų dauguma Lietuvos seimas, pirmai pradžiai numatyta paskirstyti 60 milijonų Afrikos ir Azijos „pabėgėlių“.
Žemiau primenu sąrašą 73 Lietuvos duobkasių, 2018 metų gruodžio 4 dieną pritarusių JTO glaobaliam migracijos paktui:
Ačienė Vida, Alekna Virgilijus, Anušauskas Arvydas, Armonaitė Aušrinė, Bacvinka Kęstutis, Bakas Vytautas, Baublys Juozas, Baura Antanas, Bernatonis Juozas, Budbergytė Rasa, Burokienė Guoda, Čmilytė-Nielsen Viktorija, Degutienė Irena, Gaidžiūnas Aurimas, Gailius Vitalijus, Gelūnas Arūnas, Gentvilas Eugenijus, Gentvilas Simonas, Haase Irena, Jarutis Jonas, Jovaiša Eugenijus, Jovaiša Sergejus, Juknevičienė Rasa, Juozapaitis Vytautas, Juška Ričardas, Kernagis Vytautas, Kindurys Gintautas, Kirkilas Gediminas, Kreivys Dainius, Kubilienė Asta, Kubilius Andrius, Kupčinskas Andrius, Landsbergis Gabrielius, Liesys Jonas, Masiulis Kęstutis, Matelis Bronislovas, Matulas Antanas, Mažeika Kęstutis, Miliūtė Rūta, Morkūnaitė-Mikulėnienė Radvilė, Navickas Andrius, Navickienė Monika, Nevulis Petras, Norkienė Aušrinė, Olekas Juozas, Pavilionis Žygimantas, Popovienė Raminta, Pranckietis Viktoras, Pupinis Edmundas, Rastenis Vytautas, Razma Jurgis, Rimkus Juozas, Sabatauskas Julius, Sinkevičius Rimantas, Sysas Algirdas, Skaistė Gintarė, Skardžius Artūras, Skvernelis Saulius, Smirnovas Kęstutis, Starkevičius Kazys, Strelčiūnas Algis, Šakalienė Dovilė, Šalaševičiūtė Rimantė, Šarknickas Robertas, Šiaulienė Irena, Šimonytė Ingrida, Širinskienė Agnė, Tomilinas Tomas, Valiūnas Petras, Varkalys Jonas, Veryga Aurelijus, Vingrienė Virginija, Zingeris Emanuelis.
Bus tęsinys.
Priedas:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą