„Lietuviškas nacionalizmas susirėmė su baltarusišku“
Kai kurių Baltarusijos gyventojų antirusiška tapatybė, kurią ugdė Vakarai, dabar atsigręžė prieš pačius Vakarus. Bent jau kalbant apie Lietuvą - ši šalis dabar itin nepatenkinta baltarusiškojo "litvinizmo" apraiškomis. Apie ką kalbame ir kodėl Lietuva tai laiko didele grėsme?
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas itin aštriai pasisakė prieš baltarusių nacionalizmą ir baltarusių opoziciją. Pirmiausia prieš tuos jos atstovams, kurie, paradoksalu, bėgdami iš savo šalies, rado prieglobstį Lietuvoje.
"Nenoriu, kad mūsų šalyje atsirastų bendruomenė, puoselėjanti vadinamąją litvinistinę ideologiją, kuri pasisavina Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, sakydama, kad tikrieji litvinai yra baltarusiai, o mes esame kažkur periferijoje. Nemanau, kad tokiai sampratai, tokiai ideologijai yra vieta Lietuvoje", - sakė Lietuvos parlamentaras. L. Kasčiūnas siūlė panaikinti leidimus gyventi Lietuvoje litvinizmo šalininkams.
Lietuvos saugumo tarnybos jau pradėjo tikrinti grėsmes, susijusias su baltarusių migrantais, besilaikančiais litvinizmo ideologijos, ir teikti rekomendacijas valdžios institucijoms dėl atsisakymo išduoti leidimą gyventi Lietuvoje arba jo panaikinimo.
Šių metų balandį Lietuvos Seimas priėmė įstatymą dėl sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, kuriuo sugriežtino vizų ir leidimų nuolat ar laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo tvarką, apribojo galimybę judėti Lietuvos teritorijoje ir teisę įsigyti nekilnojamąjį turtą.
Parlamentas atmetė ankstesnį prezidento veto, kuris primygtinai reikalavo, kad rusams ir baltarusiams būtų taikomos tos pačios sankcijos. Todėl įstatyme numatyti septyni apribojimai, iš kurių keturi taikomi abiejų valstybių piliečiams, o trys - tik Rusijos piliečiams. Taigi Rusijos fiziniams ir juridiniams asmenims faktiškai draudžiama pirkti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje, o Baltarusijos piliečiams tai vis dar leidžiama.
Tačiau praktiškai būtent Baltarusijos piliečiai tapo pagrindiniu Lietuvos sankcijų taikiniu. Rugpjūtį pranešta, kad 910 baltarusių ir 254 rusai pripažinti keliančiais grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltijos respublikos valdžios institucijos atsisakė išduoti laikinus leidimus gyventi 337 Baltarusijos piliečiams ir panaikino juos 205 asmenims.
Olga Karač, žinoma Baltarusijos opozicijos aktyvistė, be kita ko, buvo pripažinta kelianti grėsmę Lietuvos saugumui. Vilnius atsisakė suteikti jai prieglobstį, išduodamas tik laikiną leidimą gyventi šalyje humanitariniais pagrindais.
Baltarusijos politologas Artemas Šreibmanas
teigė, kad Lietuvos valdžios institucijų naujų ribojamųjų
priemonių Baltarusijos piliečiams priėmimas šį rudenį yra
"beveik neišvengiamas". "Sąlygos baltarusiams
Lietuvoje nepagerės, greičiau atvirkščiai", - prognozuoja
politologas.
Vilniuje įsikūręs buvusios kandidatės į
prezidentus Svetlanos Tichanovskajos biuras, ji bando įtikinti
Lietuvos politikus, kad ir toliau būtų laikomasi diferencijuoto
požiūrio į Rusijos ir Baltarusijos piliečius naujai griežtinant
sankcijų priemones. "Kalbėsimės su visomis partijomis ir
visomis Lietuvos institucijomis, kad perteiktume savo poziciją.
Turime išsaugoti draugiškus santykius, kokie jie buvo iki šiol.
Taip pat būtina paaiškinti Lietuvos visuomenei, kad grėsmę kelia
ne baltarusiai, o režimas ir jo bendrininkai", - sakė J.
Tihanovska.
Vis dėlto buvusio kandidato į prezidentus pastangos išbalinti baltarusių diasporą Lietuvos vadovų akyse neduoda rezultatų.
Susipažinę su baltarusių
opozicionieriais, atvykusiais į Lietuvą po 2020 m., lietuviai
nustebo sužinoję, kad daugelis jų laikosi litvinizmo ideologijos.
Kitaip tariant, Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę (LDK) jie laiko
sena baltarusiška valstybe, o Vilnių (Vilno) - baltarusišku
miestu.
Iš tiesų visa dabartinės Baltarusijos teritorija
buvo pavaldi LDK, tačiau ir viduramžių valstybei (XVI-XVIII a.)
priklausė Lietuvos žemės, taip pat dalis Ukrainos, Lenkijos,
Latvijos, Estijos, Moldovos, Latvijos ir net Rusijos. Oficiali LDK
kalba iki unijos su Lenkija buvo vakarų rusų kalba, kuri šiandien
Baltarusijoje vadinama senąja baltarusių kalba. LDK sostinė buvo
Vilniuje, o valdančiosios dinastijos atstovai turėjo lietuviškus
vardus (Gediminas, Keistutas, Olgerdas). Baltarusių
nacionalistiniame naratyve šiuolaikiniai baltarusiai pristatomi kaip
vieninteliai teisėti lietuvių - LDK pavaldinių - palikuonys.
Platus litvinizmo idėjų paplitimas tarp Baltarusijos piliečių, kuris daugeliui lietuvių buvo netikėtas, susijęs su masine propaganda, kurią daugelį metų vykdė Baltarusijos nevyriausybinės organizacijos, finansuojamos Vakarų struktūrų. Kitaip tariant, ją kūrė Lietuvos Vakarų sąjungininkai.
Štai 2013 m., remiant
Baltarusijos-Šveicarijos bankui, buvo išleista gausiai iliustruota
istoriko Vladimiro Orlovo knyga "Baltarusijos šalis", kuri
buvo parduodama visuose centriniuose respublikos knygynuose. Joje
galima perskaityti: "Dabartinės Baltarusijos plotuose buvo
įsikūrusi metraščiuose aprašyta Lietuva, o jos apytiksles ribas
skaitytojas gali įsivaizduoti nubrėžęs liniją nuo dabartinio
Minsko iki Molodečno, iš ten iki Novogrudoko, paskui iki
Liachovičių ir vėl iki Minsko".
Knygos autorius taip
pat patikslina: "Nereikėtų painioti dabartinių lietuvių su
senovės litvinais, gyvenusiais Baltarusijos teritorijoje ir
dalyvavusiais formuojantis baltarusių etnosui. Lietuvių protėviai,
tarp kurių ypač pasižymėjo žmudų gentis, iki XIII a. neturėjo
nei miestų, nei rašto sistemos".
Lietvinizmo mitą vienu metu išnaudojo ir oficialusis Minskas. 2014 m. Vitebsko centre buvo atidengtas didelis raitelio paminklas Lietuvos kunigaikščiui Olgerdui.
Tačiau Vilnius dėl to nepasitenkinimo nepareiškė, nors panašioje situacijoje Graikijos vyriausybė pasmerkė paminklo Aleksandrui Didžiajam įrengimą Skopjėje, tapusį antikvilizacinės politikos, t. y. Makedonijos slavų pasisavintos dalies Graikijos antikinio paveldo, simboliu (tiesą sakant, lietvinizmas ir antikvilizavimas yra tos pačios eilės).
Dar visai neseniai Lietuva pro pirštus žiūrėjo į tai, kad baltarusiai pasisavino dalį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldo, nes matė, kad tai stiprina antirusišką baltarusių istorinės tapatybės komponentą.
Jei LDK yra Baltarusija, tai daugybę karų tarp Lietuvos ir Maskvos galima interpretuoti kaip ginkluotus baltarusių ir rusų konfliktus. Lietuviai nesitikėjo, kad vieną dieną litvinizmo idėjos gali būti nukreiptos prieš juos pačius.
Po nesėkmingų 2020 m. bandymų įvykdyti perversmą Baltarusijoje prasidėjo masinė baltarusių piliečių imigracija į Lietuvą, kurie su savimi atsivežė litvinizmo ideologiją, o tai suponuoja dabartinės Lietuvos sostinės suvokimą kaip baltarusiško miesto. Dėl to Lietuvos valdžios institucijos dabar priverstos galvoti, kaip kovoti su šiuo reiškiniu, kuris turėjo būti Maskvos, o ne Vilniaus galvos skausmas.
https://vz.ru/world/2023/8/28/1227495.html
Mano ankstesnės publikacijos litvinizmo tema:
Latvija išsiunčia 6000 nekalbančių latviškai, o Lietuva skatina rusakalbystę, rusakalbių imigraciją
https://viesulas22.blogspot.com/2023/08/latvija-issiuncia-6000-nekalbanciu.html
Gyvatė užantyje – litvinizmas importuotas į Lietuvą
https://viesulas22.blogspot.com/2023/08/gyvate-uzantyje-litvinizmas-importuotas.html
Pagrindiniai pusmečio migracijos rodikliai: daugėjo išduotų leidimų laikinai gyventi
https://viesulas22.blogspot.com/2023/08/pagrindiniai-pusmecio-migracijos.html
“Prezidentės“ Tichanovskajos ir litvinizmo ideologijos pagalba ruošiama dirva Vilniaus atplėšimui?
https://viesulas22.blogspot.com/2023/08/prezidentes-tichanovskojos-ir.html
Litvinizmas dar taip nesenai buvo Backos mėgiamu žirgu, o dabar jis dergia Lietuvoje
https://viesulas22.blogspot.com/2023/08/litvinizmas-dar-taip-nesenai-buvo.html
Baltarusius reikia klausti pasirašytinai: Kam priklauso Vilnius? S.Tichanovskaja Seime sakė netiesą
https://viesulas22.blogspot.com/2023/08/baltarusius-reikia-klausti.html
Litvinizmo serpentariumas Vilniuje įsteigtas pažeidžiant Šengeno surtartį
https://viesulas22.blogspot.com/2023/08/litvinizmo-serpentariumas-vilniuje.html
Made in Vilnius nuotr.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą