2023-08-13

Imigracija griauna sveikatos sistemą Vokietijoje. O Lietuvoje?

 


"Tai pačiai dienai užsiregistravau pas kardiologą, chirurgą, stomatologą ir dar kelis gydytojus". Šiandien mane bet kuris Lietuvos pilietis už tokias kalbas apšauktų melagiu, bepročiu, nors devintame praėjusio šimtmečio dešimtmetyje tai buvo kasdienybė.  
 
Vizitui pas daugelį specialistų Vilniaus Antakalnio poliklinikoje galima užsiregistruoti kitiems metams. Sveikatos ministro poste sėdintis beprotis mus pataria ieškoti laisvesnio specialisto kitose gydymo įstaigose. 
 
Viena iš sveikatos sistemos kolapso priežasčių - šios sistemos prichvatizacija. O kokios kitos nežmoniškų eilių pas gydytojus priežastys? 
 
Apie tai Lietuvoje tylima.

 
Atsakymą į šį klausimą aš atradau Vokietijos Bundestago narės Alisos Vaidel (Alice Weidel) kalboje, pasakytoje Bundestage šių metų liepos 22 dieną.
 
(Nėra ką lyginti Vokietijos sveikatos sistemos su lietuviška. Mūsų draugė prieš kelis metus onkologinę ligą gydė Vilniuje, kyšininkų irštvoje (Santariškėse yra tuo garsėjanti įstaiga), o vėliau nuvyko į Šiaurės Reino Vestfalijos žemę. Jos žodžiais, tai buvo diena ir naktis.)
 
Bundestago narė Vaidel savo pranešime kritikavo Vokietijos valdančiuosius už jų pragaištingą žaliąją politiką, karo Ukrainoje rėmimą, už migracijos politiką. Ji pasakė: "Piliečiams tenka našta. Jie moka už tai, kai viešoji erdvė tampa uždrausta zona, o brutalus smurtas peiliu ir seksualiniai nusikaltimai - kasdienybe. Susumavus šalies statistiką, vien 2022 m. įvyko daugiau kaip 21 000 išpuolių su peiliais - mažiausiai 60 kiekvieną dieną. Suprantu, kodėl čia šaukiate. Paliekate vietinius gyventojus akmenimis užverstus su šia iškrypėliška importuojamų nusikaltimų našta!"
 
Vaidel žodžiais, vokiečiai nebegali patekti pas gydytojus, dėl migracijos naštos sveikatos sistemai. Ar ne tas pats vyksta skurdžioje Lietuvoje? 

Vien šių metų sausį – liepą užsieniečiams iš viso išduoti 86 372 leidimai laikinai gyventi Lietuvoje, iš jų 71 901 leidimas išduotas, kai dėl šio dokumento kreipiamasi pirmą kartą, dar 14 471 toks dokumentas buvo pakeistas. Palyginus su 2022 metų antru pusmečiu, leidimų gyventi išduota 25% daugiau.

Šiemet daugiausiai leidimų laikinai gyventi išduota Ukrainos piliečiams – 51 126. Didžioji dalis tokių asmenų, daugiau kaip 42 tūkst., yra karo pabėgėliai ir naudojasi Europos Sąjungos įvestu laikinosios apsaugos mechanizmu.

Baltarusijos piliečiams per praėjusį pusmetį iš viso išduoti 19 477 leidimai laikinai gyventi, Rusijos – 2 384.  



Vaidel pasisakymo Bundestage vertimas į rusų kalbą.




Vokietijoje Ukrainos piliečiams mokama po 2000 eurų, kad jie sugrįžtų namo. Dauguma pas mus atvykusių ukrainiečių yra ekonominiai migrantai, o ne karo pabėgėliai. Tą patį galima pasakyti apie daugumą Baltarusijos "revoliucionierių" ir Lietuvos išlaikomą "Baltarusijos prezidentę".



Komentarų nėra:

Rašyti komentarą