“Didžiausia problema ES“ austrams – migracija, apie „Eurobarometro“ naujausius duomenis rašo „Krone Zeitung”.
Dėl migracijos žlunga švietimas
Austrijos statistikos tarnybos tyrimo duomenimis, apie 70 proc. mokyklinio amžiaus vaikų Vienoje kasdieniniame gyvenime nekalba vokiškai, daugelis blogai kalba arba visai nekalba vokiškai. Per dieną iš Vienos mokyklų išeina iki 20 mokytojų. Išėjimo iš darbo banga kilo dėl to, kad Vienos žemės valdžia nereikalauja pakankamų vokiečių kalbos žinių stojant į mokyklą ir nesiima veiksmų prieš smurtą, ekstremizmą ir mizoginiją.
Viena didžiausių problemų - didžiulis skaičius migrantų, į sostinę atsivežančių savo šeimas. Per pirmąją didelę migracijos bangą 2015 m. Austrijos politikai daugiau ar mažiau palaikė Vokietijos kanclerės Angelos Merkel idealistinį požiūrį į masinę imigraciją iš musulmoniškų šalių. Dabar Austrijos mokyklos nebepajėgia susidoroti su joms patikėta problema, nes imigrantų integracija vis dar nėra privalomas dalykas.
Tipiška situacija Austrijos mokykloje, kuomet du trečdaliai mokinių nepakankamai gerai kalba vokiškai. Mokytojas turi su jais intensyviai dirbti. Likusieji mokiniai paliekami be priežiūros.
Austrijos vyriausybė nereaguoja į kritinę padėtį mokyklose, o tik stengiasi atlaisvinti kuo daugiau vietos migrantų vaikams.
FPÖ yra vienintelė partija, kuri kelia aliarmą
Apklausų duomenimis, populiariausia Austrijos partija - Austrijos laisvės partija (FPÖ) - taip pat skambina pavojaus varpais, teigdama, kad nekontroliuojamos pastarojo dešimtmečio nekontroliuojamos imigracijos padariniai dabar „juntami mokyklose“. Dabar prieglobsčio prašytojų Vienos mokyklose per mėnesį atsiranda 300 naujų mokinių - vaikų, kurie neatitinka jokių būtinų mokyklos lankymo reikalavimų, įskaitant kalbos žinias.
Gyventojų skaičiaus diagramos rodo, kad jaunesnėje grupėje yra daug daugiau užsieniečių. Austrijoje yra beveik 900 000 mokyklinio amžiaus vaikų, iš kurių daugiau kaip 20 proc. neturi Austrijos pilietybės. Daugelis iš tų, kurie turi Austrijos pilietybę, nėra etniniai austrai, bet yra kilę iš migracijos.
Pirmauja Viena - 39 proc. arba beveik 80 000 Austrijos pilietybės neturinčių vaikų, po jos seka sostinės Zalcburgo regionas. Miestų teritorijose užsieniečių yra kur kas daugiau.
Duomenys rodo, kad penkiuose Vienos rajonuose 6-15 metų amžiaus vaikų iš trečiųjų šalių dalis viršija 30 proc. Kai kuriuose rajonuose, pavyzdžiui, Brigittenau, Favoriten ir Ottakring, šis rodiklis viršija 40 procentų, o Rudolfsheim-Fünfhaus ir Margareten - 50 procentų.
FPÖ pažymi, kad „Austrijos statistikos tarnybos tyrimo duomenimis, apie 70 proc. mokyklinio amžiaus vaikų Vienoje kasdieniniame gyvenime nekalba vokiškai. Trečdalis Vienoje mokyklą pradedančių lankyti vaikų neturi tinkamų vokiečių kalbos įgūdžių, kad galėtų sekti pamokas, nors du trečdaliai šių vaikų gimė Austrijoje. Šis kalbos atotrūkis ne tik kelia iššūkių vaikams, bet ir sukelia nemažai sunkumų tėvams ir mokytojams.“
„Tiems, kurie nemoka vokiečių kalbos, neturėtų būti leidžiama lankyti mokyklos“, - pareiškė partijos atstovas švietimo reikalams Hermannas Brücklis. Jis pažymėjo, kad kalbos mokymasis nebuvo problema ankstesnėms pabėgėlių iš Vengrijos, Čekoslovakijos, Lenkijos ar Jugoslavijos bangoms, ji nekelia problemų ir ukrainiečių pabėgėlių vaikams.
Pasak jo, ši problema išryškėjo tik dabar, kai į šalį atvyko imigrantai iš islamo šalių.
Partija taip pat pabrėžia, kad kultūriniai skirtumai atsispindi „augančioje smurto mokyklose problemoje. Aštuoni iš dešimties Austrijoje užregistruotų nusikaltimų mokyklose įvyksta Vienoje, 90 proc. šių incidentų įvykdo imigrantų vaikai“.
FPO parengė devynių punktų planą šiai problemai spręsti, tačiau, kaip pažymėjo J. Brückl, valdančiosios partijos tokiais pasiūlymais domisi tik rinkimų kampanijos metu arba tada, kai tenka „kopijuoti ir klijuoti“ svetimą darbą.
Austrija toli gražu nėra vienintelė Vakarų šalis, kurioje dėl masinės imigracijos žlunga mokyklų sistema: Vokietijos mokyklų sistema susiduria su didžiule krize, be kita ko, didėjančiu smurtu ir dešimtimis tūkstančių mokinių, nemokančių vokiečių kalbos. Liberalūs tėvai Prancūzijoje taip pat stengiasi iš mokyklų, kuriose mokosi daug imigrantų, atsiimti savo vaikus, o privačių mokyklų daugėja. Kai kuriuose liberaliausiuose pasaulio miestuose segregacija yra norma. Pavyzdžiui, Niujorkas garsėja labiausiai segreguota mokyklų sistema Jungtinėse Amerikos Valstijose, nes baltųjų ir azijiečių tėvai desperatiškai stengiasi, kad jų vaikai nepatektų į mokyklas, kuriose gyvena daug ispanakalbių ir juodaodžių. Kituose liberaliuose miestuose, pavyzdžiui, Los Andžele, segregacija iš tikrųjų „blogėja“, o Niujorke vyrauja tos pačios tendencijos.
Lietuvos švietimo sistema sėkmingai naikinama landsberginės klikos ir be pabėgėlių. Galima tik įsivaizduoti, koks siaubas valstybinėse mokyklose kils tuomet, kai imigrantams iš Afrikos ir Azijos bus leista atsivežti savo šeimas. Per kelis metus valdantieji migrantų privežė beprotišką kiekį. Tai ypač pastebima pajuodusiose sostinės gatvėse.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą