Prancūzija laikosi griežtos pozicijos Ukrainos kare, bet kartu didina suskystintų gamtinių dujų importą iš Rusijos. Kokia sankcijų nauda?
Pačioje Rusijos puolimo Ukrainoje pradžioje Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas stojo Ukrainos pusėn. Tačiau nors Prancūzija vis dar garsiai protestuoja prieš Rusijos karinį puolimą, jos importuojamų rusiškų suskystintų gamtinių dujų (SGD) kiekis didėja.
Tai rodo naujausi analitinio centro "Centre for Research for Energy and Clean Air"(CREA) duomenys. Per pirmuosius tris šių metų mėnesius Prancūzija importavo daugiau rusiškų SGD nei bet kuri kita ES valstybė narė, palyginti su praėjusiais metais. Nuo metų pradžios Prancūzija Rusijai iš viso sumokėjo apie 600 mln. eurų, sakoma pranešime.
"Negali būti taip, kad Prancūzija laikosi griežtos pozicijos Rusijos atžvilgiu ir moka dideles pinigų sumas už rusiškas dujas", - " Politico" sakė neįvardytas ES diplomatas. Prancūzija vis aktyviau prekiauja dujomis su Rusija, nes pastarosiomis savaitėmis E. Macronas ėmėsi griežtesnės pozicijos remdamas Ukrainą.
Vasario pabaigoje E. Macronas pareiškė, kad bus daroma viskas, kad Rusija Ukrainoje nenugalėtų. Jis neatmetė galimybės pasiųsti į šalį NATO karius, o tai sukėlė didelį triukšmą Europoje. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas tuomet paprieštaravo Prancūzijos prezidentui.
SGD importas iš Rusijos nepaisant sankcijų: Kaip tai veikia?
Prancūzija pabrėžia, kad dujų pirkimas yra būtinas, kad būtų užtikrintas Europos namų ūkių aprūpinimas, ir nurodo, kad su Rusija sudarytos ilgalaikės sutartys, kurias teisiškai sunku nutraukti. Tačiau kritikai teigia, kad Paryžius galėtų padaryti daugiau, kad sumažintų pirkimą iš bloko, ir kaltina energetikos bendrovę "TotalEnergies" neveiklumu.
"Tai nėra paprastas klausimas", - "Politico" pripažino Prancūzijos energetikos ministerijos pareigūnas. "Jei ir toliau mokėsime už dujas, kurių neimportuojame, nėra prasmės", - sakė jis, turėdamas omenyje "TotalEnergies" pasirašytas ilgalaikes sutartis, kurios verčia ją pirkti SGD iš Rusijos.
Tačiau Prancūzija nėra vienintelė šalis, kuri neatsisako rusiškų SGD. Laivybos duomenys rodo, kad bent devynios ES šalys toliau prekiauja su Rusija. Nors 2024 m. rusiškos SGD sudarė tik penkis procentus ES suvartojamų dujų kiekio, ES narės už jų eksportą Rusijai sumokėjo daugiau kaip aštuonis milijardus eurų. Taip teigiama naujoje CREA ataskaitoje.
Prancūzija pirmauja tiek pagal absoliučią importo apimtį šiais metais (1,5 mln. tonų), tiek pagal pirkimų padidėjimą, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Po Prancūzijos didžiausios rusiškų SGD pirkėjos ES yra Belgija, Ispanija ir Nyderlandai. Visos jos pareiškė ketinančios mažinti pirkimus, tačiau glaudžiai bendradarbiaudamos.🌐 🇪🇺 NEW REPORT: Global LNG price cap would have cut Russian export revenues by 60% or EUR 10 billion in 2023
— Centre for Research on Energy and Clean Air (@CREACleanAir) April 11, 2024
↘️ An EU-only enforced price cap would have cut Russia’s total LNG export revenues in 2023 by EUR 5 billion
w/@PetrasKatinas pic.twitter.com/aGhocDa0IY
Europos Sąjunga susiskaldžiusi
"Vienintelė išeitis - bendras požiūris į importo mažinimą arba draudimą", - praėjusį mėnesį ES energetikos ministrų susitikime sakė Ispanijos energetikos ministrė Teresa Ribera. "Mums reikia tai padaryti kuo greičiau." Lietuva aukščiausiojo lygio susitikime netgi pasiūlė visiškai uždrausti rusiškas SGD.
Tačiau Prancūzija parodė santūrumą ir vietoj to gynė vykdomus pirkimus iš Rusijos. Galutinai nutraukti Prancūzijos priklausomybę nuo rusiškų dujų reikėtų "palaipsniui, kad būtų išvengta pernelyg žiauraus poveikio rinkai" ir kainų šuolių, šį mėnesį Prancūzijos ekonomikos ministras Bruno Le Maire'as sakė įstatymų leidėjams.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą