Prezidente Grybauskaite, kodėl jūs taip nekenčiate lietuvių tautos, kodėl vykdote jos genocidą?

Rusai jums suteikė rusofobės Nr.25 titulą, bet jie gal nežino, kad dar labiau negu rusų ir Rusijos Jūs nekenčiate lietuvių ir Lietuvos.

Per aštuonis savo valdymo metus, nuo 2008 metų, Jūs pavertėte Lietuvą labiausiai emigruojančia, nugirdyta ir nuskurdinta valstybe Europoje, kurios piliečių pensijos, pašalpos ir daugumos žmonių atlyginimai yra mažiausi Euro zonoje ir iš jų neįmanoma išgyventi.

Jūs įklampinote Lietuvą į stagnuojantį Euro liūną, infliaciją, įleidžiate į šalį „pabėgėlius“ - socialinius parazitus, kurie vežami iš valstybių, kur jų gyvybei negresia pavojus, jiems skiriate butus ir lėšas, paslaugas, kurios daug kartų didesnės, negu gauna visą gyvenimą dirbę šiai valstybei lietuviai.

Jūs švaistote valstybės biudžeto lėšas niekam nereikalingiems ir nuo nieko negalintiems apsaugoti ginklams. Jums valdant militaristinė psichozė Lietuvoje įgijo šizofrenijos formą.

Jūsų vykdoma užsienio politika – politikos parodija, kaip ir tie Jus po Kalėdų aplankę politikos pajacai iš JAV, gastroliuojantys Rusijos pasieniais.

Iš visos širdies Jums linkiu senatvėje gyventi taip, kaip gyvena Lietuvos pensininkai – pusbadžiu, nes Jūs neverta geresnio gyvenimo. Jūs esate Lietuvos kenkėjas, jos naikintojas, Jūs neapkenčiate Lietuvos ir lietuvių. Apie tai liudija Jūsų darbai.

Trampas rėžė teisybę

Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trampas išsakė savo nuomonę dėl JAV televizijos kanalų CNN ir NBC bei Rusijos prezidento Vlaimiro Putino, kai šis į Barako Obamos diplomatinę kvailystę atsakė kaip reta protingai.

Kodėl kosmopolitai globalistai pratina lietuvius prie narkotikų?

Nuo sausio įsigalioja Administracinių nusižengimų kodeksas, kuris numato baudžiamąją atsakomybę už narkotikų vartojimą. 

Danas Nagelė Respublikoje rašo: „Nuo sausio griežtėja sankcijos už narkotikų vartojimą - beveik visais atvejais jau lauks nebe administracinė, o baudžiamoji atsakomybė. Tačiau atsirado parlamentarų, manančių, kad griežtinti bausmių už kvaišalų, bent jau lengvesnių ir mažu kiekiu, vartojimą nereikia, nors specialistai įspėja, kad nuo lengvesnių ir mažesniu kiekiu kvaišalų dažniausiai pereinama prie stipresnių ir didesniu kiekiu. Be to, baiminamasi, kad, dėl drastiško akcizų padidinimo išaugus alkoholio kainoms, narkotikai taps patrauklesnis būdas svaigintis ir tik griežtesnės bausmės situaciją kiek sušvelnintų.“

„Užsienio kapitalo valdomos internetinės Lietuvos žiniasklaida (15 min. ir kt.) tai puolė pateikti kaip didžiausią blogybę. Akcentuojama, kad Vakarai į lengvuosius narkotikus žiūri vis liberaliau, o Lietuvoje be baudžiamosios atsakomybės jau nebebus galima išsisukti. Tačiau čia pat pasidžiaugiama, kad parlamente jau atsirado iniciatyva „šią neteisybę ištaisyti“ - siūloma švelninti dar nespėjusias įsigalioti naujoves „žolės“ ir kitų esą „nekaltų“ narkotikų mėgėjų atžvilgiu.“

Kodėl taip „suviduriavo“ užsienio globalistų tarnai, kurių savininkai yra užgrobę vos ne visą Lietuvos žiniasklaidą, bei introdukavę savo agentus-kenkėjus į Lietuvos Seimą?

Atsakymas galėtų būti toks:

Jie nori sunaikinti mūsų tautą, o dar ne galutinai degradavusius lietuvius paversti narkotizuotais kvailiais, nes kvailys – pagrindinis „laisvosios rinkos“ resursas.

„Pats vertingiausias rinkos ekonomikos resursas yra… kvailys“, – teigia prof. Valentinas Katasonovas [1]. Jo žodžiais, rinkos ekonomika – tai perskirstymas, o efektyvus perskirstymas mažumos naudai vykdomas dviem būdais – apgaule ir jėga. Jėga naudojama tais atvejais, kada apgaulė neefektyvi, o apgaulė efektyvi tiktai tada, kada žmonės nieko nesupranta, kada jie padaromi kvailiais.

Išrasta daug priemonių gaminti kvailius: MIP, funkcinius beraščius gaminantis švietimas, narkotikai ir taip toliau. Rinkos ekonomikos apologetai kvailių gamybai kūrybiškai pritaikė literatūrą, meną, muziką ir net sportą. Jie kvailio gamybai stengiasi panaudoti viską, kas supa psichiškai sveiką žmogų.

Narkotikai – pati veiksmingiausia priemonė pasigaminti kvailį, sunaikinti žmoguje žmogų, paversti jį idiotu, todėl postmodernistinė Vakarų anticivilizacija ir naudoja narkotikus visuomenės iškvailinimui labai intensyviai. Nugirdyta ir užversta narkotikais Lietuva – geriausias to pavyzdys.

Į Lietuva narkotikai įžengė kartu su rinkos ekonomika. Valstybės narkotizacija, valdžiai nuosekliai remiant, duoda „puikius“ rezultatus: idiotų skaičius Lietuvos visuomenėje sparčiai auga, kas užtikrina rinkos ekonomikos klestėjimą, liberalų ir vagių pergales Seimo ir savivaldybių rinkimuose. Juk sveiko proto žmonės negalėtų rinkti tuos, kurie juos apvaginėja, kurie juos varo iš gimtųjų namų, kurie kursto karą, ardo šeimas, propaguoja lytinius iškrypimus, kurie naikina valstybės suverenitetą, kurie vykdo lietuvių Tautos genocidą.

Visus 25 nepriklausomybės – laisvosios rinkos diegimo metus Lietuvos valdžios dėjo tiesiog titaniškas pastangas, kad Lietuva pagal alkoholio sunaudojimą taptų pasaulio čempione! Šis kompleksinis išdurninimo būdas, pasitelkus alkoholį ir narkotikus, pasirodė labai rezultatyvus.

Narkotizacijos istorija

Istorijos analuose pirmasis alkoholio psichozėmis sergantis herojus – Aleksandras Makedonietis, nuolatos piktnaudžiavęs alkoholiu ir vienos orgijos metus, ištiktas psichozės priepuolio, užmušęs savo geriausią draugą [2]. Įtariama, kad ir ankstyva mirtis jį ištiko dėl kepenų cirozės.

Romos istorija irgi turi įdomų nuotykį susietą su alkoholiu. Jeigu žąsys išgelbėjo Romą, tai alkoholis buvo pagrindiniu kaltininku, kodėl šis miestas vos nežuvo. Kaip teigia Plutarchas, miesto užgrobimą paskatino, kaip tik noras gerti vyną, kurio, žinia, barbarai galai neturėjo [3].

Barbarai negalėjo turėti vyno, nes vynuogės neaugo jų apgyvendintuose kraštuose. Bet pas juos augo grybai, kuriais šie nuo gilios senovės vaišinosi.

Pas šiauriečius haliucinogeninių grybų valgymas turi gilias tradicijas. Pagrindinis iš jų – Raudonoji musmirė (Amanita muscaria). Keliautojai po Sibirą pasakoja, kad ir mūsų laikais Šiaurės Sibiro gyventojai tuo metu kai ima dygti raudonoji musmirė meta visus darbus ir puola rinkti šiuos grybus.

Vikingai virdavo raudonosios musmirės nuovirus ir jais stimuliuodavo save žygių metu.

Ispanų konkistodorai, nuvykę į Centrinę Ameriką pas inkus ir actekus atrado ten žynių apeigas, per kurias prisivalgę Psilocybae genties grybų žyniai pasinerdavo į transo būklę. Tiesa, jie nepiktnaudžiavo šiais grybais ir kelias savaites po tokių apeigų valgė chokolotlį (šokoladą), kad atstatyti į normą savo smegenų būklę. Jie net nežinodami žmogaus Centrinės nervų sistemos biochemijos elgėsi labai moksliškai teisingai.

Europoje, reikia pasakyti, irgi apstu haliucinogeninių grybų, savo sudėtyje turinčio narkotiką psilocybiną. Tik jo koncentracija Europoje augančiuose grybuose yra žymiai mažesnė. Be to viduramžiais Europoje šių grybų valgytojai buvo persekiojami bažnyčios tarnų, kaip ir už bet kokį raganavimą jų prisivalgius.

Pasakojama, kad haliucinogeninių grybų valgytojai, o šie grybai auga paprastai greta miško esančiose pievelėse ir laukuose, tam, kad niekas neįtartų juos renkant, net sugalvojo specifinį žaidimą – golfą. Vaikant po grybų augimvietes kamuoliuką buvo patogu tuo pačiu vaišintis ir šiose pievose augančiais grybais. Golfas – tai akronimas, jis iššifruojamas Go Look For (Eik paieškok) – grybus! [4]. Psl.271

Pagrindiniu narkotiku Indijoje ir kaimyninėse valstybėse buvo kanapės. Yra teorija, kuri skelbia, kad Indijos visuomenė degradavo dėl kanapių naudojimo [4]. Psl.229

Didžioji Britanija opiumo pagalba sąmoningai degradavo Kinijos visuomenę, primesdama šį kvaišalą Kinijai ir taip šią unikalios kultūros šalį pasmerkė atsilikimui [5].

Viduramžių Europa kentėjo nuo masinių psichozių kurias sukeldavo skalsės. Nors su jomis aršiai kovojama, jos grūdines kultūras puola po šiai dienai. Iš šiais pelėsiniais grybais apkrėstų sėklų ir buvo išskirta kelios dešimtys alkaloidų, turinčių haliucinogeninį poveikį. Pirmasis šiuos alkaloidus ėmė tyrinėti Šveicarų farmacijos firma „Sandoz“ (priklauso Rotšildams), o čia dirbęs chemikas Hofmanas 1943 metais modifikuodamas skalsės alkaloidą lyzergo rūgštį susintetino labai galingą psichotropinį narkotiką lysergo rūgšties metilamidą (LSD), kurio panaudojimas viso pasaulio visuomenės išdurninime buvo milžiniškas (žiūr. žemiau).

Kanapės. Pastaruoju metu į Lietuvą tiesiog grūste grūdamos kanapės. Už gražių pasakų apie ekonominę kanapių naudą slypi globalizmo velnias, siekis lietuvius susargdinti dar viena liga, apnuodyti dar vienu kvaišalu, sunaikinti tautą.

Kanapės yra aktyvus marihuanos komponentas, tai vienas iš nuodų asocijuojančių su psichozių ir šizofrenijos išsivystymu [6].

Skaitoma, kad kanapių naudojimas yra šizofrenijos rizikos faktorius. Svarūs įrodymai buvo gauti tiriant švedų šauktinius karius, rūkiusius marihuaną, pakartotinai juos pašaukus į kariuomenę po 15 metų. Vyrai, kurie buvo stiprūs kanapių naudotojai, pakartotino pašaukimo metu buvo šešis kartus labiau linkę į šizofrenijos išsivystymą negu nenaudojusieji. Yra identifikuotas kanapių poveikio į smegenis mechanizmas. Šis atradimas galiausiai leido suprasti kaip kanapių naudojimas kartais sukelia psichotinius simptomus. Buvo atrasti specifiniai saitai smegenyse į kuriuos veikia kanapės. Per šiuos saitus kanabioidai prisiriša prie neuronų specifinių receptorių (kanabinoidiniai receptoriai).

ES remia Lietuvos kanapių („benarkotinių“) augintojus. Mano nuomone, tai daroma siekiant ne ekonominės naudos, o pripratinti lietuvius prie kanapių naudojimo, nes nuolatos kontroliuoti narkotiko koncentacijos jose bus praktiškai neįmanoma [7]. Tada rašiau:

Reikėtų šalia kanapių dar kaktusų pejotlių, magiškų grybų psilocybų plantacijas užveisti? Žinoma, tų jų veislių, kurios narkotizuojančių medžiagų beveik neturi, kur tik omegas, vitaminus ir mikroelementus žmogui brandina. Net neabejoju, kad jų tarpe irgi yra tokių, kur nėra to, ko yra.

Ekonominė nauda bus didelė, kai žinai Europos degradavimo vektorių, kad „kiekybės žmogui“ sukurti nepakanka su arabais ir juodukais, su jų menkais IQ, mūsų sumaišyti, reikia dar kanapių, grybų, kaktusų ir t.t., nes taip greičiau.

Ir vis tiktai, be ekonominės naudos, manau, dar ir sveikas protas reikalingas, moralinės nuostatos.

Kai iškrypėliai po Gedimino prospektą marširuoja, jie gi jokių nuodingų medžiagų neskleidžia, o pats vaizdas šios bachanalijos – jaunimą demoralizuoja. Taip ir su tomis kanapėmis. Nauda – už litą, o žala – už tūkstantį.

Haliucinogeniniai narkotikai. Jau jų pavadinimas nusako, kad šie preparatai sukelia haliucinacijas. Dažniausiai naudojami haliucinogenai yra psilocybinas (grybai) ir meskalinas (kaktusas). Minėtas LSD – lysergo rūgšties metilamidas (LSD), bei sintetinis narkotikas MDMA(3-4 methylenedioxymethamphetamine, ekstazi). LSD 1943 metais susintetino Šveicarų „Sandoz“ kompanijos chemikas Albertas Hofmanas.

Visą šio preparato istoriją jis nuodugniai aprašė savo knygoje „LSD-mano problematiškas vaikas“ [8].

Ne viskas yra visai taip, kaip savo knygoje pasakoja prof. A.Hofmanas. Žinoma, jis buvo tik įrankis Laisvosios rinkos ir globalizmo įdiegėjų pasaulyje rankose, „Sandoz“ įmonės savininkų Rotšildų rankose. Jis daug ko galėjo ir nežinoti, net nenutuokti savo šeimininkų užmačių. Pakapstykim šį klaisimą.

Matomai haliucinogenų istoriją reikėtų pradėti nuo nacistinės Vokietijos. Antrojo Pasaulinio karo metu čia kareiviams buvo duodamas narkotikas pervitinas, kurį XX amžiaus pradžioje susintetino japonų mokslininkai iš efedrino. Pervitinas paprastus kareivius, jūreivius ir lakūnus paversdavo į robotus, turinčius antžmogio savybių, kuriems nereikėjo poilsio [9].

Karo metu kareiviams buvo skirta 200 pervitino tablečių. Nacistinės Vokietijos gydytojai nuolatos tobulino šį preparatą, sukūrė naują sudėtį į kurią be pervitino dar įėjo ir kokainas.

Eksperimentai buvo vykdomi Zaksenhauzeno koncentracijos stovykloje, kur kaliniai po narkotiko panaudojimo kelias paras nešiojo ant pečių 20 kg svorio kuprines, prikrautas akmenų. Šioje koncentracijos stovykloje buvo atliekami eksperimentai ir su haliucinogeniniu narkotiku meskalinu.

Kilio universiteto chemikai sukūrė dar efektyvesnį preparatą – energetines piliule „Energiepille“, kurių sudėtyje buvo kokainas, pervitinas, ir morfinas. (Farmacijos įmonės „Ernst Merck“ gamybos sintetinį kokainą Vokietijos lakūnai naudojo dar Pirmojo pasaulinio karo metu.) „Energiepille“ naudojo povandeninių laivų ekipažai ir specialūs Otto Skorceni daliniai.

Po karo visi vokiečių tyrimo rezultatai ir patys mokslininkai buvo išvežti į JAV. Vietnamo karo metu JAV panaudojo 225 milijonus pervitino tablečių. JAV nacistų tyrimo rezultatai buvo panaudoti masinės visuomenės sąmonės valdymui.

Kirilas Miamlinas rašo [10]: „1948 metais nacistinių chemikų kuratorius, cheminio JAV karo Europoje planavimo skyriaus viršininkas brigados generolas Čarlzas Lauks ir jo padėjėjas vokietis – Nobelio premijos laureatas Ričardas Kunas – pradėjo programą karinio panaudojimo dietilamido lizergo rūgšties (LSD), turinčio haliucinogeninį poveikį. Pagal oficialią versiją, preparatas buvo atsitiktinai atrastas 1943 metų balandžio 16 dieną Bazelyje, Šveicarijoje, daktaro Albrto Hofmano (tuo metu, kai 200 kilometrų nuo jo laboratorijos su Dachau koncentracijos stovyklos kaliniais buvo vykdomi eksperimentai su meskalinu, kuris turi panašias savybes).“

LSD gali sukelti paranoją ir nenuspėjamą elgesį. Po LSD vartojimo yra konstatuoti susirgimo šizofrenija atvejai.

Karo metais JAV savistoviai vykdė eksperimentus su narkotinėmis medžiagomis, koncentruota marihuana ir meskalinu. Vėliau CŽV su JAV karo chemikais sukūrė atskirą laboratoriją, kuri vykdė eksperimentus su psichotropinėmis medžiagomis.

Jau 1951 metais CŽV atliko eksperimentą su masiniu panaudojimu LSD su Prancūzijos miestelio Pont-Sent-Espri, ko rezultate 5 žmonės žuvo, o likę 500 gyventojų apėmė masinės beprotybės protrūkis. „Revoliuciniais“ 1968 metais LSD buvo pridedamas į Vašingtono vandens tiekimo sistemą. Tarp kitko, ir šiomis dienomis vandentiekio vandenyje JAV nepriklausomi tyrėjai atrado antidepresantų…

1968 metais judėjai Fropido-marksistai iš „Frankfurto mokyklos“ LSD dalino nuprotėjusiems „revoliuciniams studentams“ Paryžiuje. Jie net nešiojo plakatus „Alkoholis žudo. Vartokite LSD“. Kaip tai sutampa su šiandieniniu Sorošo šūkiu „Alkoholis žudo. Rukykite marihuaną“.

Tada LSD buvo imta platinti bandomuose pakuotėse ir buvo nemokamai dalinamas kolegijose ir roko koncertuose visoje JAV teritorijoje. LSD pripratino jaunimą ir prie kitų narkotikų.

„LSD – į mases“, jį visų pirma diegė Harvardo universiteto profesorius Timoti Liri.

Jo atminimui skirtoje jį pažinojusių žmonių prisiminimų knygoje, šios knygos sudarytojas rašo:

„Tuo metu mažai kas žinojo, kad jau dešimties metų bėgyje LSD jau buvo slaptų tyrimų Harvarde ir kitose Jungtinių valstijų vietose. Dabar žinoma, kad CŽV per Gešikterio fondą ir Žmogaus ekologijos fondą vykdė tyrimus psichotomimetinį (imituojančiu psichozes) poveikį turinčiu LSD ir kitais psichodeliniais narkotikais Bostono psiciatrijos ligoninėje. Šiuose eksperimentuose dalyvavę Harvardo studentai (įskaitant diplomantus) ir kiti savanoriai naudojo LSD. Eksperimentų tikslas buvo sukelti laikiną pamišimą. „Tikslas buvo tame, kad padaryti žmones bepročiais, – pasakojo Filipas Sleiteris, dalyvavęs šiame projekte 1952 metais. – Nežiūrint į nemalonų charakterį ir eksperimento koncepciją, dauguma iš mūsų įvertino transcendentinę patirtį, gautą jo išdavoje, kaip naudingą“. Jungtinių Amerikos valstijų vyriausybė inicijavo daug tokių tyrimų, kurių tikslas buvo atskleisti galimybę panaudojimo psichodelikus sąmonės kontrolei ir jos pakeitimui (zombinimui), ką, jų nuomone, galima būtų panaudoti cheminio ginklo sukūrimui ir šnipinėjimo tikslams. Šie žiaurūs eksperimentai yra aprašyti knygoje Martin Lee, Bruce Shlain, Acid Dreams“ [11].

Amfetaminai. Amfetaminai sukelia euforiją, susijaudinimą, judrumą, gebėjimą ilgai išbūti be miego. Amfetaminas, kaip vaistas buvo pradėtas naudoti 1935 metais, o jau 1938 metais pastebėta, kad jį naudojant išsivysto psichozės, šizofreniją. Buvo nustatyta, kad amfetaminai ir jiems giminingi narkotikai sukelia neurotransmiterių dopamino ir noradrenalino funkcinį perteklių.

Angelų dulkės ir ekstazi. Fenilciklidinas (angelų dulkės) buvo atrastas kaip bendras anestetikas 1950. Anksčiau, kuomet jis buvo naudojamas, pusė pacientų anestetizuotų su šiuo narkotiku rodė paranoinius simptomus ir haliucinacijas, kurios tęsdavosi mažiausiai 72 valandas po narkozės. Panašūs efektai būdavo gaunami su mažomis dozėmis, kurios nebuvo pakankamos, kad sumažinti sąmonės lygį. Buvo stebimi suvokimo pokyčiai, pablogėjęs gebėjimas spręstis kylančias problemas. Šis narkotikas buvo išimtas iš klinikinio naudojimo. 1965, o 1960 ir 1970 buvo pastebėtas piktnaudžiavimas juo. Žemos šio narkotiko dozės sukeldavo susijaudinimą, haliucinacijas, manijas, paranoją, minčių padrikumą, ir kai kuriuos katatonijos (šizofrenijos forma) bruožus.

Ketaminas. Taip pat yra tiesioginis ryšys šizofrenijos su ketaminu. Jis buvo atrastas 1960 metais ir nors nebuvo naudotas medicinoje, jis iki šiol naudojamas veterinarijos praktikoje. Pas žmogų jis sukelia euforiją, išėjimo is kūno išgyvenimus ir prie didelių dozių psichotinius pžymius, įskaitant haliucinacija ir manijas. Jis yra NMDA receptorių antagonistas. Tai yra seratonino ir dopamino agonistas ir sukelia padidintą empatiją ir emocinį ekspresyvumą, o esant didelėms dozėms ir haliucinacijas.

Kas daroma su mūsų visuomene? Kodėl mes pakenčiame Seime tuos, kurie yra už Lietuvos narkotizaciją? Kodėl mes Lietuvoje pakenčiamę narkotikus propaguojančias MIP? Juk sveiki žmonės, besirūpinantys savo šeimos, savo valstybės, savo tautos ateitimi, neturėtų to mėšlo tolerupoti, jo pakęsti. Ir aš prieinu išvados, kad per 25 metus globalistamas, padedant užsienio sionistų sorošų fondams, laisvosios rinkos apologetams šimašiams, pavyko didelę dalį mūsų tautos paversti bepročiais. Nemažą vaidmenį, mano įsitikinimu, Lietuvos nuprotinime suvaidino tautos narkotizacija. Dar truputį, ir įvyks pilna laisvosios rinkos ekonomikos pergalė Lietuvoje – Lietuvoje nebeliks nei vieno protiškai sveiko lietuvio, o gali būti, netolimoje perspektyvoje ir nei vieno lietuvio apskritai.

[1]http://ruskline.ru/news_rl/2011/09/30/valentin_katasonov_samyj_cennyj_resurs_v_usloviyah_rynochnoj_ekonomiki_eto_durak

[2] Plutarchas. Rinktinės biografijos. „Vyturys“, 1996.

[3] Plutarchas. Biografijos. „Baltosios lankos“, 1998.

[4] http://royallib.com/book/forte_robert/timoti_liri_iskushenie_budushchim.html

[5] http://azijoszinynas.vdu.lt/kinija-taivanas/opiumo-karai/

[6] Chtistopher Frith & Eve Johnstone. Schizophrenia:A very short introduction. Oxford university press. 2003

[7]http://ldiena.lt/straipsnis/2064/patarimas-kanapiu-augintojui-magiski-grybai-psilocybai-ir-kaktusai-pajotliai-graziai-papildytu-kanapiu-uki

[8] http://www.maps.org/images/pdf/books/lsdmyproblemchild.pdf

[9] http://books.academic.ru/book.nsf/60078761/Наркотическая+аддикция%3A+социальные%2C+медицинские+и+психологические+аспекты

[10] http://communitarian.ru/publikacii/novyy_mirovoy_poryadok_metody/psihotropnye_preparaty_kak_instrumenty_manipulyacii__obschestvennym_sozdaniem_v_celom_i_evromaydanom_v_chastnosti_23022014/

[11] http://royallib.com/book/forte_robert/timoti_liri_iskushenie_budushchim.html

Neskriauskim alkoholiu žarnyno mikrobų, nes jie reguliuoja mūsų nuotaiką

Lietuvos gyventojai jau labai senai pastebėjo, kad po gausaus ir ilgo žarnyno mikrobiomo apnuodijimo etanoliu per Kalėdų-Naujųjų Metų šventes, mažiausiai savaitei po to sugenda nuotaika! Pasirodo, kad tai turi mokslinį paaiškinimą.

Britų ir ispanų mokslininkai nustatė, kad žmogaus žarnyne gyvenančios bakterijos reguliuoja „laimės hormono“ serotonino koncentraciją ir per šį mechanizmą gali įtakoti į žmogaus būklę.

Ria cituoja PloS One, kur rašoma: „Mūsų bandymai parodo, kaip žmogaus mikrobiomas, sudėtingas, kaip Visata, ir visiškai pamirštas, veikia į mūsų gyvenimą. Mes nustatėme, kad žarnyno ląstelių TLR2 receptoriai ne tiktai yra mikrobų buvimo mūsų žarnyne sensoriai, bet ir valdo serotonino transportą. Daug kas lieka nežinoma, bet mes padarėme pirmą žingsnį tiriant žarnyno ir smegenų ryšį“, — pareiškė Jose Mesonero iš Saragosos universiteto (Ispanija).

Serotoninas yra viena iš svarbiausių signalinių molekulių žmogaus smegenyse. Jis valdo miegą ir emocines reakcijas, atsakingas už reakciją į skausmą, valdo kraujotakos indų darbą ir daugelio kitų „žemesnio lygio“ kūno sistemų, jų skaičiuje ir virškinimo. Triptamino, (kurio, kaip ir serotonino pirmtaku yra amino rūgštis triptofanas) analogai – DMT, meskalinas arba psilocibinas — yra stipriausi psichotropiniai narkotikai, kurių ilgas vartojimas dažnai sukelia serotonino disbalansą organizme.

Mesonero ir jo kolegos nustatė,kad serotonino koncentracija žmogaus organizme gali keistis keičiantis bakterijų aktyvumui žarnyne. Mokslininkai stebėjo receptorių TLR2 veiklą. Šie receptoriai yra svarbiausia imuninės sistemos dalis , kuri signalizuoja organizmui apie naudingas bakterijas ir apsaugo jį nuo patogeninių mikrobų.

Stebėdami TLR2 receptorių veiklą ląstelių kultūroje (in vivo) ir mėgintuvėlyje (in vitro), mokslininkai pastebėjo mikrobų susitelkimą prie jų, o TRL2 veikla sukeldavo išsiskyrimą didelio kiekio signalinių baltyminių molekulių, kurios paprastai sutinkamos smegenyse, o ne virškinimo trakte.

Šios molekulės stimuliuoja serotonino išsiskyrimą smegenyse. Tokiu būdu, atsiradimas žarnyne didelio kiekio tam tikrų mikrobų gali priversti smegenis padidinti ar sumažinti serotonino koncentraciją organizme, kas veiks žmogaus nuotaiką.

Serotoninas, kaip pažymi mokslininkai, įtakoja išsivystymą eilės psichinių neurodegeneratyvinių susirgimų, tokių kaip depresija, arba Hantingtono liga. Manoma, kad daugelį susirgimų gali išprovokuoti mikroflora ir, atvirkščiai, mikroflora jas gali nuslopinti.

Taigi, mieli tautiečiai, negerkim etanolio per Naujuosius, nes gerdami etanolį skriaudžiame savo žarnyno bakterijas, o jos skriaudžia mus ir negamina mums laimės hormono!

Rusofobų TOP-100 Dalia Grybauskaitė - 25 vietoje

Rusijos televizijos kanalas „Cargrad“ paskelbė TOP 100 sąrašą pačių aršiausių 2016 metų rusofobų, kuriame, kaip rašoma Izraelio portale 9vt, „daug žydų, užsieniečių, išdavikas, perkrykštas ir izraelietis.“ Dvidėšimt penktoje šio sąrašo pozicijoje – Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Cargrad rašoma:

25. Грибаускайте Даля - президент Литвы, назвавшая Россию "террористическим государством" пополняет копилку своих русофобских поступков и цитат. "Мы находимся на линии фронта, проходит первый этап конфронтации, я имею в виду информационную войну, пропаганду и кибератаку. Итак, на нас уже напали. Перерастет ли это в конвенциональную конфронтацию? Никто не знает. Но уже сейчас мы должны защищаться от этого агрессивного поведения".

25. Dalia Grybauskaitė – Lietuvos prezidentė, vadinanti Rusiją „Teroristine valstybe“ papildo savo rusofobiškų poelgių ir citatų taupyklę. „Mes esame fronto linijoje, vyksta pirmasis konfrontacijos etapas, aš turiu omenyje informacinį karą, propagandą ir kiberataką. Ir taip, mus jau užpuolė. Ar tai išaugs į konvencinę konfrontaciją? Niekas nežino. Bet jau dabar mes turime gintis nuo šio agresyvaus elgesio“.

Europos Sąjunga verčiama į baltosios rasės naikinimo konclagerį

Europos Sąjungoje susiklostė tipinė revoliucinė situacija: valdžią uzurpavęs ir Europos gyventojų nemėgstamas, nieko bendro su krikščioniška Europa neturintis kosmopolitinis „elitas“, nebegali valdyti masių, o masės nebenori, kad jas valdytų šitas jiems svetimas ir jų nemėgstamas „elitas“. Nemėgti yra už ką. Nuolatos dirbtinai smukdomas europiečių pragyvenimo lygis, gyvenimo kokybė, mažėja saugumas, naikinamos valstybės, nacijos, šeimos, papročiai.

Kosmopolitiniam „elitui“, užgrobusiam ES valdymo struktūras, pinigų gamybą, masines informacijos priemones, vidutinių protinių galimybių, bet agresyviam, gobšiam, religingam ir gerai organizuotam, nereikalingi šviesūs, ne tik odos spalva, bet ir protu, kūribingi europiečiai. Jie sudaro konkurenciją ir grėsmę šiems kosmopolitams, todėl kosmopolitinis „elitas“ planingai vykdo baltosios rasės genocidą.

Taikomi keli europiečių ir jų civilizacijos naikinimo būdai:

• Europiečių gimstamumo mažinimas diegiant homoseksualizmą, iškrypėlių santuokas, skatinant abortus ir teisiškai persekiojant tam besipriešinančius;
• Į Europą vežami žmonės iš labiausiai atsilikusių pasaulio kraštų su žemu IQ, kad juos maišyti su europiečiais ir sumažinti europiečių intelektualinį potencialą;

• Švietimo naikinimas, europiečius paverčiant funkcionaliais beraščiai;

• Europiečių varymas į negrynųjų pinigų konclagerį, kurio savininkai yra „pinigų šeimininkai“ kosmopolitai; planuojamas priverstinis europiečių čipavimas.

• Baltosios rasės žmonių valios ir savivertės naikinimas per diegimą kolektyvinės kaltės prieš tuos pačius kosmopolitus už, neva, buvusius praeities nusikaltimus. Tam kuriami „tolerancijos centrai“, „holokausto muziejai“.

Siekdamas nuslopinti europiečių pasipriešinimą, kosmopolitinis „elitas“ organizuoja teroristų gabenimą į Europą, o šiems nekliudomai įvykdžius teroro aktus, jie įveda karo stovį. Taip buvo padaryta Prancūzijoje po teroro akto Bataclan koncertų salėje. Po pusės metų (koks sutapimas!) karo stovis buvo dar pratęstas pusei metų įvykus teroro aktui Nicoje. Dabar karo stovis Prancūzijoje bus tęsiamas amžinai, nes jo metu draudžiamos demonstracijos, susirinkimai ir t.t. Ko ir reikėjo kosmopolitams, kad palaužti žmonių pasipriešinimą. Prisidengiant karo stoviu, taip uždraudus milijoninius protestus, prieš žmonių valią kosmopolitinis elitas Prancūzijoje prastūmė įstatymą leidžiantį homoseksualistų „santuokas“, įvedė naują darbo kodeksą. Esant karo stoviui kosmopolitinis „elitas“ gali savivaliauti ir naikinti baltųjų rasę nekliudomai.

Fašizmas 2.0

„Įpykęs vokietis“ dėsto savo nuomonę, kam Vakarams buvo reikalingas terorizmas, ir kam reikalingi

„antiteroristiniai“ įstatymai. „Įpykusio vokiečio“ nuomenę, valdantieji globalistai terorizmą sukėlė dirbtinai ir naudoja tam, kad iš piliečių atimti jų konstitucines laisves ir teises. Tai fašizmas 2.0.

Vokietis pervažiavo į Sibirą, kad išgelbėti savo 10 vaikų nuo priverstinių pederastijos pamokų

Vokietis Oigen prieš 20 metų repatrijavęs į Vokietiją, šios valstybės pilietis, dabar dėl vertimo vaikams lankyti sekso ir pederastijos pamokas mokykloje, bėga atgal į Rusiją. Tėvas susirūpinęs dėl savo vaikų ateities. Jo nuomone, pederastija diegiama vaikams tam, kad mažinti vokiečių gimstamumą Vokietijoje. Atėjūnams musulmonams pederastijos pamokos nėra privalomos. Oigen viliasi, kad Rusija neseks moraliai ir dvasiškai degraduojančios Vakarų Europos pavyzdžiu.

Sirų pabėgėlių Vokietijoje greitu laiku mažų mažiausiai padvigubės

Vokietijos Bundestago viceprezidentas Johannes Singhammer bukštauja, kad sirijiečių „pabėgėlių“ gali mažų mažiausiai padvigubėti, vien dėl šeimų susijungimo.

„Našta šeimos narių imigracijos artimiausiu metu gali būti didesnė, negu naujai atvykstančių pabėgėlių sirų“, - pasakė Johannes Singhammer (CSU) , Angelos Merkel (CDU) koalicijos partneris.

„Pagal mano informaciją iš Federalinės migracijos ir pabėgėlių žinybos, kiekvienas siras, kurį pripažino pabėgėliu, atsiveždamas bent vieną šeimos narį, kaip minimum, padvigubins sirų skaičių Vokietijoje“, - pasakė jis.

Bundestago viceprezidentas pasakė, kad vietos valdžios susiduria su „ypač didele problema... ten nepakanka gyvenamojo ploto, mokytojų ir auklėtojų“.

2016 metais 82000 sirų gavo pabėgėlio statusą, tai sudaro 99,9 procentus nuo pareiškėjų.

Anksčiau Federalinė migracijos ir pabėgėlių žinyba paskaičiavo, kad šeimų susijungimo atveju sirų Vokietijoje padaugės iki pusės milijono.

Vystymosi ministras Gerd Müller (CSU) pareiškė, kad nori įvesti limitą migrantams, kurie įvažiuoja į šalį. Jis pasakė, kad „Europos demonstruojamas humanizmas turi ribas“.

„Jeigu mes skaičiuosime visus visame pasaulyje, kur pažeidžiamos teisės, bus daugiau milijardo žmonių. Tai leidžia suprasti, kad mes negalime išspręsti šios problemos priimdami visus pabėgėlius“, - pasakė Gerd Müller.

CSU lyderis Horst Seehofer reikalauja įvesti 200000 metinę migrantų kvotą. CDU/CSU koalicijoje dėl tęsiamos Mekel „atvirų durų politikos“ nesutarimai dar labiau paaštrėjo po to, kai nelegalus migrantas iš Tuniso Anis Amri Kalėdų turguje Berlyne nužudė 12 ir sužeidė 50 žmonių.

Liepos mėnesį tunisietis Mohamed Lahouaiej Bouhlel nužudė 86 žmones Bastilijos paėmimo dieną, pietų Prancūzijos mieste Nicoje.

Tyrimai parodė, kad 45,2% tunisiečių nuo 18 iki 34 metų amžiaus ketina nelegaliai persikelti į Europą. Maždaug 35000 tunisiečių paskutinius kelis metus nelegaliai migravo į Europą.

Ministro Lino Kukuraičio rūpestis „pabėgėliais“ - beprotystė ar noras pasipelnyti?

Valdančiųjų lyderiui Ramūnui Karbauskiui nepakaks tautinant Lietuvą vaikelius apvilkti tautinėmis sermėgomis. Lietuvių tautinimą reikia pradėti nuo ministrų: ant jų galvų užmauti tautines galvas, ar įkrėsti jiems tautiškų smegenų.

Vienas iš tokių ministrų, kurį nedelsiant reikia tautiškai paremontuoti, kol jis nepridarė lietuvių tautai didelių kiaulysčių, yra naujasis Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, prieš ateinant į šį postą išėjęs globalistinio „Caritas“ studijas.

Šis ministras pasišovė Lietuvoje gerinti „pabėgėlių“ integraciją, gerinti jų aprūpinimą, kad jie trokštų likti Lietuvoje, bet viską daryti gudriai, patyliukais, kad nebadytų akių aplink gyvenantiems nuskurdusiems lietuviams šlykšti socialinė neteisybė, per nevyriausybines organizacijas.

Jis gi išėjo puikią valdiškų ir kitokių pinigų įsisavinimo (švelniai kalbant) mokyklą, kurios vardas „Caritas“. Prieš įsodinamas į ministro postą, Kukuraitis vadovavo šiai per „pabėgėlių krizę“ pagarsėjusiai organizacijai.

JAV gyvenantis disidentas Valdas Anelauskas sako: „Pavyzdžiui, naujasis socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis pradeda darbą nuo ko? O gi nuo strategijų kūrimo, kad atgabenti „pabėgėliai“ pasiliktų gyventi Lietuvoje!.. Pirmas rūpestis ir didžiausias prioritetas jam – „pabėgėliai“, kaip juos išlaikyt Lietuvoje, kad vėl nepabėgtų!.. Daugiau nei keista, švelniai pasakius. Toks ministeris – tikrų tikriausias Merkel pasekėjas!.. Dėl tokių politikierių Lietuvą gali ištikti nepataisoma katastrofa!..

Štai iškalbinga statistika: 1960 metais Sirijoje gyveno 4,5 milijono gyventojų, o 2010-tais, prieš pat prasidedant ten karui, beveik 21 milijonas, taigi penkis kartus daugiau!.. Priėmus dabar Lietuvai gyventi sirus, nesunku paskaičiuoti, po kiek laiko sirų skaičius Lietuvoje viršys lietuvių skaičių...“

Neadekvačių politikų sprendimas įsileisti „pabėgėlius“ Lietuvai kainuos šimtus milijonų eurų

Kokio didelio masto nelaimė valstybei yra migrantai, kuriuos neadekvatūs politikai sutiko įsileisti į Lietuvą, parodė banko DNB atliktas tyrimas.

Danijos nacionalinio banko (DNB) skaičiavimais per metus vienam migrantui iš valstybės biudžeto yra išleidžiama mažiausiai 4000 eurų. Sekanti migrantų karta kainuos 100 eurų pigiau – 3900 eurų. Jeigu tokia tendencija išliks, tai galutinė ekonominė migrantų adaptacija pareikalaus 40 jų kartų – apie 1000 metų.

Siekiant kompensuoti biudžeto išlaidas migrantams, teks didinti pensijinį amžių vietiniams piliečiams kas penki metai iki pat 2100 metų.

DNB tyrimai nepatvirtino ekonominės naudos iš migrantų antplūdžio į šalį. 7 iš 10 migrantų, atvykstančių ne iš Europos valstybių net nepažįsta alfabeto. Tik 2% iš jų sugeba dirbti Danijoje tuojau pat atvykę į šalį. Likusieji arba per daug ligoti, arba neturi jokio išsilavinimo, o jiems suteikti išsilavinimą Danijos biudžetui kainuos milijardus. Išlaidos vienam migrantui per visą jo gyvenimą gali sudaryti apie 268000 eurų.

Dabar padauginkime šią 268000 eurų sumą, kiek valstybei kainuos kiekvienas migrantas per jo visuomenei nuostolingą gyvenimą iš 1 105, tai yra tiek, kiek besmegeniai Lietuvos politikai per du metus sutiko įsileisti migrantų iš Artimųjų Rytų ir Afrikos, ir gausime gražią 296 140 000 eurų sumą!

Migrantai jau pakeitė Europą negrįžtamai. Arabų kalba išstumia Europos kalbas

Išstudijavęs daugelio tyrimų statistinius duomenis, Stoholmo universiteto profesorius Mikaelis Parkvalas padarė išvadą, kad antra pagal populiarumą kalba Švedijoje yra arabų kalba. Švedija ne vienintelė Europos valstybė, kurioje arabų kalba tapo antra pagal populiarumą. Kaip išaiškino Mikaelis Parkvalas, tokia pati situacija susiklostė ir Danijoje. Prancūzijoje ir Olandijoje arabų kalba užima trečią vietą.

Pelninga „Pabėgėlių industrija“. Kas pelnosi iš „pabėgėlių“

Iš pabėgėlių pelnosi ne tik politikai, bet ir bažnyčios labdaros organizacijos, viešosios nuomonės apklausos agentūros, įvairios pabėgėlių vežimą į ES propaguojančios NVO, jų maitinimu, apgyvendinimu ir t.t. užsiimantis verslas. Vieninteliai pralaimėjusieji šiame pabėgėlių kazino esame mes – eiliniai mokesčių mokėtojai, ant kurių sprando sėdi visi šie socialiniai parazitai.

Dienraštis „Respublika“ aprašė vienos iš „pabėgėlių verslo“ gyvenančios įmonės „Pilietinės visuomenės instituto“ vykdomą visuomenės (ne tik Lietuvos visuomenės, bet ir viso likusio pasaulio) kvailinimo verslą.

„Briuselis moka už kvailinimą“. Tokio pavadinimo A.Zinkuvienės straipsnyje „Respublikoje“ rašoma: „Neįtikėtina - Europoje auga priešiškumas agresyviems imigrantams, o Lietuvoje beveik pusė gyventojų nusiteikę padėti politikų suderėtiems prieglobsčio prašytojams, tik nežino, į ką reikėtų kreiptis. Tokias išvadas pateikė Pilietinės visuomenės institutas, kurio užsakymu balandžio pabaigoje buvo apklausti 1007 šalies piliečiai.

Tyrimo duomenimis, dėl imigrantų priėmimo gyventojų nuomonė pasidalija beveik perpus: 46,3 proc. tam visiškai nepritaria, 5,3 proc. pritaria be išlygų, o 48,5 proc. pritaria su tam tikromis sąlygomis.

Prieš pusmetį tos pačios bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausoje pabėgėlių priėmimui visiškai nepritarė 61,3 proc., pritarė tik 27,8 proc. Kas nutiko, kad lietuviai taip radikaliai pakeitė nuomonę? Pasirodo, norint gauti pageidaujamus rezultatus, reikia atitinkamai suformuluoti klausimus, atsakymų variantus ir viską pagal poreikį interpretuoti.“

Pabėgėliai – daugiamilijardinis „Carito“ verslas

Straipsnyje „Respublikoje“ rašoma, kad „Praktinės užsieniečių integravimo patirties turintis Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ vadovas Linas Kukuraitis atkreipė dėmesį į žmonių atsakymus apie atsakomybę už pabėgėlių integraciją - 1,5 proc. respondentų mano, kad už tai asmeniškai atsakingas kiekvienas Lietuvos gyventojas, 2,5 proc. - kad vietos bendruomenės.“

„Čia ir yra tikrasis mūsų potencialas integruoti tuos žmones - apie 2 proc. gyventojų, - akcentavo L.Kukuraitis. - O deklaruojamas noras padėti, bet manymas, kad atsakinga ES (27,7 proc.) ir Lietuvos valdžia (30,5 proc.) rodo, kad yra susidvejinimas visose srityse.“

Politologas ir žurnalistas Udo Ulfkotte šiais metais publikuotoje knygoje „Pabėgėlių industrija“ atveria užkulisius įstaigų, kurios išmušinėja pelną iš milijardinio verslo su pabėgėliais. Jo nuomone iš „pabėgėlių industrijos“ pelnosi politikai, žurnalistai ir socialiniai susivienijimai.

Autorius rašo: „Vokietijos Raudonasis kryžius, Caritas, Diakonie ir kitos labdaringos organizacijos, dirbančios  su pabėgėliais, turėjo 140 milijardų eurų metinę apyvartą ir davė darbo 2,3 milijonams žmonių. Palyginimui, Vokietijos automobilių pramonėje dirba iš viso 738 000 žmonių. Ir netgi didelis koncernas „Siemens“, su filialais 167 valstybėse ir 343.000 darbuotojų skaičiumi, pasiekia vos 70 milijardų eurų metinę apyvartą.“

„Iš pabėgėlių antplūdžio gauna naudą ir partijos, ir politikai. Kas trečias Bundestago politikas, Ulfkotte žodžiais, yra valdybos narys, arba turi vadovaujančią funkciją pabėgėlių industrijos socialinėje srityje.“

Ulfkotte sako: „Ko visuomenė nežino: partijos skatina savo politikus užimti postus stebėtojų valdybose, arba tapti konsultantais, nes ne mažiau, kaip ketvirtadalį gaunamų pajamų jie privalo atiduoti į partinę kasą. Taip užslėpto finansavimo keliu per narius, turinčiais deputato vietą, į partinę kasą patenka maždaug tiek pat lėšų, kiek per nario mokesčius.“

Ulfkotte žodžiais, „dabar išlaidos vienam pabėgėliui, jeigu jas sąžiningai sumuoti, siekia 3,5 tūkstančių eurų per mėnesį. Jeigu apskaityti visas dar nenumatytas išlaidas, kaip pavyzdžiui “traumuotų pabėgėlių psichoterapiją”, tada, tik vienam milijonui pabėgėlių, tai išsilies į 42 milijardus eurų per metus. Ši suma atitinka biudžetams ne mažiau 11 Vokietijos valstybinių įstaigų: Šeimos ir jaunimo ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Finansų ministerijos, Aplinkos apsaugos ministerijos, Federalinės ekonomikos ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos, Vokietijos Bundestago, Federalinės teismo palatos, Federalinio Prezidento kanceliarijos, Federalinio konstitucinio teismo ir Bundesrato.“

„Kitas palyginimas, kad įvertinti išlaidų apimtį: 42 milijardai eurų yra būtini Vokietijos valstybei bedarbystės pašalpų išmokėjimui.“

Ulfkotte mano, kad  „prieglobsčio suteikimo sistema suvalgys mūsų ateitį, ateitį mūsų vaikų ir anūkų. Tuo metu, kai vieni gauna riebius pelnus, gyventojams gresia pasinėrimas į skurdą, nes valstybė nesuteiks jokios pagalbos, jeigu kalba eina apie išmušimą pinigų plėšriam aštuonkojui – „pabėgėlių industrijai.“

Parsidavimas už pinigus yra vadinamas prostitucija. Ar prostitučių paslaugas teikiančią įstaigą pavadinsime NVO, institutu, ar viešosios nuomonės tyrimo agentūra, ar labdaros organizacija, ar bordeliu – jokio skirtumo.

Turkijos portalas AA pranešė, kad Turkija ir Rusija suderino paliaubų Sirijoje planą

AA informuoja, kad paliaubų Sirijoje planas bus pateiktas konflikto šalims, išskyrus teroristines grupuotes, kurioms sutartis negalios.

Šią informaciją paskelbė Turkijos agentūra „Anadolu“, su nuoroda „į patikimus šaltinius“. Paliaubų planas bus pateiktas konflikto dalyviams. Susitarimas apims visus Sirijos rajonus, kur vyksta kova tarp opozicinių grupuočių ir valstybinių Bašaro Asado pajėgų.

Ši sutartis numato karinių veiksmų nutraukimą nuo gruodžio 29 dienos 00:00 valandų.

Susitarimai dėl paliaubų negalios teroristinėms organizacijoms.

Susitarimo sėkmės atveju, Turkija ir Rusija Kazachstano sostinėje Astanoje pradės derybas dėl politinio konflikto sureguliavimo.

Turkija ir Rusija prisiima konflikto sureguliavimo garantų rolę. Susitarimo tikslas – politinis procesas, ką numato SNO Generalinės Asamblėjos rezoliucija Nr. 2254 dėl Sirijos.    

Teroristams sudarytos visos sąlygos laisvai keliauti po Europą ir daryti nusikaltimus

Kodėl tiek daug asmenų, keliančių grėsmę saugumui, laisvai keliauja po Europos Sąjungą?

Po siaubingo teroro akto Kalėdų mugėje Berlyne vokiečiams su visu aštrumu iškilo klausimas, kodėl teroristai gali laisvai keliauti po Europos Sąjungą?

Mūsų valdžia mus ramina, kad ji kontroliuoja į Lietuvą vežamus „pabėgėlius“, gali užtikrinti mūsų saugumą, bet, kaip seka iš Ronen Strenkestraipsnio Suddeutsche Zeitung, paskelbto gruodžio 27 dieną, tokie tvirtinimai neturi jokio pagrindo, nes ES viešpatauja visiškas „pabėgėlių“ kontrolės chaosas.

„Kaip įvyko, kad Vokietijos gatvėse tiek daug islamistų, keliančių grėsmę, bent nieko negalima padaryti?“ „Kaip sukontroliuoti islamistus, kurie kelia pavojų?“ - klausia straipsnio autorius ir bando pasiaiškinti šią aktualią problemą giliau.

Ronen Strenke žodžiais, į šį klausimą Federalinis kriminalistikos skyrius atsako taip:

„Kada specialiosios tarnybos kalba apie asmenis, kurie kelia grėsmę, tada jos kalba būtent apie tuos, kurie yra potencialių teroristų sąrašuose, ir nieko daugiau. Teritorinės kriminalinės policijos žinybos savarankiškai sprendžia, ką įtraukti į šį sąrašą, nėra jokio juridinio vertinimo ir juridinio patikrinimo.“

Šiuo metu Vokietijoje laisvėje yra 200 asmenų, keliančių grėsmę. Tam. Kad juos sulaikyti reikalingas aiškus juridinis pagrindas.

Pagal Ženevos pabėgėlių konvenciją, pabėgėliai praranda apsaugą, jeigu sukelia pavojų saugumui jų buvimo šalyje. 33 punktas sako, kad pabėgėlis negali pretenduoti į apsaugą, jeigu jis yra grėsmė šalies saugumui, kurioje jis yra, arba yra grėsmė šios valstybės bendruomenei, nes buvo nuteistas už nusikaltimą ar dėl sunkaus įstatymų pažeidimo. 

Kodėl Vokietijos specialiosios tarnybos nežinojo Berlyno teroristo tunisiečio Amri istorijos?

Daug metų ES politikai kalba apie pagerinimą apsikeitimo duomenimis apie nusikaltėlius Europoje, bet nepaisant to Vokietijos specialiosios tarnybos nieko nežinojo apie kriminalinę ir radikaliąją Aniso Amri istoriją Italijoje.

Pasirodo, kad po teroro aktų Briuselyje kovo mėnesį, vis dar nėra įpareigojimo ES valstybėms-narėms perduoti duomenis apie nuteistus nusikaltėlius, koks buvo Amri, į Interpolo informacinę sistemą. Taip pat nėra įpareigojimo įnešti duomenis apie pavojingus asmenis į Šengeno informacinę sistemą. Ir net jeigu Italija patalpino Amri nuosprendį (keturi metai nelaisvės dėl padegimo) į Europolo bazę, nagrinėdamos prašymus dėl prieglobsčio suteikimo Vokietijos tarnybos dažnai patikrina tiktai vidinę duomenų bazę ir muitinės tarnybos informaciją.  

Jakovas Kedmi: Aleppo mieste Europa gynė Alkaidą

Lietuvos politologai, pudruojantys mums smegenis, turėtų tai užsirašyti sau ant nosių, arba ant savo kvailų kaktų.

NATIV žvalgybos buvęs šefas pasakoja video:

15:15. Dėl Alkaidos kilo karas Sirijoje. Amerikos prezidentas rėkė. O nuo praeitų metų Alkaida jau ne IVIL, jos negalima bombarduoti. Kariavo prieš Alkaidą, gal ryt jie pasakys: „Alkaida tai konstruktyvu. Jie atsiprašė.“ Ir IVIL atsiprašys.

Visa Europa, net apsiputojusi, ką ginė Aleppo mieste? Alkaida! Kas kariauja prieš Sirijos armiją Aleppo? Alkaida. Visi kiti stojo po Alkaidos vėliavomis. Tai yra, šventas karas demokratinės Europos prieš Alkaidą pasibaigė. Dabar mes prieš juos nekariaujam, dabar dėl jų ašaras liejam. Dabar mes pretenzijas pateikiam Rusijai ir Sirijai: „Kaip jūs drįstate bombardioti Alkaidos opoziciją“. Nes jeigu ji prieš Asadą, reiškia ji jau nebeliečiama.

Pabėgėliai Berlyno metro per Kalėdas padegė lenką

Septyni migrantai Berlyno metro stotyje padegė ten miegojusį 37 metų Lenkijos pilietį, pranešė Berliner Zeitung.

Visi atėjūnai, nelegaliai atvykstantys į ES, čia yra maitinama, apnakvindinami, aprengiami, tuo tarpu skurstantys Europos sąjungos gyventojai yra paverčiami benamiais, ir atėjus šalčiams, bando prisiglausti stotyse, metro.

Kiek Berlyne yra benamių – valdžia tiksliai nežino. Manoma, kad jų yra nuo 3 iki 10000 žmonių. Jie ne „pabėgėliai“, todėl ES jais niekas nesirūpina, todėl Berlyno valdžia jiems „tegali“ pasiūlyti 700 vietų prieglaudoje, likę – išvaromi į gatvę. Štai ir visos lygios teisės, visos konstitucijos.

Naktį, per Kalėdas, iš gruodžio 24 į 25 metro miegantį 37 metų benamį lenką apipylė degiu skysčiu ir padegė 7 „pabėgėlių“ gauja. Metro traukinio vairuotojui ir keleiviams pavyko greitai užgesinti liepsną, nukentėjęs pristatytas į ligoninę. Po jaunos merginos nuspyrimo nuo laiptų, kas sukėlė didžiulį rezonansą visoje Europoje, Berlyno policija šį kartą nedelsiant paskelbė nusikaltėlių nuotraukas. Jie kaltinami pasikėsinimu nužudyti.

Papildyta: Kaip nurodo Krone, nusikaltėliai jau sulaikyti: tai 6 "pabėlgėliai" sirai ir vienas libanietis. Jų amžius nuo 15 iki 21 metų. Pagrindinis kaltinamasis - 21 metų amžiaus "pabėgėlis" siras.

Ar mums reikalingi šitie banditai Lietuvoje? Kokie gi tai "pabėgėliai"?

Šiek tiek apie žodžio „šūdas“ politinę etimologiją

Žodis „š..as“ turi daugiausiai sinonimų: tolerancija, demokratija, žmogaus teisės, Europos Sąjunga, masinės informavimo priemonės, partijos, parlamentas, euras, Europos komisija, "pabėgėliai" ir taip toliau, ir panašiai.

Nėra jokios abejonės, kad artėjančiais 2017 metais ES „elitas“ (irgi sinonimas) žodžiui š..das prigalvos, arba suteiks, naujų sinonimų. Kaip sakė Vokietijos kanclerė: „Mes tai galime“.

Realia pretendente į minėto žodžio sinonimus galėtų būti, visų pirma, ji pati, nes 2015-2016 metais ši ponia tapo visos Europos Antimidu.

Kaip iš Herodoto istorijos pamenate, tikrasis Midas, Lidijos karalius, prie ko tik prisiliesdavo – viskas virsdavo auksu, o šita ponia, prie ko tik prisiliečia – viskas virsta š..du. Prisilietė prie Artimųjų rytų - pavertė š., prisilietė prie migracijos klausimų – visą Vakarų Europą pavertė š.

Be reikalo Europos gyventojai sekančius 2017 metus bando vadinti „Gaidžio metais“. Tai pas kiniečius, pas kuriuos PVP augimas – 8-9 %, bus „Gaidžio metai“, o ES, kur valdo Vokietijos antimidė ir kiti, iš tokio paties daikto nulipdyti, bus kitokie metai. Spėkite iš trijų kartų kokie?

Europos Antimidai 2016 metais turėjo tik dvi rimtas problemas, vieną Rytuose, o kitą Rytuose: Donaldą Trampą ir Vladimirą Putiną. Kiek jie juos nečiupinėjo, kaip nesistengė paversti š..du – nieko jiems nepavyko: patys galutinai prasmirdo, o šie vaikinai – ne!

Čia, manau, štai kokia alchemija, kurią pastebėjo dar Septyni Graikų išminčiai: š..du daiktus paverčia š..das, todėl vienintelis būdas apsisaugoti - su š..du nesilieti, būti kuo toliau nuo jo.

Kai tik išgirstu, kad namiškiai, klausosi Siaurovizijos ir panašių MIP transliacijų, visada išeinu į gretimą kambarį, profilaktika – geriausia priemonė!

Žydų rasizmas

Į žemiau išvardintas žydų organizacijas gali įstoti tik žydai. Tokiu būdu, šiose organizacijose Rusijos piliečiai praranda savo konstitucines teises į lygiateisiškumą nepriklausomai nuo tautybės, — šiose organizacijose žydai turi išimtines teises, o visų likusių Rusijos tautų atstovai neturi net teisės į jas įstoti.

Kai kurių žydų rasistinių organizacijų sąrašas

Aš turiu bendrapavardį, kurio aš niekada nemačiau — Aleksėjus Aleksejevičius Muchinas, irgi publicistas. Su bendraautoriu J.I.Zdprovec jis parašė knygą „Žydų bendruomenė“ (М., Аlgoritm, 2005), kurioje jis pateikė sąrašą, kaip jis vadina, „žydų visuomeninių organizacijų“, o aš jas vadinu — „žydų rasistinėmis“.

Štai šis sąrašas:

Ассоциация еврейских журналистов;/ Žydų žurnalistų asociacija; 

«Бикур-Холим» (фонд милосердия); / Gailestingumo fondas;

«Гелель» (студенческая еврейская организация);/Žydų studentų organizacija;

«Гинейни» (иудейская религиозная община или община прогрессивного иудаизма);/ Judėjų religinė bendruomenė arba progresyvaus judaizmo bendruomenė;

«Джойнт» (отделение американского еврейского распределительного комитета в России);/ Amerikos žydų paskirstymo komiteto Rusijos skyrius;

«Ева» (еврейский благотворительный фонд);/Žydų labdaros fondas;

Еврейский научный центр при Российской академии наук; Žydų mokslinis centras prie Rusijos mokslų akademijos;

Еврейский общинный центр; /Žydų bendruomenių centras;

Еврейский центр искусств;/Žydų menų centras;

Еврейское агентство в России;/Žydų agentūra Rusijoje;

Еврейское брачное агентство;/Žydų vedybų agentūra;

Израильский киноклуб в Московском Киноцентре;/Izraelio kino klubas Maskvos Kinocentre;

Институт проблем еврейского образования;/Žydų švietimo problemų institutas;

Конгресс еврейских религиозных общин и организаций России (КЕРООР);/ Žydų religinių bendruomenių ir organizacijų Rusijoje Kongresas;

«Милосердие и культура» (еврейский благотворительный фонд); / Žydų labdaros fondas;

Московская еврейская ассоциация бывших узников гетто и концлагерей;/ Maskvos buvusių geto ir koncentracijos stovyklų kalinių asociacija;

Московское еврейское культурно-просветительское общество (МЕКПО);/Maskvos žydų kultūros-švietimo draugija;

Российский еврейский конгресс;/Rusijos žydų kongresas;

Союз евреев-инвалидов и ветеранов войн (СЕИВВ);/Žydų karų invalidų ir veteranų sąjunga;

«Хабад-Любавич» (московский еврейский общинный центр);/Maskvos Habad-Liubavič bendruomenės centras;

«Хэсэд Авраам» (еврейская организация);/Žydų organizacija;

«Хасед-хама» (московский еврейский общинный центр); Maskvos žydų bendruomenės centras;

«Цаяр» (еврейский фонд поощрения художеств);/Žydų menų skatinimo fondas;

Центр имени Марка Блока при Российском государственном гуманитарном университете;/ Marko Bloko vardo Centras prie Rusijos valstybinio humanitarinio universiteto;

«Эстер» (еврейский благотворительный фонд) и другие. /Žydų kabdaros fondas ir kiti.

Dabar natūralus klausimas apie mano ir mano bendrapavardžio skirtingą nuomonę: kodėl jis skaito šias organizacijas tiesiog visuomeninėmis, o aš rasistinėmis? Neapsiribosiu nuoroda į autoritetą — paaiškinimu, kad tokiomis žydų organizacijas skaito SNO. Čia reikia suprasti ir tai, kodėl SNO jas skaito rasistinėmis.

Rusų kalbos žodynai žodžiui „rasizmas“ duoda tokį „protingą“ išaiškinimą, kad, iš esmės, nesuprasi, kaip žmonėms jį reikia taikyti. Pavyzdžiui, RMA Lingvistinių tyrimų institutas savo „Šiuolaikiniame išsamiame rusų kalbos žodyne“ duoda tokią sąvokos „rasizmas“ paaiškinimą:

RASIZMAS. Neapykantos žmogui koncepcija apie prigimtinį žmonių padalinimą į aukštesnes rases, kurios neva yra civilizacijos kūrėjos ir pašauktos viešpatauti, ir žemesnes, neva dvasiškai nepilnavertes ir sugebančios būti tiktai eksploatacijos objektu.

Išeinant iš šio aiškinimo, pas mus Rusijoje, ir pasaulyje, iš viso nėra rasistų, nes per 10 metų laiškų skaitymo, kuriuos gauna laikraštis „Duel“ (Dvikova), tame skaičiuje ir iš visų mosčių nacionalistų — nuo rusiškų iki totoriškų, — ir iš judofobų ir žydagraužių, aš niekada neatradau koncepcijos apie tai, kad kokia nors nacija Rusijoje yra nepilnavertė, o kokia nors turi viešpatauti.

Maksimum, ko reikalauja labiausiai pasiutę rusų nacionalistai, — tai kad Rusijos vyriausybėje rusų būtų proporcingai jų skaičiui. (būtent taip yra Izraelio Knesete, kur arabams numatytos kvotos proporcingos jų skaičiui, vert. pastaba).

Net žydai, apsiputoję įrodinėja, kad jų Rusijos Vyriausybėje daug tik todėl, kad jie labai protingi, darbštūs ir talentingi, niekada atvirai neakcentuoja savo „koncepcijos“ apie teisę į Rusijos valstybinę šėryklą, dėka savo pašaukimo.

Išeina, kad pas mus ir rasistų iš esmės jokių nėra, o rasizmas — tai kažkokia super protinga teorija, kuri neturi šalininkų. <...>

Net garsiajai „Juodojai šimtinei“ vadovauja žmogus su „rusiška“ pavarde Štilmark. Ir tiktai į aukščiau išvardintas žydų organizacijos gali įstoti tiktai žydai.

Tokiu būdu, tose organizacijose Rusijos piliečiai praranda savo konstitucines teises į lygiateisiškumą nepriklausomai nuo tautybės, — šiose organizacijose žydai turi visas teises, o visos kitos Rusijos tautos neturi teisės net į jas įstoti.

Kaip matome, žydų rasistai padalino Rusijos gyventojus pagal rašinį požymį į žydus ir likusius, be to žydus niekas neprivertė to daryti — iš jų niekas neatėmė valstybės apsaugos, kuri priklauso kiekvienam Rusijos piliečiui, — jie atsiskyrė nuo likusių Rusijos žmonių, dėka savo tam tikros „koncepcijos“, ir ši koncepcija — neapykanta žmogui, jei jau šios žydų organizacijos nepriima į savo narius kitų tautybių žmonių.

Todėl aukščiau išvardintos žydų organizacijos pirmiausiai yra rasistinės, o po to visuomeninės.

Pašėlęs žydų rasizmas

Rasizmo pavyzdžiu Europoje yra hitlerinis rasizmas arba vokiečių nacional-socialistų rasizmas. Ir iš kai kurių Rusijos „visuomenės veikėjų“, „teisių gynėjų“ ir „antifašistų“ sklinda nesibaigiantis murmėjimas apie Hitlerio pavyzdžio rasistų valdžios užgrobimą Rusijoje. Siaubas, kaip baisu! Ypač, jei prisiminti, kad hitlerinį rasizmą naikino mūsų seneliai ir proseneliai...

Iš vienos pusės, visi šie „teisių gynėjai“, ir „antifašistai“ turi galimybę neužsiimti visuomenei naudingu darbu ir riebiai maitintis dėką šio murmėjimo, bet iš kitos pusės, vokiškas rasizmas juk realybe, ir baisi realybė. Ar jis mums reikalingas?

Apie tai vėliau, o dabar palyginkime vokišką rasizmą su žydišku.

Vokiečiai — tai nacija, įeinanti į tautų grupę apjungtą indo-europiečių kalbų grupe. Ir tuometiniai vokiški rasistai aukščiausia rase skaitė visus taip vadinamus „grynakraujus arijus“, nepriklausomai nuo jų nacionalinės priklausomybės.

Antro pasaulinio karo frontuose kariavo 150 tūkstančių kareivių žydų tėvų arba bobučių ir diedukų. Nacistinė propaganda net skelbė fotografijas: „Idealus vokiečių kareivis“, - kuris Vermachto karys Verneris Goldberg (tėvas žydas).

Sakykim, į SS dalinius atrinkdavo tiktai arijus, bet šituose daliniuose tarnavo 800 tūkstančių savanorių iš kitų šalių — nuo olandų iki norvegų. Tarp kitko, nors ir nelabai sėkmingai, bet vokiečiai bandė sukurti SS junginius iš rusiškų arijų. <...>

Ir nors šią patirtį negalima laikyti sėkminga, nes rusų arijai smogė vokiečiams į užnugarį Kursko mūšio įkarštyje, bet vis tiktai šis pavyzdys įrodo, kad vokiški rasistai buvo kažkuriuo laipsniu internacionalistai savo rasizme ir žiūrėjo kaip į aukščiausią rasę į labai platų tautų ratą.

Baltieji Amerikos rasistai ir tie patys Pietų Afrikos rasistai prie aukštesnės rasės priskyrė visus baltus žmones, t. y. buvo dar labiau internacionalistai, negu hitlerininkai.

Žydai kartu su arabais priklauso semitų kalbinei tautų grupei, bet nepaisant to, jie atsiskiria ne tik nuo rusų, bet net nuo semitų! Juk jie nepriima į savo žydiškas-rasistines organizacijas net arabų, — nieką išskyrus žydus.

Šia prasme žydų rasistai — tai išskirtiniai niekšai, jų rasizmas — pašėlęs. Žymiai blogesnis už hitlerinį.

Hitleriniai metodai

Rasizmas neteikia beveik jokios naudos tautai-rasistei jau vien todėl, kad visa naudą iš to turi tiktai tie, kas sukasi prie valdžios, o kitiems išniekina sielas, kas, galų gale, turi ir tai tautai neigiamą įtaką.

Ar didelę naudą iš savo rasizmo gavo vokiečiai? Dabar tai labiausiai įbauginta tauta Europoje, nuolankiai sutinkanti net su tuo, kad iš jų atimta žodžio laisvė. (Juk Vokietijoje vokiečius net už savarankišką studijavimą Vokietijos žydų istorijos, tarkim holokausto, sodina į kalėjimą). <...>

Vokietija užmokėjo „globaliam Izraeliui“ 1,2 trilijonus dolerių „reparacijų“ už Pirmą ir Antrą pasaulinius karus.

Šiandien žydų rasistai įtikinėja Rusijos gyventojus, kad žydų tiek daug Rusijos valdžioje ir spaudoje tiktai todėl, kad žydai protingesni ir talentingesni, lyginant su kitomis Rusijos tautomis.

Ar ne todėl žydų rasistai draudžia „Main Kampf“, kad likusios tautos nesužinotų, kad tai Hitleris skaitė slavus nepilnaverčiais žmonėmis, kuriuos turi valdyti jei ne protingi vokiečiai, tai protingi žydai? Ir kad žydai būdami prie valdžios sugeba tiktai sugriauti valstybę? Kad mes neprisimintume, kas buvo valdžioje ir kas vadovavo MIP, kada buvo sugriauta Tarybų Sąjunga? Ar ne todėl žydų rasistus taip baugina „Main Kampf“, kad žino šuo, kieno mėsą suėdė?

Bet grįžkime prie fašistinės tvarkos, kurią įveda Rusijoje žydų rasistai.

Kas žinoma apie holokaustą?

Vakarų Europoje, nežiūrint į laukinius, dažnai fašistinius žydų rasistų persekiojimus, yra istorikų, kuriuos vadina „revizionistais“, bendruomenė.

Šie istorikai įrodė: legendos apie tai, kad, neva, vokiečių koncentracijos stovyklose žydus nuodijo kažkokiose „dujų kamerose,“ o po to milijonus degino krematoriumuose, — melas.

Ir štai už tokius, grynai istorinius, neturinčius, atrodytų, ryšio su šia diena tvirtinimus, jau apie 50 istorikų-revizionistų nuteisti europinių teismų įkalinimu.

Nustatyti istorinę tiesą teismo nuosprendžių pagalba net Hitleris nesusiprotėjo. Iš to seka visiškai dėsninga išvada, kad holokausto afera paremta melu, o aferistai teismų pagalba neleidžia ją demaskuoti, dar daugiau, ši afera turi tęsinį nūdienoje, kitaip žydų rasistai su šiais teismo nuosprendžiais nesiterliotų.

Ką tiems istoriams-revizionistams tenka kęsti nuo žydų rasistų, trumpai aprašė savo knygos įžangoje vienas iš revizionistų Ričardas Harvud:

„Sionistai, negalėdami paneigti šių tyrimu mokslinę pusę, ėmėsi išmėgintos politinio spaudimo ir bauginimo tuo užsiimančių žmonių taktikos. Buvo imtasi net teroro. Marselis Diupra, kuris platino šią knygą Prancūzijoje, buvo užmuštas susprogdinus bombą, pritvirtinta prie jo mašinos, po ko žydų organizacijos padarė pareiškimą spaudai, kuriame jie reiškė pritarimą šiai žmogžudystei ir įspėjo likusius dėl pasekmių jei jie bandys analizuoti šį istorijos periodą.

E.Ciundeliui siuntė bombas paštu, buvo susprogdinta bomba prie jo namo, po to jo namas buvo padegtas, ko pasekoje padaryta žymi materialinė žala. Šveicarų istoriko Jurgeno Grafo namas buvo sudegintas, o taip pat namas švedų tyrinėtojo, gyvenusio Danijoje. Amerikiečių organizacijos, kuri vienija kelis šio klausimo tyrinėtojus, knygų sandėlys taip pat buvo padegtas. Prancūzų istorikas, profesorius R.Forisson, kuris užsiima šiuo klausimu, buvo žiauriai sumuštas, ir tiktai greta buvusių žmonių įsikišimas, išgelbėjo jų gyvybę.

Prancūzijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Danijoje, Olandijoje, Šveicarijoje priimti įstatymai, numatantys bausmes už bet kokius bandymus neigti tą „faktą“, kad hitlerinėje Vokietijoje buvo nužudyta šeši milijonai žydų. Vokiečių inžinierius Germar Rudolf, kuris atliko mokslinį tyrimą dėl galimybės nužudyti žmones Osvencime, dujų kamerose, buvo nuteistas kalėti 18 mėnesių! Ir tai nepaisant to, kad jo pranešime nebuvo nei vieno politinio pobūdžio pareiškimo!..“

Ta holokausto versija, kurią patvirtino sionistai ir skelbia pasauliui Izraelio lobbi, - tai gausybė melo, technine ir organizacine savo esme labai kvailo, be to, ignoruojančio tarybinių žydų tragediją.

Tik diktatoriška valdžia žydiško lobbi kitose šalyse galima paaiškinti, kad šių šalių politikai ir MIP sutinka su šiuo fašistiniu melu.

Štai pavyzdys. Vieną iš Leningrado blokados atminimo dienų, kurios metu iš bado ir šalčio tiktai per pirmą blokados žiemą mirė 800 tūkstančių leningradiečių, Rusijos prezidentas Putinas vyksta ne į Peterburgą, o į Osvencimą — stovi ten su žvakute. Kaip tai suprasti? Truputis smulkmenų.

Reikalaudami iš Vokietijos duoklės už kiekvieną mirusį žydą Antrojo pasaulinio karo metais, sionistai savo holokausto skaičių — 6 milijonai žuvusių, iš kurių 4 milijonai, neva buvo nunuodyti „Ciklonu-B“ Osvencimo koncentracijos stovykloje ir sudeginti krematoriumuose.

Dėka revizionistų darbų ir aiškaus šio skaičiaus kretinizmo, šiandien Osvencime mirusių žydų skaičius sumažintas iki 1,1 milijono, kas, tarp kitko nesukėlė jokio pasikeitimo

galutiniuose skaičiuose — žydų rasistai, sumaniai žiūrėdami į akis treniruotu žvilgsniu profesionalių sukčių, ir toliau teigia bendrą aukų skaičių esant 6 milijonus.

Įdomu, kad ir skaičius 1,1 milijonas aukų Osvencime irgi „vidutinis ligoninės“. Reikalas tame, kad Osvencimą išvadavo tarybinė kariuomenė ir jo archyvai nebuvo sunaikinti, o buvo saugomi Centriniame valstybiniame ypatingame TSRS archyve.

Perestroikės metu žurnalistė E.Maksimovą įleido į šį archyvą, ir ji straipsnyje „Penkios dienos ypatingame archyve“, ne pagalvojusi, kaip tai patiks TSRS žydų lobbi, suspėjo štai ką pranešti:

„Sulaukėme mes pagaliau viešumo, ačiū dievui. Praeitą vasarą buvo iš archyvo gelmės iškelti, tiesa, su didžiausiu vargu Osvencimo mirties Knygos su pavardėmis septyniasdešimties tūkstančių kalinių iš dvidešimt keturių šalių, žuvusių naikinimo stovykloje...“ („Izvestia“, Nr49, 1990).

Tai yra, per penkis Osvencimo darbo stovyklų egzistavimo metus, juose mirė viso 70 tūkstančių (tiksliau — 73 137) visų tautybių žmonių, iš kurių 38031 - žydai. Tai yra natūralaus mirtingumo žmonių mieste, turinčiame apie 1 milijoną žmonių.

Anglų istorikas Vivian Bird rašo ir apie kitus dokumentus: „Dokumentai, kurių pagrindu buvo gauti šie skaičiai — pilni, oficialūs dokumentai karo metų vokiečių koncentracijos stovyklų sistemose — buvo užgrobti Tarybinės armijos stovykloje Oranienburg (netoli nuo Berlyno) 1945 metų balandžio mėnesį.

Iki „viešumo“ prieiti iki šių dokumentų, pagal Rusijos šaltinius, buvo leidžiama tiktai žydų tyrinėtojams dėl žemiau išdėstytų priežasčių.

Šie dokumentai, kurių autentiškumą ir pilnumą niekas neneigia, teigia, kad bendras skaičius visų asmenų, žuvusių visoje vokiečių įkalinimo stovyklų sistemoje nuo jos sukūrimo 1935 metais iki jos sunaikinimo 1944 metų pabaigoje ir 1945 metų pradžioje buvo 403 713“. (Karo belaisvių stovyklos čia neįeina). <...>

Juk dvi stovyklos, vadinamos Osvencimu, buvo baudžiamosios stovyklos lenkams ir persiuntimo punktais aprūpinant darbo jėga daugiau negu pusę šimto stovyklų, pastatytų prie fabrikų, kuriuose vokiečiai gamino produktus nuo sintetinio benzino iki sprogmenų.

Tarp kitko, pagal 1952 metų susitarimą tarp Izraelio ir Vokietijos, dėl reparacijų (buvo ir toks susitarimas), Vokietija išmokėjo Izraeliui kompensaciją „už vergų darbo naudojimą“ holokausto metu“ 3 milijardus markių.

Ir kyla klausimas: tai ką žydai veikė Osvencime — uostė „Cikloną-B“ ar „vergiškai“ gamino sprogmenis tarybinių žmonių žudymui?

Mano pateiktuose duomenyse nieko naujo nėra — visa tai praneša istorikai-revizionistai arba spauda, reikia tik domėtis. Ir atkreipiau skaitytojų dėmesį į tai, nes tai įdomu.

J.Muchin

http://pandoraopen.ru/2016-12-21/iudejskie-rasisty-rossii/