Lenkija pastatė 187 kilometrų plieninę užtvarą nuo Baltarusijos

Lenkija baigė 187 kilometrų ilgio fizinės užtvaros statybos darbus Lenkijos ir Baltarusijos pasienio ruože Podlasėje. Penkių metrų aukščio plieninės tvoros, apjuostos spygliuota viela, statybos priežastis - Aliaksandro Lukašenkos režimo veiksmų sukelta migracija.

Spaudos konferenciją dėl statybų Kuznicoje užbaigimo surengė Lenkijos pramjeras Mateuszas Morawieckis, VRM ministerijos vadovo pavaduotojas Mariuszas Kamińskis, šios ministerijos vadovo pavaduotojas Maciejus Wąsikas ir vyriausiasis pasienio apsaugos vadas generolas majoras Tomaszas Praga.

Sakydamas kalbą vyriausybės vadovas pabrėžė, kad kruviniausias karas nuo Antrojo pasaulinio karo laikų vyksta už mūsų rytinės sienos.

Šiandien jau aiškiai matome, kad šis karas turėjo pirmąjį akordą. Pirmasis šio karo akordas buvo Lukašenkos išpuolis prie Lenkijos sienos su Baltarusija, - sakė premjeras.

Jis pridūrė, kad šis išpuolis - tai Aleksandro Lukašenkos ir jo vadovo Vladimiro Putino "sprendimas išbandyti Lenkijos sieną, rytinę ES sieną".

Tai reiškė migrantų iš Artimųjų Rytų, daugiausia musulmonų, pritraukimą į Baltarusiją ir net skatinimą jų atvykimą. Vėliau Baltarusijos pasieniečiai šiuos migrantus išstūmė į Lenkijos teritoriją. - priminė Morawieckis ir pridūrė, kad jau tada Lenkijos pasieniečiai ir kitos uniformuotos tarnybos priėmė iššūkį ir apgynė mūsų sieną. Ministras Pirmininkas atkreipė dėmesį, kad po kelių mėnesių V. Putinas užpuolė Ukrainą.

Šiandien aiškiai matome, kad jei tada nebūtume tvirtai pasipriešinę tam, ką Lukašenka ketino padaryti Lenkijai ir Europai, šiandien mūsų pareigūnai, policininkai, galbūt kai kurios kitos uniformuotos tarnybos būtų turėjusios sutelkti dėmesį į vidaus saugumo ir šios sienos saugumo užtikrinimą", - sakė jis.

Apsaugos sistemą sudaro dvi dalys: fizinė užtvara, elektroninė užtvara ir kelias palei užtvarą.

Kovo 2 d. įsigaliojo Vidaus reikalų ir administracijos ministerijos potvarkis dėl laikino draudimo 183 kaimuose prie sienos su Baltarusija Podlasės ir Liublino vaivadijose įvedimo, pratęsiant ankstesnį potvarkį, kuris galiojo nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. kovo 1 d. Anksčiau nuo 2021 m. rugsėjo 2 d. iki lapkričio 30 d. regione buvo įvesta nepaprastoji padėtis.

Įvedus apribojimus pasienio zonoje, atsirado galimybė kompensuoti dėl to pajamų netekusioms įmonėms. Kompensacijų įstatymas įsigaliojo 2021 m. spalio 4 d., o provincijos gubernatoriui suteikta 14 dienų prašymui išnagrinėti ir 30 dienų pinigams išmokėti.

https://wpolityce.pl/polityka/604724-premier-pierwszym-akordem-wojny-byl-atak-na-nasza-granice

Žirinovskio nužudymo ir dangstymo operacija. 1 d. (video)

Vaizdo medžiaga, skirta Eduardo Chodoso bendrininkams.

https://www.youtube.com/watch?v=VFPAebZd4kM

Video turinys:

00:06 Solovjovo melagingos manipuliacijos apie Zelenskį ir Lavrovą.
03:14 Berl Lazar kaltina Sergejų Lavrovą melu.
04:30 Chabado rabinas Finkelis išsamiai aprašo Hitlerio kilmę.
10:17 Paskovas ir Notinas apie fiurerio šaknis.
18:12 Žirinovskis apie moržius ir Hitlerį.
21:38 Žirinovskio nužudymo paslaptys.
27:46 LDPR lyderio pašalinimo priežastys.
41:20 Solovjovo krokodilo ašaros dėl titano mirties.
43:08 Efektyvus “moržų” kovos su valdžia metodas pagal Stalino pašalinimo pavyzdį.
49:32 Apie šiuo metu išsipildančias pranašystes.

Video galima surasti ir čia:

https://hodos-video.com/videoarkhiv/videomaterialy-soratnikov-i-spodvizhnikov/1-ubiistvo-zhirinovskogo-i-operatsiya-prikrytiya-videomaterialy-dlya-soratnikov-i-spodvizhnikov-eduarda-khodosa/

https://hodos-video.com/data/content/1258/video/1-ubiistvo-zhirinovskogo-i-operaciya-prikrytiya-videomaterialy-dlya-soratnikov-i-spodvizhnikov-eduar_1.mp4

Kun.maj.A.Bulotas: Ar Lietuva išsižada savasties? Artėjant liepos 6 Valstybės minėjimo dienai

 

Nutilo Lietuvos tremtinių vardų skaitymai, tų kurie nesugrįžo iš Sibiro ledinio įšalo. Sunku buvo pirmiesiems Lietuvos Sąjūdžio iniciatoriams po ledo ir dumblo masę rankioti žuvusiųjų palaikus ir transportuoti į Tėvynę. Tai prasminga akcija, nepamiršti tų, kurie klojo pagrindus laisvos Lietuvos gyvenimui.

Manau, kad būtų dar prasmingiau prisiminti ir skaityti vardus ir pavardes tų, kurie trėmė, žudė, kurie, bijodami, kad sušaudyti Pravieniškėse ar Rainiuose neprisikeltų iš egzekucijos duobių, juos dar ir sprogdino granatomis.

Negaliu apie tai nerašyti, nes tik Birželio mėn. 26 dieną galiu nuvykti prie kuklaus aukų atminimo kryžiaus, pastatyto Pravieniškių seniūnijoje. Prisiminti dėdę Kazį Bulotą, dar jauną čia sušaudytą, jo šeimą: 7 metų pusseserę, dėdienę belaukiančią kūdikėlio. Čia prisiminti sušaudytus kalinius, civilius tarnautojus, artimų kiemų gyventojus. Šis aukų paminėjimas, nuotraukų paroda, ši Tautos atmintis – perspėjimas, kad globalistai vėl stumia Lietuvą į karinį konfliktą, kad vėl upeliais gali lietis nekaltų žmonių kraujas, o budeliai ir vėl išvengs teismo ir atpildo.

Artėja Liepos 6 diena, Lietuvos valstybingumo paminėjimas. Labai norėtųsi, kad tie, kurie darysite šios šventės renginius, atidžiai peržvelgtumėte „garbingiausių“ asmenų KGB bylas. Man, kaip laisvės kovų dalyviui, nukentėjusiam ne tik pačiam, bet ir visai mano šeimai nuo KGB smogikų, birželio 14 dienos minėjimo mitinge, buvo sunku matyti orų Sibiro lagerių partizaną, skaitantį skausmų ir kančių atminties puslapius ir matyti prieš jį stovint kitą „orų“ KGB agentą „beržą,“ turintį solidžią padėtį dabartinėje Lietuvos visuomenėje, kurio vaikai, pasikeitę pavardes, šiandien taip pat užima aukštas pareigas.

Manau, kad ir pas Prezidentą prie išskirtinių kviestinių vašių stalo sąraše netruks KGB kolaborantų, „Maskvos paslaptimi“ vadinamų, kuriuos dar pirmaisiais Sąjūdžio metais minėjo rajoniniai laikraščiai. Tai visiškai nenormali padėtis ir nepagarba Lietuvos valstybei, žuvusiems kovotojams už Lietuvos laisvę, visiems patriotams. Gal jau atėjo laikas atskirti grūdus nuo pelų, kuomet mūsų valstybė atsidūrė ant karo ir sunaikinimo slenksčio, kai gegužės 23 d. Davoso forume kalbėdamas globalizmo „apaštalas“ Klausas Švabas sakė: "Ateitis nekuriama savaime: ateitį kursime mes [Pasaulio ekonomikos forumas]. Turime priemonių primesti pasaulį, kokio norime. Ir tai galime padaryti veikdami kaip "suinteresuotoji šalis" bendruomenėse ir bendradarbiaudami vieni su kitais. Ukrainos krizė taip pat yra šio plano dalis: "Turėdami tinkamą naratyvą, pasinaudosime karu, kad jūs taptumėte žali". Švabo patarėjas Yuval Noah Harari...“ (…) „...begėdiškai pareiškė "Google ir Microsoft nuspręs, kokią knygą turime skaityti, su kuo tuoktis, kur dirbti ir už ką balsuoti..."

Istorijos raida rodo, kad tie, kurie remia tokius globalizmo įrankius, kaip PSO (niekas jos nerinko), ES privatų banką, atiminėjantį iš piliečių nuosavybę, bus ateityje laikomi kolaborantais.

Kur stumiama Lietuva? Laikas pradėti spręsti savo ateitį patiems, ne diktuojant išdavikams, kuriuos privalu teisti, pašalinant iš bet kokio politinio gyvenimo, o ne Prezidentui daužti su jais taures Valstybės dienos proga.

Pagarbiai kun. maj. Alfonsas Bulotas

Alkas nuotr.

Grybai: juos augina tamsoje ir maitina mėšlu

 

JAV pulkininkas Douglas McGregor pasakė: „Mūsų prezidentas Baidenas — tai grybas, kurį laiko tamsoje ir maitina mėšlu“. https://www.youtube.com/watch?v=-_-7Xng7OXY

Amerikiečiams, žinoma, iš arti geriau matyti ir paprasčiau spręsti apie savo prezidentą.

Man kai kurie Lietuvos veikėjai sukelia panašias asociacijas. Vienas iš jų – Prezidentas Valdas Adamkus.

Birželio 27 d. jis žurnalistui, paklausiusiam dėl Kaliningrado tranzito ribojimo, Adamkus atsakė:

„Man atrodo, kad tai aiškus dalykas. Yra provokacija, kuriai neturime pasiduoti. Aš manau, kad mūsų žingsnis buvo padarytas teisingas, o Europos visa Sąjunga turi į tai atsakyti. Mes laikomės ES nustatytų taisyklių ir nematom, kad Lietuva išsišoko.“

Nei vaikų, nei anūkų, miglota masoniška (kaip kalba žmonės) biografija. Gal iš čia toks globalisto amerikono, leidusio organizuoti greta Vilniaus CŽV kalėjimą, abejingumas valstybės saugumui?

Apie nūdienos situaciją, kas organizavo visą šitą globalistinį šabašą planetoje, nesenai papasakojo buvęs Šv.Sosto nuncijus JAV arkivyskupas Vigano. Aš pasikliauju šiuo aukščiausio lygio diplomato įžvalgomis.

Taip pat aš girdžiu „Reigonomikos“ autoriaus  Paul Craig Roberts nuomonę apie Lietuvos ir Rusijos konfliktą.

Šiandien vakarop paaiškėjo, kad anūkas mums melavo apie Kaliningrado eksklavo blokados klausimo derinimą su Briuseliu. Jis, panašu, vienašališkai sumindė tarptautines sutartis ir turėtų eiti lauk iš URM vadovo pareigų.

Mūsų karo ištroškę grybai gavo pelnytą antausį. Taip nutinka tiems, kas gyvena globalistinėje tamsoje ir maitinami globalistiniu mėšlu.

Mane galima rasti: VK https://vk.com/id460381786, 

Telegram  https://t.me/lebionka,

https://faktai1001.blogspot.com.

Vokiečiai apie mus: „Lietuvos blokada-provokacija kaip NATO karo prielaida?“

 

Vokiečių poetale Unser-mitteleuropa šiandien rašoma apie Rusijos Kailiningrado exklavo Lietuvos organizuotą blokadą-provokaciją.

https://unser-mitteleuropa.com/litauens-blockade-provokation-als-vorgeschobener-kriegsausloeser-der-nato/

Atrodo, kad Lietuva žaidžia labai klastingą žaidimą su "savavališka" Rusijos eksklavo Kaliningrado (buvusio Karaliaučiaus) blokada. Tai gali būti sąmoninga Rusijos provokacija ir "priežastis" paskelbti karą V. Putinui.

2004 m. į NATO įstojusios Baltijos šalys dabar gali nusverti svarstykles.

"ES solidarumas" pateisina prekių blokadą Kaliningrade

"Baltijos šalių trejetukas", kuris 2004 m. taip pat įstojo į ES, vienijasi dėl "blokados".

Lietuva paskelbė ketinanti ir toliau taikyti dalinę prekių eismo į Rusijos eksklavą Kaliningradą blokadą. Išimčių nebus, šeštadienį socialiniame tinkle "Facebook" pareiškė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda buvo pareiškęs, kad jo šalis ir toliau taikys tranzito apribojimus visam prekių gabenimui sausuma į Rusijos eksklavą Kaliningradą, esantį prie Baltijos jūros. "Visiškai aišku, kad Lietuva privalo ir įgyvendins ES sankcijas", - sakė G. Nausėda.

"Lietuva privalo ir kontroliuos per jos teritoriją gabenamas prekes, negali būti jokių "koridorių", o atsakas į tai negali būti nuolaidžiavimas Rusijai. Europos Komisijos pirmininkui aiškiai pasakiau, kaip Lietuva vertina šią situaciją."

Tuo tarpu Estija jau dabar reikalauja NATO saugumo garantijų.

Briuselio nurodymai

Ne tik neskaidrių farmacijos sutarčių, susijusių su visais ES piliečiais, klausimais, ne, matyt, Ursula von der Leyen taip pat nori pirmauti "karo ekonomikos" srityje.

Kaliningradas - beveik milijoną gyventojų turintis Rusijos eksklavas, esantis tarp Lietuvos ir Lenkijos prie Baltijos jūros.

Prieš savaitę Lietuvos geležinkelių bendrovė, remdamasi tariamais Briuselio nurodymais, sustabdė prekių, kurioms taikomos ES įvestos "Rusijos sankcijos", tranzitą tarp Rusijos ir Kaliningrado srities.

Konkrečiai, prekių, kurioms taikomos ES eksporto sankcijos Rusijai, nebebus galima vežti iš Rusijos į Rusiją (Kaliningradą) geležinkeliu per Lietuvą.

Tai daugiausia metalai, statybinės medžiagos, technologinės prekės ir anglis, kurių Kaliningrado sričiai skubiai reikia normaliai ekonominei veiklai palaikyti.

Kadangi vasario mėn. ES uždarė savo oro erdvę Rusijos lėktuvams, Kaliningrado valdžios institucijoms liko tik galimybė gabenti žaliavas ir prekes iš eksklavo į Rusijos gilumą per Baltijos jūrą, o tai užima daug laiko.

Vis naujos ir toli siekiančios ES baudžiamosios sankcijos Maskvai, pažeidžiančios iki šiol taikytą tarptautinę teisę, yra abejotinos ir ateityje neabejotinai bus teisiškai tikrinamos. Primename, kad nė viena ES šalis nėra įsitraukusi į karinį konfliktą su Rusija.

Sankcijos pateisina viską

Atsižvelgdamas į šias sankcijas, G. Nausėda šeštadienį pakartojo, kad jo vadovaujama Vyriausybė veikia pagal ketvirtąjį ES sankcijų paketą, kuris būtų priimtas "aktyviai dalyvaujant Lietuvai".

Dabartinė prekių tranzito į Kaliningradą blokada iš dalies susijusi su Europos Sąjungos Komisija Briuselyje, kuri anksčiau savo pareiškimuose pritarė Lietuvos planui. Tačiau Rusijoje Lietuvos įvestas tranzito į Rusijos eksklavą nutraukimas ir toliau sulaukia aštrios kritikos.

Tranzito apribojimai prieštarautų ES ir Rusijos partnerystės "pagrindiniams dokumentams". 1994 m. partnerystės susitarime numatytas laisvas prekių tranzitas, sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Ruošiamasi atsakomajam veiksmui.

Pasak "The Times" pranešimo, reaguodama į šiuo metu eskaluojamą prekybos ginčą, Italija kartu su kitų Europos šalių vyriausybėmis praėjusią savaitę paprašė Europos Komisijos sušvelninti krizę. Ataskaitoje teigiama, kad reikia ne atsitraukti, o vengti eskalacijos.

Taigi Italija dabar bando nuraminti padėtį, o "Baltijos nykštukai" nori pasižymėti kaip pavyzdiniai ES tvarkytojai. Pažymėtina, kad Lietuva, skirtingai nei kaimynės Latvija ir Estija, neturi tiesioginės sienos su Rusijos Federacija.

Lietuvos europarlamentaras Petras Auštrevičius, matyt, užsimindamas apie Italiją, kuri bando "nusiraminti", paaiškino, kad neįvardyta ES valstybė narė pasiūlė Komisijai leisti tranzitu gabenti sankcionuotas prekes iš Rusijos į Rusiją.

Tačiau tokios jo kolegų pastangos deeskaluoti situaciją nepatinka Lietuvos europarlamentarui. P. Auštrevičius paragino sprendimų priėmėjus Briuselyje "nepasiduoti agresoriaus spaudimui, neturėtų būti jokių eksteritorinių išimčių ir nuolaidų" Rusijai.

Maskva skelbia, kad Lietuva vykdo "atvirai priešiškus veiksmus"

Tuo tarpu Dmitrijus Peskovas, kalbėdamas kaip Rusijos prezidento atstovas spaudai, išreiškė viltį, kad sprendimas iš dalies uždrausti tranzitą gali būti atšauktas. "Tikėkimės geriausio, bet pasiruoškime blogiausiam. Mes tai darome nuolat", - penktadienį spaudai sakė jis.

Tačiau Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas taip pat kalbėjo, kad Rusija rengia atsakomąjį atsaką.

Nelabai pagrįsta prielaida, kad NATO gali spėti, jog Rusija gali būti linkusi siųsti "karinį signalą" Lietuvos kryptimi. Juk kalbama apie Rusijos piliečius lygiai taip pat, kaip ir apie Donbaso sritis; Rusija tiesiog "nepalieka" savo tautiečių.

Tačiau tai būtų labai sveikintina priežastis "karą kurstančiai" NATO paskelbti "5 straipsnio" nepaprastąją padėtį ir taip "paskelbti" taip trokštamą karą prieš Rusijos Federaciją.

Mane galima rasti: VK https://vk.com/id460381786,

Telegram  https://t.me/lebionka, 

Blogspot https://faktai1001.blogspot.com.

Arkivyskupas Viganò: Masonerija naudojasi PSO ir "Bergoglio bažnyčia", kad įvykdytų pasaulinį perversmą

"Mus valdo pasaulinio nusikaltėlių sąmokslininkų lobizmo nariai, kurie tiesiai mums sako, kad jų planas - mus sunaikinti, o mes visą laiką sėdime ir stebimės, kodėl turime dėvėti kaukes autobusuose, o ne restoranuose".

(LifeSiteNews) - Redaktoriaus pastaba: Toliau pateikiamas arkivyskupo Carlo Maria Viganò interviu, kurį jis davė Armando Manocchia iš "Byoblu TV", vaizdo įrašo stenograma. Vaizdo įrašas yra italų kalba, jį galima rasti iš dviejų dalių: čia ir čia.

Armando Manocchia: Jūsų Ekscelencija, [čia, Italijoje] šiuo metu išgyvename ekonominį ir finansinį bankrotą, valstybės skola viršija 2,7 trilijonų eurų. Mano nuomone, problema yra ne tik valdančiosios klasės, bet ir didelės dalies gyventojų moralinis ir etinis bankrotas. Ką galime padaryti, kad atkurtume socialinį audinį, kuriame būtų etinis ir moralinis jausmas?

Arkivyskupas Viganò: Bankrotas yra neišvengiamas daugelio veiksnių rezultatas.

Pirmasis veiksnys yra atskirų tautų monetarinio suvereniteto perdavimas viršvalstybinei institucijai, pavyzdžiui, Europos Sąjungai. Europos centrinis bankas yra privatus bankas, už palūkanas skolinantis pinigus valstybėms narėms ir verčiantis jas nuolat įsiskolinti. En passant primenu, kad Europos centrinis bankas oficialiai priklauso jam priklausančių valstybių centriniams bankams; taigi, kadangi centrinius bankus kontroliuoja privačios bendrovės, pats ECB iš esmės yra privati bendrovė ir veikia kaip tokia.

Antrasis veiksnys yra seigniorage, t. y. pajamos, kurias Centrinis bankas gauna iš pinigų emisijos valstybės vardu, kuri skolinasi iš jo ne už materialines banknotų spausdinimo išlaidas, o už jų nominalią vertę: tai yra vagystė bendruomenės nenaudai, nes pinigai priklauso piliečiams, o ne privačiam subjektui, sudarytam iš privačių bankų.

Trečiasis veiksnys yra Europos Sąjungos ekonominė ir finansinė politika, kuri primeta paskolas su palūkanomis, suteikdama lėšas, kurias anksčiau sumokėjo atskiros valstybės. Taigi Italija, kuri yra grynoji mokėtoja, turi laukti milijardų, už kuriuos ne tik negauna palūkanų, bet kurie jai grąžinami už lupikavimą, tarsi jie jai nepriklausytų.

Ketvirtasis veiksnys yra susijęs su prasta pastarųjų [Italijos] administracijų fiskaline politika, kurią imperatyviai nurodė "trejetas", t. y. Tarptautinis valiutos fondas, Europos Komisija ir Europos centrinis bankas, kurie yra oficialūs šalių narių kreditoriai. Didelės mokesčių lengvatos stambioms finansų ir verslo grupėms ir smulkaus verslo persekiojimas yra laipsniško šalies skurdinimo ir daugelio veiklos rūšių žlugimo, dėl to didėjančio nedarbo ir pigios darbo jėgos kūrimo pagrindas. Ir nepamirškime, kad vadinamąsias reformas, paremtas melagingu pasakojimu - prisiminkime visuotinį atšilimą ar gyventojų perteklių - visada primeta Europos Sąjunga, šantažuodama savo šalims narėms suteiktomis paskolomis: lyčių lygybė ir kitos baisybės buvo įtrauktos į nacionalinius teisės aktus be jokių konsultacijų su piliečiais, iš tiesų puikiai žinant, kad jie tam prieštarauja.

Galiausiai, JT darbotvarkės iki 2030 m., t. y. Pasaulio ekonomikos forumo Didžiojo persitvarkymo, subversyvaus veiksmo, kurio deklaruojamas tikslas - perduoti tautų ir asmenų turtą dideliems investiciniams fondams, valdomiems globalistų mafijos. Šią ardomąją operaciją turi pasmerkti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn teisėjai, nes ji yra tikras tylus perversmas prieš bendruomenę.

Vis dėlto norėčiau pabrėžti, kad ekonominis aspektas yra tik viena iš priemonių siekiant kur kas didesnį nerimą keliančių tikslų, pavyzdžiui, visiškos pasaulio gyventojų kontrolės ir jų pavergimo: jei iš piliečių bus atimta teisė į būsto nuosavybę; jei jiems bus užkertamas kelias į verslo laisvę; jei endeminį nedarbą sukels ir didins nekontroliuojama imigracija ir nepaprastosios situacijos sveikatos apsaugos srityje, mažinančios darbo jėgos sąnaudas; jei italai bus persekiojami pernelyg dideliais mokesčiais; jei tradicinė šeima bus baudžiama, nes praktiškai bus neįmanoma susituokti dviem jauniems žmonėms ir susilaukti vaikų; jei švietimas naikinamas pradedant pradine mokykla ir sukuriamas kultūrinis vakuumas sužlugdant atskirų asmenų talentą; jei panaikinama mūsų gimtojo krašto istorija, o šlovingas paveldas, dėl kurio Italija tapo didi, paneigiamas vardan įtraukties ir mūsų nacionalinio identiteto išsižadėjimo, ko galima tikėtis, jei ne visuomenės be ateities, be vilčių, be noro kovoti ir dalyvauti?

Norint atkurti socialinį audinį, pirmiausia būtina suvokti šiuo metu vykstantį valstybės perversmą, vykdomą bendrininkaujant valdantiesiems ir visai politinei klasei. Supratimas, kad tarptautinė nusikalstama organizacija atėmė iš mūsų neatimamas teises, yra pirmas, būtinas žingsnis, kurį reikia žengti. Kai tai supras, ypač sveikoji institucijų ir teismų pusė, bus galima teisti išdavikus, padėjusius įvykdyti šį tylų perversmą, ir visiems laikams pašalinti juos iš politinės scenos. Akivaizdu, kad Italija turės susigrąžinti savo suverenitetą, visų pirma išstodama iš Europos Sąjungos.

A Manocchia: Kokios bus pirmosios iniciatyvos, kurių imsis jūsų inicijuotas Antiglobalistų aljansas, šiame pertvarkos darbe, kuriame jūsų inicijuotas Antiglobalistų aljansas atliks lemiamą vaidmenį?

Arkivyskupas Viganò: Reikės įgyvendinti toliaregišką ir platų projektą, kurio tikslas - intelektualinis, mokslinis, kultūrinis, politinis ir net religinis būsimos valdančiosios klasės formavimas, suteikiant jai gebėjimą kritiškai vertinti ir tvirtus moralinius orientyrus. Reikės sukurti mokyklas ir fondus, iš kurių išaugs teisingų piliečių, sąžiningų valdininkų ir verslininkų, mokančių suderinti teisėtus pelno reikalavimus su darbuotojų teisėmis ir vartotojų apsauga, valdančioji klasė.

Valstybines pareigas einantys asmenys, kaip ir kiekvienas sąžiningas pilietis, turi suvokti, kad jie yra atsakingi prieš Dievą už tai, ką daro, ir kad jie turi iškelti bendrąjį gėrį aukščiau asmeninių interesų, jei nori pašventinti save vaidmenyje, kurį jiems skyrė Viešpats, ir nusipelnyti rojaus.

Turime ugdyti vaikų ir jaunuolių sąžiningumą, pareigos jausmą ir drausmę, kardinaliųjų dorybių praktikavimą kaip nuoseklią teologinių dorybių pasekmę; atsakomybę žinoti, kad egzistuoja gėris ir blogis ir kad mūsų laisvę sudaro judėjimas to, kas Gera, sferoje, nes to mums norėjo Dievas. Jūs esate mano draugai, jei darysite, ką jums įsakau, - sakė mūsų Viešpats (Jn 15, 14). Tai pasakytina ir apie viešuosius reikalus, kur moralę pakeitė korupcija, asmeninės naudos siekimas, piktnaudžiavimas įstatymais, piliečių išdavystė ir bailus vergavimas priešiškoms jėgoms. Paimkime pavyzdį iš geros valdžios alegorijos, kurią Ambrogio Lorenzetti pavaizdavo Sienos Palazzo Comunale salėse: rasime tą principų paprastumą, kuris įkvėpė ir kuriuo vadovavosi penkioliktojo amžiaus Italijos savivaldybių [Comuni] viešosios valdžios institucijos.

A Manocchia: Italijoje nepolitinė kultūra per pastaruosius 50 metų sukūrė korumpuotą valdančiąją klasę, o dabar, galbūt būtent dėl to, turime totalitarinį režimą. Mūsų mylima ir nuostabi šalis patiria didžiausią neigiamą poveikį per visą savo istoriją. Atrodo, kad ji nebėra nei Europos, nei Vakarų dalis. Piliečiai, atskiri žmonės, nebėra niekam svarbūs. Pirmiausia politikai, paskui vyriausybės, o dabar ir ištisos tautos paklūsta globalistinės Naujosios pasaulio tvarkos darbotvarkės diktatui. Ar, be minėtos korupcijos, yra koks nors ryšys su tuo, kad Italija istoriškai buvo krikščionybės lopšys ir Katalikų bažnyčios centras?

Arkivyskupas Viganò: Bet juk tai akivaizdu! Globalistų siautėjimas ypač negailestingai ir žiauriai veikia katalikiškas tautas, prieš kurias šimtmečiais vis siautėjo, siekdamas ištrinti jų tikėjimą, tapatybę, kultūrą ir tradicijas. Būtent katalikiškos šalys - Italija, Ispanija, Portugalija, Airija - labiausiai nukentėjo nuo masonų elito puolimo, kuris, kita vertus, pirmenybę teikia protestantiškoms tautoms, kuriose masonerija neabejotinai valdė šimtmečius. Su Prancūzijos revoliucija buvo sunaikinta Kapetingų monarchija, su Pirmuoju pasauliniu karu - Austrijos-Vengrijos imperija, taip pat katalikiška, ir stačiatikiška Rusijos imperija. Per Antrąjį pasaulinį karą buvo sunaikinta Savojos monarchija, kuri iš pradžių buvo vadinamojo Risorgimento bendrininkė, o paskui jo auka. Režimų kaita nėra nauja naujovė, priešingai!

Yra šalių, kurios netoleruoja katalikiškų tautų klestėjimo ir konkurencingumo, nepriklausomybės ir taikos, nes tai būtų įrodymas, kad galima būti gerais krikščionimis, turėti gerus ir teisingus įstatymus, teisingus mokesčius, šeimą remiančią politiką, klestėjimą ir taiką. Negali būti jokio palyginimo termino. Štai kodėl jie nori ne tik gyventojų vargo, bet ir korupcijos, ydų šlykštumo, ciniško pelno savanaudiškumo, pavergimo žemiausioms aistroms. Sveika siela ir kūnu, laisva, nepriklausoma ir savo tapatybe besididžiuojanti tauta kelia baimę, nes ji nelengvai išsižada to, kas ji yra, ir neleidžia savęs nurungti nereaguodama. Tauta, kuri gerbia Kristų kaip savo Karalių, žino, kad jos valdovai laiko save Jo vietininkais, o ne despotais, paklūstančiais tiems, kurie juos praturtina ar įgalina.

Nepamirškime, kad Prancūzijos revoliucija atėmė iš Jėzaus Kristaus karališkąją karūną, pastatydama tariamas "žmogaus ir piliečio teises" prieš suverenias Dievo teises. Teisės, kurios, išlaisvintos iš pagarbos prigimtiniam moralės įstatymui, dabar apima abortus, eutanaziją (net vargšų, kaip šiandien yra Kanadoje), "santuokas" su tos pačios lyties asmenimis, "santuokas" su gyvūnais ir net "santuokas" su negyvaisiais daiktais (supratote teisingai: 5 Žvaigždžių [Italijos politinė partija] yra pateikusi siūlymus dėl šiuos dalykus patvirtinančių įstatymų), lyčių teoriją, LGBTQ ideologiją ir visa, kas blogiausia, ką gali pareikšti visuomenė be principų ir be tikėjimo. Valstybės sekuliarizmas nėra civilizacijos užkariavimas, o veikiau sąmoningas socialinio kūno barbarizavimo pasirinkimas, kuriam primetamas tariamas valdžios neutralumas religijos atžvilgiu, kuris iš tiesų yra religinis karingo ir antikatalikiško ateizmo pasirinkimas. O ten, kur manipuliacijomis masėmis nepavyksta priversti jų imtis tam tikrų "reformų", imamasi šantažuoti ES lėšomis, skiriamomis tik tiems, kurie paklūsta ES diktatui. Iš esmės jie iš pradžių griauna ekonomiką, atima valstybių monetarinį suverenitetą ir sprendimų priėmimo savarankiškumą fiskaliniais ir ekonominiais klausimais, o paskui pagalbą susieja su pritarimu korumpuotam ir savanaudiškam visuomenės modeliui, kuriame nenorėtų gyventi nė vienas sąžiningas žmogus.

"Europa prašo mūsų tai padaryti!" - tai yra niekieno nerinktų technokratų lobizmas, kuris vadovaujasi visiškai su prigimtiniu įstatymu ir katalikų tikėjimu nesuderinamais principais.

Tačiau jei gilioji valstybė (Deep State) siekia ištrinti katalikų religiją iš viešojo tautų ir privataus piliečių gyvenimo, turėtume pripažinti, kad gilioji Bažnyčia taip pat prisidėjo prie šios sekuliarizacijos nuo Vatikano II Susirinkimo laikų, palaikydama sekuliarizmą, nors palaimintasis Pijus IX jį pasmerkė, ir nustumdama Kristaus socialinės karalystės doktriną į simbolinę ir eschatologinę plotmę. Po šešiasdešimties metų dialogo su pasaulio mentalitetu Jėzus Kristus nebėra net Katalikų Bažnyčios Karalius, o Bergoglio taip pat atsisako savo vikaro titulo ir mieliau leidžia laiką žaisdamas su Pachamama Šventojo Petro bazilikoje.

A Manocchia: Meistriškai sukurta psichopandemija sukėlė psichozę, paniką, terorą, fizines ir psichines kančias, kurios paliko neišdildomą pėdsaką, sunkius socialinius neramumus, ko žmonijos istorijoje dar niekada nebuvo. Jie pavertė žmogų zombiu. Kokią žinią galima perduoti tokio primesto gyventojų konformizavimo ir formavimo akivaizdoje?

Arkivyskupas Viganò: Jūs teisingai pavartojote terminą "formatavimas", kuris tam tikra prasme primena būtent Didįjį perkrovimą, kurį pradėjo psichopandemija ir kuris šiandien tęsiasi dėl karo ir nepaprastosios padėties energetikos srityje. Turime savęs paklausti, kas galėjo paskatinti ištisas tautas apostazuoti savo tikėjimą, be gailesčio ištrinti savo tapatybę, pamiršti savo tradicijas, leidžiant save formuoti pagal anglosaksų lydymo katilo idėjos modelį. Šis klausimas ypač aktualus mūsų mylimai Italijai, kurią dešimtmečiais bjaurojo ideologinis pavaldumas, viena vertus, prancūzų kairiesiems ar sovietų komunizmui, kita vertus, "neokonų" amerikiečių liberalizmui. Šiandien matome, kad kinų komunizmas ir globalistinis liberalizmas susijungė Davoso pasaulio ekonomikos forume, keldami grėsmę visam pasauliui ir ypač mūsų šaliai.

Žinoma, Antrasis pasaulinis karas sudarė sąlygas kolonizuoti Italiją pagal konsoliduotą modelį, kurį, kaip matome, NATO taiko ir šiandien: sunaikinti, subombarduoti ir sulyginti su žeme tikras ar tariamas diktatūras, kad jas pakeistų marionetiniai režimai, tarnaujantys užsienio interesams. Iš naujo atrasti pasididžiavimą savo tapatybe ir suverenitetu yra esminis žingsnis siekiant atpirkti Italiją ir atstatyti viską, kas buvo sugriauta. Štai kodėl manau, kad daugiapoliškumo modelis yra įdomi perspektyva kovojant su globalistiniu Leviatanu, kuris šiandien kelia mums grėsmę visose kasdienio gyvenimo srityse.

Giluminės valstybės nugalėjimas sveikomis Jungtinėse Amerikos Valstijose esančiomis jėgomis bus prielaida taikiam tautų sambūviui, kai neliks vienos tautos, laikančios save pranašesne ir įteisinusios teisę pavergti kitas. Štai kodėl Donaldas Trumpas rinkimų apgaulės būdu buvo nušalintas nuo Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento posto, o vietoj jo - dar vienas režimo pasikeitimas - išrinktas toks korumpuotas veikėjas, kad nesugebėtų valdyti be manevrų.

A Manocchia:: Ar galima sakyti, kad Vakarai išgyvena krizę, nes atmeta Dievą ir prigimtinį įstatymą, o pirmiausia dėl to, kad neįvertina gyvybės vertės ir moraliniu, ekonominiu ir socialiniu požiūriu padarė didžiulę klaidą, lėmusią dabartinį etinį dreifą ir moralinį nuosmukį?

Arkivyskupas Viganò: Nemanau, kad galime kalbėti apie "klaidą"; tai veikiau apgaulė, išdavystė, kurią įvykdė tie, kurie, užimdami valdžios postus, kaltai nusprendė paversti Italiją iš dalies Vokietijos (ekonomikos srityje), iš dalies Prancūzijos (kultūros srityje), iš dalies Jungtinių Amerikos Valstijų (tarptautinės politikos srityje) ir iš dalies visos Europos Sąjungos (fiskalinės politikos ir vadinamųjų reformų srityje) kolonija. Visada esame kažkam pavaldūs, nors mūsų šalis ne kartą istorijoje įrodė, kad ji gali puikiai konkuruoti su didžiosiomis užsienio valstybėmis, ir tai vyko daug sunkesniais ir neramiais laikais.

Pagrindinė problema yra ta, kad nuo Savojos monarchijos laikų mūsų vyriausybes visiškai valdė masonerija, kuri priimdavo sprendimus dėl reformų, skelbdavo karus, brėždavo sienas ir sudarydavo sutartis visada ir tik pagal ložių nurodymus. Liūdnai pagarsėję masoniški parlamentarai, masoniški ministrai, masoniški universitetų profesoriai, pirminiai masonai, aukšti masonų pareigūnai, masonų leidėjai ir masonų vyskupai pakluso ištikimybės Didžiajai ložei priesaikai ir išdavė italų tautos interesus. Šiandien masonerija naudojasi savo "pasaulietine ranka" - Davoso forumu, kuris nustato Jungtinių Tautų, Pasaulio sveikatos organizacijos, Europos Sąjungos, įvairių "filantropinių" fondų, politinių partijų ir Bergoglio bažnyčios darbotvarkę.

Tačiau tai, kad šis valstybinis perversmas toks platus ir išsišakojęs, nereiškia, kad jis mažiau realus; iš tiesų dabartinė padėtis yra labai rimta būtent dėl to, kad ji apima šimtus valstybių, kurias iš tikrųjų valdo viena elitinė nusikaltėlių sąmokslininkų grupė. Kita vertus, nereikia kalbėti apie "sąmokslo teorijas": pakanka pasiklausyti, ką gegužės 23 d. kalbėdamas Davoso forume sakė pagrindinis Didžiojo perkrovimo architektas Klausas Švabas (Klaus Schwab): "Ateitis nekuriama savaime: ateitį kursime mes [Pasaulio ekonomikos forumas]. Turime priemonių primesti pasaulį, kokio norime. Ir tai galime padaryti veikdami kaip "suinteresuotoji šalis" bendruomenėse ir bendradarbiaudami vieni su kitais" (čia ir čia).

Ukrainos krizė taip pat yra šio plano dalis: "Turėdami tinkamą naratyvą, pasinaudosime karu, kad jūs taptumėte žali". Švabo patarėjas Juvalis Nojus Hararis (Yuval Noah Harari), apibendrinantis visus "prabudusio intelektualo", kaip izraeliečio, homoseksualo, vegano, gyvūnų teisių gynėjo, nusiteikusio prieš Putiną ir Rusiją, taip pat aršiai pasisakančio prieš Trumpą, "talentus", nuėjo taip toli, kad begėdiškai pareiškė "Google ir Microsoft nuspręs, kokią knygą turime skaityti, su kuo tuoktis, kur dirbti ir už ką balsuoti..." (čia). Harari yra įvairių esė autorius, įskaitant Sapiens. Da animali a dèi. Breve storia dell'umanità. [Sapiens. Nuo gyvūnų iki dievų. Trumpa žmonijos istorija] (2011) ir Homo Deus. Breve storia del futuro. [Homo Deus. Trumpa ateities istorija] (2015). Tai beprasmiškas transžmogaus, manančio, kad gali nugalėti mirtį ir tapti dievu, blaškymasis.

Prieš italų tautą vykdyta apgaulė buvo ta, kad nuo XIX a. ji buvo priversta patikėti, jog jos valia buvo išsilaisvinti iš įvairių iki susivienijimo buvusių Italijos valstybių, globojamų masonerijai paklusnių Piemontezijos valdovų, tironijos jungo; kad jos valia buvo sukilti prieš teisėtų valdovų valdžią vardan "laisvės", nesuprantant, kad jai teks paklusti daug blogesniems korumpuotiems asmenims; kad jų valia buvo atsikratyti Savojos monarchijos iškart po karo, kad vietoj jos būtų įkurta Italijos Respublika; kad jų valia buvo įstoti į Europos Sąjungą su Eldorado miražu [kad ji atneš gerovę ir klestėjimą], o paskui sužinoti, kokia apgaulė visa tai buvo. Ir kas slypėjo už šių laisvės, demokratijos, pažangos reikalavimų? Visada ir tik masonerija su visur infiltruotais savo tarnais.

Galbūt atėjo laikas italams patiems pradėti spręsti savo ateitį, nediktuojant jai tikrų išdavikų, o išdavikus teisti už tai, kas jie yra - nusikalstamus sąmokslininkus, ir visiems laikams pašalinti juos iš politikos ir bet kokios galimybės kištis į šalies gyvenimą. Tegul teisėjai ir policija nepamiršta, kad labai greitai tie, kurie rėmė šį diktatorišką režimą, bus laikomi kolaborantais ir kaip tokie pasmerkti. Jų orumo ir garbės sukrėtimas dabar dar būtų patikimas.

A Manocchia: Kodėl Vakarai, tokie turtingi savo istorija ir kultūra, nesusimąsto apie tokio požiūrio, prieštaraujančio prigimtinei teisei ir ją neigiančio, padarinius? Kaip įmanoma, kad racionalus žmogus jį neigtų?

Arkivyskupas Viganò: Taip, žmogus yra racionalus. Tačiau jis taip pat yra pavaldus aistroms, įkarščiui, pasaulio gundymams. Tik antgamtinės malonės gyvenime žmogui Dievas padeda išsaugoti save draugystėje su Dievu ir gebėti veikti gėrio labui. Tačiau ko mus išmokė plačiai išgarsėjęs romantizmo sąjūdis, jei ne to, kad protas turi nusileisti jausmams ir kad valia negali valdyti aistrų, kad "širdžiai negalima įsakinėti", nors iš tikrųjų yra priešingai? Čia taip pat matome, kaip manipuliuojant palyginti banaliomis masėmis - pradedant Giuseppe Verdi, visomis operomis ir romanais - buvo ištrintas žmonių ir buržuazijos moralinės pareigos suvokimas, pakeičiant jį vergavimu iracionalumui ir akimirkos aistrai, su visa iš to išplaukiančia žala.

Prigimtinio įstatymo neigimo ištakos - reliatyvizmas, laikantis visas idėjas priimtinomis ir teisėtomis, neigiantis transcendentinio principo, Kūrėjo įrašyto žmoguje, egzistavimą. Tuomet istorija, kultūra ir menas tampa reiškiniais, kuriuos reikia analizuoti sociologiniu ar psichologiniu raktu ir kurie nebėra tai, kas sudaro civilizaciją. Tačiau būkite atsargūs: tie, kurie neigia Dievą kaip Kūrėją ir Atpirkėją, tai daro ne tam, kad leistų tiems, kurie nėra krikščionys, praktikuoti savo religiją, bet tam, kad neleistų tiems, kurie yra krikščionys, formuoti visuomenės pagal socialinės doktrinos ir bendrojo gėrio principus. Už viso to slypi žmonės, kurie nekenčia mūsų Viešpaties.

Taigi, daktare Manocchia, jūsų klausimas turėtų būti toks: "Kodėl šėtono tarnai turėtų nustoti nekęsti visko, kas bent iš tolo primena Kristų, nes jie tai darė visada? Manyti, kad galime vesti dialogą su priešu, kuris nori mus sunaikinti, yra arba neatsakinga, arba nusikalstama: yra priešų, kuriuos reikia nugalėti be jokių skrupulų, nes jie atsidavę blogiui.

Vakarų kaltė yra ta, kad jie patikėjo revoliucijos, - kuri taip pat buvo Didysis persitvarkymas, - melu ir leidosi įtraukiami į maišto ir atkritimo, smurto ir mirties sūkurį. Bet ar ne tai galiausiai nutiko Adomui ir Ievai, kai jie leidosi gundomi Gyvatės? Jau tada Šėtono pažadas buvo akivaizdžiai melagingas ir klastingas, tačiau Adomas ir Ieva pasidavė gundytojo žodžiams: - Būsite kaip dievai! - ir sužinojo, kad buvo apgauti.

Ką mes, vakariečiai, manėme galį pasiekti nukirsdami galvas karaliams, didikams ir prelatams? Ką manėme galintys pagerinti tokie personažai kaip Fušė, Dantonas, Robespjeras ir visa ta korumpuotų žudikų mišrainė, turėjusi pakeisti giljotinuotuosius? Ar kas nors iš mūsų iš tiesų manė, kad leidimas išsiskirti yra pažanga? Arba kad motinai suteikta teisė nužudyti įsčiose nešiojamą vaiką buvo laisvės užkariavimas? Arba kad senelių nuodijimas miegant, ligonių ar vargšų nuodijimas yra civilizacijos požymis? Ar kas nors yra nuoširdžiai įsitikinęs, kad šlykščiausių ydų demonstravimas yra pagrindinė teisė arba kad žmogus gali keisti lytį, groteskiškai pakeisdamas tai, ką jau nusprendė gamta? Tie, kurie sutinka su šiomis baisybėmis, tai daro tik todėl, kad jos primetamos kaip "civilizacijos" ir "pažangos" pavyzdys, o tie, kurie su jomis sutinka, nori sekti paskui mases ir niekuo neišsiskirti.

Problema ta, kad šiuolaikinis žmogus yra revoliucijos sūnus, nesąmoningai indoktrinuojamas "politinio korektiškumo", reliatyvizmo, idėjos, kad nėra objektyvios tiesos ir kad visos idėjos yra vienodai priimtinos. Ši mąstymo liga yra pirmoji priešininkų sėkmės priežastis, nes daugelis žmonių susivienija su jų principų priėmimu, nesuprasdami, kad būtent šios idėjos leido [taip destruktyviai] pertvarkyti mūsų visuomenę.

Pavergimas Europos Sąjungai ir jos pragaro ideologijai buvo tik vienas iš paskutiniųjų žingsnių, kuriais Italija patyrė perversmą. Todėl, kai girdžiu šlovinant Revoliuciją, žmogaus teisių deklaraciją, Apšvietą, Risorgimento ir Tūkstančio ekspediciją [legendinis patriotinis momentas Italijos susivienijimo istorijoje 1860 m.], šiurpstu: globalizmas yra visų šiuolaikinių klaidų metastazė, kurią tik Bažnyčia - nuo pat pradžių - mokėjo įžvalgiai pasmerkti. Ir iš tiesų, jei globalizmas patyrė pagreitį, tai už tai turime būti dėkingi būtent tam, kad po Vatikano II Susirinkimo hierarchija iš prisiekusio masonų sąmokslo priešo virto uoliu jo sąjungininku.

A Manocchia: Vakarai išgyvena nuolatinį ir nesustabdomą demografinį nuosmukį su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Dabartinė "Vulgata" tvirtina, kad tai žmonijai kelia nerimą, nes dėl to padidės skurdas. Ar demografinis nuosmukis gali būti pagrindinė ekonomikos nuosmukio priežastis? Atrodo, kad šis reiškinys Vakarų šalių vyriausybėms nerūpi. Kodėl, jūsų nuomone, taip yra?

Arkivyskupas Viganò: Iš aiškaus globalistų prisipažinimo žinome, kad pagrindinis jų tikslas - drastiškai sumažinti pasaulio gyventojų skaičių. Italijos ekologinių permainų ministras Roberto Cingolani, kuris atsitiktinai yra kilęs iš Leonardo [aviacijos, gynybos ir saugumo] kompanijos, teigia, kad planeta "sukurta" ne daugiau kaip trims milijardams žmonių. Jis turėtų mums maloniai paaiškinti, kaip jis siūlo panaikinti šį skirtumą, ir svarbiausia, kas jį - kartu su jo vyriausybe, Europos Sąjunga, JT, PSO ir visa globalistų mafija - kada nors įgaliojo motu proprio nuspręsti tęsti šią kryptį - abortus, eutanaziją, pandemijas, eksperimentinius serumus, karus, badą ir masinį homoseksualizmą. Kas juos paskyrė "Apokalipsės raiteliais"? Kas visuotiniu balsavimu patvirtino jų projektą, jei tik galima daryti prielaidą, kad tokiam projektui kada nors galėtų pritarti tautos piliečiai?

Todėl manęs nestebina, kad Vakarų šalių vadovai nėra susirūpinę dėl mažėjančio gimstamumo, kurio duomenis mūsų šalyje iš esmės kompensuoja daugybė ne ES piliečių, kurių gimstamumas yra daug didesnis nei italų. Gyventojų skaičiaus mažėjimas yra būtent šiam tikslui sukurtų prielaidų rezultatas, lygiai taip pat, kaip užrakinimai (lockdown) pasitarnavo siekiant sugriauti ekonomiką, kurią jau buvo sugriovusi tarptautinių korporacijų konkurencija ir nesąžiningi mokesčiai. Trumpai tariant: mus valdo pasaulinio nusikaltėlių sąmokslininkų lobizmo nariai, kurie tiesiai mums sako, kad jų planas - mus sunaikinti, o mes visą laiką sėdime ir stebimės, kodėl autobusuose turime dėvėti kaukes, o restoranuose – ne.

A Manocchia: Ar tie, kurie nepripažįsta nihilistinių ir neomaltūziškų teorijų, galbūt todėl, kad yra ištikimi krikščionybės principams, rizikuoja būti pašalinti iš valdžios postų?

Arkivyskupas Viganò: Bet tai akivaizdu: tie, kurie nepritaria psichopandeminiam naratyvui, lyčių teorijai, LGBTQ ideologijai, kolektyvistiniam liberalizmui WEF, Naujajai pasaulio tvarkai ir didžiajai visuotinei religijai, yra išstumiami, delegitimizuojami ir laikomi bepročiais arba nusikaltėliais. Bet koks nesutinkantis balsas yra nepatogus, kai valdžia grindžiama psichologiniu smurtu ir masinėmis manipuliacijomis. Taip nutinka gydytojui, kuris nesutinka su Speranza [Italijos sveikatos apsaugos ministro] protokolais, mokytojui, kuris nediskriminuoja neskiepytų asmenų, žurnalistui, kuris praneša tiesą apie Ukrainos neonacius, parapijos kunigui, kuris nenori skiepytis, ir kardinolui, kuris pasmerkia Vatikano pavergimą Kinijos diktatūrai.

A Manocchia: Kalbėti apie gyvybę ir prigimtinį įstatymą taip pat reiškia kalbėti apie visuomenės stuburą - šeimą. Be mažėjančio gimstamumo, kokie ekonominės krizės padariniai šeimai?

Arkivyskupas Viganò: Šeima neabejotinai yra globalistų puolimo centre. Šeima - tai tradicija, tapatybė, tikėjimas, savitarpio pagalba ir parama, principų ir vertybių perdavimas. Šeima reiškia tėvą ir motiną, kurių kiekvienas turi savo specifinį vaidmenį, nepakeičiamą ir nepakeičiamą tiek sutuoktinių tarpusavio santykiuose, tiek vaikų auklėjime, tiek bendruomenės atžvilgiu. Šeima - tai išgyventa religija, religija, perduodama mažais gestais, gerais įpročiais, sąžinės ir moralinio jausmo formavimu.

Galima gerai suprasti, kad smūgis šeimai neišvengiamai veda prie socialinio kūno, kuris iš prigimties nepajėgus pakeisti šeimos vaidmens, iširimo. Taigi, turime šiuos dalykus: skyrybos, abortai, tos pačios lyties asmenų "santuokos", vaikų įsivaikinimas vienišų žmonių ar nereguliarių porų, tėvų valdžios atėmimas dėl ideologinių priežasčių, senelių ir giminaičių išstūmimas iš šeimyninio gyvenimo, darbo sąlygos motinoms, neleidžiančios joms atlikti šeimos užduočių, ištekėjusių ar vaikų turinčių moterų baudimas, kai jos ieško darbo, vaikų indoktrinavimas nuo pradinės mokyklos. Šioje srityje taip pat reikia drąsių ir ryžtingų veiksmų, siekiant apginti prigimtinę šeimą ir tėvų teises auklėti savo vaikus, kurie nėra valstybės nuosavybė.

https://www.lifesitenews.com/opinion/abp-vigano-freemasonry-is-using-the-who-and-the-bergoglian-church-to-advance-its-global-coup/

JAV ekonomikos krizė jau prasidėjo. Prof.V.Katasonovas

Amerikiečiai vis labiau nerimauja dėl J. Bideno nesugebėjimo valdyti ekonomiką

Nuo metų pradžios kalbama apie galimą JAV ekonomikos nuosmukį. Prieš kelis mėnesius buvo manoma, kad nuosmukis prasidės tik kitais metais. Kolektyvinis Vakarų sankcijų karas sukėlė infliacinį kainų augimą visame pasaulyje. Baltieji rūmai paskelbė infliaciją pagrindine grėsme socialiniam stabilumui ir paragino Federalinę rezervų sistemą padidinti pagrindinę palūkanų normą. Birželio mėn. padidėjo 75 baziniais punktais (paskutinį kartą toks staigus padidėjimas užfiksuotas 1994 m.). Pagrindinė palūkanų norma jau yra 1,75 %, o FED vadovas Džeromas Pauelas (Jerome Powell) žada ją toliau didinti.

Prasidėjus vasarai, JAV centrinis bankas taip pat pradėjo išparduoti iš savo portfelio iždo vertybinius popierius ir hipotekos paskolas. Tai reiškia, kad pinigų pasiūla mažėja. Abiejų priemonių - manipuliavimo palūkanų normomis ir vertybinių popierių išpardavimo - derinys smarkiai padidino ekonomikos nuosmukio riziką. Tas pats Jerome Powell birželio 23 d. pirmą kartą pripažino, kad neatmeta recesijos šalyje galimybės.

TVF vadovė Kristalina Georgieva atsargiai vertino JAV ekonomikos krizės tikimybę. TVF neprognozuoja recesijos, tačiau mano, kad ekonomikos augimas pastebimai sulėtės. Iš pradžių buvo apskaičiuota, kad 2022 m. JAV ekonomika augs 2,9 %. Patikslintas įvertis pagal optimistinį scenarijų yra 1,7 %, o pagal pesimistinį - 0,8 %. K. Georgieva atsargiai vertina recesijos tikimybę: "Laukėme, kol JAV ekonomika sulėtės. Pripažįstame, kad galimybės išvengti JAV recesijos mažėja.

Neaiškus vertinimas grindžiamas tuo, kad J. Bideno administracijos ekonominė politika yra miglota ir prieštaringa. Sankcijų priemonės sudavė skaudų smūgį kolektyviniams Vakarams, įskaitant JAV, - beprecedentė infliacija. Dabar Amerikoje vyksta rimtas mūšis dėl Joe Bideno iniciatyvos uždrausti naftos ir naftos produktų eksportą iš šalies, kad JAV sumažėtų benzino kainos. Tačiau šis žingsnis dar labiau paskatins infliaciją kitose Vakarų šalyse.

Teigiama, kad J. Bideno administracija daugiausia dėmesio skiria tik infliacijos problemai. O nuosmukis jiems yra kažkas tolimo. Lapkričio 8 d. vyks kadencijos vidurio rinkimai į Kongresą ir valstijų įstatymų leidžiamąsias institucijas ir, pasak J. Bideno komandos, rinkėjų nuotaikas daugiausia lemia kainos parduotuvėse, degalinėse ir restoranuose. Apskritai demokratai recesijos grėsmę vertina kaip tolimą debesį horizonte, kuris gali tapti perkūnijos debesimi ne anksčiau kaip lapkričio 8 d., bet iki 2024 m. prezidento rinkimų.

Tuo tarpu dauguma ekspertų linkę manyti, kad krizė prasidės jau šiais metais. Tarp jų yra tokie autoritetai kaip Volstrito "Goldman Sachs" analitikai ir Niujorko universiteto profesorius Nourielis Roubini, kuris 2008 m. numatė pasaulinę finansų krizę.

Birželio 1 d. (prieš FRS paskutinį pagrindinių palūkanų normų didinimą) didžiausio JAV banko "JP Morgan Chase" vadovas Džeimis Dimonas (Jamie Dimon), kalbėdamas Niujorke vykusioje finansų konferencijoje, išreiškė didelį susirūpinimą dėl virš JAV ekonomikos tvyrančių debesų: "Šis uraganas ... artėja link mūsų. Tik dar nežinome, ar tai bus nedidelė audra, ar super audra.

Elonas Muskas tą patį sakė dar gegužės mėnesį: "Ar artimiausiu metu bus recesija? Labiau tikėtina, kad taip nei ne." Birželio pradžioje E. Muskas pranešė apie "labai blogą nuojautą" dėl Amerikos ekonomikos.

Daugiausia dėmesio sulaukė Donaldo Trumpo prognozės dėl JAV ekonomikos nuosmukio. Birželio 20 d. jis pareiškė: "Tai negali įvykti per dvejus metus... Mes jau išgyvename recesiją". Trumpo pareiškimas nėra epatažinis. Buvęs JAV prezidentas išreiškė tai, ką jaučia dauguma amerikiečių. Birželio 17 d. "Newsweek" paskelbė dar vienos nacionalinės apklausos rezultatus. Apklausa atlikta vertinant IBD/TIPP ekonominio optimizmo indeksą. Birželio mėn. šio indekso reikšmė tokia: 53 proc. amerikiečių mano, kad jų ekonomika jau patiria nuosmukį, dar 25 proc. respondentų sunkiai tai įvertino ir tik 20 proc. apklaustųjų teigė, kad recesijos šalyje nėra.

Palyginti su gegužės mėnesiu, pesimizmas padidėjo. "Newsweek" tai aiškino šiomis priežastimis: gegužės pabaigoje ir birželio pradžioje infliacija pasiekė 40 metų aukštumas; birželio viduryje Dow Jonso indeksas pirmą kartą per pusantrų metų nukrito žemiau 30 000. Birželio mėn. JAV akcijų rinka pirmą kartą nuo Džo Baideno prezidentavimo pradžios tapo neigiama. Taip vadinama, kai indeksai nukrenta bent 20 proc. ir pakankamai ilgai išsilaiko žemai. Toks kritimas yra ekonomikos nuosmukio ženklas.

Tai gerai koreliuoja su kitomis nuomonių apklausomis, kuriomis siekiama nustatyti amerikiečių požiūrį į vyriausybę ir politines partijas. Amerikiečiai vis labiau nerimauja dėl J. Bideno nesugebėjimo valdyti ekonomiką. Net demokratai nepasitiki J. Bidenu: apklausos duomenimis, tik 45 proc. apklaustųjų prezidentą įvertino gerai - tai gerokai mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, kai 80 proc. demokratų manė, kad prezidentas gerai tvarkosi su ekonomika. Apklausa taip pat parodė, kad daugiau nei aštuoni iš dešimties respublikonų ir beveik šeši iš dešimties nepriklausomų rinkėjų blogai įvertino J. Bideno ekonomiką.

Tai reiškia, kad lapkritį demokratai gali prarasti ir taip nedidelę persvarą JAV Kongrese.

Visa tarptautinė bendruomenė su nerimu stebi, kaip virš Amerikos tvyro ekonominio nuosmukio debesis. Nes jei JAV kils visiška krizė, ji, kaip jau ne kartą anksčiau, išplis po visą pasaulį.

https://www.fondsk.ru/news/2022/06/27/ekonomicheskij-krizis-v-ssha-uzhe-nachalsja-56539.html

Mane galima rasti: VK https://vk.com/id460381786,

Telegram  https://t.me/lebionka, 

Blogspot https://faktai1001.blogspot.com.

Ukrainiečių vaikams dviratukai, lietuviukams... baronkos skylė!

 

„Aš Ukraina“, „Čia mūsų karas“, „Ukraina gina Europos vertybes“ ir t.t. O kiek keistų šūkių, su logika ir sveiku protu gerokai prasilenkiančių, tenka pastaruoju metu išgirsti, kiek dar įvairaus plauko tapinų rinks ir vogs mūsų pinigus, prisidengdami šitais šūkiais!?

Man nereikia toli dangintis iš gyvenamos vietos – Petro Vileišio gatvės Vilniuje, kad pajusti apsukrių vaikinų verslo subtilybes.

Buvusio „Elektrografijos instituto" patalpose bazuojasi kontora vaikinų, padedančių utilizuoti perteklinius LRT milijonus, gaunamus iš mokesčių mokėtojų. Prie šios kontoros dažnai sustoja Edmundo Jakilaičio prabangūs visureigiai, neprastos jo kolegų Jodailos Morkūno, Lauryno Šeškaus mašinytės. Dar čia parkuojamos „Nacionalinės ekspedicijos“ mašinos, priekabos ir kitas rekvizitas su LRT logotipais, tarytum milžiniškas patalpas ir teritorijas apžiojusioje LRT neliktų vietos kurti laidas ir saugoti visuomeninį turtą?

Delfi nuotraukos

Pastaruoju metu prie garsios „Ostapų Benderių“ (Man jie labai primena Ilfo ir Petrovo “12 kėdžių“ personažus iš kontoros „Ragai ir kanopos“) kontoros atsirado krūvos vaikiškų dviračių (žiūr. nuotraukas). 

Pavartęs propagandinę spaudą suradau, kur čia „šuo pakastas“. Pasirodo, vienas iš „Ragai ir kanopos“ Benderių, ne pirmus metus besirūpinantis vaikais (pradžia buvo Lietuvos tūkstantmečio vaikai) rengia paramos pabėgėliams akciją: „Dovanok dviratį ukrainiečių vaikams.“

Delfi rašoma:

„Prisiminkit savo paauglystę. Mes ir viską turėdami savęs gailėjom. Įsivaizduokite šiuos Ukrainos vaikus esančius Lietuvoje. Jie atplėšti iš savo aplinkos, savo draugų, nepasiėmę ir neturintys nieko, kas mums atrodo paprasta ir normalu. Padovanokime jiems ratuotą vasarą – dviratį, paspirtuką, riedučius ar riedlentę ir apsaugos priemonių – šalmų“, – kviečia prodiuseris Laurynas Šeškus.

Skurstančių mūsų piliečių – per pusę milijono! Oficialiai! Nėra abejonės, kad daugelis vaikų iš šių šeimų „neturi nieko, kas mums (ponui Šeškui) atrodo paprasta ir normalu“. Gal ir šiems vaikams ponai iš “Ostapo Benderio” kontoros “Ragai ir kanopos“ irgi padovanos po dviratuką!?

Mane galima rasti: VK https://vk.com/id460381786, Telegram  https://t.me/lebionka, https://faktai1001.blogspot.com.

Paul Craig Roberts apie Lietuvos ir Rusijos konfliktą

 

JAV ekonomistas ir politikas Paul Craig Roberts savo portale rašo (https://www.paulcraigroberts.org/):

„Kremliaus imlumas provokacijoms atvedė juos į situaciją, kai nereikšminga šalis, be abejo, kariniu, bet visais atžvilgiais, užblokavo Rusijos aprūpinimą Rusijos dalimi - Kaliningradu. Jei Kremlius, visada tolerantiškas provokacijoms, su tuo sutiks, Rusijai galas. Jei Kremlius su tuo nesutiks, Lietuvai galas.

Kadangi Lietuva yra NATO narė - kvailas sprendimas - NATO turės pradėti karą arba atsitraukti. JAV užsienio politiką kontroliuojantys žydų neokonservatoriai neleis jiems atsitraukti. Vašingtonas daug moka už paklusnumą ir tikėsis, kad NATO paklus.

Kitaip tariant, Europos "lyderiams" tikriausiai netrukus teks priimti sprendimą: Ar mes sunaikinsime Europą, ar atsisakysime Amerikos mokėjimų?

Jie ims pinigus ir bėgs, bet kur?

Kaip buvęs šaltojo karo dalyvis, kaip buvęs prezidento tyrimo komiteto, vertinusio CŽV nuomonę apie sovietų ekonominį ir karinį pajėgumą, narys, galiu drąsiai pasakyti, kad bėgti nėra kur.

Jei nebus nutraukta žydų neokonservatorių hegemonija JAV, o kartu ir Vakarų užsienio politikoje, Vakarai ir Rusija eina į branduolinį karą.

Karas bus branduolinis, nes Vakarai yra per silpni konvenciniu požiūriu, kad galėtų pasipriešinti Rusijai. Vakarai to nesuvokia, nes Rusijos intervencijoje Donbase dalyvauja nedaug Rusijos karių, kurie lėtai juda naudodamiesi apsuptimi. Įprastai invazinės pajėgos remiasi gyvosios jėgos persvara 3:1, tačiau Donbaso konflikte ukrainiečiai tikriausiai turi didesnę persvarą nei rusai, o Rusijos kariuomenės masė laukia nuošalyje bet kokio NATO karių įsikišimo.

Nėra jokių abejonių, kad Rusija išvalys Donbasą nuo Ukrainos karinių pajėgų. Tas darbas jau beveik baigtas. Bet ne platesnio masto konfliktas.

ES ir NATO kuria koaliciją "karui prieš Rusiją" - Lavrovas

Rusijos užsienio reikalų ministras šiandien pareiškė: "Hitleris po savo vėliava karui prieš Sovietų Sąjungą subūrė didelę dalį, jei ne daugumą, Europos tautų" ir pridūrė, kad "dabar ES kartu su NATO formuoja kitą - šiuolaikinę - koaliciją, skirtą priešpriešai ir galiausiai karui su Rusijos Federacija".

Ordo Iuris: autonazija yra nusikaltimas, o ne pasirinkimas. Eilinis radikalių ideologų melas

 

Ponios ir ponai,

Neseniai laiške jums rašiau apie tai, kad Belgijoje gydytojai žudo vaikus pagal ten galiojančius įstatymus. Kalbama ne tik apie abortus, kurie toje šalyje yra legalūs, bet ir apie naujagimių ir kūdikių žudymą. Nuo 2016 m. rugsėjo mėn. iki 2017 m. gruodžio mėn. net 61 proc. visų jaunesnių nei vienerių metų amžiaus vaikų mirčių Belgijos Flandrijoje buvo susijusios su "sprendimu nutraukti savo gyvenimą". Šiuos šokiruojančius duomenis praėjusiais metais paskelbė mokslinis žurnalas "British Medical Journal". 10 proc. šios grupės vaikų buvo nužudyti suleidžiant mirtiną medžiagą, aiškiai siekiant atimti jiems gyvybę. Likusiais atvejais vaikai tiesiog nustojo gydytis arba jiems buvo duota medžiagų, galinčių sukelti mirtį. Gydytojai tokius sprendimus aiškina tuo, kad vaikai neturėtų vilties į "pakenčiamą ateitį".

Negalime leisti, kad ši mirtina beprotybė taptų Lenkijos realybe. Turime veikti greitai. Tiesa, šiandien eutanazija Lenkijoje vis dar neteisėta, tačiau jos šalininkai jau pradėjo gerai apgalvotą kampaniją, kuria siekiama ją įteisinti.

Poznanės Naujasis teatras (už valstybės lėšas!) stato spektaklį "Teisė rinktis", kurio aiškus tikslas - propaguoti eutanaziją. Spektaklio metu žiūrovai "teisia" pagrindinį veikėją, spręsdami, ar jis turėtų gyventi, ar mirti. Teatro fojė galite "pasigrožėti" šiuolaikinės savižudybės įrankiu. Naujojo teatro atstovė Marta Szyszko-Bohusz Poznanės radijui pasigyrė, kad teatro žiūrovai gali "savo akimis išvysti unikalų objektą, kol kas pristatytą tik trijose Europos vietose - kapsulę, vadinamą Sarco, kuri ateityje gali tapti moderniu karstu, pagalbine savižudybės priemone. Ji pridūrė, kad tai puiki proga pasisakyti diskusijoje dėl žmogaus "teisės" į eutanaziją. Kita teatro atstovė Agnieszka Maciaszek žiniasklaidai nurodė, kad kapsulės pastatymu siekiama pradėti diskusijas visoje šalyje apie teisę rinktis ir apie tai, ar tokie išradimai reikalingi. Spektakliui skirtoje teatro interneto svetainėje taip pat buvo paskelbtas šokiruojantis pareiškimas, kad "paliatyviosios pagalbos nutraukimo", kurios esmė - išsaugoti terminalinės būklės paciento orumą, klausimas netrukus taps diskusijų objektu mūsų šalyje.

Mūsų teisininkai ne kartą yra dalyvavę bylose, susijusiose su gyvenimo pabaigos atvejais. Lenkijos ligoninėse daugelis šeimų galėjo oriai atsisveikinti su savo artimaisiais, kurie dėl mūsų daugybės intervencijų nebuvo per anksti atjungti nuo medicininės įrangos. Taip pat dalyvavome garsioje Alfie Evanso byloje, kurią gynėme iki paskutinės akimirkos, ieškodami ligoninių, pasirengusių priimti berniuką, ir Slawomiro byloje, kurioje kovojome už galimybę jį pervežti į Lenkiją, kad galėtų tęsti gydymą. Deja, Didžiosios Britanijos teismai liko nesutaikomi ir nusprendė abu pacientus nužudyti nutraukdami gydymą.

Negalime laukti akimirkos, kai vėl reikės įsikišti. Jei imsimės veiksmų dabar, galėsime nustatyti atvirų diskusijų toną. Todėl jau gegužės pabaigoje išsiuntėme Didžiosios Lenkijos vaivadijos valdžiai peticiją, kurioje reikalaujame, kad pjesė "Pasirinkimo teisė" būtų pašalinta iš plakato, o iš pastato fojė būtų pašalinta baimę kelianti "mirties kapsulė". Didžiosios Lenkijos vaivadijos gubernatorius taip pat gaus teisininkų "Ordo Iuris" parengtą teisinę analizę, kurioje nurodoma, kad Poznanės teatro veiksmai prieštarauja įstatymams ir priimtoms etikos normoms, o vaivadijos valdžia privalo į tai reaguoti. Birželio pradžioje taip pat paskelbėme analizę, kurioje paneigėme (taip pat ir Poznanės teatro vadovybės) skleidžiamą mitą, kad Šveicarijoje įteisinta minėtoji "mirties kapsulė". Įrodome, kad nors eutanazijos propaguotojai bando įtikinti visuomenę, jog turėtume apsvarstyti galimybę lenkams naudotis šia žudikiška savižudybės priemone, nes "pažangioji Šveicarija tai jau padarė", iš tiesų šią informaciją paneigė ne tik Šveicarijos valdžios institucijos, bet ir pats mašinos kūrėjas.

Norint pradėti propaguoti eutanaziją, visų pirma reikia, kad mūsų atsakas būtų svarus, gerai parengtas, kupinas faktų ir tvirtų duomenų. Rengiame lyginamąją įvairių Europos šalių eutanazijos įstatymų analizę, parodančią pražūtingas eutanazijos įteisinimo pasekmes ir supažindinančią visuomenę su šia siaubinga idėja, kuri žmogaus savižudybės dramą vadina "oria mirtimi". Dėl to būsime geriau pasirengę pradėti plačias diskusijas dėl eutanazijos, kurios prasidės ir Lenkijoje. Tyrimo rezultatai rodo, kad nors Europa vis dar nėra vieninga eutanazijos klausimu, šios mirtinos ideologijos agresija vis labiau stiprėja.

Todėl labai prašau jūsų paremti Ordo Iuris institutą, nes tai padės mums padengti ligšiolinio atsakymo išlaidas, užbaigti skerspjūvio analizės darbus ir pasirengti tolesniam eutanazijos šalininkų lobistų, kurie pelnosi iš kitų žmonių dramų ir mirties, atstūmimui.

Daugiau radikalių ideologų melo

Kai kraštutiniai kairieji paskelbia, kad "atveria diskusijas", paprastai jas uždaro. Tai puikiai matėme lyčių ideologijos atveju, kuri socialiniuose moksluose iš pradžių buvo pristatoma tik kaip perspektyva. Daugelį metų skverbtas į kultūrą ir žurnalistiką, jis daug kur tapo privaloma doktrina, kuri, pavyzdžiui, grasindama drausminėmis nuobaudomis, užkerta kelią bet kokiam kitokiam mąstymui. Tokios bausmės laukia kiekvieno, kuris Poznanės Adomo Mickevičiaus universitete iškreiptą lytinę tapatybę turintį vyrą pavadins... vyru. Ir tai tik pradžia. "Pažangiose" Vakarų šalyse už lyčių ideologijos kritiką jau galima atsidurti kalėjime.

Todėl tai, kad eutanazija mūsų šalyje vis dar yra neteisėta, neturi mūsų atgrasyti nuo budrumo. Atrodo, kad esame toli nuo Didžiosios Britanijos, kur tėvai pralaimi teismus gydytojams, kovojantiems už jų vaikų gyvybes, arba nuo Belgijos ar Olandijos, kur žudomi net kūdikiai. Tačiau ar galime tikėti, kad Lenkijoje niekada nebus nueita taip toli?

Manau, kad tai įmanoma, bet tik jei imsimės veiksmų dabar. Šių bjaurių ideologijų srautas labai pagreitėjo ir tampa vis agresyvesnis. Dar visai neseniai lenkai manė, kad genderizmo absurdas yra išprotėjusių Vakarų problema. Neilgai trukus jie pateko į mūsų mokyklas, universitetus, biurus ir gatves.

Panašiai bus ir su šiomis "diskusijomis" dėl eutanazijos. Dėl to neturiu jokių iliuzijų. Poznanės spektaklis žymi visuomenės supažindinimo su ideologija, kuri tik po kurio laiko atskleis savo tikrąjį veidą ir Lenkijoje sukels tokias pat tragedijas, kokios šiuo metu vyksta Belgijoje, Nyderlanduose, Didžiojoje Britanijoje ir kitose Europos šalyse, - vaikų ir suaugusiųjų teisėto žudymo tragedijas.

Turime veikti labai greitai ir nuosekliai. Todėl į Poznanės aktą, kuriuo skatinama eutanazija, reagavome iš karto. Parengėme peticiją Didžiosios Lenkijos vaivadijos savivaldybei, kurioje protestuojame prieš anticivilizacinio ir skandalingo turinio spektaklio finansavimą valstybės lėšomis. Taip pat reikalaujame, kad ši pjesė būtų pašalinta iš afišos ir kad iš teatro fojė būtų pašalinta baimę kelianti "mirties kapsulė".

Neleisime skatinti teisės pažeidimų

Gubernatoriaus įsikišimas šioje situacijoje yra ne jo geros valios reikalas, o įstatyme numatyta pareiga. Tai įrodome teisinėje analizėje, kurią siunčiame kartu su peticija. Aiškiai parodome, kad vaivada turi liepti pašalinti pjesę iš afišos, o iš teatro fojė - mirtiną mašiną.

Mūsų ekspertai pabrėžia, kad įstatymas įpareigoja provincijos gubernatorių tikrinti ir vertinti teatro veiklą, ar ji atitinka valstybės kultūros politikos principus ir tikslus, meninį lygį, finansinių išteklių panaudojimą ir įstatymų laikymąsi.

Tuo tarpu Naujojo teatro veiksmai gali būti traktuojami kaip viešas eutanazijos, kuri pagal Lenkijos įstatymus yra nusikaltimas, gyrimas. Baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad "tas, kas nužudė žmogų jo prašymu ir dėl užuojautos jam, baudžiamas laisvės atėmimu nuo 3 mėnesių iki 5 metų".

Kartu mūsų analitikai primena Baudžiamojo kodekso 255 straipsnio 3 dalį, kurioje rašoma, kad "tas, kas viešai propagavo nusikaltimo padarymą, baudžiamas bauda iki 180 parų, laisvės apribojimo bausme arba laisvės atėmimu iki vienerių metų".

Vaikai taps aukomis

Analizėje nurodome tokių veiksmų poveikį jauniausiems. Mažiausias rekomenduojamas amžius, nuo kurio galima žiūrėti eutanaziją propaguojantį spektaklį, yra... 14 metų. Lengva įsivaizduoti, kokį emocinį sutrikimą gali sukelti tokio jauno žmogaus susidūrimas su pagalbinės savižudybės propagavimu. Dar blogiau, kad "Teatr Nowy" fojė esančią mirtininko mašiną stebi kur kas jaunesni vaikai, kurie ateina į jiems organizuojamus užsiėmimus. Žudymo mašina yra labai intriguojančios formos, primenančios kosminį laivą, todėl ji tikrai nestokoja jaunųjų žiūrovų dėmesio. Kaip paprastai, ideologai smogia į jautriausią mūsų visuomenės vietą, t. y. į besiformuojančią vaikų ir jaunimo sąmonę. Jie nori juos nuo pat mažens įpratinti prie minties, kad eutanazija yra "teisė rinktis", o ne nusikaltimas ir kėsinimasis į neatimamą žmogaus orumą. Stebint šiuolaikinių paauglių požiūrį į abortus ar radikalius absurdiškos lyčių ideologijos reikalavimus, neįmanoma nepastebėti šios strategijos veiksmingumo.

Tuo tarpu Lenkijos Konstitucija kiekvienam iš tėvų suteikia teisę reikalauti, kad valdžios institucijos apsaugotų vaiką nuo smurto, žiaurumo, išnaudojimo ir demoralizavimo. Todėl kalbame lenkų tėvų vardu ir reikalaujame, kad ši teisė būtų įgyvendinta. Savo laiške gubernatoriui pabrėžiame, kad teatras "Teatr Nowy" supažindina vaikus su turiniu ir vaizdais, kurie neatitinka jų amžiaus, emocinio ir dvasinio vystymosi. Atlikdami analizę remiamės Vaiko teisių deklaracijos preambule, kurioje nurodoma, kad vaikams dėl jų fizinio ir protinio nebrandumo reikia ypatingos priežiūros ir dėmesio, įskaitant tinkamą teisinę apsaugą.

Atskleidžiame dramatiškas eutanazijos beprotybės pasekmes

Taip pat rengiame išsamią lyginamąją įvairių Europos šalių eutanazijos įstatymų analizę, kurioje parodysime, kokias pražūtingas pasekmes sukelia teisinis pritarimas savižudybei su pagalba. Blogiausiais atvejais tai tampa paprasčiausiu žmonių žudymu, net nekreipiant dėmesio į jų "pasirinkimą".

Didžiosios Britanijos teisėje eutanazija apibrėžiama kaip "žmogžudystė". Didžiausia bausmė už šį nusikaltimą - laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Tačiau praktikoje ligoninės lengvai apeina draudimus ir kreipiasi į teismus, kad gautų leidimą atjungti sunkios būklės pacientus nuo gyvybę palaikančių aparatų. Šios praktikos auka tapo 2021 m. komos ištiktas lenkas Slawomiras, kuris, nepaisant kai kurių jo šeimos narių pasipriešinimo, buvo atjungtas nuo gyvybę palaikančių aparatų ir mirė Plymuto ligoninėje. Dėl atjungimo S. Sławomirui nebebuvo duodami skysčiai ir maistas, jis tiesiog mirė iš bado. Civilizuotose šalyse tai nepriimtina - skausmo malšinimas, maitinimas ir drėkinimas yra esminiai paliatyviosios pagalbos elementai. Atsisakyti jos - tai kėsintis į žmogaus orumą.

Nedelsdami įsteigėme JT Neįgaliųjų teisių komitetą. Taip pat bendradarbiavome su Lenkijos užsienio reikalų ministerija, Teisingumo ministerija ir prokuratūra. Mūsų pastangomis Slawomirui buvo suteiktas Lenkijos diplomatinis statusas, o Varšuvos apygardos teismas leido jį mediciniškai pervežti į gimtąją šalį. Vėliau gydytojai pasiūlė pagalbą diagnozuojant ir gydant. Po savaitės šia byla susidomėjo žiniasklaida, o tūkstančiai lenkų pasirašė specialią peticiją Jungtinės Karalystės ministrui pirmininkui.

Taip pat pateikėme prašymą prokuratūrai, kad ši, pasinaudodama užsienio teisine pagalba, išaiškintų pažeidimus, susijusius su trukdymu išoriniams gydytojams ir Lenkijos konsului patekti pas pacientą. Nepaisant to, kad buvo sutelktos visos teisininkų pajėgos, į pagalbą pasitelkti šeimos nariai ir daugybė kitų žmonių, Slawomiro gyvybės išgelbėti nepavyko - po kelių dienų jis mirė.

Siekdami užkirsti kelią panašioms tragedijoms ateityje, mūsų ekspertai parengė Lenkijos vyriausybei skirtą memorandumą, kuriame nurodė, ką Lenkijos valdžios institucijos gali padaryti, kad apsaugotų lenkų, kuriems gresia eutanazija užsienyje, gyvybes ir išvengtų tokių situacijų ateityje.

Giname gyvybę Lenkijos ligoninėse

"Ordo Iuris" instituto ekspertai taip pat reguliariai įsikišdavo Lenkijos ligoninėse, ypač tais atvejais, kai gydytojai priimdavo sprendimus nutraukti gydymą dėl vadinamosios "smegenų mirties". Dažnai tokioje situacijoje paciento šeima neturi pakankamai informacijos, o pats sprendimas priimamas be reikiamų paaiškinimų. Mūsų teisininkai padeda paciento artimiesiems gauti išsamią ir suprantamą informaciją apie paciento sveikatos būklę ir sudaryti sąlygas išoriniams specialistams patikrinti diagnozę arba tiesiog pratęsti laiką, kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl paciento gyvybės išsaugojimo.

Mūsų patirtis rodo, kad lenkų gydytojai, kitaip nei JK, sutinka įsileisti išorės specialistus ir leisti šeimai gauti nepriklausomą diagnozę. Taip šeima gali būti rami, kad padarė viską, ką galėjo, kad padėtų savo mylimam žmogui, ir tuo pat metu turi daugiau laiko susitaikyti su mirties drama. Tačiau baiminuosi, kad eutanazijos šalininkai taip pat turi būdų, kaip pasiekti gydytojus ir pakeisti jų požiūrį. Todėl būtina iš anksto paviešinti šią problemą ir parodyti tikrąjį šios tragiškos ideologijos veidą. Taip pat prisimename garsiai nuskambėjusius atvejus, kai Jungtinėje Karalystėje buvo nužudyti vaikai, nepaisant jų tėvų prieštaravimo ir realių galimybių tęsti gydymą, kurį siūlė medicinos centrai užsienyje. Turiu omenyje Alfie Evans ir Charlie Gard atvejus, į kurių gynybą įsikišo net pats popiežius Pranciškus. Abiem atvejais britų gydytojai teismuose nugalėjo tėvus ir "laimėjo" berniukų mirtį.

"Mums padėjo lenkų advokatai, esu sužavėtas lenkų širdingumo. Lenkija yra nuostabi", - tokiais žodžiais Alfie tėtis Tomas Evansas padėkojo mūsų advokatams už nuolatinę paramą nuo 2017 m. gruodžio mėn. Remdamiesi Alfie tėvų mums suteiktais įgaliojimais, sudarėme Lenkijos ligoninių ir hospisų, pasirengusių priimti berniuką ir suteikti jam tolesnę priežiūrą, sąrašą. Prie paramos prisidėjo ir teisininkai iš Italijos. Romos, Milano ir Miuncheno ligoninės taip pat pareiškė norą priimti Alfie. Lenkų pediatrė daktarė Izabela Palgan apžiūrėjo Alfį ir padarė išvadą, kad jam reikia tolesnės diagnostikos ir medicininės priežiūros. Tačiau ši precedento neturinti mobilizacija neišgelbėjo berniuko, kuris buvo nužudytas pagal nežmoniškus Anglijos teismų ir Strasbūro teismo sprendimus.

Aštuonmečiai vaikai prašo mirti?

Jau minėjau Belgijoje nužudytus naujagimius ir kūdikius. Panaši situacija yra ir Nyderlanduose, kur vaikas nuo 12 metų amžiaus turi teisę prašyti gydytojų padėti atlikti teisėtą savižudybę, jei su tuo sutinka jo tėvai. Tačiau praktikoje Nyderlanduose galioja vadinamasis Groningeno protokolas - gairės, pagal kurias eutanaziją galima atlikti net naujagimiams. Jis neturi privalomo teisės akto statuso, tačiau praktikoje, jei laikomasi gairių, prokuroras nevykdo baudžiamojo persekiojimo už eutanaziją.

Nyderlandų atvejis taip pat rodo, kad dėl eutanazijos propagavimo gali būti ignoruojami įstatymai - net teismuose. Nyderlandų eutanazijos fondo ilgametės kampanijos dėka teismai išteisino savo pacientus nužudžiusius gydytojus arba nuteisė juos simbolinėmis bausmėmis, nors eutanazija šioje šalyje vis dar buvo neteisėta. Pavyzdžiui, gydytoją Gertrūdą Postmą, kuri 1971 m. nužudė savo motiną, aiškindama tai depresija ir asmeniniu prašymu sutrumpinti jos gyvenimą, teismas nuteisė... vienos savaitės laisvės atėmimo bausme, atidedant jos vykdymą vieneriems metams.

Olandijos pavyzdys kelia didelį nerimą ir Lenkijos kontekste, nes minėtame Baudžiamojo kodekso 150 straipsnyje, kuriame numatyta baudžiamoji atsakomybė už eutanaziją, jau yra nuostata, kad "išimtiniais atvejais teismas gali taikyti ypatingą bausmės sušvelninimą arba net jos netaikyti". Kad Lenkijoje būtų įvesta eutanazija, mirties civilizacijos propaguotojams iš esmės nereikia keisti įstatymų. Viskas, ką jie turi padaryti, tai priversti Lenkijos visuomenę remti eutanaziją, o tai neabejotinai turės įtakos ir teismų sprendimams.

Štai kodėl mūsų kova prieš eutanazijos skatinimą yra tokia svarbi. Turime pasiekti ne tik valdžios atstovus, kurie gali pakeisti Lenkijos įstatymus, bet ir visą Lenkijos visuomenę, kuri taip pat patiria ideologų spaudimą.

Stovėkime gyvenimo pusėje

Norėdami apsaugoti Lenkiją nuo mirties civilizacijos, turime veikti kartu. Tik su tokių žmonių kaip jūs pagalba mums pavyks apginti gyvybę - nuo pradėjimo iki natūralios mirties.

Peticijos Didžiosios Lenkijos regiono valdžios institucijoms, kurioje reikalaujame reaguoti į pjesę "Teisė rinktis" ir Poznanės Naujojo teatro fojė eksponuoti savižudžio mašiną, parengimas buvo ne tik pačios peticijos teksto parengimas, bet ir specialios interneto svetainės sukūrimas bei jos populiarinimas internete. Iš viso šiam tikslui turėjome skirti daugiau nei 3 000 PLN. Dar 5 000 PLN susiję su teisinės nuomonės, kuri netrukus bus išsiųsta gubernatoriui, parengimu ir išsiuntimu.

Išsamiai analizei, parodančiai tragiškas eutanazijos įteisinimo įvairiose Europos šalyse pasekmes, kuri padėtų lenkams suvokti mums gresiantį pavojų, reikia kelių ekspertų bendro darbo ir ji kainuoja ne mažiau kaip 30 000 zlotų.

Informacinei kampanijai apie tikrąjį eutanazijos veidą ir kitose šalyse pastebėtus jos padarinius surengti reikėtų kelių mėnesių ekspertų grupės darbo ir 35 000 zlotų biudžeto. Tačiau pagaliau turime galimybę veikti iš anksto. Galime nustatyti būsimų debatų toną.

Kaip matote, turime dinamiškai reaguoti į ideologų veiksmus. Tačiau tam mums reikalinga finansinė parama, kuri leistų mums nuolat apmokėti mūsų ekspertų darbą, kad jie galėtų nedelsdami reaguoti į eutanazijos propaguotojų veiksmus.

Todėl norėčiau paprašyti jūsų paremti Ordo Iuris institutą 30 PLN, 50 PLN, 100 PLN ar kita suma. Jūsų parama leis mums padengti dabartinės kovos su eutanazijos propaganda išlaidas ir tęsti ją, kol dar nevėlu.

Translated with www.DeepL.com/Translator (free version)