Dr.Margarita Starkevičiūtė
papasakojo apie pokalbį su lietuvių jaunuoliais, išvežiojančiais
picas, apie programavimo mokymą ir baltarusių klanus programavimo
srityje, kurie atstumia talentingus lietuvius, bet veža į Lietuvą
baltarusius, kai bedarbystė Lietuvoje 8% ir
esame tarp ES bedarbystės lyderių.
Kodėl lietuvių mokymu nesirūpina
mūsų valstybė, užimtumo tarnyba? -
klausia dr. Margarita Starkevičiūtė (žiūr.1:11:00):
https://www.youtube.com/watch?v=KbfB1RBzudw
Tai, švelniai kalbant, stebina, bet
dar labiau nustebino vakar LNK paskleista informacija, kad Lietuva
programistų ieško Afrikoje!!! Nigerijoje!!!
Tai, žinote, peržengia bet kokias sveiko proto ribas. Kokios
galimos šito beprotiško melo priežastys?
Priminsiu: Nigerija
užima 923 768 km² plotą (32 pagal plotą
pasaulio valstybė), turi apie 218 mln. gyventojų (6
pagal gyventojų skaičių pasaulio
valstybė). Ji tik 2 kartus plotu didesnė už
Švediją (450 295 km2), kurioje gyvena 10.42 mln. gyventojų.
Lietuva 65 300 km2 su 2-3 mln. gyventojų.
Gimstamumo
koeficientas Nigerijoje 5.1 gimimų moteriai per gyvenimą, Lietuvoje - 1.6 gimimų moteriai. Nigeriją praktiškai jau ištiko demografinė
katastrofa ir globalistai deda pastangas nukanalizuoti gyventojų
perteklių į Europą, kad pastarieji netrukdytų globalistams grobti didžiulius šios šalies žemės turtus. Visų pirma - naftą.
https://lnk.lt/straipsniai/Politika/nerimas-del-darbuotoju-is-nigerijos-imigracija-ypac-is-afrikos-saliu-turi-buti-paskutine-opcija/209591
LNK portale sakoma,
kad kitų metų darbdaviai galės lengviau atsivežti
darbuotojų iš Nigerijos, pagal priimtą strategiją, įsteigus
išorės paslaugų centrą Nigerijoje. Užsieniečiai gali
prašyti laikino leidimo gyventi Lietuvoje ir gauti jį dar iki
atvykstant į šalį. Lietuvos verslas dėl to džiaugiasi, bet
kiti politikai mato grėsmių dėl migracijos.
Nacionalinio
saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pasakė:
Pirmiausia, priimant tokį
sprendimą atidaryti išorinį paslaugų tiekėją, reikia turėti
pagrindimą ir vertinimą nacionalinio saugumo požiūriu. Abejoju,
ar toks vertinimas buvo atliktas ir tą reikia aiškiai pasakyti,
Nigerija yra sudėtinga valstybė, tiek savo kriminogenine
situacija, tiek teroristinių organizacijų tinklais. „Boko
Haram“, viena iš gerai žinomų teroristinių organizacijų,
veikia Nigerijoje. Švietimo sistema, apie kurią tiek daug
kalbama, Nigerijoje yra triskart mažiau finansuojama nei
Lietuvoje. Klausimas, kokie talentai yra mūsų
objektas? Bandant juos pritraukti.
Į kvailą kvailo
žurnalisto pastabą: „Jūs nepamirškite, kad Nigerija yra
didžiausia Afrikos ekonomika, ten visko turbūt yra”, L.Kasčiūnas
atsakė:
Visko yra, bet mes turime galvoti,
kaip tai atrodys mūsų nacionalinio saugumo kontekste, imigracija
yra labai sudėtingas reiškinys, mes matome Vakarų Europoje. Daug
kas galvoja, kad atvažiuos darbo jėga ir po to išvažiuos. Ji
atvažiavo ir neišvažiavo, dabar yra daug kultūrinių, socialinių,
visokių problemų ir daug įtampos visuomenei.
Į dar kvailesnius
žurnalisto svaičiojimus, kad „... atvyks iki pusšimčio
aukštos kvalifikacijos informacinių ir ryšių technologijų
specialistų iš Nigerijos“ Kasčiūnas atsakė:
Pirmiausia, manau, kad čia tik
žodžiai. Verslai, kai komentuoja šį sprendimą, sako, kad
tai tik pradžia. Aš matau, kad tas išorinių paslaugų
teikimas, kai jis prasidėjo dabar, pavyzdžiui, Lietuvoje
Tadžikistano piliečių nuo sausio pirmos dienos padaugėjo
dvigubai, Uzbekistano taip pat dvigubai. Lygiai tokia pati
tendencija gali būti ir su Nigerija. Šioje vietoje aš keliu
klausimą, ar mes atidarydami tokį kanalą, turėsime galimybę
sukontroliuoti procesą? Kadangi patikrinti Nigerijos piliečius
yra beveik neįmanoma ir iki galo nėra aišku, ką atsivežei, koks
jo yra galutinis tikslas, ar tikrai kurti aukštą pridėtinę
vertę, o galbūt patekti į Europą? Tada atsiranda laisvos
rankos šitoje vietoje manipuliuoti ir kraneliai atsukti taip, kad
po to proceso nesukontroliuosime.
Integracijos receptas, kaip rodo
Vakarų Europos praktika, yra labai sudėtingai randamas. Ar tai
būtų Švedija, ar tai būtų Prancūzija. Imigrantų
bendruomenės, iš kitų civilizacijų, kitų kultūrų labai sunkiai
integruojasi. Išbandykime visas kitas galimybes, o imigracija,
ypač iš Afrikos šalių, turi būti paskutinė opcija.
2015 metais ES prasidėjus migracijos krizei, imta svarstyti apie jos priežastis. Dr.Olga Četverikova atkreipė dėmesį, kad Europos afrikanizacija buvo numatyta dar ES "Tėvo" Kudenhove-Kalergi (žiūr. priedą).
2017 metais į Vokietiją nelegaliai atvyko 24750 afrikiečiai. Jų tarpe dominavo nigeriečiai 12,4%.
http://lebionka.blogspot.com/2017/09/kodel-juodoji-afrika-uzpludo-vokietija.html
Afrikiečiai - savižudybė Lietuvai
JTO
yra paskaičiavusi, kad Lietuvoje tilptų
61,6 milijonai gyventojų.
Suprantama, kad mūsų marionetinių valdžių naikinama lietuvių
tauta niekaip nepasieks tokio rodiklio, bet lietuviai čia ir
nereikalingi. Vilnius sparčiai juoduoja.
Arčiausiai
Afrikos esanti Italija tapo tikra JTO, ES globalistų ir Sorošo
finansuojamų NVO auka. Dar 2019 metais italų
žurnalistas Giulio
Meotti rašė,
kad ketvirtame pagal dydį Turino
mieste yra pradinės mokyklos klasių, kuriose nėra nei vieno italų
vaiko. Vidutiniškai 60 %
yra imigrantų
vaikai. Bolonija.
34 metų marokietis, gyvenantis Italijoje 30 metų sako:
„Mano
sūnaus vaikų darželyje yra rimta integracijos problema, aš
priverstas jį pasiimti. Aš nenoriu, kad mane skaitytų rasistu,
nes aš marokietis, bet savivaldybė turi žinoti, kad nėra jokios
integracijos, kur mokosi klasėje 20 užsieniečių vaikų“.
Meotti
žodžiais, rugsėjo mėnesį staigiai išaugo migrantų iš Afrikos
skaičius, po to kai ji mažėjo pastaruosius dvejus metus. Tai
įvyko globalistų pastangomis iš vyriausybės pašalinus vidaus
reikalų ministrą Matteo Salvinį.
Europa
susiduria su realia afrikanizacijos grėsme. JTO duomenimis,
gyventojų skaičius į pietus nuo Sacharos per ateinančius 30 metų
padvigubės. Tai pridės 1 milijardas žmonių, pusę viso planetos
gyventojų prieauglio iki 2050 metų. Italija
trečia valstybė Europoje, pagal imigrantų skaičių. Per dešimt
metų jų skaičius išaugo 419%.
Tai lyginama su barbarų antplūdžiu į antikinę
Romą. Šimtmečio pabaigoje dėl gimstamumo
skirtumo pusė Italijos gyventojų gali būti ateiviai. Manoma, kad iki 2050 ir 2060 metų į Italiją per Viduržemio jūrą atvyks
50 iki 60 milijonų žmonių.
Lietuvos
„absorbcijos galimybės“, kaip minėjau, kurias paskaičiavo
JTO, yra 61,6 milijonų žmonių. Tiek žmonių gali teoretiškai
gyventi Lietuvoje. Pagal globalios migracijos paktą, kuriam 2018 m. pritarė balsų dauguma Lietuvos seimas, pirmai pradžiai
numatyta paskirstyti
60 milijonų Afrikos
ir Azijos „pabėgėlių“.
Žemiau
primenu sąrašą 73 Lietuvos duobkasių, 2018 metų gruodžio 4
dieną pritarusių JTO glaobaliam migracijos paktui:
Ačienė
Vida, Alekna Virgilijus, Anušauskas Arvydas, Armonaitė Aušrinė,
Bacvinka Kęstutis, Bakas Vytautas, Baublys Juozas, Baura Antanas,
Bernatonis Juozas, Budbergytė Rasa, Burokienė
Guoda, Čmilytė-Nielsen Viktorija, Degutienė Irena,
Gaidžiūnas Aurimas, Gailius Vitalijus, Gelūnas Arūnas, Gentvilas
Eugenijus, Gentvilas Simonas, Haase Irena, Jarutis Jonas, Jovaiša
Eugenijus, Jovaiša Sergejus, Juknevičienė Rasa, Juozapaitis
Vytautas, Juška Ričardas, Kernagis Vytautas, Kindurys Gintautas,
Kirkilas Gediminas, Kreivys Dainius, Kubilienė Asta, Kubilius
Andrius, Kupčinskas Andrius, Landsbergis Gabrielius, Liesys Jonas,
Masiulis Kęstutis, Matelis Bronislovas, Matulas Antanas, Mažeika
Kęstutis, Miliūtė Rūta, Morkūnaitė-Mikulėnienė Radvilė,
Navickas Andrius, Navickienė Monika, Nevulis Petras, Norkienė
Aušrinė, Olekas Juozas, Pavilionis Žygimantas, Popovienė
Raminta, Pranckietis Viktoras, Pupinis Edmundas, Rastenis Vytautas,
Razma Jurgis, Rimkus Juozas, Sabatauskas Julius, Sinkevičius
Rimantas, Sysas Algirdas, Skaistė Gintarė, Skardžius Artūras,
Skvernelis Saulius, Smirnovas Kęstutis, Starkevičius Kazys,
Strelčiūnas Algis, Šakalienė Dovilė, Šalaševičiūtė
Rimantė, Šarknickas Robertas, Šiaulienė Irena, Šimonytė
Ingrida, Širinskienė Agnė, Tomilinas Tomas, Valiūnas Petras,
Varkalys Jonas, Veryga Aurelijus, Vingrienė Virginija, Zingeris
Emanuelis.
Bus tęsinys.
Priedas:
O.N.Četverikova: Migracijos „krizė“ Europoje pilnai valdoma
Šiandien prieš mūsų akis vyksta eilinė mistifikacija – visa pasaulio žiniasklaida mirga nuo pranešimų apie nelauktai ES užgriuvusią „migracijos krizę“ ir ateinantį dėl šios priežasties Europos susiskaldymą. Vienok nuodugniau žvelgiant į šią problemą tampa akivaizdu, kad ši taip vadinama krizė – pilnai valdoma ir pas ją yra konkretūs autoriai ir užsakovai…
Europos politikai labai gerbia Paneuropinės sąjungos pradininką, suvienytos Europos ideologą R.N. Kudenchove-Kalergi (1894–1972), kurį jie vadina ES „dvasiniu tėvu“. 1978 metais buvo įsteigta jo vardo premija, kuri suteikiama kas du metai už nuopelnus vienijant Europą. Jos laureatais buvo: Ronaldas Reiganas, Helmutas Kolis, Ch. Van Rompėjus, Angela Merkel ir kt. Kudenchove-Kalergi veikalai („Pan-Europa“, „Kova už Pan-Europą“). "Das Pan-Europaishe manifest", parašytas antrame praeito šimtmečio dešimtmetyje, gerai žinomas ir laikomas Europos kūrimo manifestu. Jame, be kita ko, surašyti pagrindiniai šio proceso tikslai ir uždaviniai, kurie lieka nepakitę iki mūsų dienų. Vienu iš tokių tikslų, kurį Kudenchove-Kalergi skaito pagrindiniu ekonominiam ir politiniam Europos apjungimui, yra vieningos „Europos nacijos“ sukūrimas. Nacijos formavimą kraujo ryšių pagrindu jis skaito giliai neteisingu, autorius tam priešpastato giminystę pagal dvasią, išskirdamas „europinę naciją“ kaip dvasinę vienovę, turinčią bendrus dvasinius mokytojus (Kudenchove-Kalergi, „Pan-Europa“).
Tam, kad išspręsti nacionalines problemas Kudenchove-Kalergi siūlė atskirti nacijas nuo valstybių (kaip anksčiau buvo atskirtos religinės bendruomenės) – tam, kad klausimas nocionalinio priklausomumo taptų kiekvienam žmogui „asmeniniu“ reikalu. Ir, kadangi tautybė tuomet taps kiekvienam žmogui antraeiliu dalyku, tai turi atvesti į valstybių sienų sunykimą. Jis rašė: „Egzistuoja tiktai vienas radikalus būdas išspręsti Europos klausimą dėl sienų teisingai ir ilgam. Šis kelias tai ne sienų perkėlimas, o jų likvidacija. Europietis <…> turi nukreipti visą savo energiją į sienų likvidavimą, nacionalinių ir ekonominių <…>. Valstybių sienos sutrumpės iki regioninių ir neteks savo reikšmės“.
Be oficialių tikslų Kudenchove-Kalergi išdėstė ir savo sampratą apie Europos pertvarkymo baigtinius rezultatus, kurie pateikiami jo darbe, skirtame siauram asmenų ratui ir išleistame nedideliu tiražu. Knygoje „Praktinis idealizmas“ (1925) (žiūr.: Coudenhove Kalergi R. Praktischer idealismus. Adel – Technik – Pazifismus. Wien-Leipzig. 1925, http://mediafire.com/?wwyl5p4stattbqm) jis aprašė ateitį Europos kontinento, parodęs, kokia turi būti „europinė nacija“.
Pilnas šios knygos tekstas (vertėjo pastaba ):
Pagrindine šio veikalo idėja tapo judaizmo dvasinės lyderystės pagrindimas europinėje civilizacijoje ir būtinybė paversti žydus į „Europai vadovaujančią dvasinę rasę“. Tai išplaukė iš savotiško autoriaus visuomenės hierarchijos supratimo. Iš visos europiečių masės, kuriuos Kudenchove-Kalergi vadina „kiekybės žmonėmis“, jis išskiria dvi rases „kokybės žmonių“- kilmingą dvarininkija ir žydus, kurie kartu sudaro, jo nuomone, branduolį būsimos Europos aristokratijos. Pirmenybė, vis tiktai, atiduodama žydams: dėka „ypatingo etinio santykio su pasauliu“ ir, neva esančio jų proto pranašumo, jie sudaro taip vadinamą „smegenų dvarininkiją“ arba „dvasinę aristokratiją“, užimančią lyderių pozicijas kovoje už kovą dėl žmonijos valdymo (tipiškais jos atstovais Kudenchove-Kalergi skaito Lasalį, Trockį, Eišteiną, Bergsoną ir kt.).
Kas gi liečia kitus – „kiekybės žmones“, tai apie juos suvienytos Europos ideologas rašo: „Tolimos ateities žmogus bus sumaišyto kraujo. Rasės ir klasės išnyks pasekoje įveikimo erdvės, laiko, prietarų. Būsima eurazijos-negroidinė rasė, išoriškai panaši į senovės egiptiečių, pakeis tautų įvairovę asmenybių įvairove“. T.y. Europos vystymasis Kudenchove-Kalergi atrodė tokiu būdu: europiečiai susimaišo su kitomis rasėmis ir tautomis ir išnyksta kaip skirtingos nacijos, o jų elitas pakeičiamos žydų dvasine vadų kasta.
Nuo tų laikų vieningos Europos statytojų planai nepasikeitė, ir tai, kas šiandien vykdoma ES valstybių-narių teritorijose, pilnai atitinka „dvasinio tėvo“ projektams. Akivaizdu, kad šios perspektyvos yra nesuderinamos su nacionalinių valstybių, nacionalinių sienų ir pačių nacijų išsaugojimu. Tokiu būdu tvirtinimas, kad vykdydami beprotišką migracinę politiką Europos lyderiai nežino ką daro, yra melas.
Analitikai ir ekspertai baugina visuomenę, darydami prognozes apie ES vienybę ateityje. O tuo pačiu metu 12 rugsėjo žinomas mondializmo ideologas ir Kudenchove-Kalergi pasekėjas, „Bnai-Brit“ „Prancūzijos žydų įstaigų taryba (“CRIF“) narys, neoficialus N.Sarkozi ir F.Olando patarėjas bankininkas Žakas Attali interviu belgų laikraščiui „Le soir“ yra pareiškęs savo pasitenkinimą nauja imigracijos banga, sveikino ateinantį sumaišymą tautų ir rasių ir pareiškė: „Jūs pamatėte tiktai pavadinimą flmo „Migrantai“. Po to seks sezoniniai migrantai, o po jų kiti. Nuo to momento, kai mes pripažinsime, kad laisvės yra fundamentalios, pirmąja iš jų tampa persikėlimo laisvė. <…> Šitie žmonės pavers Europą pirmąja pasaulyje valstybe <…>. Tai normalu, kad tai kas vyksta su migrantais atves į pastatymą labiau susitelkusios ir galingos Europos <…>. Jų atvažiavimas – tai neįsivaizduojamas šansas, nes jis pakeičia europinę demografiją“. Stebina tai, kad su pabėgėliais Izraelyje elgiamasi priešingai – jie šimtu procentų deportuojami iš šalies (vertėjo pastaba).
Vertė Algimantas Lebionka October 15, 2015, Šauksmas
Šaltinis: