Perskaičiusi 15min svetainėje, kad
menininkas A. Labašauskas kviečia visus laisvus žmones saviraiškai
prie jo maketo Lukiškių aikštėje, - labai apsidžiaugiau!
Idėja meniniam performansui, man,
kuriančiam žmogui, kilo žaibiškai!
Savo pomėgio tapymui likučius iš
vandeninių guašo dažų buteliukų išgramdžiau ir... labai gaila,
raudonos buvo mažiau, nei rudos... Bet... sukrešusiam kraujui,
pamąsčiau, tiks.
Baisus, žiaurus Partizanų bunkeris
Lukiškių aikštėje - tai okupacijos, nelaisvės, mirties simbolis,
todėl pagalvojau, kodėl šiuolaikinis menininkas Andrius neapipylė
jo granatomis susprogdintų partizanų krauju?
Juk mano mylimas literatas, mokytojas,
poetas Bronius Krivickas žuvo miške, užverbuotam KGB - istų
agentui jį išdavus... Kiti, nenorėdami gyvi pasiduoti, stribams
apsupus bunkerį, - patys susiprogdindavo... Jauni, už Andrių
jaunesni, ar jo amžiaus vaikinai.
Gaila, kad 2:00 val. dienos Lukiškių
aikštė buvo tuščia. Meninį sumanymą - performansą „Čia žuvo
Lietuvos partizanai, kovoję prieš SSSR okupaciją“ teko atlikti
be žiūrovų...
Ačiū, Andriau L. už idėją laisvam
mieste laisvai reikštis! Tik vilk tą savo bunkerį prie P.Cvirkos
paminklo, nes jaunas, gabus rašytojas išdavė Lietuvą
bolševikiniam okupantui, kuris vykdė Lietuvos partizanų ir
lietuvių tautos gennocidą... O Lukiškių aikštėje žmonės nori
matyti Laivės simbolį - Vytį!
Bet šiuolaikinis menas, ypač
performansai - labai laikini. Net gaila - šiandien lietus nuplovė
visą „sukrešusį“ nuo miries bunkerio kraują... Vėl juodas ir
baugus net ir be kraujo...
Mano nuomonė:
Performansas pasisekė. Valdžia turėtų
Astros darbą nominuoti valstybinei premijai, o Šimašių bausti už
vandalizmą, kad sunaikino meno kūrinį.
Aš pritariu autorei. Manau, kad į
tuos raudonus dažus reikia pamerkti visus Lieuvos priešus.
Pirmiausiai - Šimašių, kuris tyčiojasi iš mūsų istorijos,
didvyrių, demokratijos.
Vakar Austrijoje įvyko pirmalaikiai
parlamento rinkimai. Juose, preliminariais duomenimis, partijos
išsidėstė taip (rinkėjų procentas/ vietų parlamente): OVP -
38,35/73; SPO - 21,54/41; FPO - 17,25/32; Grune - 12,35/23; Neos -
7,36/14.
Realiausia valdančioji koalicija yra
tarp Austrijos liaudies partijos (OVP), pirmininkas Sebastianas Kurz,
ir Austrijos laisvės partija (FPO), pirmininkas Norbertas Hoferis,
tačiau šis pasakė, kad partija pasiekusi ženkliai blogesnius
rezultatus, nei per 2017 metų rinkimus (–
8,72%), trauksis į
opoziciją.
Galima antimigracinė OVO, FPO ir Neos koalicija. Šių partijų lyderiai Sebastianas Kutz, Norbertas Hoferis ir Pamela Rendi-Vagner.
Austrijos laisvės
partijos koalicija su žaliaisiais globalistais tikėtina, tačiau
šios partijos užima skirtingas pozicijas migracijos ir trečiojo
pasaulio valstybių klausimu. Žalieji pasisako už nekontroliuojamą
imigraciją, tuo tarpu Sebastianas Kurz yra griežtos antimigracinės
politikos šalininkas, jis ne kartą yra sakęs, kad visus Afrikos ir
Azijos migrantus reikia grąžinti į gimtinę, jis pasisakė prieš
dalyvavimą Globalios migracijos pakte ir nelegalų iš Afrikos
dalybas pagal kvotas.
Lenkijos valdančiosios partijos
„Tvarka ir teisingumas“ (PiS) susitikime Ščecine, rugsėjo 29
dieną, partijos pirmininkas Jaroslavas Kačinskis savo kalboje
pasakė, kad „Didesnis uždarbis stimuliuoja ekonomikos augimą.
Tik neišmanėliai ir piktavaliai nenori to pastebėti.“
Ir aš taip sakau, kad Lietuvos
valdžioje susirinkę piktos valios žmonės ir neišmanėliai, todėl
minimali alga Lietuvoje yra juokingai maža, o pensijos ženkliai
atsilieka nuo lenkiškų. Bet grįžkime į Ščeciną.
Pasveikinęs visus Mykolus su
vardadienių, Kačinskis pasakė:
„Mes einame keliu, kuris turi
padidinti lenkų pajamas. Tai ne tai, kad padidinti mažus
atlyginimus. Tai mechanizmas, kuris skatina didinti atlyginimus
visumoje. Jeigu pas mus yra darbo rinka, tai yra efektyviai
veikiantis mechanizmas. Šie keturi metai tai parodė. Bet kai kam
tai nepatinka. Sako, kad tai nerealu. Tai klaida, ar pikta valia,
nors bijau, kad tai pikta valia. Lenkijoje galima gauti didelį
ekonominį efektą, jeigu verslininkai tobulins darbo organizavimą
ir diegs naujas technologijas, o tai naudinga, kai aukštas darbo
užmokestis. Jeigu mes norime greitai vystytis, tai mes privalome
pakeisti mūsų piliečių pajamas. Tai mechanizmas, stimuliuojantis
ekonomikos augimą ir ekonomikos modernizaciją. Tiktai neišmanėliai
ir piktavaliai žmonės nenori to pastebėti. Nori pusiau kolonijinio
ekonomikos modelio. Tai tęsėsi Lenkijoje daugelį metų. Reikia su
tuo pabaigti, žymiai radikaliau.“
Toliau kalboje Kačinskis pasakė:
„Mes taip pat turime prisiminti
valstiečius. Šiandien mes galime su dideliu įsitikinimu viltis,
kad Lenkijos fermeriai gaus europinio lygio subsidijas – 260 eurų
už hektarą. Žemės ūkyje bus naudojamos ir įvairių rūšių
priemokos, ir priemonės, kurios aktyvina kaimo vietovę, kaip
transporto pagerinimas, vietinių kelių programa, atnaujinimą
įvairių įstaigų.“
PiS pirmininkas dar kalbėjo apie ryšių
sistemos plėtrą kaime, palietė socialines problemas. Visų pirma
sveikatos apsaugą. Kačinskis pažymėjo, kad Lenkijos tikslas per
ateinančius 14 metų pasiekti vidutinį ES pragyvenimo lygį, o per
21 metus pasiekti Vokietijos lygį. Kačinskis pasakė:
„Turtas gali būti įvairiai
paskirstomas. Teisingai, protingai, arba ne. Mes norime teisingo
paskirstymo ir racionalaus, tarnaujančio tolimesniam vystymuisi.
Visos mūsų priemonės vedė prie to. Verslininkai irgi turi daug
kliūčių, kurias reikia ir galima pašalinti.“
Kačinskis palietė šeimos problemas.
Jis pasakė, kad „šeima turi būti apsaugota“, o „bet kokie
eksperimentai, vykdomi vaikų sąskaita – du tėvai, dvi mamos –
tai mes atmetame“.
„Mes privalome ginti dar kai ką, kas
su tuo surišta. Mes privalome ginti laisvę. Primetimas šių
pažiūrų vakaruose vyksta per politkorektiškumą. Daugelyje šalių
tai likvidavimas daugelio piliečių teisių. Lenkija privalo likti
laisvės sala“, - pasakė PiS pirmininkas Jaroslavas Kačinskis. Jo
nuomone, „negali Lenkijoje būti taip, kad už pasisakymą, kad
ankstyva vaikų seksualizacija yra žalinga, būtų persekiojama.
Kalbantys teisybę turi būti apdovanoti, o ne nubausti.“
Kačinskis pabrėžė rūpestį
seneliais. Šias metais bus išmokėta 13 pensija, o ateityje bus
14-ta pensija.
Spalio mėnesį Lenkijoje vyks
parlamento rinkimai. Partija „Tvarka ir teisingumas“ yra būsimų
rinkimų lyderė.
Sorošo ir kitų globalių nusikaltėlių
sukonstruotas virusas Greta Thunberg atsirito rugsėjo 28 dieną iki
Vilniaus. Atsirado NVO klimato „šakalienės“, kurios už Judo 30
sidabrinių, šitą klimato apsaugos virusinę paranoją atvilko į
Lietuvą ir apkrėtė naivius ir jautrius Lietuvos vaikus. Dabar
Lietuvoje bus išgąsdinti jau visi: tėvai puolančių rusų ir
sprogsiančios baltarusių AE, o vaikai – klimato kaitos. Tik
pensininkų Lietuvoje nereikia gąsdinti, nes jie kiekvieną dieną
su išgąsčių stebi brangstančio maisto ir vaistų kainas.
Pradėsiu nuo finansinių šaltinių,
nuo tų, kas apmoka šitą masonų klimato balių.
Rugsėjo 25 dieną portale State of the
nation rašoma, kad „The GRETA THUNBERG SHOW: a George SorosProduction“. Nustatyta, kad autistę Gretą nuolatos
lydi 23 metė vokietė Luisa-Marie Neubauer. Ji kraštutinės kairės
aktyvistė, klimato gynėja, Vokietijoje organizuojanti mokinių
klimato streikų judėjimą, neva įkvėptą Gretos Thunberg.
Luisa-Marie Neubauer priklauso organizacijai, vadinamai „One“
fondu. Šį fondą finansuoja pasauliniai liberastai, tarp jų Bono,
Bill and Melinda Gates and George Soros.
Protėviai ir tėvai
Thunberg yra žinoma Švedijoje šeima.
Jos protėvis buvo gamtos filosofas (socialinis inžinierius) žinomas
masonas iš Upsala miesto, turintis ryšių su Bavarijos „Iliuminatų“
įkūrėju Adam Weisshaupt. Gretos tėvas, labai į ją panašus, yra
aktorius, motina – operos solistė, dalyvavusi ir Eurovizijoje.
Apie mamos vieną iš iškrypėliškų operos vaidmenų pasakoja šis
video siužetas:
Manoma, kad šie du Gretos
tėvai-iškrypėliai panaudojo savo autistę dukterį, turinčią dar
visą puokštę ligų, šiam nešvariam užsakomąjam globalistų
spektakliui. Greta ne vaikas, tai jau pilnametė 16-os metų mergina,
tik vaidinanti nesubrendusį vaiką, kiekviename renginyje liejanti
„krokodilo“ ašaras, kad iš jos „atėmė vaikystę“.
Švedijoje! Vienoje iš
turtingiausių pasaulio valstybių. Ką tuomet kalbėti apie
vaikystės šimtų milijonų Indijos vaikų? Jei kas ir atėmė iš
Gretos vaikystę, tai prievartautojai „pabėgėliai“ ir juos
atsivežę valdantieji demokratai ir žalieji, nes ši šalis pagal
išprievartavimus pirmauja pasaulyje.
Portalas The Milenium Report apie Gretos Tunberg spektaklį rašo, kad pasaulinį turnė organizavusiam
kabalistų klanui vis tiek, kiek priešų bus pas Gretą. Klimato
kitimo psichozės sukėlėjai nesirūpina ir tuo, „kiek vaikų
išgąsdinta iki mirties“ kalbomis, kad pasaulis pasibaigs po 10-20
metų.
Apie realią klimato situaciją ir
Gretos Thunberg veiklą pasakoja objektyvus publicisto Vitalijaus
Balkaus video.
Ilgamečiai Nausėdos šeimininkai Valenbergai yra nekarūnuoti Švedijos karaliai. Jie valdo bankus ir
kompanijas Ericsson, Electrolux, ABB, SAS Group, SKF, AIK, Atlas
Copco, ir t.t. Praėjusio šimtmečio septintame dešimtmetyje
Valenbergų šeimos įmonėse dirbo 40 procentų visų Švedijos
dirbančiųjų, o šių įmonių kapitalizacija sudarė apie 40
procentų Stokholmo fondų biržos kapitalizacijos.
Tai Valenbergų dėka šiandien
Švedijoje yra Švedijoje yra 61 No-go zonos, į kurias bijo
užeiti policija, čia daugiausiai moterų išprievartavimų
pasaulyje, čia žmonės persekiojami ir varomi iš darbo, jeigu jie
prabyla apie imigrantų
nusikaltimus, čia vyksta švedų tautos pakeitimas afrikiečiai ir
Azijos gyventojais, kas JTO yra kvalifikuojama
kaip genocidas. Apie 44%
pradinių klasių mokinių Švedijos miestų mokyklose yra iš
imigrantų šeimų, kuriems švedų kalba nėra gimtoji. Po 50 metų
švedai Švedijoje taps mažuma. Danijos atstovas Europos saugumo ir
bendradarbiavimo organizacijoje (ESBO) Michael Aastrup Jensen, 2018
metais stebėjęs vykusius parlamento rinkimus Švedijoje, Danijos
laikraščiui Berlinske pasakė, kad dalyvavo „daugybėje
rinkimų ir nematė nieko bent kiek panašaus į nedemokratinę
Švedijos balsavimo sistemą“. Stebėtojų vertinimu,
44% Švedijos
rinkimų apylinkių (viso 250) rezultatai buvo falsifikuojami, o
rinkimų komisijos, tai matydamos, nesiėmė jokių veiksmų. Visi
šie sufalsifikuoti rinkimų rezultatai buvo patvirtinti.
Portalas Voice of Europe
rugsėjo 28 dieną, pasiremdamas Švedijos spauda, pranešė, kad per
48 valandas Švedijoje įvyko kelios žmogžudystės, susišaudymai
ir bombų sprogimai. Buvo sudeginta daugybė automobilių.
Švedijoje padėtis tampa
nekontroliuojama
Apie tai rašo
Judith Bergman portale Gatestone institute. Pasiremdama policijos
statistika, autorė konstatuoja, kad 2019 metais iki liepos pabaigos
Švedijoje įvyko 120 sprogimų, o 80% Upsalos universiteto
studenčių nesijaučia saugios. Rugpjūčio pradžioje, keturių
dienų bėgyje, įvyko keturi išprievartavimai arba mėginimai
išprievartauti. Moterys nebeturi šioje šalyje galimybės saugiai
vaikščioti miestų gatvėmis ir aikštėmis. Apie tai parašė
Švedijos parlamento narė rugpjūčio mėnesį
Josefin Malmqvist.
Šios Gatestone
publikacijos skaitytojas iš Čekijos atkreipė dėmesį, kad
Švedijoje yra draudžiamos bet kokios gynybos priemonės. Net už tokią paprastą priemonę, kaip pipirinių dujų balionėlis, kuris yra
savaime suprantamas Čekijos respublikoje, kur išprievartavimų
lygis yra 20 kartų žemesnis, Švedijoje numatytos ilgos kalėjimo
bausmės. Leidimas nešioti šaunamąjį ginklą Švedijoje yra
absoliučiai neįsivaizduojamas. Panašu, kad Švedija yra šalis,
kur nusikaltėliai neturi jaudintis nei dėl valstybės reakcijos,
nei dėl to, kad aukos priešinsis.
Susitikimo su Donaldu Trampu metu
Nausėda pasisakė už globalizmą, tik „tautišką globalizmą“,
kas yra visiška nesąmonė.
Vengrijos šeimos ministrė Katalin Novak yra kitos nuomonės. „Globalizmas-tai blogas pasirinkimas.
Tie, kas palaiko globalizmą, renkasi blogą kelią.“ - pasakė
Novak,
Novak žodžiais, Vengrija yra kliūtis
globalizmo projektui, kuriame nacijos atsisako individualaus
identiteto, savo unikalios kultūros.
„Mes skirtingi ir gerbiame vienas
kitą. Mes gerbiame šiuos skirtumus ir nenorime būti panašūs. Tas
pats liečia vyrų ir moterų santykius. Mes norime būti lygūs, bet
nenorime būti vienodi.“ „Štai kodėl šis globalizmas, kurio
pagalba viskas homogenizuojama ir suvienodinama, griauna daugybę vertybių“, - pasakė Novak.
Tai štai, ponas Nausėda, prieš
vairuodamas Lietuvos laivą link švediško tipo katastrofos, bent
pasiklauskite lietuvių Tautos, ar ji nori susinaikinti.
Nesenai žinomas Rusijos
publicistas Aleksandras Prochanovas paskelbė straipsnį „Centralizmo
tragedija —2019. Ko gali imtis šiandieninė valdžia?“. Šis
straipsnis Rusijoje sukėlė didelį rezonansą. Autorius perspėja
rusus, kad liberalizmas Rusiją veda į šalies suskaldymą. Žemiau
pateikiu šio straipsnio vertimą.
Mano nuomone, skaldymo tendencijas mes
matome jau ir Lietuvoje. Skaldyk ir valdyk! Pasaulio
pinigų šeimininkai tai nuolatos daro su
pasaulio tautomis. Ispanijoje beveik atskelta Katalonija, Lietuvoje
beveik atskelta Vinija, bandoma atskelti Žemaitiją, 2015 metais
perskelta Ukraina, Lenkijoje atskeliami košubai, imigrantų iš
Afrikos ir Azijos pagalba skaldoma ES ir t.t. Liko didžiausias
pinigų šeimininkų kąsnis – Rusija, kurios „elitas“ iš
Rusijos nuo 1991 metų į vakarus išvežė 3 trilijonus eurų, turi
dvigubas ir trigubas pilietybes, užsienyje gyvena jų vaikai ir
anūkai, nupirktas nekilnojamas turtas, verslai.
A.Prochanovas
rusas-patriotas, suprantantis, kad Vladimiras Putinas dar šiek tiek
šią šalį išlaiko vieningą, o „elitas“ - Rusijos išcentrinė
jėga, ją draskanti į gabalus.
Ar Rusijos suskaldymas bus
naudingas Lietuvai? Mūsų valdžia mano, kad naudingas, sprendžiant
iš Gitano Nausėdos pasisakymo JTO, o aš manau, kad žalingas, kad
trečiasis jos suskaldymas nepraeis be kraujo, be milijonų tikrų
pabėgėlių, kurių didelė dalis atsiras ir Lietuvoje.
1989 metais aš parašiau straipsnį
„Centralizmo tragedija“, kurioje, analizuodamas gorbačiovinės
perestrojkos reiškinį, išpranašavau greitą Sąjungos subyrėjimą,
tarybinės civilizacijos sugriuvimą, kraujo praliejimą ir chaosą
visoje žūstančios gražios valstybės erdvėje. Šiandieniniai
įvykiai priverčia mane vėl imtis plunksnos ir parašyti darbą
„Centralizmo tragedija—2019".
Pasisuka tragiškas rusų istorijos
ratas. Mūsų akyse vyksta amžina drama griovimo rusų centralizmo,
kuris išlaiko kartu gigantiškas erdves, daugybę tautų, kalbų,
kultūrų, užtiktina Rusijos egzistavimą kaip vieneto. Jelcino
liberalizmas, suskaldžiusio Tarybų Sąjungą, po 1991 metų tęsė
savo griovimą likusioje Rusijos teritorijoje, kuri mums matant
skilo. Jelcino liberalizmą pakeitė Putino centralizmas, kuris
kietai, kariniais, organizaciniais, ideologiniais būdais vėl
atstatė vieningą Rusiją, užtikrino jos judėjimą istorijoje.
Kartu su liberalizmo sankloda, atsirado
ir ėmė stiprėti nauja sankloda – patriotinė, jungdama į savo
eiles stiprios centralizuotos valstybės šalininkus, siūlydama jos
vystymosi modelius ekonomikoje, kultūroje, geostrategijoje. Tačiau
Putino centralistinės valstybės gelmėse išliko galingi elcinizmo
židiniai. Kaip miegančios metastazės, liberalus auglys plito,
ruošdamas revanšą — Perestroiką-2.
Pirmas jėgų išbandymas įvyko 2011
metais Bolotnaja aikštėje, kada liberalai, arganizuoti politinio
centro, valdomi liberalių MIP, išėjo į aikštę, reikalaudami
peržiūrėti Dūmos rinkimų — ir faktiškai reikalaudami
pašalinti prezidentą Putiną. Bolotnos atakos kelyje stojo
Poklonaja kalnas, uždengė brangią valstybę. Mitingai ir
demonstracijos Bolotnos aikštėje buvo išvaikyti jėga, lyderiai
suimti. Liberalios metastazės, trumpam pasireiškusios, vėl
pasislėpė gelmėje. Metastazės liko, reiškėsi per daugybę
liberalių iniciatyvų, kurios apėmė vis didesnį ratą
humanitarinės, mokslo ir verslo inteligentijos.
„Elcino-centro“ atidarymas
Ekaterinburge tapo simboliu elcinizmo atgaivinimu. Liberalia išliko
vyriausybė, vadovaujama premjero Medvedevo. Liberaliu išliko ir
vyriausybės blokas, vykdantis kursą ekonomikoje, kuris atvedė
Rusiją prie nuosmukio ir prie veržlaus praturtėjimo bankininkų ir
oligarchų.
Putino centralizmas nereagavo į
liberalaus revanšo pavojų ir tęsė savo triumfą, apvainikuotą
sugrąžinimu Krymo į Rusiją. Tai buvo prezidento Putino triumfas,
ir jis demonstravo, atrodė, negrįžtamą centralizuotos Rusijos
sustiprinimą.
Krymo saulė švietė neilgai ir ėmė
greitai blėsti. Krymas, apjungiantis aplink Putiną didžiulį
gyventojų masyvą, nustojo būti konsoliduojančiu faktoriu.
Laukiamo vystymo nebuvo. Putino paskelbtas proveržis neįvyko.
Vietoj vystymosi ir dvasinio Rusijos visuomenės apsivalymo į pirmą
planą išėjo piaras, imitacija, kuri pavertė valstybės vidaus
politiką į melaginga iškaba. Nustojęs judėti lėktuvas krenta.
Sustojusi vystytis valstybė denonsavo centralistinės politikos
silpnumą ir skatino liberalus aktyviai veikti. Artėjo susirėmimo
ir jėgų išbandymo laikas.
Šiuo bandymu tapo „Golunovo“
kazusas, kuomet liberaliam žurnalistui jėgos struktūros pakišo
narkotikus, ir jis buvo pasodintas į kalėjimą. Golunovą ginti
stojo humanitarinė visuomenė, valdoma liberalių radijo stočių ir
visuomenės, viešų ir uždarų opozicijos centrų, veikiančių
visuose Rusijos regionuose. Golunovą apgynė, išplėšė iš
kalėjimo, iš policijos rankų, valstybė pasmerkė jėgos
struktūras, FST (Federalinę saugumo tarnybą, A.L.) ir policiją,
atidavė juos visuomenės nuomonei sudraskyti. Tai buvo akivaizdus
valdžios atsitraukimas. Šis atitraukimas buvo traktuojamas kaip
neabejotina pergalė liberalų ir valstybės silpnumas. O jėgos
struktūrose vertinama kaip gorbočiovinė išdavystė: tas
išdavystės tipas, kada Tarybų Sąjungos jėgos struktūros, armija
ir milicija, — buvo metamos malšinti demonstracijų pritariant
Gorbačiovui, o po to Gorbačiovas atsitraukdavo, neprisiimdavo
atsakomybės už žiaurius numalšinimus, „nusiplaudavo rankas“,
o jėgos struktūrų darbuotojai buvo siaubingai smerkiami
šėlstančios liberalios aplinkos.
Demoralizuota tarybinė armija ir
milicija parodė savo nesugebėjimą veikti 1991 metų rugpjūtį.
Golunovo atveju liberalų pergalė prieš valdžią atrodė labai
maža, tačiau buvo lūžiu valdžios monolite, ir į tą lūžį
aprūpinti strategija liberalai sudavė žudantį smūgį.
Rinkimai į Maskvos dūmą tapo mūšio
lauku ne konkuruojančių tarpusavyje kandidatų, o putiniško
centralizmo su liberalia opozicija. Savaites trunkančios
demonstracijos, jaunimas, einantis į nesankcionuotus mitingus ir
eitynes, patenkantis po policijos lazdų smūgiais į visokio lygio
reporterių kameras, rusų ir užsienio, — tai buvo galinga
strategija, kur kiekvienas policijos lazdos smūgis tik konsolidavo
liberalų mases ir traukė į protesto verpetą vis naujus ir naujus
kontingentus. Kur kiekvienas video siužetas, pasakojantis apie
žiaurius jėgos struktūrų veiksmus, nuteikinėjo tautą prieš
valdžią, davė pretekstą užsieniečiams, tame skaičiuje —
Amerikos senatoriams, visam pasauliui skelbti apie nežmoniškumą ir
nelegitimumą putiniškos valdžios.
Tų savaičių protesto mitinguose
dalyvavo ne tik liberalai, bet ir komunistai, rusų nacionalistai,
daugybė kitų smulkių ir stambių visuomeninių ir politinių jėgų,
ir buvo ištrinama riba tarp liberalų ir patriotų. Atrodė, kad
Bolotnaja aikštė susilieja su Poklonaja kalnu. Valdžia vaikydama
protesto mitingus ir eitynes, naudojo Bolotnos tramdymo patirtį:
kietas malšinimas, areštai, žaibiškai veikiantys teismai ir ilgi
kalėjimo terminai.
Tačiau Bolotnoje patirtis šį kartą
nepasisekė. Liberalai, sukaupę milžiniškas jėgas, metė jas
ginti suimtuosius protestų dalyvius, kaltindami ne tiek teismus ir
teisėsaugos organus, kiek Kremlių ir patį prezidentą Putiną.
Vienas paskui kitą liberalūs batalionai stojo į mūšį. Ginti
kaltinamųjų, o reiškia, smerkdami valdžią ir putinišką
vertikalę, ėmė iš pradžių teisių gynėjai — šis galingas
politinis institutas, nugrimuotas žmonių teisių gynėjais. O po
jų pasireiškė teatralai — milžiniškas spiečius režisierių,
kurie už valstybės pinigus išlaiko savo mikroskopinius teatrus,
kurie kiekvieną dieną su kiekvienu pastatymu išvirkščia į
visuomenę preciziškas liberalizmo esencijas, formuodami
inteligentijos tarpe atsparius sluoksnius skeptikų, nihilistų,
antivalstybininkų ir antiputinistų. Prie teatralų konsoliduotai
prisijungė mokytojai. Paskui juos — aukštųjų mokyklų
profesoriai. Iš paskos — liberalūs leidėjai ir liberalūs
rašytojai, kurie yra galingas darinys, lyginant su kuriais
patriotiški leidėjai ir rašytojai atrodo drovūs ir neorganizuoti.
Ypač svarbiu buvo dvasininkijos pareiškimas, kuri pirmą kartą per
daugelį dešimtmečių, nepakluso savo cerkvės valdžiai, pasmerkė
valdžią, kas reikė giluminį šiuolaikinės cerkvės skilimą ir
cerkvės įjungimą į opozicinį procesą.
Nenutildamos, visą parą dirbo
liberalios radijo stotys ir televizijos kanalai. Liberalūs blogeriai
internete sukūrė gigantišką informacinį lauką, kuriame
neteisingos teismų sistemos aukos buvo rodomos kaip negailestingos
putiniško režimo valstybės kankiniai. Prie šio masinio liberalų
smūgio į teismų sistemą prisijungė galingos pasaulinės MIP, o
taip pat stambiausi politikai, Europos ir Amerikos žmogaus teisių
gynėjai.
Šį procesą karūnavo magiška
misterija, įvardinta vestuvėmis Ksenijos Sobčak su režisieriumi
Bogomolovu. Misterija, kuri atrodė, kaip ritualinė žmogžudystė,
— ir ritualine auka buvo pati Rusija su jos šventais kodais, su
jos religinėmis ir kultūrinėmis šventovėmis, su jos dvasine
vertikale, jungiančia rusišką sąmonę su dangiškomis prasmėmis.
Šios vestuvės buvo transliuojamos centrinių televizijos kanalų ir
įgavo visos Rusijos akto prasmę. Šios vestuvės buvo satanistų
mišios, kurios vyko šventykloje, kur kažkada tuokėsi Puškinas su
Natalija Gončarova. Ir pati ši satanistinė, surišta su karstais
ir katafalkais, santuoka išniekino vieną iš svarbiausių rusiškos
sąmonės simbolių — Puškiną, kuris ir iki šios dienos yra
rusiško kultūrinio kodo centre. Šventikas, tuokęs bomondo liūtę
su infernaliniu režisieriumi, tarytum leido suprasti, kad pati
santuoka vyko palaiminus patriarchui. Išniekintojai iš šventyklos
išvyko prie Šventojo Vladimiro paminklo, palikdami ir ant jo savo
nuodingą dvokiančią žymę, išniekinę įvaizdį Chersoneso ir
Rusijos valstybės kunigaikščio krikštytojo. Vestuvių vakarą
begėdė atliko erotinį šokį, meniškai drebindama klubais,
aistringai papsėdama burna. Ir į šitą siaubingą išsigimimą
stebėjo visa aukštuomenė, kur dalyvavo žmonės, artimi
prezidentui, administracijos valdininkai, oligarchai, estrados
žvaigždės, ideologai iš liberalių laikraščių ir radijo
stočių. Šios vestuvės atrodė kaip šiandieninės Rusijos
simbolis, simbolis nugalėjusio liberalizmo, neigiančio rusišką
dvasinę, religinę ir valstybinę tradiciją. Šios vestuvės turėjo
užgesinti dar drovius, nesenai uždegtus rusų tikėjimo šviestuvus,
rusiškos patriotinės sąmonės. Ksnija Sobčak — prezidento
Putino krikštaduktė, pretendentė į prezidento kėdę nesenai
vykusiuose rinkimuose, demonstravo totalią liberalizmo pergalę ir
kapituliaciją centristinės putiniškos valdžios.
Valdžia neatlaikė šio spaudimo ir
vėl ėmė nuolaidžiauti. Teismų sprendimai buvo pripažinti
neteisingais, klaidingais, visa teismų bendruomenė, ištikimai ir
aklai vykdžiusi iki šiol bet kokius valdžios nurodymus, buvo
priblokšta, valdžia vėl atidavė teisėjus visuomenės nuomonės
sudraskymui. Gorbačiovo šešėlis vėl sumirgėjo, ir teisėjai
buvo demoralizuoti. Juo labiau, kad kai kurie valstybės valdžios
atstovai, atstovai valstybinių, patriotiškai orientuotų MIP,
prisidėjo su savo reikalavimais prie liberalų, ir tai vėl buvo
klaida, rodanti valstybės silpnumą.
Visa tai pagimdė ir toliau stiprina
suirimo grandininę reakciją. Šios degradacijos gelmėje pasirodo
Valstybinis ypatingosios padėties komitetas VYPK (ГКЧП
—Госуда́рственный комите́т по
чрезвыча́йному положе́нию, A.L.)
pavėlavusi, beprasmė, blogai apgalvota jėgos struktūrų akcija,
ginančių savo statusą, vardą, savo būklę, virš kurios iškilo
nelaimė. Ir naujo VYPK atveju, kaip ir ankstesniu atveju, nepadės
nei Rusijos gvardija, nei armija, nei OMON, kurie iki to laiko bus
demoralizuoti ir dezorganizuoti. Ir vargu ar šiomis sąlygomis
įmanoma antras Poklonaja kalnas, nes patriotai jaučiasi apgauti ir
atiduoti sudraskymui liberalams-nugalėtojams. Ateina centralizmo
griuvimas, chaosas ir valstybės suirimas. Seks represijos
valstybininkų-patriotų atžvilgiu, kaip apie tai dažnai kalba
radikalūs liberalūs vadai. Seks sugrąžinimas Ukrainai Krymo.
Sekas totalus nusiginklavimas ir sunaikinimas mokslinio-techninio
potencialo, kuris taip sunkiai buvo atkurtas Putino po elcininio
sugriovimo. Ateis naujas kraujas Kaukaze, kraujas Pavolgyje ir Urale,
ir jau matomi skilimai, pagal kuriuos išsiskirs Rusijos šukės.
Ko šiandien turi imtis valstybės
valdžia? Ne trauktis spaudžiant liberalams, nedemonstruoti savo
intelektualinio ir organizacinio nepajėgumo, o priešingai —
intelektualinį ir dvasinį spaudimą. Kreipimasis į tautą su
pagrindiniais žodžiais „broliai ir seserys“ pajėgia sudvasinti
ir atgaivinti tautą tautos nelaimės valandą. Išgirdusi šiuos
žodžius, tauta pamirš visas skriaudas ir priespaudą ir vėl
pakils gelbėti savo valstybės. Šie žodžiai sugeba pažadinti
snaudžiančius tautos kodus, kurie padėtų Rusijos valstybei
nelaimės periodu, įveikti silpnumą, sutriuškinti išdavikus iš
per visus sunkumus nuvesti mūsų Tėvynę į ateinantį klestėjimą.
Rusų svajonės mokymas gali grąžinti tautai iš jo atimtą
svajonę. Projektas „Išsivalymas“, pašalinantis iš
šiandieninės Rusijos visuomenės visas blogybes, visas siaubingas
atliekas, kurios susikaupė ne tiktai priemiesčio sąvartynuose, bet
ir rusų visuomenėje, rusų sąmonėje, šis projektas ne mažiau
svarbus, negu Arktikos ar Rusijos Didžiojo vandenyno projektas.
Valdžia turi prabusti iš letargo
miego, daugiau nesitikėdama remtis piaru, išorės paveikslėliu,
kuris jau nieką neapgauna, o tik erzina. Rusiškas valstybingumas,
prezidentas Putinas turi savo rezerve didžiules galimybes, su
kuriomis gali eilinį kartą pasukti tragišką istorijos eigą,
sustabdyti ratą, ant kurio sukasi mūsų Tėvynė. Tauta laukia šių
žodžių, laukia šių veiksmų, laukia politinės valstybinės
valios, galinčios išsaugoti mūsų aukščiausią šventovę —
Rusijos valstybę, spindinčią tarp trijų okeanų.
Lietuvos elitas miega letargo miegu ant
tautos sunaikinimo prarajos krašto, džiaugiasi į Lietuvą vežamais
negrais ir arabais, pakeičiančiais lietuvių tautą, linksi galvas,
kai vandalai ir mūsų priešai drasko Tautos didvyrių vardais
pavadintų gatvių užrašus, daužo atminimo lentas, pilsto
siaubingus globalizmo kalnelius ten, kur turi stovėto paminklas mūsų
Tautos simboliui Vyčiui. Jei valdžia nenori prabusti, mes privalome
ją pažadinti.
Vokiečių laive Sea-Watch 3, nelegaliai atvežusiame į Italiją 52 nelegalus iš
Libijos, buvo trys nusikaltėliai. Laivo kapitonė Corola Rackete,
kuri be leidimo įplaukė į Lampedūzos salos uostą, prieš tai
atakavusi italų pasienio katerį, liberastinės-sorošinės vakarų
MIP buvo paskelbta vos ne didvyre. Laive lankėsi trys ją
palaikantys Italijos Demokratų partijos deputatai.
Migrantai, atvykę
vėliau su Italijos gelbėjimo laivu „Aleks“, atpažino savo
kankintojus Italijoje. Il Giornale duomenimis šie banditai kankino
ir žudė migrantus. Nusikaltėliai buvo pagauti Sicilijoje, Mesinos
uoste esančioje stovykloje. Žinomi nusikaltėlių vardai: Mohammed
Condè, 27 metų, Hameda Ahmed, 26 metų ir Mahmoud Ashuia, 24 metų.
Buvęs vidaus
reikalu ministras Matteo Salvini dėl Rackete nusikaltimo pasakė:
„jie ne tik pažeidė įstatymus ir taranavo finansų policijos
laivą“, bet ir išlaipino Italijoje trys migrantus, kurie
„kaltinami žmogžudyste“.
Il Giornale pažymi,
kad prieš Rackete įtalijoje vyksta tyrimas nuo pat jos įplaukimo į
uostą dėl nelegalios imigracijos organizavimo.
Skelbiami sugautų
nusikaltėlių vardai: Mohammed Condè, 27 metų, Hameda Ahmed,
26 metų ir Mahmoud Ashuia, 24 metų. Pirmasis yra iš Gvinėjos,
likę du iš Egipto. Jie kaltinami žmonių grobimu, prievartavimu,
žmogžudystėmis.
Visi šie trys
nusikaltėliai buvo susitikę su Italijos Gemokratų partijos
atstovais, kuomet šie lankėsi Sea Watch 3 laive, kad palaikyti
kapitonę, reikalaudami iš Salvini atidaryti Italijos uostus
nekontroliuojamai imigracijai.
Ocean Viking laivu įItalijos Mesinos uostą, kartu su 182 imigrantais, atplaukė dar du
prekiautojai žmonėmis. Apie tai šiandien pranešė Italijos
dienraštis Il Giornale.
Laivą kontroliuoja
NVO Sos Mediterranée. Po kelių dienų dreifavimo tarp Maltos ir
Sicilijos, laivui buvo leista išlaipinti migrantus Sicilijos Mesinos
uoste. Nusikaltėlius pavyko nustatyti iš video migrantų mobiliuose
telefonuose. Nusikaltėliai – du egiptiečiai: Mohammed Youssef Ali
ed Faki (42 metų) ir Atito Salama Soliman (24 metų). Prieš juos
pradėtas tyrimas.
Vos prasidėjus JTO Generalinei
Asamblėjai Niujorke, rugsėjo 23 dieną, JAV sveikatos ir socialinių paslaugų sekretorius (ministras) Aleksas Azaras (Alex Azar) paskelbė
19 šalių, atstovaujančių daugiau nei 1,3 milijardo pasaulio
gyventojų, vardu bendrą pareiškimą, kuriame teigiama, kad „nėra
tarptautinės teisės į abortą“ ir pareikalavo iš JTO atmesti
dviprasmiškus terminus dėl abortų „teisės“ ir šeimos
sveikatos. Pareiškime taip pat teigiama, kad šeima yra „pagrindinė
visuomenės institucija, todėl ją reikia remti ir stiprinti“,
patvirtino „šeimos apsauginį vaidmenį“, kai kalbama apie vaikų
lytinį švietimą.
Dokumentą pasirašė: JAV, Bahreinas,
Baltarusija, Brazilija, Kongo Demokratinė Respublika, Egiptas,
Gvatemala, Haitis, Vengrija, Irakas, Libija, Malis, Nigerija,
Lenkija, Rusija, Saudo Arabija, Sudanas, Jungtiniai Arabų Emyratai
ir Jemenas.
O kur Lietuva, ponas Nausėda? Gal
labiausiai Europoje išmirštančiai valstybei nesvarbu, kad žudomi
jos vaikai, kad gimusiems vaikams iškrypėliai žaloja vaikystę?
Šia tema mūsų „globaliai-tautiškas“
Nausėda tyli, tyli „globaliai-tautiška“ MIP, kuriai
Lietuva-visas pasaulis, o gal ir visa galaktika. Tyluma, kaip tanke,
tik girdėti vis ta pati kelis dešimtmečius Valdo Adamkaus uždėta
plokštelė: Ukraina-Gruzija, Ukraina-Gruzija, Ukraina-Sakartvelas...
Rusija puola.
Iš JTO tribūnos išgirdome, kad
Nausėda stato „geroves valstybę“, su malkomis kūrenamomis
krosnimis, sėkmingai gaudo retai pasirodančios saulės fotonus.
O kaip kitaip, kai moki seneliams 150
eurų pensijas, o vaikams nesugebi pridėti kelių dešimčių eurų,
pats laikas gaidžiu giedoti apie „gerovės valstybę“.
Aš, tiesa pasakius, nieko ir nelaukiau
iš stambiausių Skandinavijos kapitalistų Valenbergų banko buvusio
tarnautojo. Jis toliau jiems tarnauja, tik ne Lietuvai.
Šiame straipsnyje noriu pratęsti
Gitano Nausėdos pasakytų kvailysčių sąrašą. Tai jo pasakyta
kvailystė susitikimo su JAV prezidentu Donaldu Trampu metu, kad
„patriotizmas neprieštarauja globalizmui“.
„Socializmas su žmonišku veidu“ -
tas pats, kas „globalizmas su patriotišku veidu“
Vakar Gitanas Nausėda buvo susitikęssu Donaldu Trampu. Reportaže apie šįsusitikimą LRT citavo Nausėdą: „Mūsų įsipareigojimas
transatlantinei gynybai ir saugumui aptartas pokalbyje su D. Trumpu.
Pažinties metu pakviečiau JAV Prezidentą apsilankyti Lietuvoje.“
„Jeigu norite taikos, mylėkite savo
tautą. Išmintingi lyderiai savo žmonių ir šalies gerovę visada
iškelia į priekį“, – sakė Trampas, po šių žodžių
pridurdamas, kad „ateitis priklauso ne globalistams. Ateitis
priklauso patriotams, ateitis priklauso suverenioms ir
nepriklausomoms valstybėms, kurios gina savo piliečius, gerbia savo
kaimynus ir jaučia pagarbą skirtumams, dėl kurių kiekviena šalis
yra ypatinga ir unikali“, – teigė D.Trampas ir pažymėjo, kad „globalistai“ nelaimės, nes
ateitis priklauso ne jiems. „Ateitis priklauso ne globalistams.
Ateitis priklauso patriotams“, - baigė savo kalbą Trampas.
Globalistas Gitanas Nausėda, Švedų
banko atvestas į Lietuvos prezidento postą, stengdamasis įsiteigti
Trampui, bet išlikti globalisto ortodokso
pozicijose, sugalvojo kažką unikaliai beprotiško. Jis pabandė
sujungti dvi nesujungiamas substancijas: globalizmą, kurio tikslas –
sunaikinti valstybes, tautas ir patriotizmą, su Trampo akcentuojamu
patriotizmu, kuris Baltųjų rūmų
savininko priešpastatytas globalizmui.
Štai kaip vizgino uodega prieš Trampą
globalistas Nausėda
G. Nausėdos žodžiais, būtent
tėvynės meilės skatinami patriotai „stumia mus į priekį“,
tačiau taip pat tvirtino, kad „patriotizmas neprieštarauja
globalizmui“. Kvailiau ir nesugalvosi!
Sovietų laikais buvo toks komunistų
šūkis: sukurti „socializmą su žmonišku veidu“ (Социализм
с человеческим лицом).
Nausėda sugalvojo naują kvailystę: globalizmą su patriotizmo
veidu.
Jei šias kvailystes kalbėtų koks
girtuoklis aludėje, būtų juokinga, bet kai tokias kvailystes
kalba valstybės prezidentas – tai jau diagnozė.
Apie G.Nausėdos kalbas Niujorke, JTO
generalinėje asamblėjoje tiek daug prirašyta, kad nesinori laužyti
papildomai plunksnos. Aš noriu tik atkreipti dėmesį į mūsų
prezidento G.Nausėdos pasakytas kvailystes jo kalboje dėl klimato
kaitos stabdymo.
Jungtinių Tautų Generalinėje
Asamblėjoje – pirmoji Nausėdos kalba plačiajai pasaulio
auditorijai, kurioje jis pasidalino „Lietuvos patirtimi klimato
kaitos stabdymo klausimu.“
Pilnas kalbos tekstas (aktualesnės
vietos mano pabrauktos):
Pone Generalini Sekretoriau,
Ekscelencijos, ponai ir ponios,
Lietuva visiškai remia perėjimą prie
atsinaujinančių šaltinių, įskaitant fotovoltinę ir vėjo
energiją. Mes plėtojame konkrečias priemones, skirtas
paskatinti energijos vartotojus tapti gaminančiais vartotojais –
tokiais vartotojais, kurie aktyviai ir tvariai dalyvauja elektros
energijos gamyboje. Mes taip pat pradedame taikyti unikalią
nuotolinės apskaitos sistemą energijos gamybai iš atsinaujinančių
išteklių ir jos vartojimui skirtingose vietovėse.
Ir vis dėlto viena iš mūsų sėkmės
paslapčių iki šiol buvo tvarus šildymas bei su tuo susijusių
technologijų plėtotė.
Norėčiau Jums priminti, kad vidutinio
ir šaltesnio klimato šalyse šildymas yra neišvengiama būtinybė.
Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, šiuo metu pasaulyje
būtent šildymui sunaudojama daugiausiai – apie 50 proc. – visos
energijos. Tačiau 2017 metais vos apie 10 proc. šilumos buvo
gaunama iš atsinaujinančių išteklių. Tai reiškia, kad mes vis
dar esame labai priklausomi nuo iškastinio kuro, o tai trukdo
visiems mums pasiekti anglies požiūriu neutralią ateitį.
Atsakymų toli ieškoti nereikia.
Lietuva laikosi pozicijos, kad energijos poreikius šilumai didžiąja
dalimi, ypač miestų daugiabučių kvartaluose, gali patenkinti
biokuras. Šį plačiai paplitusį atsinaujinantį išteklių
galima tvariai naudoti, siekiant švelninti klimato kaitos poveikį
ir spartinti perėjimą prie žaliosios ekonomikos.
Lietuvoje per pastaruosius penkerius
metus biokuro dalis daugiabučių šildyme išaugo nuo 30 iki 70
proc., kai tuo pačiu metu šildymo kainos krito 30–40 procentų.
Sukurta biokuro birža pademonstravo, kad tokiu būdu organizuojama
prekyba yra vienas esminių elementų pereinant prie tvaraus šildymo.
Mūsų patirtis rodo, kad perėjimas
prie biokuro centriniame daugiabučių šildyme skatina tvarią
regioninę plėtrą, diversifikuoja kaimiškųjų vietovių ekonomiką
ir mažina nacionalinę priklausomybę nuo importuoto iškastinio
kuro. Jis taip pat mažina šiltnamio dujų išlakas bei padeda
kovoti su klimato kaita. Maža to, biokuro panaudojimas skatina
žaliųjų darbo vietų kūrimą ir leidžia plėtoti visą naujų
industrijų grandinę nuo biokuro gamybos iki taikomųjų tyrimų,
kuriais siekiama plėtoti ir tobulinti pasiteisinusias naujas
technologijas.
Aš asmeniškai esu pasiryžęs imtis
efektyvių veiksmų prieš klimato kaitą. Todėl skelbiu globalią
iniciatyvą „Perėjimas prie tvaraus šildymo“, kuria siekiama
anglies dvideginio išmetimo mažinimo tikslų. Mes turime
kiek įmanoma plačiau skleisti žinią apie biokurą ir jo teikiamą
naudą aplinkai ir ekonomikai. Turime dalytis tvaraus šildymo
technologijomis bei ekspertinėmis žiniomis ir bendromis jėgomis
kurti instrumentus, kurie užtikrintų aukščiausius biokuro kokybės
ir tvarumo standartus, kaip ir ekonomiškai pagrįstą kainą.
Galiausiai, mes turime remti gamtą tausojančias miškininkystės
praktikas.
Visa tai ilguoju laikotarpiu užtikrins
tvaraus šildymo modelio ateitį. Kartu tai gali būti viena iš
prielaidų mūsų perėjimui prie klimato požiūriu neutralios
ekonomikos.
Džiaugiuosi galėdamas pranešti, kad
mūsų iniciatyvą jau parėmė nemažai šalių, tarp jų
Švedija, Austrija, Ukraina, Sakartvelas ir Latvija. Dar daugiau
šalių turėtų prisijungti artimiausiu metu. Dėkoju visoms joms.
Atėjo metas. Pirmyn geresnės bendros
ateities link.
Lietuvos Respublikos Prezidentas
Gitanas Nausėda
Į prezidento pasakytas kvailystes
nedelsiant atkreipė dėmesį LRT skaitytojai:
Skaitytoja Margarita Mimage LRT portale
rašo: „Galiausiai mes turime remti gamtą tausojančias
miškininkystės praktikas“ (?!) Tai kodėl Lietuvoje MASIŠKAI
kertami miškai, net regioniniuose parkuose? Masiškai. Ar čia nauja
programa prisidėti prie klimato kaitos mažinimo? Išpjauti žemės
plaučius?
Stasys Paulauskas rašo: Biokuras
teršia ne mažiau, nei kitokio kuro deginimas. (Biokuro deginimas:
kiek jis teršia orą, kuriuo kvėpuojame. Skaitykite
daugiau: https://www.delfi.lt/.../biokuro-deginimas-kiek-jis...).
Prieš tokias iniciatyvas vertėtų pasikonsultuoti su darniosios
energetikos mokslininkais. Pats deginimas yra pasenusi technologija
("Ugnies kultūros saulėlydis"). Todėl iš JT tribūnos
siūlyti tokią pasenusią "iniciatyvą" yra nesolidu ir
neatsakinga. Vertėtų pasiaiškinti, kas Prezidentui įpiršo
tokią kvailystę. Matyt biokuro prekiautojai. Saugus ir
perspektyvus dabartinių šildymo technologijų sprendimas yra
pasyvieji, nereikalaujantys išorinės energijos namai, ir šilumos
siurbliai. Pats tokius naudoju - ir pigu, ir saugu ir švaru.
Rugsėjo 11 dieną Vokietijos
Bundestage debatuose dėl biudžeto „Alternatyva Vokietijai“
(AfD) bendrapirmininkė Alice Weidel pasakė, kad Merkel
pseudo klimato gelbėjimo programa naikina pramonę ir darbo vietas,
griauna Vokietiją.
„Ši vyriausybė atsakinga už
demontažą automobilių pramonės dėl „klimato“ kliedesių ir
elektrinių automobilių. Jie žlugdo mūsų šalį su absurdiška
idėja išėjimo iš atominės ir anglies energetikos vienu metu“,
- pasakė Weidel ir nurodė, kad tai ekonominis ir gamtamokslinis
„nonsensas“, o jos menama „klimato apsauga“ yra ne kas kita,
kaip „siaubinga deindustrializacijos programa, surišta su
siaubingu darbo vietų naikinimu. „Federalinė vyriausybė
išleidžia“ milijardus, kad apsaugoti nuo įsivaizduojamos
pasaulio pabaigos ateityje.“
Gitano Nausėdos ekologinės kvailystės
nėra originalios, jis stengiasi visaip įtikti Vokietijos kanclerei
Angelai Merkel (net solidariai su ja sėdėjo skambant Lietuvos
himnui, ko nedarė savo šalį gerbiantis Kinijos premjeras), sekti
jos politikos forvateryje, todėl ir jo kovos su „klimato kaita“
sprendimas sutampa su Vokietijos naikintojos politiką. Dėl
pastarosios ekonomikos daktarė Alice Weidel pasakė, kad „Merkel
energetinė politika tampa košmaru Vokietijos piliečiams“.
Politikė remiasi pasaulyje garsios
konsaltingo firmos McKinsey išvadomis, kuriose konstatuojama,
kad Vokietija ritasi į „energetinę katastrofą“. McKinsey
prognozuoja, kad jau sekantį dešimtmetį Vokietija susidurs su
elektros tiekimo problemomis. Ši situacija taps kritine atjungus
visas atomines ir anglimi kūrenamas elektrines.
Weidel žodžiais, jau šią
vasarą buvo kelios kritinės situacijos, kurios „atvedė
Vokietijos energijos sistemą ties kracho riba. Tokiai pirmaujančiai
industrinei nacijai, kaip Vokietija, tai neramūs požymiai,
gresiantys mūsų klestėjimui.“
„Nepaisant į šį lemtingą kursą,
federalinei vyriausybei net nepavyksta pasiekti užsibrėžtų
tikslų dėl CO2 sumažinimo su pagalba energetinės pertvarkos“,
- pažymi politikė. Ji tęsia:
„Kokia katastrofa. Ir net
finansiniu požiūriu perėjimas prie atsinaujinančių šaltinių
tapo košmaru piliečiams: jau šiandien biudžetinė elektros
energijos kaina šioje šalyje 45 procentais didesnė už vidutinę
kainą Europoje. Tuo pat metu 54% vokiškos kainos už elektros
energiją tenka mokesčiams. Energetika aukščiausiu laipsniu
neteisinga. Todėl mes turime radikaliai pakeisti energetikos
politiką: nuo ideologija motyvuotos politikos, grasinančios mūsų
klestėjimui, pereiti prie protingos politikos, kuri tolimoje
perspektyvoje garantuoja saugumą tiekimo Vokietijoje, kuri
gyvybiškai būtina ne tik mūsų ekonomikai. Lemtingą energetikos
pakeitimą reikia sustabdyti kaip galima greičiau!“
Saulės ir vėjo energetika normaliai
gali funkcionuoti tik tuomet, jei tinkle yra energijos generacijos
pajėgumų, kuriuos galima paleisti per labai trumpą laiką, kuomet
nėra saulės ar vėjo. Tai didelė problema, kurią galimą
išspręsti sukuriant specialias dujomis kūrenamas elektrines.
Tokios elektrinės, kurių veikimas nereguliarus, yra nerentabilios,
tuščias lėšų ir resursų švaistymas. Tai deda kryžių ant
atsinaujinančių elektros šaltinių Europoje.
Kokiu gi reikia būti idiotu, kad
Lietuvos miškų paleidimą pro kaminą vadinti pažanga? Saulės ir
vėjo energetikos panaudojimas – peilis Lietuvos ekonomikai. Dėl
šios „klimatą tausojančios“ energetikos Vokietija, toliausiai
nužengusi šios savižudybės keliu, turi pačią brangiausią
elektros energijos kainą Europoje.
Pastaruoju metu paaiškėjo nemaloni
saulės energetikos detalė: šių saulės elementų niekas nemoka
utilizuoti be milžiniškos žalos aplinkai po gana trumpo jų
naudojimo periodo.
Nausėda savo kalboje pateikia tiesiog
puikius biokuro gamintojų pavyzdžius, kurie žengia Lietuvos
pėdomis: Ukrainą ir Sakartvelą. Gal ponas mano, kad kūrenti
galvijų mėšlu – yra nuostabi ateities technologija? Iš kur šios
šalys gaus miško kūrenimui, ponas Nausėda, gal iš Lietuvos?
Aš manau, kad su tokiu kvailu
prezidentu Lietuvos laukia labai liūdna ateitis. Vardan noro įtikti
globalistams, prisidėti prie jų keliamos klimato kaitos isterijos,
cirko, naudojant psichiškai nesveiką mergaitę, Nausėda aukoja
mūsų šalies ekonomiką. Ekonomistui tai neatleistina, o juo labiau
prezidentui.
2016 metų spalio 14 dieną vokiečių
dienraštis Die Welt paskelbė žinomo Vokietijos ekonomisto,
ilgamečio Ifo-instituto direktoriaus
Miunchene, prof. Hans-Werner Sinn Europos Sąjungos ir
euro zonos perspektyvų prognozes.
Sinn nurodė, kad po Didžiosios
Britanijos pasitraukimo iš ES, iš jos reikia trauktis ir
Austrijai, ir Vokietijai, o Suomijai, jo nuomone, tikslinga
pasitraukti pirmai pradžiai bent jau iš euro zonos.
Prof. Hans
Werner Sinn išreiškė nuomonę, kad Didžiosios Britanijos
pasitraukimas iš Europos sąjungos turės neigiamą įtaką
stipriausioms ES ekonomikoms – Vokietijai ir Austrijai dėl
padidėsiančios naštos neturtingų ES valstybių, tokių kaip
Ispanija ir Graikija, įtakos.
Austrijai Sinn mato paprastą išeiti
– nutraukti Maastrichto sutartį ir išeiti iš Europos sąjungos
sudėties. Ekonomisto nuomone, paprasčiau yra tiesiog panaikinti
Maastrichto sutartį, negu inicijuoti sudėtingas išėjimo iš ES
procedūras. Jo nuomone, Maastrichto sutartis gali būti pripažinta
netekusia galios tuo atveju, jeigu Britanija išeis iš ES, nes
pirminę sutartį pasirašė Didžioji Britanijos, o Austrija į ją
įstojo vėliau, 1995 metais.
Zinn neigiamai vertina ir eurą, nes,
jo nuomone, per daug valstybių ima kreditus su labai mažomis
procentinėmis normomis, kas veikia į valiutos gyvybingumą, bet
ateityje yra šios valiutos „remonto ir reformų galimybė”.
Ekonomistas tvirtino, kad pinigų
spausdinimo staklės buvo blogu valstybių-narių ekonominių
problemų sprendimo būdu. Jis pažymėjo, kad jeigu Graikija, su
jos sumenkusia ekonomika, moka dvigubai didesnius atlyginimus negu
Lenkija, tai yra didelė problema.
„Mes gyvename sudėtingu laiku, ir
toliau išliks didelis bedarbystės lygis ES valstybėse, tokiose
kaip Italija ir Graikija“, – pasakė jis.
Profesorius netiki, kad po dešimties
metų ES išliks tokia pati. Jo nuomone, Suomija yra pirmasis
kandidatas išeiti bent jau iš euro zonos. Suomiai bando padidinti
savo konkurencingumą dėl realios devalvacijos euro-erdvėje, bet
devalvuojant nuosavą valiutą tai galima padaryti greičiau.
Garsus Rusijos ekonomistas
prof.Valentinas Katasonovas mano, kad ECB vykdoma „kiekybinio
minkštinimo politika“ ir nustatytos neigiamos palūkanos yra
antikapitalizmas (4: 24). Jos gali būti įvedamos tik trumpam, o
palūkanų mažinimo tendencija JAV federalinės rezervo sirtemos
(FRS) ir Europos centrinio banko (ECB) tęsiasi dešimtmetį.
Katasonovas mano, kad tokios antiekonomikos krachas neišvengiamas.
Ekonomistas sukritikavo ir Rusijos vyriausybės ekonominę politiką,
kuri yra globalistinė ir antirusiška.
