Per 25 metus Nyderlandai migrantams išleido daugiau kaip 400 mlrd. eurų. "Tie, kurie atvyksta ir neintegruojasi, lieka"

 

Prastai integravęsi migrantai dažnai lieka Nyderlanduose ir gyvena iš pašalpų. O tie, kuriems pavyksta įgyti išsilavinimą ir sėkmingai dirbti, išvyksta iš šalies ir ieško laimės kitur, pavyzdžiui, JAV. Taip teigiama tyrime "Gerovės valstybė be sienų. Imigracijos pasekmės viešiesiems finansams", kurio rezultatai buvo paskelbti Nyderlandų Karalystėje ir sukėlė aštrią diskusiją. Be kita ko, dėl to, kad tyrimą iš dalies finansavo Demokratijos forumo (FvD) partija, kuri laikoma antiimigracine ir kraštutinių dešiniųjų partija.

Milžiniškos išlaidos

Ataskaitos autorių teigimu, 1995-2019 m. Nyderlandų viešasis sektorius imigracijai, įskaitant antrosios migrantų kartos pragyvenimo išlaidas, per metus išleido vidutiniškai 17 mlrd. eurų. Iš viso per 25 metus - daugiau kaip 400 mlrd. eurų. Tačiau paskutinį kartą imigracijos poveikis ekonomikai, t. y. jos sąnaudos ir nauda, buvo nagrinėtas 2003 m. Vėliau tokių skaičiavimų buvo atsisakyta, laikant juos rasistiniais. 2016 m. Klaasas Dijkhoffas, reikalų, saugumo ir teisingumo valstybės sekretorius, atsakydamas į parlamento nario klausimą, pareiškė, kad "vyriausybė nevertina piliečių tik reiškinius". "Kilmės šalis yra asmens duomenys, kurie, remiantis teisinės valstybės principu, neturėtų turėti jokios reikšmės daugumai politikos sričių", - sakė K. Dijkhoffas. Taigi vardan politinio korektiškumo ir neapibrėžto "teisinės valstybės principo" Hagos valdžios institucijos iš savęs atėmė svarbią viešųjų finansų planavimo priemonę.

Gerovės valstybės ribų tyrimo autoriai - matematikas Janas Van de Beekas ir trys Amsterdamo universiteto ekonomistai bei sociologai - norėjo tai pakeisti. Jų skaičiavimai rodo, kad Nyderlandų gerovės valstybė "veikia kaip magnetas" tiems migrantams, kurie neturi jokio išsilavinimo arba turi žemą išsilavinimą, o tuos, kurie turi kvalifikaciją ir nori tobulėti, atbaido. "Jie dažnai palieka mūsų šalį. Išvyksta į Jungtines Valstijas arba Aziją. Ten jie gali uždirbti daugiau", - sakė jis. - rašoma ataskaitoje. Taigi, jei migracijos politika nesikeis, "gerovės valstybė palaipsniui žlugs dėl didėjančių išlaidų". Didelės išlaidos ir našta valstybei, savo ruožtu, reiškia, kad "mažėja išteklių sveikatos priežiūrai, švietimui ir kovai su nusikalstamumu". Taip pat migrantų integracijos programoms. "O integracijos problemos dažnai pasirodo esančios neišsprendžiamos jau antroje, o dar labiau - trečioje kartoje, ypač tarp grupių, turinčių didelį kultūrinį skirtumą nuo Nyderlandų". - teigiama ataskaitoje. Tuo tarpu vyriausybė Hagoje negali pasirinkti, ką priimti, nes to neleidžia tarptautiniai susitarimai, įskaitant Europos Sąjungos prieglobsčio teisę. Todėl "būtų geriau, jei migracijos politika būtų išimtinė valstybių narių prerogatyva", teigia ataskaitos autoriai.

Gauti dovanų žmones

Pasak jų, migrantai iš Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos niekada neprisideda prie Nyderlandų ekonomikos, t. y. iš valstybės biudžeto gauna daugiau, nei į jį įneša mokesčių pavidalu, be to, gauna daug daugiau socialinės paramos nei vietiniai Nyderlandų gyventojai. Tikimasi, kad Maroko piliečiai per visą savo gyvenimą Nyderlandams vidutiniškai kainuos 260 000 EUR, o Turkijos piliečiai - 200 000 EUR. Antrosios kartos atstovų padėtis nedaug keičiasi. "Jei kas nors gimė šeimoje, kuri gaudavo išmokas, jie taip pat jas gaus, tai aiškiai parodė duomenų analizė", - rašoma pranešime. Duomenys iš vyriausybės statistikos, visiškai nuasmeninti ir su kuriais tyrėjai galėjo susipažinti tik prižiūrimi. Nors daugelis Europos vyriausybių pastaraisiais metais pripažino, kad migracija brangiai kainuoja - Vokietija šiemet migrantams turėtų išleisti daugiau kaip 40 mlrd. eurų, o Prancūzija - apie 25 mlrd. eurų, - van de Beeko ataskaita sukėlė aršią diskusiją Nyderlandų karalystėje.

Tyrėjai buvo apkaltinti, kad "nustatė žmonėms kainą" ir taip pažeidė jų orumą. Tai panašus požiūris, kaip ir Vokietijos žaliųjų partijos Bundestago vicepirmininkės Katrin Goering-Eckardt, kuri 2015 m. migracijos krizės metu džiaugsmingai pareiškė: "Mes gauname žmones kaip dovaną!". Van de Beekui ir jo kolegoms teko gintis nuo kaltinimų, kad jų tyrimui, finansuojamam sutelktinio finansavimo būdu, aukojo kraštutinių dešiniųjų partija "Demokratijos forumas" (FvD) ir kad pats pradinis tyrimo klausimas: "Kiek kainuoja migracija?", daro jo rezultatus neobjektyvius ir suklastotus. Nepaisant to, ataskaita buvo parengta ir, nors ją ignoruoja pagrindiniai visuomenės sluoksniai, piliečiai noriai ja naudojasi. Negalima atmesti galimybės, kad Hagos valdžios institucijos dar kartą svarstys imigracijos ekonominį poveikį, jei parlamento rinkimų nugalėtojui Geertui Vildersui (Geert Wilders) iš Laisvės partijos pavyks suformuoti vyriausybę, o šiuo metu visi ženklai rodo, kad taip ir bus.

Aleksandra Rybinska

https://wpolityce.pl/swiat/676367-holandia-wydala-na-migrantow-ponad-400-mld-euro-przez-25-lat

Iliuzinis klestėjimas, kurį palaiko didėjančios skolos. V.Katasonovas

 

Apie Japonijos ekonomiką žiniasklaidoje kalbama ir rašoma daug mažiau nei apie Jungtinių Amerikos Valstijų, Europos Sąjungos, Kinijos ir net Indijos ekonomiką. Ji yra tarsi šešėlyje. Tuo tarpu šalių ekonomikų reitinguose ji yra aukščiausiose eilutėse. Pagal realųjį bendrąjį vidaus produktą (t. y. apskaičiuotą pagal perkamosios galios paritetą) Japonija užima ketvirtą vietą po Kinijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Indijos.  Praėjusiais metais Japonijos dalis pasaulio BVP sudarė 3,47 proc., Pasaulio banko vertinimais, ir 3,75 proc. pasaulio BVP, TVF vertinimais. Pagal prekių eksportą 2022 m. Japonija buvo ketvirta pasaulyje po Kinijos, JAV ir Vokietijos (jos dalis pasauliniame eksporte sudarė 3,71 proc.). Pagal tarptautines (aukso ir užsienio valiutos) atsargas Japonija stabiliai yra antroje vietoje po Kinijos ir tt.

Matyt, sumažėjusį susidomėjimą Tekančios saulės šalimi galima paaiškinti tuo, kad jos ekonomika nepatiria tokių dramatiškų kataklizmų, kokie vyksta JAV, Europos Sąjungos ir net Kinijos ekonomikoje. Japonijos ekonomika, jei galima taip pasakyti, ramiai stagnuoja. Kadaise ji buvo visų dėmesio centre. Tai buvo per vadinamąjį Japonijos ekonominį stebuklą, trukusį nuo 1955 iki 1973 m., kai kai kuriais metais šalies ekonomikos plėtros tempai viršijo 10 proc. per metus.

Nuo XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžios Japonijoje prasidėjo ekonominis sąstingis, kuris tęsiasi iki šiol. TVF skaičiavimais, Japonija savo aukščiausią poziciją pasaulio ekonomikoje pasiekė 1991 m., kai jos dalis pasaulio BVP sudarė 9,13 proc. O pernai, kaip minėjau, ji sudarė tik 3,75 proc. Preliminariais vertinimais, iki 2023 m. pabaigos šis rodiklis sumažės iki 3,72 proc. TVF prognozuoja, kad 2028 m. jis sumažės iki 3,29 proc. Tokia yra šalies, kuri kadaise nustebino pasaulį savo ekonominiais "stebuklais", nardymo dinamika. Vaizdžiai tariant, Japonijos ekonomika miršta tyliai, be ypatingų kataklizmų. Ir ši santykinė tyla sukuria iliuziją, kad Japonija (kitaip nei daugelis kitų šalių) išgyvena tam tikrą klestėjimą. Man tai primena intensyviosios terapijos palatos tylą. 

Man atrodo, kad pagrindinė šios santykinės ir iliuzinės gerovės priežastis yra ta, kad Japonija, labiau nei daugelis kitų šalių, vis didesnėmis dozėmis vartoja skolos "narkotikus". Pastaruosius tris dešimtmečius Japonijos ekonomika kaupė skolas ir šiandien ji užima aukštas vietas pasaulio reitinguose pagal daugelio rūšių skolas. 

Taigi, šalių reitinge pagal užsienio skolą Japonija yra trečioje vietoje po Jungtinių Amerikos Valstijų ir Jungtinės Karalystės. JAV užsienio skolos vertė 2023 m. siekė 32,9 trln. dolerių, Jungtinės Karalystės - 8,7 trln. dolerių, o Japonijos - 4,34 trln. dolerių. Po jos sekė (trilijonas dolerių): Nyderlandai - 3,79 dolerio, Prancūzija - 3,28 dolerio, Airija - 3,26 dolerio, Italija - 3,10 dolerio.

Japonijos dominavimas dar labiau išryškėja vertinant skirtingų rūšių skolos santykinius rodiklius (procentais nuo BVP). Tekančios saulės šalis ilgą laiką užėmė pirmąją vietą reitinge pagal santykinį valstybės skolos dydį. TVF vertinimais, 2022 m. visa Japonijos valstybės skola (centrinės valdžios skola plius vietos valdžios skola) sudarė 261,29 % BVP. Tuo tarpu centrinės valdžios skola sudarė 214,27 %; vietos valdžios skola - 47,02 %. 

Po Japonijos Graikijos valstybės skolos santykis buvo 177,43 proc. Po jos sekė Venesuela (157,81 proc.), Italija (144,41 proc.), JAV (121,38 proc.), Prancūzija (111,67 proc.).

Japonijos privačiojo sektoriaus skola (kurią sudaro namų ūkių ir nefinansinių korporacijų skola) 2022 m. sudarė 186,12 % BVP. Čia Japonija patenka tik į pirmąjį šalių dešimtuką, aplenkdama Šveicariją (% BVP): Šveicarija - 271,39; Švedija - 242,74; Prancūzija - 228,11; Kanada - 215,89; Belgija - 195,77; Kinija - 195,03; Norvegija - 191,2. Palyginimui, JAV šis rodiklis sudaro 152,5 proc. 

Japonijos privačiojo sektoriaus skola 2022 m. sudarė 68,16 proc. namų ūkių sektoriaus ir 117,97 proc. nefinansinių korporacijų sektoriaus BVP. Nors Japonijos namų ūkių skolos santykinis lygis, palyginti su kitomis šalimis, yra gana kuklus, pagal nefinansinių korporacijų skolą ji yra tarp pirmaujančių šalių. Ją lenkia tik septynios šalys (proc. BVP): Prancūzija - 161,96; Švedija - 154,51; Airija - 147,92; Šveicarija - 143,09; Nyderlandai - 136,8; Belgija - 135,40; Kinija - 133,58. 

O jei palygintume šalis pagal visos skolos, įskaitant valstybės skolą ir privataus sektoriaus (namų ūkių ir nefinansinių korporacijų) skolą, lygį, pamatytume, kad Japonija "pirmauja pasaulyje". Jos bendra skola 2022 m. sudarė 447,41 proc. Tos šalys, kurios turi didelę privačiojo sektoriaus skolą, paprastai neturi labai didelės valstybės skolos. O šalys, kurių valstybės skola yra didelė, turi gana nuosaikų privačiosios skolos lygį.

Šalys, kuriose 2022 m. bendra skola bus didžiausia (% BVP), yra šios: Graikija - 369,84; Prancūzija - 339,78; Kanada - 322,48; Šveicarija - 310,51; Belgija - 301,04; Italija - 291,98; Švedija - 274,43; JAV - 273,80.

Tikriausiai į šį sąrašą reikėtų įtraukti ir Kiniją. Tačiau TVF duomenų bazėje nėra išsamios informacijos apie Dangaus imperiją. Joje yra tik duomenys apie Kinijos privačią skolą. Kai kurių šaltinių duomenimis, bendra Kinijos skola šiais metais siekė 308 % BVP. 

Taigi, Japonija prieš pusę amžiaus "lenkė pasaulį" pagal ekonomikos augimą. Dabar ji "pirmauja planetoje" pagal bendrą skolą. Tuo pat metu, skirtingai nei kelios šalys, kurioms pastaraisiais metais pavyko stabilizuoti bendros skolos lygį (tarp jų Vokietija, Ispanija, Olandija, Austrija), Japonija ir toliau jį didina. Taigi 2012 m. Japonijos ekonomikos bendra skola sudarė 387,15 % BVP. Per dešimtmetį padidėjo 60,26 procentinio punkto.

Taigi pernelyg didelį bendros skolos lygį galima vadinti svarbiausiu Japonijos ekonomikos skiriamuoju bruožu. Jį galima vadinti viena medalio puse. Kita medalio pusė yra ypatinga Japonijos banko politika. O pastarąjį dešimtmetį Tekančios saulės šalies centrinio banko "ypatingumo" nebuvo. Šis "ypatingumas" atsirado tik dabar. Turiu omenyje Centrinio banko politiką pagrindinės palūkanų normos atžvilgiu.

Pastarąjį dešimtmetį visi pagrindiniai pasaulio centriniai bankai vykdė vadinamąją " balandišką" (arba "švelniąją") pinigų politiką (MP), kuri pasireiškė sparčiu pinigų pasiūlos didinimu ir žymiu pagrindinės palūkanų normos mažinimu. Tuomet daugelis CB ne tik sumažino pagrindines palūkanų normas, bet netgi padidino jas iki neigiamos zonos. Pavyzdžiui, Švedijos bankas nuo 2015 m. pradžios iki 2019 m. pabaigos pagrindinę palūkanų normą laikė neigiamoje zonoje. Šveicarijos nacionalinis bankas sumažino pagrindinę palūkanų normą žemiau nulio ir laikė ją neigiamoje zonoje iki 2022 m. rudens. Tuo pat metu daugiau kaip septynerius metus palūkanų norma buvo labai žemo lygio - minus 0,75 %. Danijos centrinis bankas taip pat laikė pagrindinę palūkanų normą minuso zonoje. Europos Centrinis Bankas, JAV Federalinis rezervų bankas ir Anglijos centrinis bankas sumažino pagrindines palūkanų normas iki nulio arba beveik iki nulio.

O kaip dėl Japonijos banko? Pasirodo, gerokai prieš tai, kai pirmaujantys centriniai bankai pradėjo vykdyti "minkštąją" politiką, jis jau buvo sumažinęs pagrindinę palūkanų normą iki nulio. Tai įvyko dar 1999 m. vasario 12 d. Tai yra, beveik prieš ketvirtį amžiaus. Ir maždaug dešimt metų anksčiau, negu pagrindiniai pasaulio centriniai bankai pradėjo smarkiai mažinti pagrindines palūkanų normas. Tačiau kažkodėl mažai kas atkreipė dėmesį į tuometinį Japonijos banko politikos "ypatingumą". 

Ir 2016 m. sausio 29 d. jis sumažino pagrindinę palūkanų normą iki minus 0,10 %. Tuo metu tai nebuvo labai netikėta, nes tokios pat politikos laikėsi ir kiti centriniai bankai. 

Tačiau šiandien, nuo praėjusių metų pavasario, visi pagrindiniai Centriniai bankai vykdo "griežtą", arba "aršią", politiką, kuri pasireiškė staigiu pagrindinių palūkanų normų didinimu. Daugelis jų jau padidino pagrindines palūkanų normas iki keturių ar penkių procentų ir dar daugiau. Pavyzdžiui, FED - 5,25-5,50; ECB - 4,50; Anglijos banko - 5,25; Švedijos banko - 4,00.

Ir tik vienas centrinis bankas lieka minuso zonoje. Tai Japonijos bankas. Jo pagrindinė palūkanų norma tebėra minus 0,10 %. Tai reiškia, kad netrukus bus aštuoneri metai, kai Japonijos centrinis bankas įšaldė pagrindinę palūkanų normą šiame lygyje. Manoma, kad pagrindinė palūkanų norma yra MPC priemonė, kurios pagalba Centrinis bankas operatyviai reaguoja į ekonominių sąlygų pokyčius. O Japonijos banke ši priemonė praktiškai neveikia. 

Japonijos bankas tiesiog bijo prisiliesti prie šios priemonės. Dėl visiškai suprantamos priežasties. Atrodo, kad būtina atšaldyti pagrindinę palūkanų normą, kuri yra įšaldyta ir sudaro minus 0,10 proc. Tačiau bet koks, net ir menkiausias pagrindinės palūkanų normos padidinimas kelia grėsmę, kad visų paskolų ir kreditų palūkanų normos smarkiai padidės. O šiandien jos yra rekordiškai mažos (jei lyginsime su kitomis ekonomiškai išsivysčiusiomis šalimis). Štai spalio mėn. vidutinė bankų paskolų palūkanų norma siekė tik 1,5 proc. per metus. Palyginimui, daugumoje ekonomiškai išsivysčiusių šalių palūkanų normos svyruoja nuo 4 iki 8 proc. per metus. Konkrečiai šaliai būdingos palūkanų normos (proc.): Airija - 4,15; Nyderlandai - 4,22; Prancūzija - 4,53; Ispanija - 5,00; Belgija - 5,52; Austrija - 5,58; euro zona - 5,62; Italija - 5,93; Jungtinė Karalystė - 6,25; Vokietija - 6,35; Kanada - 7,20; Suomija - 7,92. Tačiau ekonomiškai išsivysčiusių šalių grupėje yra šalių, kuriose bankų paskolų palūkanų normos viršija 8 proc: JAV - 8,50; Australijoje - 10,69; Naujojoje Zelandijoje - 12,63.

Japonijos ir kitų šalių iždo vertybinių popierių palūkanų normos yra maždaug vienodos. Nepaisant to, skolos aptarnavimo išlaidos jau seniai yra pagrindinis Japonijos valstybės biudžeto straipsnis. Šalies 2022 m. valstybės biudžete skolos aptarnavimo išlaidos sudarė ketvirtadalį biudžeto išlaidų. Nė viena iš ekonomiškai išsivysčiusių šalių pagal šį rodiklį net neprilygsta Japonijai. Beje, šiandien žiniasklaida daug dėmesio skiria JAV federalinio biudžeto palūkanų išlaidų (t. y. išlaidų palūkanoms už valstybės skolą) augimui. Praėjusiais metais jų dalis viršijo 12 proc. visų biudžeto išlaidų. Tai labai daug! Tačiau, atsižvelgiant į visas aplinkybes, ji yra maždaug perpus mažesnė už Japonijos biudžeto išlaidas. 

Bet koks neapgalvotas Japonijos banko judesys (t. y. net ir nedidelis pagrindinės palūkanų normos padidinimas, net iki nulio) gresia tikrų tikriausia katastrofa Tekančios saulės šalies ekonomikai. Tačiau net jei Japonijos bankas fanatiškai išlaikys pagrindinę palūkanų normą minus 0,10 %, katastrofa vis tiek neišvengiama. Nes Japonijos ekonomika negali egzistuoti be tokio "vaisto" kaip skolų kaupimas. Tam tikru metu Tekančios saulės šalies ekonomikos "ramų sąstingį" pakeis giliausia krizė. Ir Japonija vėl atsidurs pasaulio dėmesio centre.

https://www.fondsk.ru/news/2023/12/30/yaponskaya-ekonomika-rekordno-vysokiy-dolg-i-rekordno-deshyovye-dengi.html

Būkite atsargūs, ką rašote! ES nori sekti visus pokalbius socialiniuose tinkluose

Ką tai gali reikšti praktiškai, net ir visiškai apolitiškiems žmonėms pasakojama vokiečių portale "Anti-Spiegal".

Pirmiausia turiu išsklaidyti mitą, nes visi, kurie mano, kad "end-to-end" užšifruotas bendravimas per "Messenger" yra saugus nuo sekimo, klysta. Dar 2020 m. pranešiau, kad Ispanijos vyriausybė stebėjo opozicijos politikų pokalbius "WhatsApp". Ispanijos vyriausybė dar 2015 m. buvo pasirašiusi sutartį dėl skirtingų politinių pažiūrų politikų ir žurnalistų stebėjimo.

2021 m. birželį Bundestagas tuometinių valdančiųjų frakcijų balsų dauguma priėmė įstatymo projektą "dėl Konstitucijos apsaugos įstatymo pakeitimo". Pagal įstatymą Konstitucijos apsaugos biuras taip pat gali teisėtai skaityti pokalbius žinučių tarnybose, pavyzdžiui, "WhatsApp".

Tai, kad apie šį įstatymą "kokybiškoje žiniasklaidoje" praktiškai nebuvo užsiminta, labai daug ką atskleidžia, nes šiuo įstatymu įteisintas ne kas kita, kaip Konstitucijos apsaugos tarnybos vykdomas visiškas vokiečių sekimas. Tai, ką dabar leidžiama daryti Konstitucijos apsaugos tarnybai, būtų buvęs "Štazi" slogus sapnas. Tačiau kai kalbama apie totalinio sekimo valstybės kūrimą Vokietijoje, "kokybiška žiniasklaida" tradiciškai labai tyli, nors jos, kaip kritiškos valdžios stebėtojos ir ketvirtosios valdžios valstybėje, pareiga būtų stoti į kovą su sekimu Vokietijoje.

Tačiau kaip slaptosios tarnybos turėtų skaityti neva saugiai užšifruotus pranešimus "nuo galo iki galo"? Į tai yra tik du atsakymai: arba šifravimas nėra saugus, arba slaptosioms tarnyboms suteikiamos "užpakalinės durys". Man nerūpi, kaip tai įgyvendinama techniškai, svarbu, kad pokalbius žinučių tarnybose galima skaityti ir kad slaptosios tarnybos gali ir turi leidimą tai daryti. Ir be teismo nutarties, tiesiog šiaip.

Ką tai reiškia

Jei apie tai paklaustumėte "normalių" žmonių Vokietijoje, paprastai išgirstumėte atsakymą, kad tai nėra problema, nes jie neturi ko slėpti. Nerimauti turėtų tik tie, kurie turi ką slėpti. Šis teiginys yra neprilygstamas savo naivumu.

Pateiksiu pavyzdį, kodėl tai naivu. Įsivaizduokite, kad esate amerikietis ir pamėgote tuometinio JAV prezidento tviterio žinutę. Kiekvienas pagalvoja: kas gali būti blogo, jei patinka tviterio žinutė, ypač Vakarų valstybės vadovo?

Bet klystate, nes, vykdydamas tyrimą dėl D. Trumpo, JAV Teisingumo departamentas lapkričio pabaigoje paskelbė smarkiai suredaguotą kratos orderį, kuriame teigiama, kad specialusis prokuroras, persekiojantis Donaldą Trumpą, nurodė bendrovei X (buvusiai "Twitter") perduoti duomenis apie naudotojus, kurie bendravo su buvusiu JAV prezidentu, t. y. pamėgo ar komentavo jo tviterio žinutes.

Kratos orderyje konkrečiai prašoma "visos informacijos iš (D. Trumpo) paskyros skirtuko "Prisijungti" arba "Pranešimai", įskaitant visus "Twitter" naudotojų, kuriems patiko arba kurie retweetino paskyros paskelbtus tviterio įrašus, sąrašus, taip pat visus tviterio įrašus, kuriuose yra su paskyra susietas vartotojo vardas (t. y. "paminėjimai" arba "atsakymai")". Prie to pridėta paties D. Trumpo paieškos istorija, jo tiesioginės žinutės, visų naudotojų, kuriuos jis "sekė, nelankė, nutildė, nutildė, atblokavo ar atblokavo", sąrašas, taip pat "visų tuometinio JAV prezidento nuo 2020 m. spalio mėn. iki 2021 m. sausio mėn. sukurtų, parašytų, pamėgtų, pamėgtų ar retweetintų tviterio žinučių turinys".

Atsižvelgiant į tai, kaip griežtai JAV teisingumo sistema susidoroja su visais, kurie yra kaip nors susiję su tariamu Kapitolijaus šturmu 2021 m. sausio mėn. (arba kurie yra net kaltinami tuo), tai reiškia, kad retrospektyviai gali pasirodyti pavojinga, jei ant vieno iš D. Trumpo tviterio pranešimų buvo uždėta "patinka".

ES sekimo valstybė

ES svarsto galimybę stebėti visus privačius pokalbius "Messenger" programose, prisidengiant kova su vaikų pornografija. ES Komisija nori įpareigoti tokias interneto paslaugas kaip "Google", "Meta" ("Facebook Instagram", "WhatsApp"), "Apple" ir "Telegram" be paliovos skenuoti ir stebėti savo naudotojus.

Prieš kelias dienas "Bild" pranešė, kad Vokietijos vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser pateikė ES preliminarią bendrą Vokietijos poziciją. Vidaus reikalų ministerija ragina skenuoti nešifruojamus ryšius (pavyzdžiui, pokalbius, el. laiškus ar skaitmeninių duomenų saugyklų teikėjus) ir aktyviai ieškoti anksčiau nežinomų piktnaudžiavimo ir viliojimo atvejų. Kitaip tariant, radikali kairiųjų pažiūrų Faeser nori per Briuselį įtvirtinti visišką sekimą.

Vidaus reikalų ministerija aiškiai nurodo, kad "anoniminis ar bent jau pseudoniminis naudojimas" turi būti ir toliau įmanomas ir kad bus atsisakyta apeiti "end-to-end" šifravimą. Tačiau tai yra tušti žodžiai, jei atsižvelgsime į ES planus, pagal kuriuos interneto bendrovės turėtų skenuoti nuo galo iki galo užšifruotą ryšį. Juk tai vis tiek bus įvesta, Faeseriui nebereikia to reikalauti, pakanka, kad Vokietija pasisakytų už pokalbių paiešką. Visa kita Briuselyje padarys Ursula von der Leyen.

Artėjanti virtuvės kultūra

Sovietų Sąjungoje egzistavo vadinamoji virtuvės kultūra, kuri reiškė, kad atvirai kalbėti galima tik virtuvėje ir su artimais draugais. Viešumoje ar darbe visada reikėjo bijoti, kad pernelyg atvirai išsakyta nuomonė bus apskųsta.

Akivaizdu, kad dabar ES įsivyrauja nauja virtuvės kultūros forma, kuri nuo sovietinės skiriasi tuo, kad dabar taip pat reikia užtikrinti, kad virtuvėje nebūtų elektroninių prietaisų, galinčių klausytis pokalbių.

"New Balzakas", kuris apdergė J.Marcinkevičių, rusų kultūrą, kursto karą (feljetonas)

 

Dar koks šimtas istorinių-erotinių romanų ir Lietuva turės savo „New Balzaką“. Tiesa, beveik dviem šimtais metų pavėluotai, bet ko norėti iš mažos tautelės ir jos po pasaulį praskydusių rašytojų.  Svarbu honoras, o jis milžiniškas, kad išdrįsta valytis kojas į didžiausią nūdienos poetą Justiną Marcinkevičių. Sekantis "New Balzako", o tiksliau "Balzakaitės", akibrokštas - išsivalyti kojas į Rusijos kultūrą. Nesenai ji pareiškė, kad Rusijoje iš vis nėra kultūros. Apima baimė, kad šis genijus nesutrintų į miltus viso Pasaulio kultūros. Nuojauta kažko nutolusio nuo normos patologijos link. 

Man, aklam kačiukui, dar visai nesenai pervariusiam antrą syk Tolstojaus, Čechovo ir Bulgakovo ir kitų rusų autorių daugiatomę kūrybą originalo kalba, neįsivaizduojančiam baleto be Čaikovskio, tapo kažkaip net nejauku. Juk išėjęs į pensiją galėjau skaityti mūsų literatūros žvaigždės „Balzakaitės“ kūrinius, o aš čepsėdamas skaičiau kažkokį rusišką šlamštą. Bet aš pasižadu pasitaisyti. Kuomet aplinkiniai pasakys, kad aš suvaikėjau, imsiu skaityti istorinę „Balzakaitės“ erotiką, visas jos dvi knygas, bet tikiuosi, kad iki to laiko ji parašys bent 1:20, to, ką parašė Onorė De Balzakas.

O juk temų – nors vežimais vežk, ir kokios politkorektiškos: Puškinas - juodaodis palaidūnas, Čaikovskis – savo vežėją tratines homoseksualas... Dar mažai šiuolaikinių temų apie spalvotuosius ir spalvius? Galima gi ir apie naujesnius šitos nekultūringos tautos veikėjus parašyti. Čia ir narkomanas Bulgakovas, armonaitėms ir morganoms turėtų patikti, čia ir Vladimiras Leninas, prirašęs tiek tomų, kad gali pretenduoti į politikos Balzakus, o juk jo idėjos, Šveicarijoje praktiškai ištyrinėtos, pvz. apie bendras žmonas, tokios šiuolaikiškos.

Ar žinote, kodėl aš vardinu šias puikias temas poniai „Balzakaitei“ iš Londono? Aš bijau, kad ji nepridarytų su lietuvių literatūra to, ką pridarė vienas labai storas Lietuvos istorikas, pelnęs keturis Lenkijos ordinus, su Lietuvos istorija. Geriau jau ši mūsų „Balzakaitė“ tų nekultūringų rusų antrus galus tyrinėja ir Lietuvos vėpliams tas kvailystes aprašinėja. Žalos bus mažiau. O juk baisu, pripažinkit, kai Londone tupinti „Balzakaitė“ ima kranksėti apie karą Lietuvoje, ir dar iš LRT - landsdelfinio šiukšlynėlio. Tai jau rimta.

Jei poniai „Balzakaitei“, kuri savo išvaizda labai primena chazarus, gyvenusius prie Dnepro, taip norisi karo, tai jai istorija dovanoja puikią progą ne sėdėti už kelių tūkstančių kilometrų Londone, o apsivilkti Ukrainos kario uniformą ir pakariauti su tais rusais, kurie, pasak jos, kultūros neturėjo ir neturi. Kariaudama Ukrainoje, mano nuomone, Londono „Balzakaitė“, išsigydytų nuo ją kamuojančio kognityvinio disonanso. Žema, manau, knaisiotis po apatiniais pas herojus, atstovaujančius kultūros neturinčią rusų tautą! Todėl aš ir siūlau mūsų didžiausiai, net dviejų romanų autorei (atsiprašau jei kokią man nežinomą jos „pornuchą“ praleidau), aprašyti žygdarbius ukrainiečių moterų, kurias jų prezidentas dabar varo į karą. 

Aš myliu Lietuvą ir nenoriu, kad vardan pinigų šeimininkų iš JAV FRS interesų ji būtų sunaikinta. 

Lietuvos egzistencijos klausimas. Dr.Z.Vaišvilos spaudos konferencija

 

https://www.youtube.com/watch?v=c_vseRvxr4g

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija Seime „Iš neteisės teisė neatsiranda - ar būsimas Lietuvos Respublikos Prezidentas sutiks atiduoti likusį mūsų valstybės suverenitetą Europos Sąjungai?“ Pranešimas žiniasklaidai: https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_... Spaudos konferencijoje dalyvauja Lietuvos visuomenės tarybos valdybos nariai ir kviečiami dalyvauti 2024 m. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų politinės kampanijos dalyviai.

Recesija Europoje. V.Katasonovas

Recesija Europoje - nebe prognozė, o medicininis faktas. Europos atsilikimas nuo pasaulio ekonomikos sparčiai didėja.

Europos ekonomikos branduolį sudaro euro zonos šalys (20 Europos Sąjungos valstybių narių, kurios sukuria apie 85 % visų ES šalių BVP). Tarptautinio valiutos fondo skaičiavimais, praėjusiais metais ES teko 14,87 proc. pasaulio BVP (apskaičiuoto pagal euro ir JAV dolerio perkamosios galios paritetą). TVF nepateikia euro zonos skaičiavimų. Tačiau mes patys galime apskaičiuoti šį skaičių: apie 12,6 proc. Pasirodo, kad susivienijusi Europa yra trečias pagal dydį pasaulio ekonomikos centras po Kinijos (18,5 proc. pasaulio BVP dalis praėjusių metų pabaigoje) ir JAV (15,5 proc. dalis).

Be abejo, pasaulio ekonomikos būklė labai priklauso nuo euro zonos šalių ekonominės būklės. Todėl pastebime, kad euro zonos ekonominei dinamikai vis daugiau dėmesio skiria TVF, Pasaulio bankas, pagrindiniai pasaulio prekių ir finansų rinkų dalyviai. 

Ir šiandien euro zona ne be pagrindo laikoma viena silpniausių pasaulio ekonomikos grandžių. Pasaulio banko skaičiavimais, 1990-2020 m. pasaulio BVP išaugo 4,53 karto. O euro zonos šalių BVP - tik 3,06 karto. 

Iki 2008 m. antrojo ketvirčio, kai Europą ištiko pasaulinė finansų krizė, ES ir euro zonoje augimas buvo daugmaž padorus. Po užsitęsusio atsigavimo po krizės (kuris buvo ilgesnis nei JAV), 2011-2014 m. euro zonoje ir ES buvo užsitęsusi stagnacija. Vėliau (2015-2019 m.) buvo gana gero augimo laikotarpis (ES - 2,1 % per metus). 

2020 m. Europa (kaip ir visas pasaulis) pasinėrė į krizę, kurią sukėlė vadinamoji "kovido pandemija". Nuo 2021 m. 3-4 ketvirčių Europoje pastebimi naujos tvarios stagnacijos požymiai. Euro zonos BVP 2023 m. II ketvirtį viršijo 2019 m. IV ketvirčio (paskutinio ketvirčio prieš "kovido pandemiją") BVP tik 3,0 proc. Palyginimui, JAV šis rodiklis buvo viršytas 6,0 proc. 

Kad ir kaip žiūrėtume, Europos atsilikimas nuo visos pasaulio ekonomikos pagal tempą buvo, išlieka ir netgi didėja. Pavyzdžiui, 2022 m. pabaigoje (kai ekonomikos atsigavo po vadinamosios "kovido pandemijos") pasaulio BVP augo 3,3 %, o euro zonos BVP - tik 1,8 %. 

Šiais metais euro zonos ekonomikoje stebuklų taip pat neįvyko. Europos Komisija (EK) prognozavo, kad 2023 m. euro zonos ekonomika augs kukliai - 0,8 proc. Tačiau lapkričio mėn. ji šią prognozę sumažino iki 0,6 proc. Beje, ES ekonomikos augimo šiais metais prognozė taip pat buvo pabloginta nuo 0,8 iki 0,6 proc. Ir taip yra nepaisant to, kad, remiantis TVF ir tomis pačiomis EK prognozėmis, pasaulio BVP šiemet turėtų padidėti 3,5 proc. 

Euro zonos ir visos ES atsilikimas nuo pasaulio ekonomikos tapo ypač juntamas nuo to momento, kai Briuselis įsitraukė į aktyvų sankcijų karą prieš Rusiją (po to, kai praėjusių metų vasario mėn. prasidėjo SKO (speciali karinė operacija, A.L.) Ukrainoje). Ekspertų skaičiavimais, kuriuos paskelbė "RIA Novosti", dėl antirusiškų sankcijų Europos Sąjungos šalys prarado beveik 1,5 trilijono JAV dolerių. 

EK ne tik sumažino euro zonos ir visos Europos Sąjungos prognozes, bet šiandien vis dažniau kalbama, kad Europa įžengia ir jau įžengė į recesijos, t. y. ekonominio nuosmukio, etapą. Norėčiau priminti, kad ne taip seniai Europa jau patyrė nedidelį nuosmukį. Pirmąjį 2023 m. ketvirtį euro zonos (ir ES) BVP susitraukė 0,1 %, o dieną prieš tai, 2022 m. ketvirtąjį ketvirtį, buvo užfiksuotas toks pat minusas (ketvirčio pagrindu). Tai vadinama technine recesija - neigiamas augimas du ketvirčius iš eilės. Iki visiškos recesijos nebuvo prieita, nes 2023 m. antrąjį ketvirtį pavyko patekti į teigiamą zoną - plius 0,2 % BVP augimas. 

Tačiau trečiąjį ketvirtį euro zona vėl pateko į neigiamą teritoriją - BVP sumažėjo 0,1 %. Didžiausią nuosmukį liepos-rugsėjo mėn. demonstravo Airija (1,8 %), Austrija (0,6 %) ir Čekija (0,3 %), o Austrijos ekonomika mažėjo antrą ketvirtį iš eilės (antrąjį ketvirtį ji smuko 0,8 %). Didžiausia Europos ekonomika - Vokietija - liepos-rugsėjo mėn. susitraukė 0,1 %.

Jei ketvirtąjį ketvirtį vėl bus neigiamas, teks pripažinti, kad Europoje vėl prasidėjo techninė recesija. Ketvirtasis ketvirtis dar nesibaigė. Tačiau spalio ir lapkričio mėn. mėnesiniai duomenys ir gruodžio mėn. prognoziniai įverčiai rodo, kad ketvirtasis ketvirtis bus neigiamas. Net Briuselis pripažįsta "medicininį faktą": euro zona išgyvena techninę recesiją.

Be to, EK ir nepriklausomų ekspertų prognozės byloja apie tai, kad 2024 m. pirmąjį ketvirtį BVP dar kartą sumažės ir kad toks sumažėjimas labai tikėtinas kitų metų antrąjį ketvirtį. Todėl euro zonos laukia visiška recesija. Ir iš jos ji greičiausiai pradės išbristi tik kitų metų antrąjį pusmetį. 

Euro zonos ir visos Europos ekonomikos "lokomotyvas" visada buvo Vokietija. Dabar Vokietija tapo viena silpniausių Europos ekonomikos grandžių. Vokietijos verslo aktyvumo indeksas, kurį stebi pasaulinė ne pelno siekianti projektų valdymo ir mokslinių tyrimų organizacija PMI, jau šešis mėnesius nesiekia 50 balų ribos, o tai reiškia "nepatenkinamą" įvertinimą. Tai yra artėjančios recesijos, tiksliau, jos tęsimosi, ženklas. Tiesa ta, kad Vokietija jau patyrė " techninę recesiją" antrąjį ir trečiąjį ketvirčiais. Ketvirtasis ketvirtis Vokietijoje garantuotai bus neigiamas. Taigi spalio mėn. pramonės gamyba, palyginti su rugsėjo mėn. Vadinasi, iki Naujųjų metų Vokietijoje bus visiška recesija. 

Šiandien daug kalbama ir rašoma apie Vokietijos recesijos veiksnius ir apraiškas. Pavyzdžiui, vykdomas griežčiausias biudžeto taupymas, todėl kyla abejonių dėl tolesnio valstybės subsidijavimo galimybės, energijos, elektros energijos ir kai kurių žaliavų tarifų ir kainų. O biudžeto griežtinimą lemia tai, kad lapkričio mėn. po Vokietijos Federacinės Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimo šalies valstybės finansuose atsirado 60 mlrd. eurų skylė. Teismas uždraudė naudoti skolinimosi teisių "rezervus", išsaugotus nuo pandemijos ir ją lydinčios antikrizinės programos laikų, einamajam deficitui finansuoti. Dabar kyla grėsmė, kad 2024 m. federalinis biudžetas nebus patvirtintas iki metų pabaigos. Biudžeto krizė gilina problemas ne tik Vokietijoje, bet ir visoje Europoje.

Statybos užsakymų apimtis smarkiai mažėja, o statybos pramonė ir susiję sektoriai visada sudarė didelę BVP dalį. Daugelis stambių Vokietijos korporacijų nusprendžia perkelti savo gamybos įmones į Naująjį pasaulį, o nemažai jų tokį perkėlimą jau įvykdė. Pažymėtina, kad, nepaisant jau įvykusio nuosmukio ir biudžeto krizės, M. Scholzo vyriausybė neatsisako planų pervesti Ukrainai 8 mlrd. eurų.

https://www.fondsk.ru/news/2023/12/28/recessiya-v-evrope-uzhe-ne-prognoz-medicinskiy-fakt.html

Lenkų ekonomistas mano, kad Ukraina naudojasi Lenkija

Lietuvos valdžia giriasi, kad mes vieni didžiausių Ukrainos rėmėjų, atsižvelgiant į valstybės ir mūsų ekonomikos dydį. Spalio pabaigoje finansų ministrė Gintarė Skaistė sakė LNK, kad Lietuva jau yra atsidėjusi kitų metų biudžete 223 mln. eurų Ukrainai remti. Šiandien mūsų geradarė valdžia, kuri iš žmonių renka pinigus lėkštei maltiečių sriubos badaujantiems Lietuvos senoliams, skyrė 4 milijonus eurų nemokamam ukrainiečių studentų mokslui. Priminsiu, kad Ukrainoje ir šiandien už pinigus yra mokomi studentai iš Indijos ir kitų šalių. Apie tai šiais metais rašė Euronews.

Spalio pabaigoje pranešta, kad Lietuva perdavė Ukrainai vieninteles savo turėtas priešlėktuvines ATACMS raketas už 100 milijonų eurų. Likome be oro apsaugos! O kur dar milijardas ar daugiau eurų jau ištratintų Ukrainai! Rezultatų jokių, pralaimėjimas neišvengiamas. Lieka tik praskolinta ir nualinta Lietuva, patikėjusi komiko paistalais apie pergalę prieš dešimteriopai galingesnę branduolinę valstybę.

Apie nerealius Ukrainos planus laimėti karą prieš Rusiją, pažūtingo Lietuvai karo kurstymą, ne kartą kalbėjo generolas Valdas Tutkus. 

https://www.youtube.com/watch?v=DuUq_yMgEa4

Mūsų kaimynai lenkai vis garsiau kelia klausimą dėl paramos Ukrainai pagrįstumo ir naudos Lenkijai. 

Lenkų portale "Radio Maria" paskelbtas Dr.A.Bartosevičiaus (A.Bartoszewicz) straipsnis "APIE LENKIJOS IR UKRAINOS EKONOMINIUS SANTYKIUS: UKRAINA TURI TIK REIKLŲ POŽIŪRĮ. JI PAPRASČIAUSIAI NORI IŠNAUDOTI LENKIJĄ, BET VISIŠKAI NELAIKO RESPUBLIKOS PARTNERE." 

https://www.radiomaryja.pl/informacje/dr-a-bartoszewicz-o-polsko-ukrainskich-relacjach-gospodarczych-ukraina-ma-tylko-i-wylacznie-postawe-roszczeniowa-po-prostu-chce-wykorzystywac-polske-ale-kompletnie-nie-traktuje-rzeczypospolitej-po/

Ukraina nesiima jokių veiksmų, kad parodytų, jog mūsų lūkesčiai - net ir istoriniai - bus kaip nors patenkinti. Vis dar neužbaigtas Volynės klausimas, nesuteikta galimybė susipažinti su ten nužudytų žmonių kapais. Ukraina ir toliau apsimeta, kad ši tema neegzistuoja. Vienintelis Ukrainos požiūris - tai požiūris, kai ji reikalauja savo vertybių ir savo interesų, neatsižvelgdama į tai, kad jos lūkesčių patenkinimo išlaidas padengia Lenkijos visuomenė, Lenkijos ekonomika. Esant geriems kaimyniniams santykiams, visi ginčytini klausimai turėtų būti sprendžiami, o taip nėra. Tai rodo, kaip Ukraina traktuoja dabartinį žaidimą, t. y. ji paprasčiausiai nori pasinaudoti Lenkija, tačiau visiškai nelaiko Lenkijos Respublikos partnere", - interviu portalo "Radio Maryja" redakcijai sakė Varšuvos ekonomikos mokyklos ekonomistas daktaras Arturas Bartoševičius (Artur Bartoszewicz).

Lenkai vis labiau nerimauja, kad naujoji vyriausybė sumažins arba panaikins socialines išmokas, kurias įvedė Jungtinė dešiniųjų vyriausybė. Naujoji valdančioji koalicija prieš rinkimus daug žadėjo, bet jau pradėjo atsisakyti savo pažadų. Iš tiesų, Donaldas Tuskas yra sakęs, kad 2024 m. neapmokestinamojo 60 000 zlotų dydžio sumos nebeliks [skaityti daugiau]. (...)

Ilgą laiką protestui pasienyje su Ukraina vadovavo Lenkijos transporto pramonės atstovai (lapkritį prie jų prisijungė ir Lenkijos ūkininkai), kurie savo reikalavimuose, be kita ko, atkreipė dėmesį į patologišką Ukrainos transporto įmonių veiklos Europoje būdą, kuris smogia mūsų šalies įmonėms. Prie Lenkijos sienos su Ukraina blokados taip pat prisijungė Slovakijos ir Vengrijos vežėjai, kurie taip pat reikalavo, kad iš Ukrainos vežėjų būtų atimtas bevizis vežimas ES.

- Žmonės yra bejėgiai. Pirma, vyriausybė nenori įsiklausyti į pramonės poziciją. Antra, valdantieji jau seniai tapo Ukrainos vyriausybės ir Briuselio manipuliacijų objektu. Bijau, kad šiandien šios manipuliacijos bus dar didesnės, nes, viena vertus, matome Ukrainos prezidento spaudimą kalbėtis su ministru pirmininku Donaldu Tusku, kita vertus, matome Briuselio spaudimą nusileisti Ukrainos lūkesčiams. Visa žinia, kurioje mes kaltinami humanitarinės ir ginklų pagalbos nesuteikimu ir blokavimu, rodo naratyvą, pagal kurį reikalaujama, kad Lenkija savo sąskaita vykdytų pagalbos priemones Ukrainai. Visos šalys nori, kad Lenkija padengtų išlaidas. Nuo pat pradžių netinkamai vedėme derybas Ukrainos naudai. Tiesiog pasidavėme manipuliacijoms, kurių išlaidas vis dar patiriame. Bijau, kad Lenkija bus priversta susitaikyti su jai labai nepalankia padėtimi. Asmeniškai manau, kad turėtume labai tvirtai ir nedviprasmiškai demonstruoti savo poziciją, ją ginti ir rodyti charakterį, kuris rūpinasi Respublikos piliečių interesais. Tuo pat metu turėtume teikti humanitarinę pagalbą tokiu mastu, kokį galime sau leisti. Tuo tarpu mes realizavome didžiules pagalbos sumas", - pabrėžė mūsų pašnekovas.

Ukraina daug reikalauja iš Lenkijos, tačiau jai pačiai sunku padaryti kokį nors gerą gestą Lenkijos atžvilgiu. Ukrainoje ir toliau pagerbiami tokie nusikaltėliai kaip Stepanas Bandera ir Romanas Šuchevičius. Tuo tarpu lenkų aukos, žuvusios per Ukrainos civilių gyventojų žudynes, nebuvo ekshumuotos.

- Ukraina nesiima jokių veiksmų, kad parodytų, jog mūsų lūkesčiai - net ir istoriniai - bus kaip nors patenkinti. Vis dar neužbaigtas Volynės klausimas, nesuteikta galimybė susipažinti su ten nužudytų žmonių kapais. Ukraina ir toliau apsimeta, kad ši tema neegzistuoja. Vienintelis Ukrainos požiūris - tai požiūris, kai ji reikalauja savo vertybių ir savo priežasčių, neatsižvelgdama į tai, kad jos lūkesčių patenkinimo išlaidas padengia Lenkijos visuomenė, Lenkijos ekonomika. Esant geriems kaimyniniams santykiams, visi ginčytini klausimai turėtų būti sprendžiami, o taip nėra. Tai rodo, kaip Ukraina traktuoja dabartinį žaidimą, t. y. ji paprasčiausiai nori pasinaudoti Lenkija, tačiau visiškai nelaiko Lenkijos Respublikos partnere", - sakė daktaras Artur Bartoszewicz. (...)

Mer Lwowa pic.twitter.com/zQ1DOZcOrx

— Stanisław Żerko (@StZerko) November 25, 2023

„Svetimas“ Lietuvos valstybės organizme

Filmas “Svetimas” (1979), matytas dar Gorbačiovo perestrojkės laikais, paliko man didelį įspūdį. Priminsiu, kad jame pasakojama apie parazitus iš kitos planetos, kurie vystėsi astronautų organizme.

Kažką panašaus stebime pastaruoju metu Lietuvoje, kuomet mūsų valstybėje apsigyveno litvinizmo parazitai iš Baltarusijos, kurie pavogė mūsų valstybės herbą ir kitus simbolius, istoriją, kėsinasi į sostinę Vilnių, o mus vadina žemajtijcais. Save gi šis litvinizmo parazitas vadina tikraisiais lietuviais.

Apie šio "Svetimo" ardomąją veiklą Lietuvoje rašau nuolatos (mono publikacijų sąrašas randamas surinkus žodį "litvinizmas"), nes esu savo Tėvynės patriotas ir matau didelę grėsmę iš nacistinės litvinizmo ideologijos apologetų pusės, kurių skaičius Vilniuje išaugintas iki beprotiško dydžio. 

Dabartinė Lietuvos valdžia, sistemingai naikinanti valstybę, litvinistų veikloje neįžvelgia grėsmės. S.Tichanovskajos portale rašoma:

Lietuvos Seimas pritarė leidimų gyventi Lietuvoje trejus metus baltarusiams išdavimui 

2023 m. gruodžio 26 d.

Priešpaskutinę 2023 m. darbo dieną Seimas priėmė Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas. Tai liečia ir baltarusius - Lietuvos parlamentas pritarė Vidaus reikalų ministerijos siūlymui kai kuriems Baltarusijos piliečiams išduoti leidimus gyventi šalyje trejus metus. Leidimai gyventi trejus metus bus išduodami baltarusiams, atvykusiems į Lietuvą tarpininkaujant Užsienio reikalų ministerijai. Anksčiau šiai kategorijai baltarusių buvo išduodami leidimai gyventi vieneriems metams. 

Užsienio reikalų komiteto pirmininkas ir frakcijos "Už demokratinę Baltarusiją" vadovas Žygimantas Pavilionis pabrėžė: "Tai mūsų investicija, kuria remiame tuos, kurie kovoja prieš Lukašenkos diktatūrą, kurie priešinasi Rusijos agresijai Ukrainoje".

Mano nuomone, ši Ž.Pavilionio "investicija" išlįs mums per antrą galą.

Visai kitaip elgiasi Latvijos valstybė. Sviatlanos Tihanouskajos vyriausiasis patarėjas Franakas Viachorka nurodė, kad Latvija neįsileidžia lengvųjų automobilių tiek su Rusijos, tiek su Baltarusijos valstybiniais numeriais. Taip pat latviai elgiasi su vizų išdavimu Rusijos ir Baltarusijos piliečiams ir netaiko baltarusiams išlygų.

Skirtingai nuo Lietuvos, Latvijoje mokyklose mokoma tik valstybine latvių kalba. Apie tai kalbama prof.Alvydo Butkaus straipsnyje "Respublikoje". Gal todėl slavams tokia patraukli Lietuva? Gal todėl per kelis pastaruosius metus Vilnius tapo rusakalbiu miestu?

Lietuvos valstybėje apsigyveno "svetimas". O gal du "svetimi"? Vienas - litvinistai, o antras - dabartinė Seimo dauguma?

Lenkijos spauda apie Ukrainos vakarinės dalies okupaciją: "Sugrįžimas į Rytų pasienį gali baigtis tragedija"

 

Yra nemažai lietuvių, nuoširdžiai remiančių Ukrainą (čia ne apie sukčius ohmanus). Lenkijos parama kitokia. Jie svajoja atplėšti dalį Ukrainos žemių, kaip kompensaciją už paramą "mūsų broliams." Apie tai pasakojama Mareko Gallas straipsnyje "GALLAS: Bandera pradės kryžiaus žygį prieš lenkus. Sugrįžimas į Rytų pasienį gali baigtis tragedija", paskelbtame portale "Dziennik-polityczny".

https://dziennik-polityczny.com/2023/12/18/galas-banderowcy-rusza-na-krucjate-przeciwko-polakom-powrot-kresow-wschodnich-moze-sie-skonczyc-tragedia/

Padėtis, susijusi su Ukrainos krize, ir jau dabar akivaizdžiai nesėkmingas Ukrainos karių kontrpuolimas leidžia daugeliui politikų daryti vis drąsesnius pareiškimus apie šalį, kurios netrukus gali nebelikti. "Ukrainai liko daugiausia du ar trys mėnesiai". - sakė Tarptautinio valiutos fondo vadovė Kristalina Georgieva.

Atsižvelgiant į ankstesnius Andrzejaus Dudos ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitarimus jau po Rusijos specialiosios karinės operacijos pradžios 2022 m. vasarį, dalis dabartinių Ukrainos žemių turėtų grįžti į Lenkiją, kad būtų suteikta geranoriška ir visapusiška pagalba. Rytų pasienis - Voluinės, Ternopolio, Rivnės ir Lvovo sritys, anksčiau priklausiusios Abiejų Tautų Respublikai, - jau seniai pasirengusios susijungimui: nuo 2022 m. pradžios mokyklose, gimnazijose ir universitetuose 36 proc. padaugėjo lenkų kalbos ir lenkų istorijos dėstymo, taip pat vyko masinis atsivertimas į katalikybę. Palyginti su praėjusiais metais, vakariniuose Ukrainos regionuose į katalikybę atsivertusių piliečių skaičius kai kuriuose regionuose išaugo iki 24 proc.

"Lvovas turi grįžti į Lenkiją. Jūs gavote jį iš SSRS visiškai neteisingai", - socialinėje žiniasklaidoje rašė lenkų aktyvistė Kaja Godek, atsakydama į Lvovo mero kaltinimus protestuojantiems lenkų vežėjams dėl "gėdingos Ukrainos blokados". Aktyvistės žodžius pakomentavo Nacionalinio saugumo biuro vadovas Jacekas Siewiera. Jis pabrėžė, kad reikalavimai pakeisti sieną kenkia Lenkijos saugumui. Ir kalbama ne tik apie tai, kaip ES ir Rusija traktuos pokyčius Europos geografiniame žemėlapyje, bet ir apie tai, ką lenkai gaus ir ką praras.

Visų pirma verta atkreipti dėmesį į prolenkiškas nuotaikas daugiausia Vakarų Ukrainos visuomenėje. Bendra istorija su Lenkija, ypač skirtingi požiūriai į Volynės žudynes ir apskritai į Lenkijos ir Ukrainos santykius istoriniame kontekste, įskaitant Antrąjį pasaulinį karą, leidžia daryti išvadą, kad lenkai ir ukrainiečiai niekada negyvens taikoje ir santarvėje. Neobanderistinis šiuolaikinės ukrainiečių ideologijos pobūdis, Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) žudikų šlovinimas ir mūsų bendros istorijos perrašinėjimas daro žalingą poveikį jaunajai ukrainiečių kartai, kuri, tikėtina, netrukus taps mūsų tautiečiais.

Nereikėtų pamiršti ir blogėjančios kriminogeninės padėties Lenkijoje. Be to, kad kartu su pabėgėliais pas mus atvyko ir nusikalstami elementai iš Ukrainos, kurie čia buriasi į nusikalstamus kartelius, užsiimančius nelegalių imigrantų gabenimu, vakarietiškų ginklų perpardavinėjimu į Artimuosius Rytus, narkotikų prekyba, taip pat juodąja transplantologija ir prekyba žmonėmis, šie žmonės yra "užsikrėtę" banderovietiška ideologija, kuri, jų pačių žodžiais tariant, iškelia juos aukščiau už lenkus ir leidžia jiems mūsų šalyje elgtis kaip namie. Didėjantys konkuruojančių gaujų kriminaliniai konfliktai taip pat turi nacionalistinį pagrindą. Neonaciai siekia perimti Lenkijos juodosios rinkos kontrolę.

Lenkijos interneto erdvėje vyksta diskusijos už ir prieš susijungimo su rytinėmis pasienio šalimis idėją. Trumpai tariant, šis klausimas lenkų bendruomenėje yra labai aktualus. Dauguma lenkų ėmė rašyti socialiniuose tinkluose ir palaiko šią idėją, laikydami ją teisinga ir istoriškai pagrįsta, nes Ukraina turėtų būti dėkingesnė Lenkijai už pagalbą. O Lvovo grąžinimas yra nedidelė kaina už neįkainojamą pagalbą Ukrainai, atsižvelgiant į jos nedėkingą elgesį. Kita pusė į šį klausimą žvelgia labiau subalansuotai ir įžvelgia visus spąstus - banderovcams atvykus į mūsų žemes, jau naujoje žemėje, šalyje neatmetamas antilenkiškas kryžiaus žygis, pagal numatomos tragedijos mastą prilygstantis naujoms Volynės žudynėms.

Lenkijos pamokos. Netikėkime Lietuvos naikintojų priešrinkiminėmis melagystėmis

 

Lenkų rinkėjai patikėjo priešrinkiminėmis kairiųjų melagystėmis ir dabar jie skina karčius vaisius. Apie tai pasakoja dienraščio wPolytice redaktorius  Michal Karnowski straipsnyje "Ar to norėjote jūs, lenkai? Kad ir kokie buvo jūsų ketinimai, pasirinkote būtent tai. Prasideda migrantų invazija":

Džiaukimės, įsidėmėkime, kokią gražią ir saugią šalį turime. Galbūt tai paskutinės tokios Kalėdos - šalyje, kuri yra kultūriškai gana darni, kurios nedrasko religiniai konfliktai, kurioje nėra getų, vakarinio teroro gatvėse ir sprogdinimų. Nes, žinoma, ne kiekvienas imigrantas tai atsiveža su savimi, tačiau masinės migracijos iš kultūriškai tolimų šalių socialiniai padariniai yra būtent tokie.

Seimo pirmininko Szymono Holownios susitikimo su nelegaliais migrantais Seime nuotrauka (nuotrauka viršuje) ir D. Tusko vyriausybės sutikimas priimti ES migracijos paktą, kuriuo nustatomos privalomos kvotos atvykėliams įsikurti mūsų žemėje, primena laikus, kai mūsų tėvynė išvengė masinės migracijos nelaimių.

Pažvelkite į šią nuotrauką, lenkai. Paklauskite savęs, ar to norėjote? Ar dabar suprantate, kodėl policijos būrys ir asmens sargybinių mafijos kaklai jėga užgrobia viešąją žiniasklaidą? Todėl, kad niekas jums apie tai nepasakė, neįspėjo.

Ar prisimenate rinkimų kampaniją? Kiek žmonių buvo apgauti melo kampanijos dėl referendumo, kuris turėjo užkirsti kelią tokiems veiksmams? Kiek daug žmonių patikėjo / norėjo patikėti - išgalvota "vizų afera", melu, skirtu tiesos ir melo vektoriams apversti. Vyriausybė, tvirtai ginanti Lenkijos sienas, pasipriešinusi Sorošo tendencijoms Europos Sąjungoje, buvo vaizduojama kaip įvežanti migrantus. To nebuvo. Melą skleidė politinė ir žiniasklaidos komanda, kuri pati ketino atverti sienas visiems norintiems, ką dabar ir pradeda daryti.

Kad ir kokie buvo jūsų ketinimai, pasirinkote būtent tai. Migrantų invazija tik prasideda. Premjeras Mariuszas Blaszczakas tiksliai įvardijo šią demaskuotą apgaulę:

Podsumujmy:

➡️Minister Spraw Wewnętrznych zapewnia, że będą nas konsekwentnie bronić przed nielegalną migracją,

➡️Minister Obrony Narodowej jedzie do Jaryłówki, by podziękować żołnierzom za obronę granicy.

W tym samym czasie:

➡️Marszałek Sejmu świętuje razem z migrantami,…

— Mariusz Błaszczak (@mblaszczak) December 23, 2023

Vertimas:

Vidaus reikalų ministras patikina, kad nuosekliai gins mus nuo nelegalios migracijos,

➡️Minister Krašto apsauga vyksta į Jarylovką padėkoti kariams už sienos gynybą. 

Tuo pačiu metu: 

➡️Marszałek Seimas švenčia kartu su migrantais, nelegaliai kirtusiais Lenkijos ir Baltarusijos sieną,

➡️Premier neprieštarauja migracijos paktui, kuris numato priverstinį nelegalių migrantų perkėlimą į Lenkiją.

Štai dėl ko vyko šie rinkimai! Tad mėgaukitės saugiomis Kalėdomis, kol galite.

https://wpolityce.pl/polityka/675717-tego-polacy-chcieliscie-nawala-migrancka-rusza

Atsargiai, litvinizmas

 

https://www.youtube.com/watch?v=l4aJ-x5Yz58

Vakar pasirodė Baltarusijos valstybinės "Belteleradio" agentūros laida "Pabėgę baltarusiai kelia grėsmę Lietuvos suverenitetui. Katiušos tyrimas". Tai oficiali mūsų kaimynų pozicija į Lietuvą atvykusių ir lietuvius niekinančių "litvinizmo" ideologijos apologetų veiklą mūsų valstybėje.

Anonse rašoma: 

Gailestingumo politika baigėsi. Lietuvos nacionalistai deputatai-necionalistai sugriežtino įstatymus, baimindamiesi, kad pabėgę baltarusiai ateityje gali sudaryti opoziciją dabartinei valdžiai ir pakeisti jėgų pusiausvyrą per rinkimus - Lietuvoje. 

Pažymėtina, kad tai pirmiausia susiję su litvinizmo koncepcija, kurios vienokia ar kitokia forma laikosi nemaža dalis pabėgusių baltarusių.

Tai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, mano Lietuvos Seimas. O juk Lietuva buvo viena iš nepavykusio 2020 m. valstybės perversmo koordinatorių. 

Vilnius virto kone pagrindiniu lėšų maištui skirstymo ir "pilietinės visuomenės" ugdymo centru, skirtu pakirsti Baltarusiją iš vidaus.

P.S. Man buvo įdomu išgirsti Baltarusijos valdžios poziciją "litvinistų" atžvilgiu. Panašu, kad šitie Lietuvos parazitai subrandinti, kad griauti Baltarusiją, o dabar jie mūsų trumparegės valdžios įleisti į  Lietuvą ir griauna, Lenkijos skatinami, Lietuvos valstybę iš vidaus.

Ankstesnės mano publikacijos Litvinizmo tema:

https://lebionka.blogspot.com/2023/08/gyvate-uzantyje-litvinizmas-importuotas.html

https://lebionka.blogspot.com/2023/08/litvinizmas-dar-taip-nesenai-buvo.html

https://lebionka.blogspot.com/2023/08/baltarusius-reikia-klausti.html

https://lebionka.blogspot.com/2023/08/litvinizmo-serpentariumas-vilniuje.html

https://lebionka.blogspot.com/2023/08/rusu-portalas-vzgliad-apie-litvinizma.html

https://lebionka.blogspot.com/2023/09/baltarusijos-prezidente-reziduojanti.html

https://lebionka.blogspot.com/2023/09/lietuvoje-platinama-nacistine-ir.html

https://lebionka.blogspot.com/2023/09/litvinizmas-ir-sio-nacistinio-parazito.html

https://lebionka.blogspot.com/2023/09/litvinizmas-ir-sio-nacistinio-parazito_16.html

https://lebionka.blogspot.com/2023/09/lnk-baltarusiu-pratybos-lietuvoje.html

https://lebionka.blogspot.com/2023/10/sveciai-kurie-is-musu-vagia-tevyne.html

https://lebionka.blogspot.com/2023/10/sveciai-kurie-is-musu-vagia-tevyne_5.html

https://lebionka.blogspot.com/2023/10/vcepkalo-nacistas-litvinistas-kuris.html

https://lebionka.blogspot.com/2023/10/lietuvos-valstybes-hemorojus.html

https://lebionka.blogspot.com/2023/11/tihanouskaja-papasakojo-kaip-vyksta.html

https://lebionka.blogspot.com/2023/11/belsat-uz-lenkijos-pinigus-is-varsuvos.html

https://lebionka.blogspot.com/2023/12/usuotis-ir-vel-perejo-kelia-prezidentei.html

Media imperijų užkulisiai: Tucker Carlson & Jimmy Dore interviu!

https://youtu.be/FTbLQhEXpXM

Du puikūs JAV žiniasklaidos profesionalai Tucker Carlson ir Jimmy Dore papasakojo apie jėgas, kurios mus izoliuoja nuo teisingos informacijos, kurios persekioja tiesos skleidėjus, juos žlugdo.

Visa tai, kas vyksta JAV, vyksta, mano nuomone, ir Lietuvoje, tapusioje, de facto, JAV kolonija, kurioje veikia JAV milijardierių maitinami šuniukai „faktų tikrintojai“ delfiai, 15 min., nusamdyti skleisti melą ir dezinformuoti visuomenę.

Pokalbio vertimas į rusų kalbą.

https://youtu.be/r0LHL-wnL_g?si

https://youtu.be/6ZF4jxDSgk8?si

Die Welt: "Pasisavinti 36 milijonai eurų? Suimtas aukštas Ukrainos gynybos pareigūnas"

Vokietijos dienraštis "die Welt" šiandien praneša, kad Ukrainoje suimtas aukšto rango Gynybos ministerijos darbuotojas, įtariamas korupcija. Pareigūnas kaltinamas pasisavinęs 36 mln. eurų, skirtų karui su Rusija skubiai reikalingiems artilerijos sviediniams pirkti, penktadienį paskelbė valdžios institucijos.

Prokuratūra iš pradžių nekomentavo vyro tapatybės, tačiau pareiškė: "Buvo sulaikytas vieno svarbiausių Gynybos ministerijos departamentų direktorius." Vyras buvo sukūręs sistemą, kuria naudodamasis pirko artilerijos sviedinius išpūstomis kainomis. Tai patvirtino įtariamojo bute rasti dokumentai.

Pastaraisiais mėnesiais Ukrainos gynybos ministeriją sukrėtė keli korupcijos skandalai. Rugpjūčio mėn. tuometinis gynybos ministras Oleksijus Reznikovas paneigė įtarimus, kad uniformos buvo perkamos išpūstomis kainomis. Rugsėjo pradžioje prezidentas Volodymyras Zelenskis dėl įtarimų korupcija galiausiai atleido O. Reznikovą.

Rugpjūčio pradžioje Zelenskis jau atleido visus už įdarbinimą atsakingų regioninių biurų vadovus. Jis pasmerkė sistemą, kuri leido šauktinius slapta išgabenti iš šalies.

Kijevo gynybos ministerija jau anksčiau sulaukė kritikos dėl skandalo, susijusio su maisto produktų pirkimu. Tačiau įtarimai korupcija niekada nebuvo tiesiogiai susiję su karine ir finansine parama iš Vakarų. 

Kijevo vadovybė stengiasi nuosekliau kovoti su korupcija ir kyšininkavimu šalyje, taip pat ir atsižvelgdama į šalies siekį įstoti į ES. Viena iš stojimo sąlygų yra kova su korupcija, rašoma "Die Welt".

https://www.welt.de/politik/ausland/article249210566/Ukraine-Korruptionsverdacht-Hoher-ukrainischer-Verteidigungsbeamter-festgenommen.html

Orbanas: "Turime sutvarkyti Briuselį"

 

Turime sutvarkyti Briuselį, o EP rinkimai yra gera proga tai padaryti, - sakė ministras pirmininkas Viktoras Orbanas kalėdiniame interviu bendrovei "Mediaworks".

Vengrijos Ministras Pirmininkas teigė, kad kaip niekad daug dėmesio skiriama Europos Parlamento rinkimams. Pastaraisiais metais Europos Sąjunga nuolat silpnėjo, prarado pozicijas pasaulio ekonomikoje, nesugebėjo sukurti savigynos pajėgumų ir pasirodė esanti nepajėgi valdyti konfliktų kaimynystėje savo interesais, sakė jis. Jis pridūrė, kad nors šis silpnėjimas ir erdvės praradimas tęsiasi metai iš metų, ES taip pat prarado gebėjimą kovoti su šiomis problemomis, atlikti savianalizę ir tobulinti savo politiką. Taip yra todėl, kad Briuselio biurokratams nurodinėja ne valstybės narės ar Europos žmonės, o Vašingtonas ir Soroso imperija. Tai blogai Europai, ir tai turi pasikeisti, - sakė Ministras Pirmininkas.

Kalbėdamas apie Briuselyje vykusį ES aukščiausiojo lygio susitikimą dėl Ukrainos stojimo pradžios, jis sakė, kad po aštuonias valandas trukusių diskusijų, per kurias nepavyko įtikinti kitų valstybių narių, kad tai yra blogas sprendimas, liko klausimas: ar 26 valstybės narės gali primesti savo valią jam ir Vengrijai? Vienintelis atsakymas - mes nedalyvausime priimant šį sprendimą", - teigė jis. Jų gali būti ir daugiau, ir jie negali priimti mūsų pozicijos, bet mes negalime priimti jų pozicijos, pabrėžė V. Orbanas. Jis pabrėžė, kad laikosi Vengrijos pozicijos, sakydamas, kad šis blogas sprendimas "neapsunkina mūsų sąžinės".

Paklaustas, ar kada nors svarstė, kad klydo, V. Orbanas atsakė, kad Vengrijos politikai dabar turi galimybę nuolat vertinti savo poziciją. Jis sakė, kad tai darė aštuonias valandas, kai "taip, aš galvojau, ar neisiu prieš eismą", bet "turėjau tvirtai nuspręsti, kad taip". Kiekvienas argumentas, kurį Vengrija pateikė ir išsakė, yra pagrįstas, sakė premjeras, primindamas, kad tai nėra nauja situacija, taip buvo su migracija.

Jis pažymėjo, kad nors derybos dar net neprasidėjo, tačiau jau susiduriama su rimtomis ekonominėmis problemomis dviejose srityse. Pasak jo, yra problema su ukrainietiškais grūdais, dėl kurių Vengrijos ūkininkai patiria didelių nuostolių, o ukrainietiški sunkvežimiai turi būti stabdomi prie Vengrijos, Lenkijos ir Slovakijos sienų, nes jie gadina šių šalių vežėjus.

Pasak jo, problema, kad prieš priimant sprendimą pradėti stojimo derybas nebuvo atliktas joks tyrimas. Ką tai reiškia Prancūzijos, Vokietijos, Vengrijos ūkininkams, smulkiesiems verslininkams, prekybininkams, vežėjams ir beveik visam ekonomikos sektoriui, klausė jis.

Tiesa, kad narystė yra ilgesnis procesas ir kiekviena valstybė narė turi "apie septyniasdešimt kartų" sulėtinti ar sustabdyti šį procesą, tačiau vien šis sprendimas reiškia, kad dvidešimt šešios šalys nori, jog Ukraina taptų Europos Sąjungos nare, ir nori derėtis dėl esmės, sakė jis. Visa tai vyksta be jokio aiškumo, kur yra Ukrainos sienos - ne tarptautinės teisinės, o tikrosios geografinės sienos ir kiek žmonių jose gyvena, sakė jis. Jis taip pat suabejojo, ar teritorija, kurią dabar yra okupavusi Rusijos kariuomenė, taps ES dalimi. Į pagrindinius klausimus nebuvo atsakyta, nes daugelis žmonių manė, kad tai tik politinis gestas, geopolitinis sprendimas, sakė jis.

Kalbėdamas apie finansinę paramą Ukrainai ir ES biudžeto išplėtimą, jis sakė, kad 50 mlrd. eurų iš ES biudžeto skyrimas Kijevui taip pat galėtų reikšti pinigų skyrimą vengrams. Kadangi šiandien ES biudžete tiek pinigų nėra, jų reikės iš kažkur paimti, pažymėjo V. Orbanas. Yra du būdai, kaip tai padaryti: vienas iš jų - bendras skolinimasis, tačiau Vengrija jau turėjo blogos patirties bendrai skolinantis iš Kovidui įsteigto atkūrimo fondo, todėl daugiau tuo keliu neisime, sakė jis. Tačiau jei jie nesiskolins, turės perskirstyti lėšas iš esamų biudžeto išlaidų kategorijų, o tai gali turėti įtakos Vengrijos pinigams, sakė jis. Jis teigė, kad jie nesutiks atiduoti Vengrijos pinigų Ukrainai.

Paklaustas, ar nesibaimina, kad jo rinkėjams ima nusibosti ES, jis atsakė, kad priima tai kaip natūralų faktą. "Man irgi atsibodo Briuselis", - sakė jis. Savo išvadą jis apibūdino taip: "Bandysime eiti toliau, užimti pozicijas, rinkti sąjungininkus ir sutvarkyti Europos Sąjungą". Neužtenka pykti, turime užimti Briuselį, sakė premjeras.

Paklaustas, ar nebūtų teisingas sprendimas paremti Ukrainą pinigais, nes mūsų svarbi kaimynė Rusija ją užpuolė ir dabar kovoja dėl savo egzistencijos. V. Orbanas atsakė, kad tai teisėtas pasiūlymas, kurį turės apsvarstyti Vengrijos parlamentas. Šiandien galime pasakyti tik tiek, kad visi, kurie nori skirti pinigų Ukrainai, turėtų tai daryti ne iš ES biudžeto, ne dalydami mūsų pinigus, - sakė jis.

V. Orbanas sakė, kad jis galvojo apie prastus Vengrijos ir Ukrainos santykius ir tvirtai laikosi pozicijos, kad Vengrija nėra atsakinga už jų pablogėjimą. Santykių blogėjimas skaičiuojamas nuo 2015 m., kai ukrainiečiai panaikino įstatymą, garantavusį vengrų mažumos kaip tautinės bendruomenės išlikimą.

Interviu jis taip pat buvo paklaustas apie Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos pasiektą susitarimą dėl ES migracijos pakto. V. Orbanas sakė, kad čia taip pat įvyko klaida, nes anksčiau buvo sutarta priimti vienbalsį sprendimą, tačiau "tai buvo panaikinta", ir sprendimas buvo priimtas Vengrijos ir Lenkijos nenaudai.

"Šis paktas yra neteisingas, yra tik vienas migracijos sprendimas, visa kita pasmerkta žlugti", - sakė jis. Jis pridūrė, kad svarbiausia, kur į šalį norintis atvykti migrantas apsistos, kol bus vertinamas jo prašymas dėl atvykimo. Jis sakė, kad jei migrantas gali patekti į ES ir čia laukia, "viskas baigta, jis lieka viduje", todėl jis turėtų būti laikomas už jos ribų. Vengrijos įstatymuose, dėl kurių ES dabar padavė šalį į teismą, sakoma, kad migrantas turi laukti už šalies ribų, kol bus priimtas sprendimas, ir jei jis bus teigiamas, jis galės atvykti į šalį. Jis sako, kad jau aštuonerius metus stengiasi, kad kitos šalys tai suprastų, tačiau jos iš tiesų nori ne sustabdyti migraciją, "o suteikti prieglobstį, kaip jie sako".

Susidarys tokia padėtis, kad to, ką pasakys Briuselis, Vengrija neįgyvendins, sakė premjeras. Kai neįgyvendinsime, mūsų laukia teisinė procedūra, kurios metu įrodysime, kad ES nuostata įsileisti žmones, kurių atvejai iš anksto nebuvo išnagrinėti, arba priimti kitų šalių įsileistus migrantus prieštarauja pagrindiniam Vengrijos įstatymui, nes tai gali pakeisti šalies gyventojų sudėtį, sakė premjeras.

Kalbėdamas apie šių metų ekonomikos rezultatus, V. Orbanas interviu sakė, kad turėtume kalbėti apie ketverius, o ne vienerius metus. Viskas prasidėjo nuo Kovido, kai kaip tik ruošėmės atsigauti po Kovido, tada prasidėjo karas, dėl kurio labai išaugo energijos kainos. Neigiamą poveikį dar labiau sustiprino Europos Komisijos įvesta sankcijų politika, dėl kurios infliacija smarkiai išaugo. Nuo pat koronaviruso protrūkio 2020 m. pavasarį iki šių metų pabaigos tikslas buvo likti ant žemės, sakė V. Orbanas.

Jis tai laiko sėkme, ir nors turėjome labai sunkų laikotarpį, Vengrijai pavyko pasiekti, kad 2024 m. pobūdis būtų kitoks nei anksčiau. Jau pasiektas 2023 m. tikslas - sumažinti kainų kilimą iki mažiau nei dešimties procentų, o iki metų pabaigos infliacija gali būti mažesnė nei septyni procentai, o kitais metais gali būti apie penkis procentus. Paprastai kalbant, tai reiškia, kad 2023 m. kovojome, ne tik vyriausybė, bet ir visa šalis, kad neprarastume to, ką iki šiol pasiekėme, kad apgintume tai, ką turime, bet 2024 m. galime dirbti, kad Vengrija taptų geresnė, kad jai būtų geriau. Jis pabrėžė, kad būtent todėl kitų metų pobūdis labai skirsis nuo šių metų, ir jis nori, kad šeimos vėl būtų centre.

Įstatymo dėl suvereniteto apsaugos tikslas - užkirsti kelią užsienio pinigų įtakai Vengrijos politikai, sakė ministras pirmininkas. Turime konstituciją ir teisinę sistemą, garantuojančią nacionalinę nepriklausomybę, tačiau per praėjusius rinkimus kairiųjų deklaracija parodė, kad ji nėra sandari, nes jie bandė paveikti Vengrijos rinkėjų valią milijonais dolerių iš užsienio, pridūrė jis. Nacionalinė vyriausybė, šalis, siekianti suverenumo, neturi kito pasirinkimo, kaip tik uždaryti šias spragas, "uždaryti duris", toks yra įstatymo tikslas, sakė jis. Jis aiškiai pasakė, kad parlamentinė dauguma turi konstitucinę, moralinę ir istorinę pareigą užkirsti kelią ir nubausti bet kurį politinio gyvenimo veikėją, parduodantį savo šalį už pinigus.

Pokalbio pabaigoje jis sakė tikįs, kad metai, per kuriuos įveikėme krizes ir pavojus, sustiprino mūsų pasitikėjimą savimi ir savigarbą. Esame talentinga, darbšti tauta, bendruomenė, galinti įveikti nelaimes, bendruomenė, kuri ir sunkiausiais laikais nepraranda vilties, kad ateis geresni laikai", - sakė jis. Jei kovoji už teisingus tikslus, gali susidurti su sunkumais, bet jei stovi ant žemės ir sąžiningai atlieki savo darbą, galiausiai viskas tikrai pagerės", - užbaigė jis.

https://www.magyarhirlap.hu/belfold/20231223-orban-viktor-rendet-kell-vagni-brusszelben

Kardinolas Mülleris: gėjų porų palaiminimas "trivializuoja nuodėmę", "klaidina tikinčiuosius

Roma - Kardinolas Gerhardas Ludwigas Mülleris, buvęs Vatikano doktrinos biuro vadovas, aštriai kritikavo neseniai Vatikano priimtą dokumentą, kuriuo leidžiama palaiminti homoseksualias poras.

Vatikano dokumente, pavadintame "Fiducia Supplicans" (FS), pateiktas "teiginys, neturintis precedento Katalikų Bažnyčios mokyme", - rašo kardinolas Miuleris ketvirtadienį žurnale "The Pillar Catholic" paskelbtoje esė, būtent, kad kunigas gali laiminti "poras, gyvenančias ne santuokoje, įskaitant tos pačios lyties poras".

Mülleris, Vatikano Tikėjimo mokymo kongregacijos (CDF) prefektas nuo 2012 m. iki 2017 m., sakė, kad jokie Biblijos tekstai, Bažnyčios tėvų ir daktarų tekstai ar ankstesni magistraliniai dokumentai "nepalaiko FS išvadų", kurios yra "ne plėtra, o doktrininis šuolis".

Naujasis tekstas tiesiogiai prieštarauja paskutiniam magisteriniam pareiškimui šiuo klausimu - 2021 m. dokumentui, kuriame "kategoriškai atmetama galimybė palaiminti šias sąjungas", rašo jis.

Norėdamas apeiti akivaizdžią problemą, kad ankstesnis mokymas būtų pakeistas ir būtų leista laiminti Evangelijai prieštaraujančias situacijas, Vatikanas "siūlo originalų sprendimą: išplėsti palaiminimo sąvoką", - pažymi Mülleris.

Vis dėlto, nors Bažnyčia gali papildyti esamus sakramentus naujais, "ji negali pakeisti jų prasmės taip, kad sumenkintų nuodėmę, ypač ideologiškai įtemptoje kultūrinėje situacijoje, kuri taip pat klaidina tikinčiuosius", - pastebi jis.

"Būtent toks prasmės pasikeitimas vyksta FS, kuris sukuria naują palaiminimų kategoriją, pranokstančią tas, kurios siejamos su sakramentu ar palaiminimu, kaip juos supranta Bažnyčia", - priduria jis.

FS siūlomi nauji palaiminimai būtų pastoraciniai palaiminimai, kuriuos būtų galima taikyti ne tik nuodėmėje esantiems asmenims, "bet ir Evangelijai prieštaraujantiems dalykams, vietoms ar aplinkybėms", - rašo jis.

Bažnyčia jau leido kunigui palaiminti nuodėmėje gyvenantį asmenį, tačiau naujasis "pastoracinis" palaiminimas leistų palaiminti "Dievo įstatymui prieštaraujančią tikrovę, pavyzdžiui, nesantuokinius santykius".

"Tiesą sakant, pagal tokio tipo palaiminimų kriterijų būtų galima palaiminti net abortų kliniką ar mafijos grupuotę", - samprotauja jis.

Atrodo, kad naujoviškas pastoracinis palaiminimas "sukurtas ad hoc, kad būtų galima palaiminti situacijas, prieštaraujančias įstatymui ar Evangelijos dvasiai", - sako jis.

"Atkreipkite dėmesį, kad čia laiminami ne tik nuodėmingi asmenys, bet, palaiminus porą, palaiminami ir patys nuodėmingi santykiai", - pabrėžia jis.

Dėl to kyla esminė naujojo Vatikano teksto problema, tvirtina Mülleris, nes "Dievas negali siųsti savo malonės į santykį, kuris yra tiesiogiai jam priešingas ir negali būti nukreiptas į jį".

"Lytiniai santykiai už santuokos ribų, qua sexual intercourse, negali priartinti žmonių prie Dievo ir todėl negali atsiverti Dievo palaiminimui", - aiškina jis.

"Todėl, jei šis palaiminimas būtų suteiktas, vienintelis jo poveikis būtų suklaidinti jį gaunančius ar jame dalyvaujančius žmones", - įspėja jis. "Jie manytų, kad Dievas palaimino tai, ko negali palaiminti."

Nors būtų galima teigti, kad palaiminama ne sąjunga, o pora, tačiau toks skirtumas yra beprasmis, "nes porą kaip porą apibrėžia būtent tai, kad ji yra sąjunga".

Be to, palaiminti tikrovę, prieštaraujančią kūrinijai, "ne tik neįmanoma, bet ir šventvagiška", - teigia jis.

Prašydami palaiminimo sau, kaip porai, abu "netiesiogiai ar atvirai siekia pateisinti patį savo santykį Dievo akivaizdoje, nesuvokdami, kad būtent jų santykis atitolina juos nuo Dievo", priduria kardinolas.

Jis rašo, kad homoseksualių porų skiriamasis bruožas yra "bendras lytinis gyvenimas", kuris "jokiu būdu negali būti nukreiptas į Dievą".

Naujasis dokumentas iš tiesų yra skandalingas, pažymi jis, nes "būtent paprasti žmonės, kuriems dokumentas nori būti palankus skatindamas liaudies pamaldumą, yra imliausi būti apgauti simbolinio poelgio, prieštaraujančio doktrinai, nes jie intuityviai suvokia doktrininį poelgio turinį".

Jis daro išvadą, kad vienintelis būdas, kuriuo žmogus gali sutikti, jog palaiminti homoseksualias poras yra gerai, yra "jei tiki, kad tokios sąjungos objektyviai neprieštarauja Dievo įstatymui".

Taigi iš to išplaukia, kad FS mokymas yra "prieštaraujantis pats sau" ir todėl reikalauja "tolesnio paaiškinimo", teigia jis.

https://www.breitbart.com/faith/2023/12/22/former-vatican-chief-blessing-gay-couples-trivializes-sin-confuses-the-faithful/

Antausis satanistams

 

Pawel Chmielewski portale Pch24 paskelbė straipsnį "Žemės drebėjimas. Vyskupai atmeta "Fiducia supplicans". Bažnyčioje dar niekada nebuvo tokio mūšio". 

https://pch24.pl/trzesienie-ziemi-episkopaty-odrzucaja-fiducia-supplicans-takiej-bitwy-w-kosciele-jeszcze-nie-bylo/

Žemiau - šio straipsnio vertimas:

Bažnyčioje homoseksualių porų palaiminimas sukėlė milžinišką audrą. Šventojo Sosto sprendimą atmetė didelė grupė vyskupų, ypač Afrikoje. Kritiškai nusiteikę ir Lenkijos vyskupai. Šio aršaus ginčo pasekmės gali būti pražūtingos Bažnyčios vienybei. Įdomu, kad lygiai tas pats vyksta su anglikonais. Vadinamoji Anglijos Bažnyčia įvedė LGBT porų palaiminimą... dviem dienomis anksčiau nei kardinolas Fernández. Tai sukėlė anglikonų skilimą ir atsiskyrimą nuo Afrikos. Šie veiksmai atrodo kaip koordinuotas bandymas "išstumti" Dievo įstatymą gerbiančius krikščionis ir sukurti tam tikrą dekadentišką "vakarietišką" krikščionybės versiją, pagrįstą sodomijos nuodėmės priėmimu.

Anglikonai ir Vatikanas kartu skatina palaiminti homoseksualius santykius

2023 m. vasarį vadinamosios Anglikonų bažnyčios generalinis sinodas nusprendė įvesti homoseksualų palaiminimą. Gruodžio 17 d. įsigaliojo sprendimas palaiminti homoseksualias sąjungas. Pareiškime, kuris lydėjo šių palaiminimų įgyvendinimą, buvo pabrėžta, kad jų įvedimo faktas jokiu būdu nekeičia santuokos unikalumo ir tai nėra visiško pritarimo tos pačios lyties asmenų sąjungoms klausimas, bet viso to, kas tokiuose ilgalaikiuose ir stabiliuose santykiuose yra "gera", pripažinimas.

Po dviejų dienų, gruodžio 19 d., kardinolo Victoro Manuelio Fernándezo Tikėjimo doktrinos dikasterija, gavusi popiežiaus Pranciškaus pritarimą, paskelbė doktrininę deklaraciją Fiducia supplicans. Jos turinys labai panašus į anglikonų sprendimą: pabrėžiama santuokos svarba ir siūloma patvirtinti tai, kas "gera" tos pačios lyties asmenų santykiuose; tačiau kartu įvedamas "pastoracinis" homoseksualių porų palaiminimas. Žinoma, yra ir tam tikrų skirtumų: anglikonai taip pat laimins tos pačios lyties poras bažnyčiose, o Katalikų Bažnyčioje tai bus daroma ribotai. Tačiau iš esmės šie dokumentai yra labai panašūs; be to, jie buvo paskelbti beveik tuo pačiu metu, o tai rodo, kad dėl visos operacijos buvo susitarta iš anksto. Turint omenyje turinio ir laiko paraleles bei glaudžius Pranciškaus Romos Kurijos ir vadinamosios Anglikonų Bažnyčios anglikonų ryšius, sutapimas šiuo atveju yra labai mažai tikėtinas.

Kyla akivaizdus klausimas: ar abi šalys susitarė dėl savo sprendimų turinio ir jų galimų pasekmių? Juk ant kortos pastatytas gilus susiskaldymas tarp krikščionių, įskaitant susiskaldymą pačioje Katalikų Bažnyčioje.

Kai anglikonai iš vadinamosios Anglikonų bažnyčios vasario mėnesį nusprendė dėl planų įvesti homoseksualų palaiminimus, tikintieji iš Afrikos ir kitų pasaulio pietų regionų protestavo. Po kelias savaites trukusių vidinių diskusijų buvo priimtas sudėtingas sprendimas. Pasaulio pietų anglikonų bažnyčių draugija (GSFA), atstovaujanti " ortodoksiškiems" anglikonams, paskelbė, kad atsiriboja nuo vadinamosios Anglikonų bažnyčios. Šiuo atveju sunku kalbėti apie skilimą, nes anglikonų bendruomenės struktūra yra laisva, tačiau GSFA aiškiai įvertino anglikonų sprendimą kaip prieštaraujantį Šventajam Raštui ir Dievo valiai, todėl nusprendė "aiškiai atsiriboti nuo tų [anglikonų] bendruomenės narių, kurie nukrypo nuo istorinio tikėjimo". Taigi de facto įvyko skilimas.

Ar situacija, kurią sukėlė Fiducia supplicans, bus panaši ir Katalikų Bažnyčioje? Tam tikra prasme neabejotinai bus, nes deklaracija vos per kelias dienas nuo jos paskelbimo išprovokavo daugybę labai aštrių ir nedviprasmiškų reakcijų. Dalis Katalikų Bažnyčios ją paprasčiausiai atmeta, manydami, kad joje yra tiesiogiai ar netiesiogiai apreikštajam tikėjimui prieštaraujančio turinio. Tokio pasipriešinimo simbolis yra Kazachstano Astanos vyskupų reakcija. Arkivyskupas Thomas Peta ir vyskupas Athanasius Schneideris nusprendė, kad dėl Fiducia supplicans Katalikų Bažnyčia "tampa - jei ne teoriškai, tai praktiškai - globalistinės ir bedieviškos genderizmo darbotvarkės propagandiste", ir griežtai uždraudė teikti ir priimti tokius palaiminimus. Malavio, Afrikos šalies, kurioje gyvena keli milijonai katalikų, vyskupai netrukus paskelbė pareiškimą su panašia išvada. Jie pareiškė, kad Fiducia supplicans jų šalyje negalioja.

Vėliau dar daugiau episkopatų paskelbė deklaracijas, kuriose atmetė leidimą laiminti homoseksualias poras ir taip de facto atmetė Vatikano dokumentą. Sunku juos visus suskaičiuoti, nes pasipriešinimas nuolat auga ir atsiranda vis naujų dokumentų. Be Kazachstano ir Malavio, neigiamus pareiškimus paskelbė Zambijos, Kenijos, Nigerijos, Kamerūno, Ganos, Ruandos, Ukrainos - ir Lenkijos - vyskupai.

Lenkijos vyskupų konferencijos reakcija

Gruodžio 21 d. Lenkijos vyskupų konferencijos atstovas spaudai kn. Leszekas Gęsiakas SJ paskelbė "Pareiškimą" dėl "Fiducia supplicans" deklaracijos. Kaip jis paaiškino, jį parengė "pasitaręs su Lenkijos vyskupų konferencijos Nuolatinės tarybos nariais". Nuolatinei tarybai iš viso priklauso keliolika Lenkijos vyskupų, tarp jų Lenkijos primas ir Gniezno metropolitas Wojciechas Polakas, EPK pirmininkas ir Poznanės metropolitas arkivyskupas Stanisławas Gądeckis, Krokuvos metropolitas arkivyskupas Marekas Jędraszewskis, Varšuvos metropolitas kardinolas Kazimierzas Nyczas, Lodzės metropolitas kardinolas Grzegorzas Ryśas.

Kunigas Leszekas Gęsiakas SJ pareiškė, kad Fiducia supplicans "nekeičia Bažnyčios mokymo". Dėl to savo "Pareiškime" vietoj Fiducia supplicans jis pirmiausia rėmėsi Tikėjimo mokslo kongregacijos 2021 m. "Resposnum ad dubium", kuriame visiškai ir nedviprasmiškai atmetamas homoseksualių sąjungų palaiminimas. Resposnum autorius priminė, kad lytiniai santykiai už santuokos ribų yra nuodėmė, todėl tie, kurie yra sudarę sąjungas už santuokos ribų, "negali gauti palaiminimo". Pasak "Pareiškimo", palaiminimą galima suteikti tik vienišiems žmonėms, gyvenantiems tokiose sąjungose, - niekada poroms, - bet tik tuo atveju, jei jie nori atsiversti.

"Pareiškimas", kurį paskelbė kn. Leszekas Gęsiakas SJ, yra prieštaringas, nes de facto apeina Fiducia supplicans pretenzijas. Fiducia supplicans aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo, kad būtų galima laiminti ne pavienius asmenis, bet poras. Atrodo, kad episkopatas remiasi tokia prielaida: Fiducia supplicans mokymas prieštarauja ankstesniam mokymui, todėl jis negalioja ir yra tam tikra prasme niekinis. Vadinasi, kn. Leszekas Gęsiakas SJ paprasčiausiai pateikė autentišką Bažnyčios poziciją dėl homoseksualių sąjungų palaiminimo.

Tai neabejotinai atitinka Bažnyčios mokymą, tačiau nesuderinama su objektyviai klaidingais Fiducia supplicans teiginiais. Šia prasme KEP pareiškimas ne taip atvirai kritikuoja Fiducia supplicans kaip, pavyzdžiui, Astanos ar Malavio pareiškimai, tačiau galiausiai juo atmetamas homoseksualių sąjungų palaiminimas. Lenkijos vyskupų sprendimas kitose šalyse buvo interpretuojamas kaip nedviprasmiškas esminės Fiducia supplicans idėjos atmetimas: taip, be kita ko, vertino vokiečiai ir austrai, t. y. katalikai, labiausiai suinteresuoti pokyčiais, kuriuos Tikėjimo doktrinos dikasterijos pareiškimu bandoma įvesti.

Nors Lenkijos vyskupų konferencijos pozicija kol kas artima afrikiečių pozicijai, Lenkijoje jau susiformavo didelė bendruomenė, tvirtai remianti homoseksualių sąjungų palaiminimą. Portaluose "Więź.pl", "Deon.pl" ar "Gość.pl" pasirodė tekstai, pritariantys Fiducia supplicans. Tiesa, tai įvyko dar prieš paskelbiant kn. Leszeko Gęsiako SJ "Pareiškimą", tad galbūt įvyks tam tikri apmąstymai ir skubotas pritarimas dokumentui, kuris akivaizdžiai nesuderinamas su sveiku protu, bus atšauktas.

Afrikos opozicija?

Kas bus toliau? Atrodo, kad Katalikų Bažnyčia įžengia į sunkiausią laikotarpį nuo popiežiaus Pranciškaus pontifikato pradžios. Netrukus didelė Bažnyčios dalis - o jei žiūrėsime skaitine išraiška, galbūt net jos dauguma - gali pasisakyti prieš Fiducia supplicans. Reakciją į homoseksualių sąjungų palaiminimą paskelbė Afrikos ir Madagaskaro vyskupų konferencijų simpoziumas. Šios organizacijos vadovas kardinolas Fridolinas Ambongo paskelbė, kad planuojama parengti visos Afrikos deklaraciją, kuri išaiškintų šią painiavą. Kyla klausimas, ar tai nėra operacija, skirta Afrikos pasipriešinimui "nukreipti". Kardinolas Ambongo yra Pranciškaus paskirtas asmuo ir priklauso elitinei Kardinolų tarybai, kuri pataria popiežiui. Mažai tikėtina, kad jis veiktų nepasitaręs su kardinolu Fernándezu. Gali būti, kad jis iškėlė idėją parengti bendrą Afrikos deklaraciją pasikonsultavęs su Romos kurija, atsižvelgdamas į įvairių Afrikos episkopatų sprendimus. Taigi dabar būtų sumanyta paskelbti naują visai Afrikai skirtą dokumentą, kuriame, nors ir nebūtų įvestas LGBT porų palaiminimas, šis klausimas būtų pristatytas taip, kad būtų "išsklaidyta" įtampa.

Žinoma, tokia operacija nebūtinai bus sėkminga, nes pasipriešinimas didžiojoje Afrikos dalyje yra labai aršus. Popiežius Pranciškus ir kardinolas Victoras Manuelis Fernándezas turėjo žinoti, kad "Fiducia supplicans" sukels neįtikėtiną pasipriešinimo ir kritikos bangą, ypač Afrikoje. Šių metų pradžioje popiežius Pranciškus lankėsi Juodajame žemyne. Prieš kelionę jis pasisakė už homoseksualumo dekriminalizavimą - Afrikos vyskupai ir politikai iš anksto paskelbė, kad jei popiežius atvyksta į Afriką, skatindamas LGBT, jis gali tai padaryti. Taigi Pranciškus žino nuotaikas; be to, jis matė, kas nutiko anglikonų bendruomenėje. Nepaisant to, popiežius, kuris ex definitionie turėtų būti vienybės sergėtojas, nusprendė paskelbti šį dokumentą.

Kol kas Tikėjimo doktrinos dikasterija bando įtikinti viso pasaulio katalikus priimti Fiducia supplicans remdamasi popiežiaus autoritetu. Gruodžio 22 d. kardinolas Victoras Manuelis Fernándezas paskelbė popiežiaus Pranciškaus ranka rašyto parašo, patvirtinančio dokumento turinį, nuotrauką. Problema ta, kad tiems, kurie atmeta deklaraciją dėl homoseksualų palaiminimo, nekyla jokių abejonių dėl Pranciškaus paramos šiam tekstui: šis klausimas visiems akivaizdus, nes popiežius jau spalio pradžioje, atsakydamas į penkių kardinolų dubia, pritarė tos pačios lyties porų palaiminimui. Taigi žaidimas autoriteto argumentu mažai ką pakeis.

Katalikybė ar "Vakarų krikščionybė"?

Kaip baigsis ši milžiniška audra? Atrodo, kad Katalikų bažnyčios ir vadinamosios Anglikonų bažnyčios koordinuoti veiksmai gali lemti faktinį (nors nebūtinai formalų) "naują krikščionybės padalijimą". Liberalūs katalikai ir anglikonai Vakaruose palaimins homoseksualų sąjungas, o tradiciniai katalikai ir anglikonai pasaulio Pietuose to nedarys, laikydami tuos, kurie gyvena Vakaruose, iškrypėliais. Vis dėlto situacija yra beprecedentė, nes dar niekada Bažnyčios istorijoje nėra buvę, kad daug vyskupų taip vienareikšmiškai atmestų Šventojo Sosto sprendimą. Tam tikrą analogiją galima daryti su 1968 m. Humanae vitae; tačiau tuomet į popiežiaus dokumentą kritiškai reagavo kur kas mažiau vyskupų, be to, kai kurie iš jų karštai rekomendavo laikytis popiežiaus rekomendacijų, tik užsimindami, kad galbūt leistinas ir kitas kelias. Fiducia supplicans atveju susiduriame su vienareikšmišku dokumento atmetimu arba tiesiog visišku jo turinio ignoravimu.

Kyla klausimas, kur visame tame bus Lenkija: šalis, priklausanti Europos Sąjungos struktūroms, turinti didelę grupę katalikų, kurių širdys atsidavusios revoliucijai, bet kartu turinti daug vyskupų ir didžiulę tikinčiųjų masę, kurie homoseksualių porų palaiminimą atmeta kaip akivaizdžią nedorybę. Manau, kad daug kas priklauso nuo mūsų ryžtingo atsako. Jei ginsime Dievo įstatymą ir sodomijos skatinimui nekintamai sakysime tvirtą "ne", išgelbėsime katalikų tikėjimą. O juk galiausiai to ir norime.