Truputį jau atsitokėjau
po to šoko, kur patyriau sekmadienį vakare išvydęs pakartotinio
balsavimo rezultatus, sužinojęs, kad naujojoje Pasaulio lietuvių
apygardoje laimėjo odiozinė Aušrinė Armonaitė, na tai ir
pabandysiu išsakyti dabar ką aš pats apie visa tai galvoju.
Aš nusprendžiau šiemet
išvis nesiregistruot ir nebalsuoti, taigi pirmąkart per daugelį
metų ir neprabalsavau. Ir niekad daugiau nebalsuosiu. Turiu omeny
rinkimus pas jus Lietuvoje.
Tačiau rinkimų
rezultatai vis tik šokiravo. Ką gi, į tą pusę ėjom ir nuėjom...
Šunkeliais! Iškrypėliai ir narkomanai sėdės Seime, o Sąjūdžio
pirmeiviai, tokie patriotai, tautinių idėjų puoselėtojai, kaip
Vytautas Radžvilas su Arvydu Juozaičiu... tegul eina šunims šėko
pjaut...
Nors, turiu pasakyt, tos
iškrypėliškos partijos sėkmėje tai man jokio netikėtumo net ir
nėra, aš tai tiesiog galiu palygint su tokia liga kaip sifilis.
Palyginimas nors gal ir nelabai padorus, bet užtat ganėtinai
tikslus: Kai pas kokį lengvabūdį vyriškį ant tam tikro organo
netikėtai atsiranda furunkulas, tai gal irgi jam iš pradžių
atrodo išties labai netikėta, bet paskui, po vizito į venerinių
ligų dispanserį, ima ir paaiškėja, jog tai ir yra būtent
sifilis... Ir jeigu tą sifilį negydyt, na tai tada užsibaigs kaip
Leninui, kuris sifilį pasigavo kažkokiame Paryžiaus viešnamyje,
šalia miesto bibliotekos (neseniai knygoje vienoje skaičiau, kaip
Leninas sakydavo Krupskajai, kad atseit einąs į tą biblioteką, o
iš tikrųjų nueidavo į bordelį, pas „armonaites“)... Na tai
ir Lietuvėlei mūsų, bijau, ilgainiui taip lygiai gali būt, kad
įsisenėjęs politinis sifilis galutinai ją ir nugalabins... Ir
valstybę ir tautą... Nieks kits čia nekalts, mergužėla tu
pati...
Žinau, avių bandai mano
nuomonė nerūpi. Kaip ir apskritai bet kokia nuomonė. Avys tam ir
yra avys, kad apsieit be nuomonių. Tad čia belieka eilinį kartą
prisiminti Bertoldo Brechto eilėraštį, pavadintą „Avinų
maršu“, kur sakoma, kad „trata būgnai — avinus skerdyklon
veda, odą būgnams duoda patys avinai“... Tai ir yra pats
geriausias šiandieninės „demokratijos“ apibūdinimas.
Landsbergistai į Seimą
ne iš dangaus nusileido. Už juos avinai balsavo. Ir net už
Armonaitės partiją prabalsavo. Na taip, suprantu, turbūt
pagrindinai žalias neapsiplunksnavęs jaunimas už tą partiją
prabalsavo, plius visokie mažai ką suprantantys naivuoliai, tačiau
šimtas tūkstančių tai gi net tris kartus daugiau, negu yra
gyventojų, pavyzdžiui, Marijampolėje (34 975). Taip kad gaunasi,
jog net trys Marijampolės dydžio miestai ir atidavė savo balsus
iškrypėlių bei narkomanų interesus atstovaujančiai partijai! Čia
tai jau tikrai tautos sifilis!
Vyriausios rinkimų
komisijos duomenimis už iškrypėlių bei narkomanų laisvės
partiją prabalsavo net 107 093... na, net nežinau, ko tokių... jau
buvau berašąs po šito skaičiaus žodį „lietuvių“, bet juk
tiesiog ranka nepakyla, kad tokius šitaip pavadint. Tokie tai, kaip
Maironis kadaise rašė, tik vardą lietuvio gėdingai nešioja...
Nelabai galima būtų ir žmonėmis net pavadint...
Tiesa, per antrąjį turą
balsavo Lietuvoje vakar tik 38,95% rinkėjų sąraše įrašytų
žmonių. Per pirmą turą irgi balsavo mažiau negu pusė, tik
47,81%, tad negalima sakyt, kad pas visus lietuvius dvasinis sifilis,
kad visi lietuviai yra supuvę. Bemaž pusė, taip, supuvę, kaip čia
Amerikoje tie, kas balsuoja dabar už Baideną, bet kita lietuvių
tautos pusė matomai yra dar daugmaž sveika, o toje absurdiškos
„demokratijos“ komedijoje paprasčiausia tiesiog nemato prasmės
dalyvauti. Kaip ir aš pats šiais metais juk nusprendžiau Lietuvos
Seimo rinkimuose nebalsuoti. Tačiau šiandieninei supuvusiai
„demokratijai“ nuo to gi iš tiesų nė šilta nė šalta, avinų
yra daugiau nei pakankamai, ir pusė Lietuvos piliečių štai
išrinko valdžią, kuri dabar abi puses valdys, ir tą supuvusią ir
sveikąją.
Dar, kiek galima spręsti
iš to ką sakė Vyriausios rinkimų komisijos pirmininkė, per šiuos
rinkimus pasyviausi rinkėjai buvo amžiaus grupėje nuo 25 iki 29
metų. Taip kad aš neskubėčiau todėl visą kaltę ant išimtinai
vien tik jaunimo ir verst. Manau, jog šiandien jaunimas Lietuvoje
gal ne tiek maištingas, kaip įprastai būna, kiek būtent pasyvus.
Žinoma, yra išimtys, bet tai, kaip žinia, tik patvirtina taisyklę.
O pasyvus jaunimas
šiandien todėl, kad dauguma jaunų žmonių savo ateities su
Lietuva paprasčiausia ir nesieja. Jie turi savo tikslus ir jų
siekia. Išvažiuot į užsienius studijuot yra pirmas žingsnis ta
kryptimi, kad iš tų užsienių Lietuvon jau ir nesugrįžti. Ar gi
ne toks yra šiandien daugumos jaunų lietuvaičių tikslas?
Ir aš dabar jau
galutinai supratau, kad ne Lietuvoje gyvenantys lietuviai neturėtų
išvis balsuoti Lietuvoje vykstančiuose rinkimuose. Net jeigu ir yra
Lietuvos piliečiai. Mano supratimu, jeigu šalyje negyveni tai ir
nėra reikalo kišti nosį į tos šalies politinį gyvenimą. Aš
juk nesikišu, sakysim, į kokio Kamerūno politiką, rinkimuose ten
nebalsuoju. (Mūsų kaimynė yra iš Kamerūno, tai ta Afrikos šalis
man kažkodėl dabar pirma galvon ir atėjo, pamačius mūsų negrę
pro langą.) Nemanau, kad ir mūsų kaimynė afrikietė ten balsuoja,
net jeigu ir tebeturi Kamerūno pilietybę... Kokioje šalyje gyveni,
tai ta šalis ir turėtų rūpėt, o ne kažkokia, kuri randasi už
tūkstančių kilometrų. Jeigu jau palikai savo tėvynę, tai
reiškia palikai ir viską, kas ten vyksta, tavęs tai dabar jau
neliečia...
Pagaliau, bent jau man
tai tikrai yra šimtą kartų dabar svarbiau ir aktualiau kas laimės
JAV prezidento rinkimus, nes nuo to didele dalimi priklausys ir mano
paties tolimesnis gyvenimas, čia ir dabar. Na o kad Lietuvos Seime
bus kažkokia ten iškrypėlių ir narkomanų laisves ginanti
partija, tai nuo to man, gyvenančiam JAV, tiesa pasakius, nebus gi
nė šilta nė šalta. Aplamai jokio skirtumo nepajausiu aš savo
gyvenime, manęs niekaip tas čia nepalies.
Man prireikė daug metų,
kad pagaliau šitą suprasčiau. Anksčiau būdavo juk visada
balsuodavau. Bet ir tai, pavyzdžiui, per Lietuvos prezidento
rinkimus, juk visada visus kandidatus išbraukdavau ir užrašydavau
Rolandą Paksą.
Iš tiesų tai išeivijos
lietuviams visi tie Lietuvoje vykstantys rinkimai juk ir nerūpi.
Balsuoja tik labai maža dalis visame pasaulyje pasklidusių
lietuvių. Sakysim, dabar užsiregistravo 43 503 žmonės, kai tuo
tarpu gyvena užsienio valstybėse net 619 600 lietuvių. Tai pagal
oficialius Lietuvos Statistikos departamento duomenis. Manau, jog šis
oficialus skaičius yra net ir gerokai sumažintas. Na bet net ir jis
yra ganėtinai įspūdingas.
Na o 2019 metais Lietuvos
Migracijos departamentas „Migracijos metraštyje“ pateikė
oficialius duomenis, kad dabar svetur gyvena 510 275 Lietuvos
piliečiai. Taigi, jeigu tikėt ir šiuo oficialiu skaičiumi,
dauguma užsieniuose gyvenančių lietuvių tebėra vis gi Lietuvos
piliečiai. Kai kas turi dar ir kitos šalies pilietybę, tačiau
dauguma, esu įsitikinęs, turi vien tiktai Lietuvos. Taigi visi jie,
visi tie 510 275 žmonės ir galėtų balsuoti Lietuvoje
vykstančiuose rinkimuose.
O kiek balsuoja?
Iš tų dabar
užsiregistravusių 43 503 pirmame rinkimų ture balsavo tik 36 283,
kas sudaro vos 7% nuo bendro užsienio šalyse gyvenančių Lietuvos
piliečių skaičiaus. Tai išties lašas jūroje. Na o per antrą
turą tai vakar prabalsavo ir išvis tik 24 396, kas šiek tiek
mažiau nei penki procentai.
Žodžiu, realybė yra
tokia, kad šimtams tūkstančių ne Lietuvoje gyvenančių lietuvių
čia apskritai ir yra daugmaž į viską nusispjaut, kas ten toje
paliktoje Lietuvoje dabar vyksta. Jeigu taip nebūtų, tai balsuoti
užsieniuose užsiregistruotų ne 40 tūkstančių, kaip dabar, o 400
tūkstančių, ar bent jau koks šimtas tūkstančių. Dauguma
emigrantų jau galutinai prabalsavo — kojomis. Ir toliau, manau,
tiktai būtent šitaip daugelis ir balsuos. Ypatingai jaunimas.
Taigi visiška netiesa
yra tvirtinimai, jog išeivijos lietuviai nori išlaikyt Lietuvos
pilietybę neva dėl to, kad Lietuvoje vykstančiuose rinkimuose
balsuot galėtų. Kartoju, absoliučiai daugumai (93 procentams!) tie
rinkimai absoliučiai nerūpi. Šiemet čia pas mus JAV gi buvo
tiesiog pasiutiška agitacija, kad kuo daugiau Lietuvos piliečių
užsiregistruotų ir balsuotų, tačiau užsiregistravo (ne tik čia,
visame pasaulyje), kaip matome, tik labai nedaug, o realiai
prabalsavo dar mažiau.
Pagrindinai žmonės
pilietybę savo išlaikyt nori, mano supratimu, tik dėl to, kad tai
jiems yra tam tikras kaip ir simbolis, jų ryšio su Lietuva, kurioje
gimė ir užaugo. Jei rinkimuose nebalsuoja, tai juk nereiškia, kad
žmogus ryšį su Lietuva aplamai nutraukęs. Gal būt net ir sugrįš
kada nors senatvėje. Visokių planų pas žmones gi yra. Pagaliau,
yra dar ir tokie dalykai, kaip pavyzdžiui namas ar butas, kur lieka
po tėvų mirties. Taip kad priežasčių gali būt įvairių. Lygiai
kaip ir dėl ko žmonės gauna kitos šalies pilietybę. Irgi yra
visokių niuansų. Bet jau balsavimas rinkimuose tai absoliučiai
daugumai tikrai labai mažai rūpi, ar ir visiškai nerūpi.
Kas dėl balsavusių, čia
išeivijoje, už tą Armonaitę, na tai irgi netiesa, kad atseit,
kaip daug kas turbūt dabar mano, naujai sukurtoje Pasaulio lietuvių
apygardoje, kur Armonaitė kandidatavo ir vakar laimėjo, visi būtent
už ją ir prabalsavo. Ne, nors ji ir užėmė pirmame ture pirmą
vietą, bet gavo vis gi „tik“ 34 procentus balsų, o antroje
vietoje buvo landsbergistų kandidatė, kažkokia Dalia Asanavičiūtė
iš Anglijos, gavusi 25 procentus. Juk jau seniai žinoma, kad
užsienio lietuviai yra linkę palaikyti būtent landsbergistus. Ir
tai pagrindinai ne naujieji emigrantai, o greičiau senųjų „dipukų“
palikuonys, dauguma kurių beveik visiškai suamerikonėję.
Aš nežinau už kokias
kitas partijas ar kandidatus išeivijos lietuviai čia pirmame ture
dar balsavo, tiesiog net ir nesidomėjau, bet sudėjus kartu 34
procentus (už Armonaitę) ir 25 procentus (už landsbergistę)
gaunasi 59 procentai, taigi likusieji 41% reiškia balsavo už kitus.
Vienas pažįstamas Amerikos lietuvis manęs klausė patarimo už
kokią partiją geriau jam balsuot: Juozaičio ar Radžvilo.
Atsakiau, kad jokio skirtumo, už kurį nori, kas labiau patinka, už
tą tegul ir balsuoja, vis tiek nė vienas, nė kitas į Seimą
nepateks. Na tai žmogus ir prabalsavo už Juozaitį. Sakė, kad tas
labiau patinkąs, nes buvęs sportininkas, ir dar net olimpinis
čempionas.
Tačiau, taip, Armonaitės
iškrypėliškų laisvių partija tarp Amerikoje gyvenančių
lietuvių, kiek teko girdėt, tam tikro populiarumo susilaukusi.
Girdėjau, kad net yra įkurtas ar tai filialas, ar tai palaikymo
grupė. Na ir kur gi, kokiame mieste ją įkūrė? O gi San
Franciske, kur ir plevėsuoja didžiausia pasaulyje vaivorykštinė
vėliava. Taip kad viskas aiškiau negu aišku. Manau, jog kaip tik
ten visi Amerikos „vaivorykštiniai“ lietuvaičiai daugmaž
turbūt ir susitelkę.
Na o kad už Armonaitę
pirmame ture prabalsavo 34 procentai užsienio lietuvių, tai nuo 36
283 išvis balsavusiųjų, gaunasi ne taip jau labai ir daug, „tik“
12 336 (manau, jog tie patys prabalsavo čia ir už jos partinį
sąrašą, iš viso 8596 balsai). Kas irgi, aišku, neatleistina,
bet, vėl, išties tik lašas jūroje, lyginant su puse milijono
užsienio šalyse gyvenančių Lietuvos piliečių. Ar net lyginant
su tais 107 093, kur už tą partiją prabalsavo pačioje Lietuvoje.
Gi vakar, per antrąjį
turą, kuriame Armonaitė ir laimėjo, ji gavo 53% balsų, kas bus 12
930, ir tai juk beveik lygiai toks pat skaičius kaip ir už ją
balsavusių pirmame ture. Na, nežinau, nenorėčiau patikėt, kad
užsieniuose dabar gyvena toks didelis kiekis „vaivorykštinių“
Lietuvos piliečių, bet manau, jog, taip, nemaža dalis už ją
balsavusiųjų ir yra tikriausia kaip tik būtent tokie...
Ir visa tai, ką aš čia
parašiau, tikrai nėra tam kad bandyčiau pateisint ką nors. Jokiu
būdu neteisinu nė išeivijos lietuvius, kas prabalsavo už tą
partiją ir už pačią Armonaitę, jų būta, kaip ne kaip, net 12
(beveik trylika) tūkstančių, nė tokius idiotus Lietuvoje, kas
balsavo už ją vien todėl, kad gal patiko partijos pavadinimas, nė
tuo labiau jaunimą. Ypatingai jaunimą. Yra, kaip yra, ir jokio
pateisinimo (ar pasiteisinimų) tam būti negali.
Tačiau reikia
nepamiršti, kad jaunimas tai tautos ateitis. Taigi, koks dabar
Lietuvoje jaunimas, tokia ir bus Lietuvos ateitis. Aišku, dauguma
jaunų žmonių, kaip sakiau, nori iš Lietuvos tiesiog pabėgt, bet
juk kažkas ir liks, ir manau, jog pasiliks tai būtent tie, kurie
nebuvo per šiuos rinkimus pasyviais. Ir liks daugelis jų Lietuvoje
tik todėl, kad užsieniuose tokie, kaip jie, paprasčiausia niekam
čia nereikalingi. Čia tokių ir taip daugiau nei pakankamai yra,
štai jau šeši mėnesiai Portlandą būtent kaip tik tokie
„blekmateriai“ ir niokoja. Vilniuje jie kolkas tiktai vieną
dieną, vasaros pradžioje, šiek tiek patriukšmavo, o čia štai
kas darosi. Tai tiesiog patys blogiausi iš blogiausių.
Tokie niekada užsienyje
disertacijų neapsigintų (na, gal tik nebent iš kokių „genderizmo
mokslų“) ir jokio rimto darbo čia dauguma neturėtų, nes galvose
tiesiog košės per mažai. Bet ir silkes Norvegijoje darnėti tai
irgi, aišku, nenorėtų, na tai todėl tokie karjeros sau ir sieks
Lietuvoje. Na o ta jų karjera tai gi ir bus tokia kaip pas Armonaitę
ir pas daugumą iš jos partinio sąrašo. Vienu žodžiu,
destruktyvi politinė ir visuomeninė veikla. Dosniai apmokama iš
Sorošo & Co gilių kišenių.
Taip kad štai tokia
pirmoji nepriklausomybės karta — didžioji dalis iš
nepriklausomos tėvynės apskritai bėga, neatsisukdami, o tie, kas
pasilieka, daug kas savo tėvynei vien tik kenks. Taip kad geriau
būtų jei ir tie pabėgtų, bet, sakau, jie žino, kad tokiems, kaip
jie, nėra kur (ir ko) iš Lietuvos bėgt. Na o Lietuvoje dabar
keletas tokių štai jau net ir Seime sėdės. Su tuo transvestitu
priešakyje. Jis gi ir yra vos 31 metų. Kaip, beje, ir pati
Armonaitė. Manau, jog ir savą frakciją turės. Dabar jų juk jau
net vienuolika.
Tepraėjo vos trisdešimt
metų ir štai ko sulaukėme. Bet tai juk jau seniai žinomas
dalykas, kad visada visi kenkėjai savo juodoje šėtoniškoje
veikloje ir panaudoja visų pirmiausia būtent jaunimą. Tereikia
prisimint kad ir bolševikus, ką Leninas sakydavo. Pavyzdžiui:
„Duokite man tik vieną jaunimo kartą ir aš pakeisiu visą
pasaulį.“ „Duokite vaiką mums aštuoneriems metams ir jis
bus bolševikas amžinai.“ „Duokite man ketverius metus mokyti
vaikus ir mano pasėta sėkla jau niekada negalės būti išrauta su
šaknimis.“ Taip kad šitie Lenino šūkiai šiandien, pasirodo,
tebėra netgi labai aktualūs.
Lietuvoje ir užteko vos
vienos kartos, kad daug ką, labai daug ką žmonių sąmonėje
pakeisti. Prisiminkim kaip „vaivorykštiniai“ bandė 2010-tais
Vilniuje prie Neries savo eitynes surengt ir kaip policijai teko juos
gelbėt... O dabar?..
Galiu dar, beje, pacituot
ką vienas įžymiausių Amerikos pederastų-pedofilų sakė: „Mes
jus “paimsime” per jūsų vaikus!“ (We’ll get you through
your children!). Tai buvo Alenas Ginsbergas, kuris čia dabar jau
laikomas vos ne pačiu iškiliausiu XX amžiaus poetu, amerikiečių
literatūros klasiku... Vien jau tai pakankamai gerai parodo
amerikiečių visuomenės supuvimą. Beje, jeigu kam rūpi Ginsbergo
„poezija“, tai internete galima visai nesunkiai surasti jo
kūrybos „perliukų“, kaip kad, pavyzdžiui, kur jis aprašo savo
išangę (tereikia tik įvest Google paieškon žodžius ginsberg +
sphincter).
Na bet čia jau aš ir
pats, atrodo, imu nukrypt tarsi lyg į homopropagandą. Svarbiausia
ką reikia žinot apie šį amerikiečių literatūros „klasiką“
tai kad jis būtent buvo kartu ir aršus pederastas ir pedofilas, ir
netgi priklausė garsiajai NAMBLA (Šiaurės Amerikos vyrų ir
berniukų meilės asociacijai), ko ne tik kad neneigė, bet netgi tuo
didžiavosi, atvirai girdavosi. Taip kad šiame kontekste tie jo
pasakyti žodžiai yra išties labai prasmingi (ir grėsmingi!).
Jis tai pasakė savo
buvusiam draugui, irgi Niujorko žydui, Normanui Podgorecui, kuris
tuo metu kaip tik nutraukė ryšį su kairiaisiais ir paskui vėliau
tapo taip vadinamų naujųjų konservatorių vienu čia pagrindinių
ideologų. Podgorecas tai aprašė savo memuarinėje knygoje
„Ex-Friends“ (Buvę draugai), net keliuose puslapiuose tas
paminėta. Naujieji konservatoriai tai daugiausia ir yra buvę
kairieji liberalai, kuriuos pagaliau išblaivė Amerikos dabartinė
realybė. Taigi tas Podgorecas ir pasakoja ten, kad kai jam atsivėrė
akys ir jis nusprendė nutraukti visus ryšius su kairiaisiais
radikalais, tai jo draugas Ginsbergas jų paskutinio politinio ginčo
metu, baisiai įniršęs, mosavo kumščiais ir rėkė: Palauk, mes
dar „paturėsim“ jus per jūsų vaikus! Ir, suprantama, jis
tą taikė ne tiek Podgorecui, o apskritai visai Amerikai ir plačiau
— visai Vakarų civilizacijai. Kaip matome, tai nebuvo tušti
žodžiai...
Žodžiu, reikia pagaliau
suprasti, kuo visa tai smirdi, ir Armonaitė ir jos partija. Pas mus
čia Oregono valstijoje dabar, kartu su rinkimais, vyksta iškart net
du referendumai. Vienas dėl visų narkotikų dekriminalizavimo, o
kitas dėl „stebuklingųjų grybukų“ (psilocibino) legalizavimo,
na tai jeigu jie laimės, kaip kad laimėjo, prieš šešis metus,
marihuanos referendumą, tada jau išvis bus Oregonui, kaip sakoma,
šakės...
Bet lygiai tas pats bus
juk ir Lietuvoje, jeigu ta partija, kur šitaip triumfališkai dabar
pateko į Seimą, pasiektų savo tikslus. Manau (ne, esu tiesiog
įsitikinęs), kad būtinai pasieks, ir greitai, nes taip įvyko
Amerikoje, o Lietuvoje tai dabar gi viską, tarsi papūgos, stengiasi
juk pakartot. Taigi perspėju, kad paskui nebūtų didelio
netikėtumo, pažiūrėkite į Amerikos dabartį ir pamatysite
Lietuvos ateitį... Amen.