Lietuvos „konservatyvizmo“
mimikrijos periodas pasibaigė, trispalvės kuticula numesta, iš po
jos išlindo kairysis bolševikinis drugys ir suplazdėjo
vaivorykštės spalvų sparnais. Taip aš, buvęs
biologas-eksperimentatorius, matau lietuviško „konservatyvizmo“
„politinę“ metamorfozę per trijų dešimtmečių laikotarpį.
Įvyko kažkas tarpinio tarp politikos
ir zoologijos, tarp žmonių ir vabzdžių pasaulio. Pagal vystymosi
ypatumus – tai gryniausia zooologija, mes įvyko zoologinė partinė
metamorfozė. Iš Tautos medį graužiančio vabzdžio,
marksizmo-leninizmo profesoriaus, išsivystė nepotistinis drugys
anūkas, mafijozio žentas, kuris šį pavasarį išskleidė sparnus
ir parodė, kuo šis politinės zoologijos objektas ir jo aplinka
(arealas) yra iš tikrųjų.
Ar šitas nepotistinis vaivorykštės
sparnais drugys, deklaravęs, kad yra
Jahovos liudytojas, turi ką
bendro su krikščionybe, konservatyvizmu, patriotizmu, lietuvių
tautos interesais, tautos išlikimo pastangomis, Lietuvos
valstybingumu? Aš manau, kad tai Lietuvos kenkėjas, aršus jos
naikintojas. Gal aš klystu?
Aš laikausi principo: visuomet mokytis
iš protingesnių. Stipriausiu Lietuvoje politikos mokslų srityje aš
skaitau prof.Vytautą Radžvilą, todėl pasisėmiau išminties iš
jo.
Kalbėdamas prof. Stasio Šalkauskio
garbei surengtoje Išminties šventėje apie Europos nukrikščioninimą
prof. Vytautas
pasakė:
„...Bet juk reikalo esmė yra ta,
kad, nors 1950 metais Europos bendriją formaliai įsteigė didieji
krikščionys demokratai – R. Schumanas, A. De Gasperi ir K.
Adenaueris – faktas yra tas, kad nuo maždaug 1955 metų Europos
integracijos projektą į savo rankas perėmė tie, kurie šiandien
vadinami kairiosiomis jėgomis.
Kairiųjų jėga, kurie iš tikrųjų
yra atvirai antikrikščioniški, tame ir slypi. Juk šiuolaikinis
Europai vadovaujantis elitas savo giliausiais įsitikinimais yra
antikrikščioniškas. Simboliška: kai A. Merkel buvo Italijoje,
buvo aplankytas ne A. De Gasperi kapas, bet A. Spinelli kapas –
Italijos komunisto, kuris parašė Ventotene Manifestą.
Visiškai nesistebiu, kad šiuolaikinėje
Europoje atkakliai ir metodiškai iš visų viešojo gyvenimo sričių
išstūminėjama krikščionybė. Ką reiškia vien tai, kad
Vokietijoje Žemės ūkio ministro potvarkis vėl kabinti kryžius
klasėse šiandien jau tampa milžinišku iššūkiu?
Šiandien Europos Sąjungos integracija
yra vienas iš trijų XX a. globalistinių projektų. Čia reikia
griežtai skirti globalizaciją, kaip tam tikrą civilizacinį
reiškinį, nuo globalizmo, kaip politinio projekto. Pirmasis
globalistinis projektas buvo Sovietų Sąjungos pasaulinės
komunistinės imperijos idėja. Antrasis globalistinis projektas –
JAV globalios demokratijos idėja. Trečiasis projektas – Europos
Sąjungos integracija, arba begalinė europeizacijos revoliucija. Su
pirmaisiais dvejais projektais trečiąjį sieja tai, kad visų šių
projektų tikslas yra sukurti naujo tipo žmogų. Sovietų
komunistams tai turėjo būti naujasis komunistinis žmogus. Antrojo
projekto žmogus, kaip pasakė Fukuyama, turėjo būti demokratas.
Europos Sąjunga sako, kad tai bus naujasis europietis.
Kitaip sakant, vyksta antropologinis
socialinės inžinerijos eksperimentas, kuris bando kurti naują
žmogų. Tas žmogus tikrai turi būti antžmogis tuo atžvilgiu, kad
jis išeina už mums dabar pažįstamų žmogaus ribų. Kitaip
tariant, krikščioniška – o konkrečiau katalikiška – žmogaus
samprata yra visiškai atvirai ir nuosekliai paneigiama.
Tai, kad Europos Sąjungoje nėra
atvirų represijų kaip Sovietų Sąjungoje, dar nieko neįrodo. Jei
būdamas valstybės tarnautoju ar apskritai viešoje erdvėje
nebegali pasikabinti net kryželio, ką tai reiškia? Be abejonės,
bandoma vykdyti tam tikrą dialogą tarp Europos Sąjungos viršūnių
ir bažnyčios. Bet manau, kad bažnyčia, ypač jos vadovybė,
artėja prie kritinio momento, kai turės apsispręsti, ar ji vis
dėlto įvardins, kas iš tiesų vyksta Europos Sąjungoje – kad
vyksta Europos nukrikščioninimas – ar bus vykdoma aptakaus
šnekėjimo kompromisinė politika. Lietuvai, be abejo, tai ne mažiau
aktualu.“
Zoologinis landsbergistinis konservatyvizmas – tipiška
kairioji jėga. Šios kairiosios jėgos Europoje vykdo ne tik
iškrikščioninimą, bet ir Europos tautų pakeitimą Afrikos ir
Azijos musulmonais, islamizaciją, vykdo Europos tautų genocidą,
vykdo tradicinės europiečių šeimos naikinimą, degraduoja
švietimo sistemą, varo europiečius į transnacionalinių
bankininkų steigiamą elektroninių pinigų konclagerį. Šia tema
esu parašęs šimtus straipsnių, todėl čia nevardinsiu šios
bibliografijos. Viską galima rasti mano bloge,
www.lebionka.blogspot.lt,
kitose MIP.
Portalas „Tiesos.lt“ gegužės 12
dieną
paskelbė straipsnį, pavadintą
„Konservatorių“ partija:
Už Europos Sąjungos federalizaciją, už Lietuvos valstybingumo
panaikinimą! Pirmyn! Valio!“ ir pasiūlė susipažinti su
„konservatorių“ partijos suvažiavime patvirtinta deklaracija.
TS-LKD suvažiavimo
deklaracija, mane pribloškė, tai landsbergizmo "politinės
zoologijos" šedevras, su juo privalo susipažinti kiekvienas
lietuvis:
DEKLARACIJA
TIKIME EUROPA
2018 m.gegužės 12 d.
Vilnius
Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys
demokratai nuo pradžių gyvuoja kaip europietiškas demokratines
politines ideologijas, konservatizmą ir krikščioniškąją
demokratiją, išpažįstanti politinė srovė, kuri remiasi į
pamatinį Sąjūdžio tikslą – laisvos ir nepriklausomos Lietuvos
pilnaverčio buvimo Europoje siekį. Tėvynės Sąjunga ir Lietuvos
krikščionys demokratai atliko lemiamą vaidmenį ir padėjo
didžiausias pastangas, kad Lietuva dalyvautų Europos problemų
sprendime visais lygmenimis: įsijungdama į politinio ir ekonominio
bendradarbiavimo struktūrą – Europos Sąjungą, ir į
transatlantinę saugumo sandraugą – NATO. Mūsų įsitikinimu,
narystė šiose organizacijose padeda įgyvendinti svarbiausius
Lietuvos interesus – stiprina Lietuvos geopolitinį saugumą ir
skatina spartesnį Lietuvos žmonių ekonominės ir socialinės
gerovės augimą.
Įsiliejusi į Europos Liaudies
partijos politinę šeimą ir aktyviai joje veikdama, savo politinius
ryšius ES kurdama jos vertybių kontekste, Tėvynės
Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (toliau – TS-LKD)
nuosekliai tęsia savo kaip europietiškos partijos misiją. Šioje
dešiniųjų partijų bendrijoje idėjiškai artimiausiais
partneriais laikome Vokietijos krikščionis demokratus (CDU), su
kuriais nuosekliai bendradarbiavome nuo pat Sąjūdžio laikų.
Stovėjusi prie Europos Sąjungos ištakų savo pirmojo kanclerio
Konrado Adenauerio asmenyje, Vokietija šiandien išlieka pagrindine
Europos integraciją skatinančia ir Europos politikos nuoseklumą
užtikrinančia jėga. Lietuva labai vertina CDU vadovaujamos
Vokietijos vyriausybės poziciją, kuri leido suburti ir išlaikyti
europinį solidarumą sankcijų Rusijai atžvilgiu, bei jos sprendimą
Lietuvoje dislokuoti savo karius ir vadovauti NATO priešakiniam
batalionui, šitaip realiai pademonstruojant ryžtą solidariai
dalintis Aljanso atsakomybe už Baltijos regiono saugumą. Todėl
bendradarbiavimas ir dialogas su Vokietijos krikščionimis
demokratais mums yra strateginės svarbos.
Dabartiniu metu Europos Sąjungai kyla
daugeriopi iššūkiai, vyksta intensyvi diskusija dėl ES ateities.
Todėl Lietuvai nepaprastai svarbu aktyviai dalyvauti tolesniame ES
strategijos formavime ir žemyno likimo kūrime. Mes siekiame
nuoseklios ES raidos strategijos, kuri ir toliau, kaip ir per
pastaruosius dešimtmečius, numatytų esminį ES vaidmenį
užtikrinant gyvybinį Lietuvos interesą – didinti valstybės
geopolitinį saugumą ir jos žmonių gerovę. Todėl mums yra
svarbu, kad ES neliktų vien tik biurokratinė ekonominė bendroji
rinka ar sanglaudos finansinės paramos šaltinis, bet nuosekliai
atsinaujintų, atsižvelgdama į Europos tautų poreikius stiprėtų
kaip lygiateisių valstybių Sąjunga, pajėgi efektyviai
įgyvendinti šalių narių bendrą interesą atitinkančius
uždavinius ir solidariai įveikti bendrus iššūkius.
Kita vertus, veikia ir jėgos,
priešingos Lietuvos gyvybiniam interesui. Europos vienybės ardymas
yra geopolitinis Kremliaus tikslas, kuriam jis pasitelkia daugybę
priemonių ir deda neeilines pastangas. Iš Kremliaus sklinda ir
klaidinantys, kiršinantys bei nepriimtini teiginiai, neva
europietiškumas gresia mūsų savitumui, kalbai, kultūrai, istorija
grįstam tautiškumui ir teisei patiems priimti suverenius, unikalia
pasaulėjauta ir vertybėmis paremtus sprendimus. Nevieninga Europa –
nesaugi ir silpna. Todėl mes turime visokeriopai prisidėti prie
Europos vienybės stiprinimo, padėdami atpažinti skaldymo ir
kiršinimo strategijas, atremti hibridines grėsmes, konsoliduoti
Europos vidaus ir išorės atsparumą.
Esame europiečiai ir nematome
prieštaros tarp lietuvybės ir europietiškumo, tarp tautinės
valstybės ir vieningos Europos: tik būdami europiečiai esame
visiškai lietuviai, nes nuo pat krikšto lietuviškoji tapatybė yra
neatsiejama nuo Europos krikščioniškosios civilizacijos, ir būdami
lietuviai esame europiečiai. Visų tautybių Lietuvos piliečiai yra
Europos politinio ir kultūrinio paveldo atstovai. Sovietinė
okupacija siekė atplėšti mus nuo europietiškų šaknų, ir tai
paliko daug sunkiai gyjančių žaizdų mūsų savimonėje ir
identitete. Sugrįždami prie europietiškų šaknų, atsisveikiname
ir su sovietmečio paveldu mūsų tapatybėje. Dar daugiau: siekiai
priešpastatyti etninį tautiškumą europietiškai mūsų tapatybei
mažina mūsų valstybingumą, daro mus ribotais provincialais. Mes
vertiname pilietinę lietuvybę, kai buvimas lietuviu yra
apibrėžiamas ne tiek pagal asmens tautybę, kiek pirmiausiai per
jo, kaip piliečio, asmeninį santykį su Lietuvos valstybe.
Savo ruožtu Europos
integracija vyko ir toliau turi būti vykdoma taip, kad stiprintų
visų Europos valstybių reikšmę ir suverenumą globalioje
aplinkoje. Alternatyva Europos Sąjungai reikštų skurdesnę, mažiau
konkurencingą, išorės grėsmėms ir įtakoms neatsparią, laisvų
ir demokratiškų Europos tautų paraštėje atsidūrusią Lietuvą.
Todėl, pripažindami, kad ES yra
problemų, kurios reikalauja gilių diskusijų ir apsisprendimų,
negalime pritarti politinėms jėgoms ir balsams – nei Europoje,
nei Lietuvoje, – kurie siekia susilpninti ES, nes abejoja bendra
Europos ateitimi. Europos bendrystės atmetimas beveik visuomet
sutampa su Europą vienijančių vertybių, kylančių iš
judėjų-krikščioniškos civilizacijos, neigimu – pagarbos
žmogaus orumui ir sąžinės laisvei, žmogaus teisėms,
demokratijai ir laisvai visuomenei, įstatymo viršenybei ir žodžio
laisvei neigimu. Smerkiame tuos, kurie išeities iš dabartinių
politinių sunkumų ieško ne gilesniame Europos tautų solidarume,
bet jų skaldyme, ne gaivindami ištikimybę tikrosioms Europos
civilizacijos vertybėms, bet žvalgydamiesi į orientališkų
despotizmų tamsumas.
Mes žvelgiame į ES ne kaip į
statišką, užbaigtą istorijos produktą, bet kaip į projektą,
atvirą kūrybai, atvirą įvairioms galimybėms ir įvairiems
ateities scenarijams. Todėl svarbi ir reikšminga ne abstrakti
kritika, bet konkretūs pasiūlymai ir raidos vizijos.
Savo tikėjimą Europa siekiame
paversti mūsų racionaliu indėliu į ES vykstančias diskusijas dėl
Europos ateities. Suvokdami svarbiausius Lietuvos nacionalinius
interesus ES atžvilgiu – Lietuvos geopolitinio saugumo didinimą,
lietuvių tautos išlikimą savo istorinėje Tėvynėje ir spartesnį
Lietuvos žmonių̨ ekonominės-socialinės gerovės stiprinimą –
formuluojame mūsų principines nuostatas dėl ES ateities.
Tad kokia Europa mes tikime ir kokios
Europos Sąjungos mes siekiame?
Iki šiol
vakarietiška integracija (tiek į ES, tiek į NATO) Lietuvai buvo
naudinga ir buvo svarbiausias pastarųjų̨ 28 metų Lietuvos
prioritetas, nes stiprino Lietuvos geopolitinį saugumą̨ (visų
pirma nuo Rusijos grėsmių̨) ir buvo vienas pagrindinių veiksnių,
lėmusių spartų Lietuvos ekonominės-socialinės gerovės
artėjimą prie europietiško lygmens per paskutinius 15 metų.
Lietuvos nacionalinis interesas ES atžvilgiu yra padaryti viską,
kad ir ateityje ES būtų̨ pajėgi atlikti tokį vaidmenį̨
Lietuvos interesų atžvilgiu.
Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys
demokratai, būdama Europos Liaudies Partijos narė ir dalyvaudama ES
vykstančioje svarbioje diskusijoje dėl Europos ateities pati
laikysis, ir skatins Lietuvą laikytis tokių principinių nuostatų:
Nuo Romos
sutarties vykstanti natūrali ir nuosekli ES konsolidacija, kai vis
naujose srityse atsirasdavo poreikis turėti bendrą, konsoliduotą
ES politiką, turi tęstis ir toliau. TS-LKD sieks, kad Lietuva
skatintų ES valstybes nares prisidėti prie tokios konsolidacijos
tąsos. Mūsų įsitikinimu, Lietuva turi siekti išlikti tokios
natūralios konsolidacijos branduolyje kartu su jos lyderėmis –
Vokietija ir Prancūzija, – nes tai yra Lietuvos geopolitinio
saugumo garantija. TS-LKD taip pat įsitikinusi, kad tokia natūrali
konsolidacija ir ES plėtra į naujas Vakarų Balkanų bei Rytų
Partnerystės šalis atves prie efektyvesnių ES valdymo metodų,
kur sprendimų priėmimą vis labiau lems demokratijoje įprastas
daugumos apsisprendimas.
Mes įsitikinę,
kad Lietuva po 1990-ųjų metų daugiausia pozityvių permainų
įgyvendino tose ekonominėse, socialinėse ir saugumo srityse,
kuriose teko įgyvendinti aiškius vakarietiškus standartus.
Pavyzdžiui, Lietuvai aktyviai dalyvaujant
sukurta svarbiausius Lietuvos ekonominius ir nacionalinio saugumo
interesus atitinkanti ES strategija dėl energetikos ir transporto
infrastruktūros bei sistemų integracijos sėkmingai baigiama
įgyvendinti su ES parama. Todėl Lietuva
neturi baimintis ES politikos galių plėtros į naujas sritis,
kaip kad socialinę politiką, sveikatos apsaugą ar švietimą, kur
Lietuva iki šiol turi daugiausia neišspręstų problemų. Tokia
gerai apgalvota plėtra, laikantis esminio subsidiarumo principo,
padės spartesnei socialinės-ekonominės gerovės konvergencijai
įvairiose ES šalyse.
Mums kelia
susirūpinimą, kad riboti ES finansiniai resursai neleidžia ES
lygmeniu veikti efektyviai net ten, kur yra sutarta, kad ji turi
veikti. Todėl esame įsitikinę, kad Lietuva turėtų̨ drąsiai
pasisakyti už̌ didesnį ES biudžetą̨, jei šalims narėms
pavyks sutarti dėl visapusiškai naudingo bendradarbiavimo sričių.
Tuo pačiu svarbu siekti, kad ES biudžetas būtų naudojamas
efektyviai, todėl remsime iniciatyvas peržiūrėti šiandien
neefektyviai veikiančius politikos instrumentus ar institucijas.
ES
šalių sanglauda link aukščiausio europietiško
ekonominio-socialinio išsivystymo lygmens yra vienas svarbiausių
ES veiklos tikslų ir principų. Pastaruosius keletą̨ metų
regime, kad naujųjų narių sanglauda lėtėja. Akivaizdu, kad be
gilesnių ekonominių-socialinių reformų̨ pačiose šalyse
narėse sanglauda naujo pagreičio neįgaus. ES suteikia intelektinę
ir finansinę paramą tokių reformų įgyvendinimui, tačiau iki
šiol tai nėra išnaudojama pakankamai efektyviai. Todėl TS-LKD
pasisako už̌ tai, kad naujoje Daugiametėje finansinėje
perspektyvoje būtų̨ numatyta sąsaja tarp šaliai teikiamos
struktūrinės paramos ir šalies sugebėjimo įgyvendinti ES
kiekvienais metais šalims narėms teikiamose Rekomendacijose
siūlomas ir šaliai būtinas reformas.
TS-LKD pasisako už ES plėtros
politiką kaip svarbiausią ES minkštosios geopolitinės galios
instrumentą̨. Vykstanti plėtra į Vakarų Balkanus, o ateityje
– ir ateities plėtros perspektyva europines reformas
įgyvendinančioms Rytų Partnerystės šalims, yra būtina sąlyga
tam, kad šie regionai taptų sėkmingais ir stabilias ir išplėstų
bendrą saugumo ir stabilumo erdvę Europoje.
Tačiau ES plėtra – ne tik
instrumentas Europos stabilumo didinimui. TS-LKD įsitikinusi, kad
nuo Antrojo pasaulinio karo Rusija buvo ir tebėra didžiausias
iššūkis Europai. Net ir po Rusijos įvykdytos agresijos prieš
Gruziją ir jos teritorijos dalies okupacijos Vakarų tebepuoselėtas
iliuzijas dėl partnerystės su Rusija išsklaidė jos tęsiama
agresija prieš ES partnerę Ukrainą ir Ukrainos Krymo bei Rytų
teritorijos dalies okupacija. Dabartinis Kremliaus režimas vykdo
atviros konfrontacijos su demokratiniais Vakarais politiką, kelia
tiesioginę karinę grėsmę ES ir NATO flangų valstybėms, vykdo
vis naujus nekonvencinės agresijos išpuolius. Mūsų įsitikinimu,
Rusijos agresyvumo atgrasymui ir Europos saugumo užtikinimui NATO
– kurios narių daugumą sudaro Europos valstybės – europinio
karinio pajėgumo dėmens ir ES transatlantinio ryšio su JAV
stiprinimas yra ne mažiau aktualus, negu buvo ankstesnio Šaltojo
karo laikotarpiu. Lietuva turi remti tokias bendros ES saugumo
politikos iniciatyvas, kurios ne dubliuoja, bet stiprina NATO
europinės atramos gynybinį pajėgumą.
Europa ir Lietuva,
nori ir siekia gerų santykių su Rusija, tačiau juos bus galima
pasiekti tik tada, kai Rusija atsisakys savo agresyvios politikos,
kaimyninių šalių teritorijų okupacijos ir hibridinio karo su
Vakarais, transformuosis į europietišką demokratinę valstybę.
ES geriausiai gali padėti Rusijai transformuotis į demokratiją
apsupdama ją sėkmingų̨ kaimyninių demokratinių valstybių̨,
visų pirma pažangiausių̨ Rytų Partnerystės šalių
(Ukraina, Moldova, Gruzija), žiedu. Todėl, mūsų įsitikinimu,
Rytų Partnerystės politika yra ne tik parama Rytų Partnerystės
šalims – tai visų pirma paramos Rusijos demokratinėms
transformacijoms politika, kurią ES kartu
su mūsų transatlantiniais partneriais turi išvystyti iki paramos
demokratiškai, europinei Rusijai ilgalaikės politikos kaip
alternatyvos trumparegiui ir pavojingam bendradarbiavimui su
Kremliumi.
TS-LKD nepritaria kai kurių
valstybių̨ veiksmams, kurios savo dvišalių̨ santykių Rytų
Partnerystės šalimis problemas bando spręsti grasindamos blokuoti
jų suartėjimą su ES. Lietuva, būdama viena iš̌ Rytų
Partnerystės politikos lyderių, turi siekti, kad šiai lyderystei
būtų sutelkti reikalingi politiniai svertai ir finansiniai bei
analitiniai resursai.
Pietinės ES
kaimynystės tendencijos – gresiantis Vidurio Rytų geopolitinis
kolapsas, Afrikos demografinė banga ir prie viso to prisidedanti
klimato kaita – gali atvesti prie vis didesnio milžiniškų
pabėgėlių ir migracijos srautų pavojaus, gresiančio ES
stabilumui ir sugebėjimui veikti, naudojant europinius politikos
instrumentus. TS-LKD visada pasisakė ir pasisakys už tai, kad
pabėgėlių̨ problema būtų sprendžiama solidariai, ir toliau
nuosekliai skatins Lietuvą solidariai dalintis šios problemos
našta. Kartu TS-LKD ragina ES ieškoti ilgalaikių ir stabilių
šios problemos sprendimų būdų̨: pagalbos sprendžiant
migraciją sukeliančias krizes jų kilmės šalyse, veiksmingos
išorės sienų̨ apsaugos, solidarios pabėgėlių̨ statuso
politikos, griežtai atskiriant pabėgėlių ir ekonominių migrantų
statusą, bei realistiškos pabėgėlių̨ ir legalių migrantų
integracijos politikos. Siekdama padėti Afrikos ir Artimųjų̨
Rytų regionams stabilizuotis bei ekonomiškai vystytis, ES turi
eksportuoti stabilumą – ryžtingiau naudotis savo minkštąja
galia ir drąsiau atverti savo rinkas tų šalių prekėms.
Geriau iš̌ šių šalių importuoti žemės ūkio produkciją,
negu nestabilumą – pabėgėlius ar teroristus.
Europos tautų
solidarumas, gimęs iš tragiškos dviejų pasaulinių karų
patirties, yra pamatinė ES vertybė ir pagrindinis orientyras
jos praktinėje veikloje. Lietuva ir kitos Vidurio Europos valstybės
tapo ES narėmis tik dėl europietiško solidarumo vertybės. Mes,
visa „naujoji Europa“, esame šios vertybės įsikūnijimas.
ES yra išgyvenusi didelius išbandymus, ir tikėtina, kad ateityje
jos laukia dar didesni išbandymai ir iššūkiai – tiek visai ES,
tiek ir atskiriems regionams, ir ypač geopolitiškai bene
labiausiai pažeidžiamam ES Baltijos jūros regionui. Iki šiol
tokius išbandymus ES atlaikydavo solidarumo vertybės dėka. TS-LKD
yra įsitikinusi, kad Lietuva buvo ir bus labai suinteresuota
Europos solidarumu. Todėl Lietuva ir pati turi būti pastovi
europietiško solidarumo vertybės tiekėja. Dėl to TS-LKD negali
pritarti jokiems atskirų valstybių veiksmams, kuriais yra
silpninama ši svarbi europietiška solidarumo vertybė.
Šiandieninėje Europos Sąjungoje šalių narių solidarumas yra ir
bendrų galiojančių taisyklių laikymasis.
Europa visada buvo stipriausia
tuomet, kai ryžtingai ir principingai gindavo bei skleisdavo
pamatines Europos civilizacijos vertybes – sąžinės ir žodžio
laisvę, demokratiją ir laisvą visuomenę, žmogaus teises ir
įstatymo viršenybę. Ryžtinga ir aktyvi laisvosios Europos kraštų
laikysena Šaltojo karo metais drąsino Lietuvos ir kitų okupuotų
kraštų rezistentus bei disidentus, palaikė jų ryžtą priešintis
totalitarinei priespaudai. Dabar, kai demokratijos ir laisvės erdvė
pasaulyje jau keliolika metų iš eilės traukiasi, Europos Sąjunga
turi vėl aiškiai ir ryžtingai prisiimti šių vertybių gynimo
vėliavą. Sveikindami solidarią ir principingą ES laikyseną
Rusijos atžvilgiu, primename, kad didžiulė žmonijos dalis vis
dar gyvena totalitarinių ir autoritarinių režimų priespaudoje,
neturėdama esminių žmogaus ir politinių teisių. ES yra
europietiškų vertybių sąjunga ir neturi likti akla tam, su kuo
ji prekiauja, bendradarbiauja ir keičiasi investicijomis. ES turi
kryptingai naudotis jos galioje esančiais minkštosios galios ir
įtakos instrumentais, keldama ilgalaikį strateginį tikslą –
plėsti laisvės ir demokratijos erdvę pasaulyje.
Tokia Europa mes tikime ir tokios
Europos Sąjungos mes sieksime. Mes tikime Europa, nes tikime
Lietuva.
Autoriai: Mantas Adomėnas, Andrius
Kubilius, Gabrielius Landsbergis, Mantė Margarita Meškelevičiūtė
Inkorporuoti Česlovo
Stankevičiaus, Rimanto Dagio, Audroniaus Ažubalio, Andriaus
Kubiliaus ir Manto Adomėno siūlymai