Vokietijos federalinės koalicinės
vyriausybės programą pristatė: Christianas Lindneris (FDP), Olafas
Scholzas (SPD), Annalena Baerbock ir Robertas Habeckas (žalieji).
Vokietijos valdančioji koalicija
ketina supaprastinti pilietybės suteikimo procedūras. Programoje
aiškinama, kad valdančioji socialdemokratų, žaliųjų ir liberalų
koalicija planuoja supaprastinti Vokietijos pilietybės suteikimo
tvarką ir leisti turėti dvigubą pilietybę. Vokietija jau seniai
yra populiariausias migrantų kelionės tikslas Europoje. Būsimoji
Vokietijos vyriausybė planuoja pakeisti dabartinį pilietybės
įstatymą ir padaryti šalį populiaresnę tarp užsieniečių.
Gyvenimo Vokietijoje laikotarpis, reikalingas pilietybei gauti, bus
sutrumpintas nuo aštuonerių iki penkerių metų, o kai kuriais
atvejais - iki trejų metų. Be to, būsimasis Vokietijos ministrų
kabinetas ketina peržiūrėti nuostatas dėl pilietybės suteikimo
užsieniečiams gimusiems vaikams. "Vaikai, gimę Vokietijoje
užsieniečiams tėvams, nuo gimimo tampa Vokietijos piliečiais, jei
vienas iš tėvų penkerius metus teisėtai gyvena Vokietijoje",
- rašoma tekste. Taip pat siekia, kad darbuotojams migrantams būtų
daug lengviau gauti pilietybę, be kita ko, sumažinti kalbos
mokėjimo lygį.
Nueinančioji Vokietijos kanclerė Angela Merkel, vadinama „imigrantų
motina“, 2015 metais atidarė ES sienas milijonams nekvalifikuotų
ir nepajėgiančių integruotis migrantų. Vokietija skina šitos
beprotiškos politikos vaisius. Merkel svečiai, atvykę 2015 m.,
kainuos vokiečiams 1 trilijoną eurų. Beprotiška migracijos
politika duoda vaisius: Vokietijos policijos pareigūnai pernai
užregistravo apie 20000 užpuolimų peiliu. Tai yra vidutiniškai
daugiau nei 50 išpuolių su peiliais per dieną. Daugumą šių nusikaltimų padaro imigrantai iš Azijos.
Apie Vokietijos valdžios migracijos
politikos vaisius vakar pasisakė viena ir AfD partijos lyderių Beatrix von Storch: „Nors šviesoforas
jūsų burbule nori dar labiau skatinti masinę imigraciją, geriau
vieną kartą pažvelkite pro langą. Sostinėje, bet ne tik joje,
trūksta būsto, dabar net ir migrantams, gaunantiems pašalpas iš
valdžios institucijų“.
Vokietijos federalinės koalicinės
vyriausybės programoje skelbiama, kad Vokietija sieks federalizuoti
Europos Sąjungą ir iš Europos Sąjungos sukurti federacinę
valstybę. SPD, Žaliųjų ir FDP pasirašytame dokumente Europos
Sąjungos ateitis apibūdinama taip:
Reformoms įgyvendinti pasinaudosime
konferencija dėl Europos ateities. Pritariame būtiniems Sutarčių
pakeitimams. Konferencijoje turėtų būti priimta steigiamoji
konvencija ir sukurta Europos federalinė valstybė, kuri turėtų
būti decentralizuota pagal subsidiarumo ir proporcingumo principus
bei Pagrindinių teisių chartiją.
Norime stiprinti Europos Parlamentą
(EP). Jei reikia, parama tvirtesnio bendradarbiavimo mechanizmui.
Parama vienodiems Europos Parlamento rinkimams ir pirmaujančių
kandidatų sistemai. Jei iki 2022 m. vasaros nebus priimti nauji
teisės aktai dėl tiesioginių rinkimų, Vokietija patvirtins 2018
m. Tiesioginių rinkimų įstatymą, remdamasi vyriausybės projektu.
Tarybos darbas turi būti skaidresnis.
Mes imsimės iniciatyvos užtikrinti, kad Komisijos pasiūlymai būtų
laiku viešai aptarti Taryboje. Išplėsime kvalifikuotos daugumos
balsavimą Taryboje. Nustatyti informavimo ir dalyvavimo Bundestage
tvarką pagal DK 23 straipsnį.
Norime padidinti Europos strateginį
suverenumą. Tai visų pirma reiškia, kad turime sukurti savo
gebėjimus veikti pasauliniu mastu ir svarbiose strateginėse
srityse, tokiose kaip energijos tiekimas, sveikata, žaliavų
importas ir skaitmeninės technologijos, mažiau priklausomybės ir
daugiau pažeidžiamumo Europai. geresnė svarbiausių technologijų
ir infrastruktūros apsauga, standartų ir viešųjų pirkimų
derinimas bei Europos atvirasis kodas. 5/6G konsorciumo inicijavimas.
Geresnė Europos įmonių apsauga nuo ekstrateritorinių sankcijų.
Norime, kad Europa taptų tvaraus vystymosi žemynu. Europos
standartais nustatome pasaulinio reguliavimo standartus.
Teisinės valstybės principas
suformuluotas taip:
Norime veiksmingai apsaugoti vertybes,
kuriomis grindžiama ES - Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties)
2 straipsnį. Raginame Europos Komisiją būti Sutarčių sergėtoja,
įskaitant nuoseklesnį ir greitesnį esamų teisinės valstybės
priemonių ir ESTT sprendimų taikymą ir vykdymą pagal SESV 260 ir
279 straipsnius. Taryboje remsime, vykdysime ir plėtosime esamas
teisinės valstybės priemones (dialogą dėl teisinės valstybės,
teisinės valstybės priežiūrą, sąlygiškumo mechanizmą,
pažeidimų nagrinėjimo procedūras, rekomendacijas ir išvadas
pagal 7 straipsnio procedūrą). Pritarsime Komisijos pasiūlymams
pritarti rekonstrukcijos fondų planams, jei bus įvykdytos tokios
sąlygos kaip nepriklausoma teismų sistema. Remiame Europos Komisiją
toliau rengiant Teisinės valstybės ataskaitą, konkrečioms šalims
skirtas rekomendacijas, be kita ko, stiprinant nepriklausomus
vertinimus.
Įsipareigojame ir remiame Europos
Komisiją, kuri ateityje taikys procedūras prieš sisteminius
Sutarčių pažeidimus, nustatydama individualias procedūras, kai
valstybė narė pažeidžia teisinės valstybės principą. Norime ES
pagrindinių teisių chartijoje numatytų teisių. Ateityje ieškinį
ESTT bus galima pareikšti ir tuo atveju, jei valstybė narė veiks
pagal savo nacionalinę teisę. Siekiant sustiprinti ESTT, teisėjo
kadencija turėtų būti pratęsta iki vienos dvylikos metų
kadencijos.
Remiame Europos liberalus ir
demokratines valstybes, kad jos galėtų geriau atsispirti
manipuliacijoms iš šalies ir užsienio. Norime įtraukti pilietinę
visuomenę, stiprindami finansinę paramą tarpvalstybinei ne pelno
siekiančiai veiklai. Supaprastinti ne pelno organizacijų statusą
ir tarpvalstybines aukas pagal ESTT praktiką.
Įžangoje koalicijos partneriai
nurodo, kad jų įgaliojimai formuoti naują federalinę vyriausybę
kyla iš parlamento rinkimų rezultatų. Nepaisant skirtingų
tradicijų, juos vienija noras prisiimti bendrą atsakomybę už
Vokietijos ateitį. Pagrindinis jų vyriausybių tikslas bus
paspartinti valstybės modernizavimą, kartu užtikrinant saugumą
(ypač socialinį) ir visų piliečių gerovę.
II dalyje ("Šiuolaikinė
valstybė, skaitmeninis posūkis ir inovacijos") koalicijos
partneriai pristato savo požiūrį į demokratinių mechanizmų
veikimą šiuolaikinėje valstybėje, skaitmeninimo ir ekonomikos
inovacijas, taip pat aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų sritis.
III dalis buvo skirta klimato apsaugos
klausimui derinant aplinkos apsaugos reikalavimus rinkos ekonomikos
sąlygomis. Šiomis aplinkybėmis koalicijos partneriai ypatingą
svarbą teikia energetikos perėjimo ir perėjimo prie
atsinaujinančiųjų energijos šaltinių klausimui.
Ketvirtojoje dalyje pateikiamos
programos deklaracijos darbo apsaugos, socialinės valstybės veiklos
sąlygų, socialinio draudimo, sveikatos apsaugos ir būsto politikos
srityse.
Penktosios programos dalies tema -
šeimai palanki politika, vaikų apsauga, įskaitant tinkamą jų
išsilavinimą ir gyvenimo pradžią, taip pat pagyvenusių žmonių
priežiūra.
Šeštojoje dalyje pateikiamos
programos deklaracijos asmens laisvės, saugumo, žmogaus teisių,
teisingumo, vartotojų apsaugos, sporto plėtros, kultūros ir
žiniasklaidos politikos srityse.
Septintoji programos dalis skirta
būsimos federalinės vyriausybės užsienio politikos kryptims. Jame
koalicijos partneriai išreiškia paramą Europos integracijos
stiprinimo procesui, Europos Sąjungos stiprinimui pasauliniu mastu.
Juose taip pat aptariami migracijos, nacionalinės gynybos ir
tarptautinės žmogaus teisių apsaugos klausimai.
Aštuntoji programos dalis buvo skirta
finansų ir ekonominei politikai, o devintojoje dalyje buvo numatytos
organizacinės nuostatos, susijusios su vyriausybės ir parlamentinių
frakcijų darbu.
Svarbi vyriausybės
programos dalis yra jos požiūris į Europos integraciją.
Koalicijos partneriai remia integracijos stiprinimą ir pertvarką į
federaciją, grindžiamą decentralizacijos ir subsidiarumo
principais. Jie paskelbė apie konferencijos dėl Europos ateities
sušaukimą, kad būtų įgyvendintos tolesnės Europos Sąjungos
reformos. Konferencijoje turėtų būti sukurta ir plėtojama Europos
federacinė valstybė, grindžiama Sutartyse, ypač Europos Sąjungos
pagrindinių teisių chartijoje, įtvirtintomis vertybėmis.
Būsimoji Vokietijos federalinė
vyriausybė sieks stiprinti Europos institucijas, ypač Europos
Parlamentą. Šiuo tikslu ji siūlys Sutarčių pakeitimus, o jei
nepavyks susitarti, - tarpinstitucinius susitarimus. Įdomus
programos elementas - noras reformuoti Europos Parlamento rinkimų
įstatymą. Visoms Europos Sąjungos valstybėms narėms turi būti
sukurta vienoda rinkimų sistema, pagrįsta proporciniu metodu.
Reformos Europos Sąjungoje turi būti
vykdomos Bendrijos metodu, tačiau jei tai bus neveiksminga,
prireikus koalicijos partijos žada glaudžiau bendradarbiauti tik su
tam tikromis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis. Šiuo
programiniu pranešimu aiškiai įgyvendinama "dviejų greičių
Europos" idėja, jei yra šalių, kurios nepritaria Europos
Sąjungos federalizavimo procesui.
Europos Sąjungos institucijų
stiprinimas turi būti pasiektas didinant Tarybos darbo skaidrumą.
Vokietija imsis iniciatyvos užtikrinti, kad Komisijos pasiūlymai
būtų viešai aptarti Taryboje nustatytą dieną. Jie Taryboje
taikys ir išplės kvalifikuotos daugumos balsavimą. Nacionaliniu
aspektu bus sustiprinta Bundestago teisė būti informuotam apie
federalinės vyriausybės veiksmus Europos Sąjungoje.
Pasauliniu mastu stiprinant Europos
Sąjungą siekiama, kad ji taptų mažiau priklausoma nuo išorės
veiksnių ir mažiau pažeidžiama tokiose svarbiose strateginėse
srityse kaip energijos tiekimas, sveikatos priežiūra, žaliavų
importas ir skaitmeninės technologijos. Bendras federalinės
vyriausybės tikslas Europos dimensijoje bus paversti Europą tvarios
pažangos žemynu ir stiprinti jos santykius su kitais tarptautiniais
veikėjais.
Svarbus Europos Sąjungos struktūrų
vidaus stiprinimo elementas bus Europos Sąjungos sutarties 2
straipsnyje nustatytų Europos vertybių, ypač teisinės valstybės
principo, laikymasis ir įgyvendinimas. Vokietijos vyriausybė sieks
užtikrinti veiksmingą Europos vertybių apsaugą. Į programą
įtrauktas raginimas Europos Komisijai, kaip Sutarčių sergėtojai,
nuosekliau ir greičiau taikyti ir vykdyti esamas teisinės valstybės
priemones, įskaitant Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimus,
taikant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 260 ir 279
straipsnius. Kartu Vokietija Taryboje užtikrins ir toliau nuosekliai
plėtos esamų priemonių, susijusių su teisinės valstybės
principais (dialogas teisinės valstybės klausimais, teisinės
valstybės stebėsena, sąlygiškumo mechanizmas, pažeidimų
nagrinėjimo procedūros, rekomendacijos ir išvados pagal Europos
Sąjungos sutarties 7 straipsnyje numatytą procedūrą), taikymą.
Vokietija pritars Europos Komisijos pasiūlymams dėl Atstatymo fondo
planų, jei bus užtikrintos jų įgyvendinimo sąlygos, visų pirma
tokios kaip nepriklausoma teismų sistema.
Vokietija rems Europos Komisijos
tolesnę veiklą, kuria siekiama užtikrinti teisinę valstybę
teikiant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas. Ateityje ji
rems Europos Komisijos pastangas pasmerkti sisteminius Sutarčių
pažeidimus, kai valstybės narės pažeidžia teisinės valstybės
principus. Vokietija įgyvendins priemones, kuriomis bus užkirstas
kelias teisinės valstybės principą pažeidžiančių valstybių
narių apeliacijoms į jų nacionalinius įstatymus. Programoje taip
pat paskelbta apie Sąjungos Teisingumo Teismo stiprinimą, nustatant
vieną ilgesnę 12 metų Teismo teisėjų kadenciją.
Migracijos srityje susitarta
paspartinti prieglobsčio, šeimos susijungimo ir grąžinimo
procedūras. Taip pat reikėtų palengvinti šeimos susijungimą. Be
to, koalicija nori sukurti daugiau legalių kelių į Vokietiją.
Profesinių sąjungų frakcijos vadovas Ralphas Brinkhausas kalba
apie koalicijos "brutalų atvirumą" ir reiškia
susirūpinimą, kad tai gali būti nelegalios migracijos pritraukimo
veiksnys.
Įdomus programos pranešimas -
balsavimo amžiaus sumažinimas nuo 18 iki 16 metų. Europos
Parlamento rinkimuose šis pakeitimas gali būti priimtas paprasta
balsų dauguma. Kitokia situacija susiklostė Bundestago rinkimuose,
kuriuose reikėtų keisti Pagrindinį įstatymą. Tam turi pritarti
du trečdaliai Bundestago narių. CDU/CSU ir AfD iki šiol
prieštaravo tokiam balsavimo amžiaus mažinimui.
Socialinės politikos srityje partijos
susitarė, pavyzdžiui, nekeisti pensijų (48 proc.), nustatyti 67
metų pensinį amžių, sustabdyti nuomos kainų augimą, plėsti
socialinio būsto nuomą; būsto savininkai turės prisidėti prie
didėjančių šildymo kuru ir dujomis išlaidų.
Patys vokiečiai teigia, kad naujoji
vyriausybinė koalicija "stumia jų šalį į neregėto
sukrėtimo gylį". Tik dangus žino, ar Vokietija iš jos išeis
tokia pat stipri, kaip ir į ją įžengė, rašo lenkų dienraštis wPolytice.