Vokiečiai Vokietijoje tapo antrarūšiais žmonėmis ir gyvena miške. Pabėgėliams samdomi kotedžai

Ne tik lietuviai diskriminuojami pabėgėlių atžvilgiu Lietuvoje, bet ir vokiečiai globalistės A.Merkel valdomoje Vokietijoje. Jeigu pabėgėliams skiriami butai, geros išmokos, tai vokiečiai lieka gatvėje, o kartais-miške.

„Pabėgėlis“ Achmadas gražiai įsikūrė pas „mamą Merkel“. Per mėnesį jis iš vokiečių mokesčių mokėtojų gauna 7 tūkstančius eurų. Kad pasiekti tokį gyvenimo lygį vokiečiams reikia dirbti 70 metų.

Ahmadas A., bemokslis socialinis parazitas iš Sirijos, į Vokietiją atsivežė 2 žmonas ir 6 vaikus. Jo haremui, „ačiū mamai Merkel“ skirtas 5 kambarių namą su dviem voniomis. Tik virtuvė ankštoka dviem žmonoms.

Ahmado butą išlaiko valdžia, kuri organizuoja jam vokiečių kalbos ir įsidarbinimo kursus. Tik 32 metų siras neskuba į darbą. Ar padoru, kad svečias dirbtų? Achmadas turi troškimą: turėti dar keturis vaikus.

Vokiečiai pora iš Kiolno gyvena miške

Jie gyvena be dviejų vonių, tualetų. Andreas Hein ir jo žmona Sandra benamiai. Miške jie gyvena sningant ir pašalus. Priežastis: miesto valdžia negali rasti tinkamo būsto, kad šeima galėtų gyventi kartu.

Tai juk vokiečių šeima, tai ne Merkel svečiai, tai ne jos mylimi „pabėgėliai“.

Kaip vadinasi tokia bakchanalija? ES tai vadinama „pozityviąja diskriminacija“! Taip man paaiškino Socialinių reikalų ir darbo ministerija.

Antisemitizmo kurstymas - Vilniaus mero Šimašiaus prioritetas

Vasario 16 dieną Gedimino prospekte pasirodė pamėklė, apsisiautusi Izraelio valstybės vėliavą, su judėjų religiniu atributu – jarmulke, kuri provokavo miestiečius, švenčiančius valstybės nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį.

Ši pamėklė ir provokatorius, antisemitizmo kurstytojas, Izraelio valstybės vėliavos niekintojas, buvo Vilniaus mero patarėjas Danielius Lupshitzas, išlaikomas už Vilniečių pinigus. Apie šią provokaciją yra išsamiai papasakojęs Arvydas Daunys portale Infa.lt.

A.Daunys rašo: „Apsisiautęs Izraelio vėliava, mūsų valstybės tautinės šventės minėjimo eisenos metu, minėtas skandalingasis Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus patarėjas, anksčiau jau spėjęs pasižymėti sukeltu skandalu sinagogoje, iš kur buvo išvežtas policijos, o prieš tai tapęs Vilniaus mero patarėju, kurį nuo M. Dargužaitės „puolimo“ netikėtai gynė žurnalistas A.Tapinas, – šis „šviesos riteriu“ pasivadinęs asmuo vakar tiesiog bandė išprovokuoti skandalą, stabdydamas eisenos dalyvius ir atkišdamas jiems savo žydra vėliava papuoštą nugarą. Lietuvių garbei reikia pasakyti – provokacijai jie nepasidavė ir tiesiog apėjo Danielio Lupshitzo sustojusią figūrą nieko jam nepasakę. Provokacija nepavyko, tačiau jos bandymą užfiksavo žmonės foto kameromis.“

Tai ne vienintelis Danieliaus Lupshitzo bandymas provokuoti susidūrimus su Lietuvos piliečiais.

Apie Vilniaus mero patarėjo provokaciją prieš Daukanto aikštėje protestuojančius piliečius rašiau 2017 metų rugsėjo 4 dieną straipsnyje „Vilniaus meropatarėjas kiršinimui ir antisemitinių nuotaikų kurstymui“.

Aš rašiau: Ar jau tiek degradavo Lietuvos žydai, kad ėmėsi lietuvių visuomenės kiršinimo, antisemitizmo nuotaikų kurstymo? Aš neprisimenu tokio precedento, nors Vilniuje gyvenu septintą dešimtį metų. Vilniaus žydai visada pasižymėjo aukšta kultūra.

Tai, ką pamačiau Daukanto aikštėje filmuotoje medžiagoje, mane labai nustebino ir šokiravo.

Čia, Vilniaus mero patarėjas, žydas ortodoksas, teatrališkais išsipuošęs jarmulke ir lietuviška simbolika papuoštais marškinėliais, tyčiojosi ir vaipėsi, kaip kokia beždžionė zoologijos sode, iš čia bado akcijoje dalyvaujančių pagyvenusių žmonių!

Koks tikslas šio judėjo? Aš manau, kad jo tikslas galėjo būti tik vienas - antisemitizmo kurstymas Lietuvoje. Tada bus galima rėkti ir taškytis seilėmis, kad lietuviai antisemitai, negrąžina turto it t.t.

Aš galiu suprasti tuos galvijus-statistus, už greta pastatyto stalo ėdusius picas. Kiekvienoje gi tautoje yra idiotų. Lietuvių tauta ne išimtis. Tik kam Vilniaus miesto merui prireikė išsikviesti žydą idiotą iš Izraelio?

Aš manau, kad tai todėl, kad meras irgi – idiotas. O rasti idiotą tarp žydų, gyvenančių Lietuvoje, nepavyko, čia tokių nebuvo.

Dar aš manau, kad Remigijus Šimašius patarėju pasirinko Izraelio pilietį Danielių Lupshitzą vieninteliu tikslu – kurstyti antisemitizmą.

Šimašiaus karūnos briliantas Haroldas organizuos Vilniaus „naktinį gyvenimą“ Londono pavyzdžiu

Prieš kelias dienas iš LNK sužinojome, kad Vilniaus Meras Remigijus Šimašius nutarė suaktyvinti Vilniaus „naktinį gyvenimą“. Reportaže pasisakė transvestitas iš Anglijos Mark Adams Haroldas, vilniečių pramintas „beždžione iš salos“, kuris prieš kelis metus iškoliojo Lietuvą ir už tai buvo išmestas iš liberalų frakcijos miesto taryboje, bet vis dar, kažkodėl, ėda jo iškoliotų lietuvių duoną, nors po to dar sugebėjo purvais apipilti mūsų Tautos didvyrį Kazį Škirpą.

Buvo pasakyta, kad visą „Vilniaus gaivinimo“ planą už 100 tūkstančių turėtų ruošti firma iš Londono, kur naktinis gyvenimas  pastaruoju metu suorganizuotas ypač puikiai ir kuo toliau, tuo organizuojamas vis geriau.

Geriausias pavyzdys Vilniui – Londonas, kur išprievartavimų skaičius per vienerius metus padidėjo 20 procentų.

Vilniaus meras – iš akies trauktas Ostapas Benderis iš „12 kėdžių“, toks „Didysis kombinatorius“, nes tik Benderis šiandien gali Londoną įvardinti naktinio gyvenimo pavyzdžiu.

Anglijos EveningStandard. ir kitos MIP pranešė, kad išprievartavimų skaičius Londone per vienerius metus išaugo net 20%, nuo 6392 išprievartavimo atvejų 2016 metais, iki 7613 išprievartavimų 2017-aisiais. Prognozuojamas tolesnis seksualinės prievartos augimas Londone artimiausius 2-5 metus.

Portakas Breitbart seksualinių nusikaltimų priežastimi įvardina multikultūralizmą ir imigraciją – pagrindines liberalo R.Šimašiaus vertybes.

„Vėliavą į rankas!“, kaip vilniečiai sako, ponui Šimašiui, mūsų Ostapui Benderiui ir jo briliantui sodomitui.

Cheddar-man: paaiškėjo, kad Anglijos liberalai, skirtingai nei baltai ar slavai, yra kilę iš Afrikos juodaodžių

Pastaruoju metu mokslo „atradimus“ ėmė lemti ne eksperimentai, teorijos, hipotezės, o liberalizmo ideologija. Ypač dideli liberalizmo ideologijos „pasiekimai“ biologijos moksle. Būtent liberalizmui mes turime būti dėkingi už stulbinantį atradimą, kad pas žinduolius gali būti ne dvi lytys, o daugybės lyčių, kad savo lytį žinduoliai gali nulemti savo norais.

Čederio žmogaus skeletas

Paskutinis stulbinantis liberalizmo atradimas yra Anglijoje rastas negroidinės rasės atstovas, mėlynomis akimis, gyvenęs „maždaug prieš 10 tūkstančių metų“, ir sugebėjęs mutuoti per tokį trumpą laiką į baltą žmogų. Apie tai pranešė daugybė vakarietiškų „fake news“. Tap jų ir „fake news“ kalvė BBC.

Totalinės ideologijos, o tokia ideologija šiandien yra liberalizmas, visur ir visada į mokslą šluostėsi kojas. 1969 merais, pradėjęs studijuoti biologiją Vilniaus universitete, aš dar užtikau dėstytojus, kurie nukentėjo nuo totalitarinės komunistinės ideologijos, kurios užantyje buvo subujojęs „Lysenkizmas“, nepripažinęs genetikos, persekiojęs genetiką, ir keliems dešimtmečiams atbloškęs jo vystymąsi TSRS. Šiandien tuo užsiima liberalizmas Europoje.

1996 metų Čederio žmogaus rekonstrukcija

Cheddar-man kaip nauja liberalizmo biologijos klastotė

Čederio žmogaus skeletas buvo atrastas Čederio tarpeklyje 1903 metais. Vyras gyveno maždaug prieš 9150 metus, mirė 20-30 metų amžiaus. Tai šiai dienai seniausios atrastos žmogaus fosilijos Didžiojoje Britanijoje. 1996 metais mokslininkai sekvenavo jo mitochondrinę DNR (persiduoda per motinos liniją) ir priskyrė Čederio žmogų mitochondrinei haplogrupei U5, kuri buvo atrasta maždaug pas 10 procentų šiuolaikinių europiečių. Be genetinių tyrimų, mokslininkai rekonstravo šio žmogaus išvaizdą, ir pavaizdavo jį, kaip baltaodį ir rudaakį (žiūr. paveikslėlį).

Naujojo tyrimo autoriai sekvenavo Čederio žmogaus genomą. DNR buvo išskirta iš kaulinio audinio, paimto pragręžus kaukolę. Buvo nustatyta, kad odos pigmentacijos genetiniai markeriai Čederio žmogaus atitiko tiems, kurie sutinkami pas negroidinės rasės atstovus.

Remiantis šiais abejotinais rezultatais buvo sukurtas Čederio „negro“ muliažas: juodas, bet mėlynakis ir lygiais plaukais.

Aš šio tyrimo rezultatus skaitau nepatikimais

Pirma, ištirta viso labo vienas objektas. Kito nėra. Tai kelia daugybę atsakymo neturinčių klausimų.

Antra, nėra jokių įrodymų, kad juodą pigmentaciją apsprendžiantys genai pas Čederio žmogų tikrai ekspresavosi. Pas kiekvieną iš mūsų yra daugybė nesiekspresuojančių genų.

Dr.A.Lebionka darbo genetikos laboratorijoe metu (1982)

Kodėl Anglijos mokslininkai leidosi į tokią abejotiną gautų rezultų interpretaciją? Aš manau, kad priežastis – liberalizmas, liberalų sugalvota teorija, skirta pagrįsti multikultūralizmo utopijai, Briuselio organizuotam masiniam afrikiečių vežimui į Europą, jų iš piršto laužtam antimoksliniam devizui: „Mes visi atvykome iš Afrikos“.

Vatsonas, viso pasaulio biologų „šventasis“, pas liberalus yra persona non grata

D.Vatsonas ir F. Krikas 1953 metais padarė vieną iš didžiausių žmonijos istorijoje atradimų – jie atrado DNR dvigubą spiralę, už ką 1962 jiems buvo suteikta Nobelio premija. Vėliau Vatsonas išleido knygą „Dvigubą spiralė“, tapusia bestseleriu, o 1989-1992 metais jis vadovavo projektui „Žmogaus genomas“ ir „Cold Springs Harbor“ molekulinės biologijos laboratorijai, buvo šios prestižinės įstaigos rektoriumi.

2007 metų spalio 14 d. metais buvusi Vatsono darbuotoja Šarlota Xant-Grubbe britų žurnale „Sunday Times“ ėmė ir apšmeižė savo buvusį šefą. Ji parašė, neva privačiame pokalbyje Vatsonas jai yra sakęs, kad jis „giliai prislėgtas dėl Afrikos perspektyvų“, nes „visa mūsų socialinė politika remiasi tuo, kad jų intelektas nesiskiria nuo mūsiškio, tuo tarpu visi tyrimai rodo, kad iš tikrųjų tai yra ne taip“, „tie, kam teko turėti reikalų su juodaodžiais darbuotojais, įsitikina, kad tai neteisybė“. „Mes neturime tvirto pagrindo laukti, kad paaiškėtų, kad intelektualiniai žmonių gabumai, geografiškai atskirtų evoliucijos procese, vystytųsi visiškai vienodai. Mūsų noro suteikti visiems lygius proto gebėjimus, kaip kažkokį tai žmonijos paveldą, nepakanka tam, kad taip ir būtų“.

Spalio 19 Vatsonas viešai atsiprašė tų, kuriuos galėjo įžeisti jam priskiriami pasisakymai ir dievagojosi nesuprantąs, kaip jis tai galėjo pasakyti. „Cold Spring Harbor“ laboratorija, kurioje jis pastaruosius 35 metus dirbo rektoriaus pareigose, nepaisant to, suskubo pareikšti, kad nėra vieningos nuomonės su savo garbės rektoriumi ir spalio 25 dieną jį atleido, formaliai dėl brandaus amžiaus. Mokslininkui tuomet buvo 79 metai.

Jau tą pačią dieną, kuomet Vatsonas buvo atleistas iš užimamų pareigų, žurnale „Nature“ pasirodė Pardis ir kt. straipsnis kuriame išaiškinta daugybė skirtumų tarp žmonių populiacijų ir konstatuota, kad skirtingos krypties natūralios atrankos poveikis į žmonių populiacijas atsispindi jų DNR struktūroje. Šie duomenys buvo gauti dėka projekto „Žmogaus genomas“, kurį inicijavo ir kuriam 1989-1992 metais vadovavo Džeimsas Vatsonas.

Noriu paminėti, kiek nutoldamas nuo Vatsono istorijos, kad jeigu rūšiai Homo sapiens būtų taikomi zoologijos moksle priimti sistematikos kriterijai, žmonių rases tektų įvardinti kaip porūšius, tačiau to nedaroma, kad neskatinti rasistinių, religinių ir kitokių prieštaravimų, todėl žmonės formaliai skirstomi į rases (žemiausia zoologijos sistematikos pakopa) pagal odos pigmentacijos požymį, neatsižvelgiant į anatominius, fiziologinius, biocheminius bei genetinius žmonių populiacijų skirtumus.

Liberalų-ortodoksų persekiojamas Vatsonas, kaip ir dera tikram mokslininkui, tęsė savo tyrimus. Kai jam pritrūko pinigų moksliniams darbams, jis pardavė Nobelio premijos laureato medalį. Tai buvo ir yra iki šių dienų vienintelis atvejis šios premijos istorijoje.

2015 metų gegužės 18 d. Vatsonui antrą kartą buvo įteiktas jo paties Nobelio premijos medalis. Jį aukcione, beveik už 5 milijonus dolerių išpirko milijardierius Alšeras Usmanovas ir sugrąžino laureatui. Po įteikimo procedūros, kuri įvyko Maskvos universitete, Vatsonas į televizijos kameras žurnalistams pasakė, kad „skirtingų rasių atstovai turi skirtingas intelekto galimybes, kad tai apsprendžia genetiniai skirtumai ir, kad juodosios ir baltosios rasės žmonės skiriasi savo vystymosi keliais“.

Keista, bet „rasistus“ moksle medžiojančius liberalus neglumina „rasinė diskriminacija“ sporte, tai, kad Olimpinėse žaidynėse, bėgant trumpas distancijas, nėra baltų bėgikų, o žaidžiant šachmatus – juodų, neglumina, kad semitai dominuoja pasaulio bankininkystėje, o juodaodžiai NBA, bet kažkodėl siutina jei mokslininkas tiria žmogaus DNR ir skelbia, arba privačiame pokalbyje aptarinėja tyrimų rezultatus. Ar tai ne ta pati viduramžių inkviziciją, reikalaujanti viešai išsižadėjo savo teiginių, persekiojanti mokslą?

2017 metų gegužės 25 dieną JAV portalas „Zerohedge“ pranešė, kad Ilinojaus universitetas dėl skundų kapituliavo ir atšaukė kvietimą šiam Nobelio premijos laureatui perskaityti čia paskaitą.

Kas gi šio vieno iš garsiausių pasaulio mokslininkų per visą mokslo istoriją veikloje nepatiko fašistuojantiems liberalams-ortadoksams ir jie užvertė Ilinojaus universiteto rektoratą skundais?

O nepatiko jiems tai, kad šis iškiliausias gyvosios gamtos sandaros tyrinėtojas kalba tiesą apie savo tyrimų rezultatus.

Harvardo universiteto profesorius Anatolijus Kliosovas apie žmonijos kilmę: „įrodymų, kad anatomiškai šiuolaikinis žmogus kilo iš Afrikos nebuvo ir nėra.“

Globalistai, nesiskaitydami su moksliniais faktais, ir toliau bando meluoti pasaulio visuomenei, neva, visi žmonės, europiečiai irgi, yra kilę iš Afrikos. Todėl ir negrų vežimą iš Afrikos į Europą, kurį prieš europiečių valią vykdo globalistai, jie melagingai bando pavaizduoti, kaip kažkokį natūralų mūsų „giminių“ atsikraustymą į mūsų namus.

„Jokių duomenų dėl „išėjimo iš Afrikos“ nėra, išskyrus fantaziją“, - teigia Anatolijus Kliosovas – chemijos mokslų daktaras, Harvardo (JAV) universiteto profesorius nuo 1989 metų.

2017 metų kovo 20 ir 26 d. profesorius Anatolijus Kliosovas paskelbė dviejų dalių straipsnį „Kas mums žinoma apie „žmogaus kilmę iš Afrikos?“, kuriame mokslininkas įrodo, kad „anatomiškai šiuolaikinio žmogaus“ kilmės iš Afrikos teorija yra melaginga, o mokslas tapo politikos įrankiu. Žemiau aš pateikiu šio didžiulio dviejų dalių straipsnio fragmentus.

Kas ten naujo apie žmogaus išėjimą iš Afrikos

http://pereformat.ru/2017/03/chto-novogo-o-vyhode-iz-afriki-1/

http://pereformat.ru/2017/03/chto-novogo-o-vyhode-iz-afriki-2/

„Klausimas apie tai, kur ir kada pirmą kartą atsirado „anatomiškai šiuolaikinis žmogus“ skaitomas vienu iš sudėtingiausių klausimų šiuolaikinio mokslo“.<...> „Sąžiningi autoriai pasižymi atsargumu atsakydami į klausimą „kur ir kada“, ir ištyrę visus variantus prieina išvados, kad atsakymo kol kas nėra. Tai tęsiasi 2016-2017 metų straipsniuose.

„Nesąžiningi autoriai pradeda savo straipsnius žodžiais „kaip žinoma, anatomiškai šiuolaikinis žmogus atsirado Afrikoje“, arba „kaip žinoma, išėjo iš Afrikos...“, ir toliau seka tas pats. Šiame straipsnyje ir jo tęsinyje mes parodysime kurių daugiau – sąžiningų ar nesąžiningų, pasiremdami 2016-2017 metais paskelbtomis publikacijomis pagrindiniuos žurnaluose“ <...>

„… kai kurie „mokslo“ aktyvistai ar nesuprasdami, kad klausimas „kur ir kada“ toli gražu neišspręstas, ar tiesiog apie tai negalvodami, dirbdami „autopiloto“ režimu, meta į „medžioklę su raganomis“, ir tuos, kurie supranta, kad klausimas neišspręstas, viešai pravardžiuoja „melagingais mokslininkais“. Neprotingų „aktyvistų“ nuomone klausimas senai išspręstas, dar prieš 30 metų, viskas aišku, įrodyta ir aprašyta. Šitie aktyvistai tvirtina, „anatomiškai šiuolaikinis žmogus“, žinoma, Afrikoje, ir pagal „genetinius duomenis, maždaug prieš 70 tūkstančių metų žmonės išvyko iš Afrikos, persikėlė per siaurą sąsmauką, skiriančią ją nuo Eurazijos, ir ėmė judėti į Rytus palei vandenyno pakrantę, naudodami kranto juostos turtingus maisto resursus“. <...>

„...Amerikos mokslininkų, tyrinėjusių afrikiečių genomus straipsnis paneigė prasimanymus apie „išėjimo iš Afrikos pietinį kelią“. <...>

„...atsirado naujos interpretacijos, kad anatomiškai šiuolaikinis žmogus atsirado ne Afrikoje, o pietryčių Azijoje, ir šios interpretacijos paremtos nesenai gautais rezultatais.

Jei trumpai, tai nuomonių skirtumai literatūroje stiprėja, jokio aiškumo „dėl išėjimo iš Afrikos“ ten nėra. Šiame straipsnyje tai išnagrinėsime nuosekliai“.

„Priminsim apie mūsų tyrimus DNR-geneologijos metodais

Prieš tai, kaip nagrinėti konkrečiai, kokie yra akademinio mokslo pasiekimai 2016-2017 metais klausimu „kur ir kada atsirado anatomiškai šiuolaikinis žmogus“, ir kad ten su „išėjimu iš Afrikos“, glaustai peržiūrėsim mūsų tyrimų išvadas, kurios buvo paskelbtos pradedant nuo 2012 metų pagrinde žurnale Advances in Anthropology, ir knygose (2015-2016), ir performatuotuose straipsniuose. Kokių prieita išvadų, papunkčiui? 1. Jokių įtikinamų duomenų apie „anatomiškai šiuolaikinio žmogaus iš Afrikos nebuvo ir nėra. Pastaba – aš dažnai naudoju formuluotę „anatomiškai šiuolaikinis žmogus“, nes būtent apie jį buvo kalbama „išėjimo iš Afrikos“ koncepcijoje. Kai tik tai pašalini iš dėmesio lauko, nesąžiningi „mokslininkai“ tuojau pat pakeičia pagrindinę tezę, ir ima pakišinėti erektuso (Homo erectus, A.L. pastaba) išėjimą, šimpanzę arba infuzorijos klumpelę. Išeita tik iš Afrikos, tokia mantra. Visi besidominantys šiuo klausimu prisimena, kad kuomet šiuolaikinės Gruzijos teritorijoje, Dmanisyje, atrado „gruzinišką žmogų“, Homo georgicus, tai tuojau pat paskelbė, kad jis ten atėjo iš Afrikos. Jokių duomenų apie tai, žinoma, nebuvo ir nėra. Kiti sugalvojo, kad, gali būti, jis atsirado ne Afrikoje, bet po to perėjo į Afriką, iš jo susiformavo Homo sapiens, iš šio – anatomiškai šiuolaikinis žmogus, ir štai būtent jis išėjo iš Afrikos prieš 70 tūkstančių metų. Jokių duomenų apie tokią kelionę nėra, bet labai reikia, kad iš Afrikos. 2. Nuolatinis popgenetikų kartojimas to, kad „didelė genetinė įvairovė žmonių Afrikoje“ neva byloja apie tai, kad žmonės pirmiausiai atsirado Afrikoje, o reiškia, ir išėjo iš ten, neturi po savimi jokio mokslinio pagrindo. Apie tai aš rašiau daug kartų. Popgenetikai nepagalvojo, kad didelės įvairovės kriterijai būdingi tiktai uždaroms sistemoms, o Afrika, kaip ir bet koks stambus miestas – sistemas atvira, ir kas tik neateidavo ten per ilgą laiką… Štai iš kur ir didelė genetinė įvairovė. Afrikoje bendrai yra visos haplogrupės, kaip dabar Karibų salose sezono metu. Maskvoje irgi. Ir Niujorke. Žmonijos lopšys? Žinoma, įvairovė didelė, tai faktas. Bet popgenetikų interpretacijos niekam tikusios.“ <...>

„Štai toks jų mokslas. Ir taip, padarysime ankstesnių skyrių išvadas:

(1) „Genetinė įvairovė“, kuris pateikiama popgenetikų kaip neva įrodymą, kad Homo sapiens susiformavo Afrikoje, atspindi ne seną žmogaus kilmę, o intensyvią žmonių migraciją į Afriką, pradedant, matomai, seniausiais laikais.

(2) Khoi-San kalbų vartotojai, kuriuos (be pagrindo) skaitė seniausiais Afrikos ir pasaulio žmonėmis, iš tikrųjų yra suma nešiotojų pačių įvairiausių haplogrupių, dideliu laipsniu ne afrikietiškų savo kilme.

(3) Visos ištirtos iki dabar afrikietiškų Y-chromosomų pavyzdžiai, priklausantys seniausioms kilmės haplogrupėms, turi santykinai nesenus bendrus protėvius, datuojamus šimtais ar keliais tūkstančiais metų į praeitį; kur kilo šios seniausios haplogrupės, lieka nežinoma, ir negalima atmesti, kad ne Afrikoje.

(4) Jokios haplogrupės „anatomiškai šiuolaikiniam žmogui“, „išeinančiam iš Afrikos“ neįmanoma priskirti. (5)Jokių duomenų apie „išėjimą iš Afrikos“ nėra, išskyrus fantazijas ir norimo pateikimą tarytum tikrovę.“ 

Kas ten naujo apie žmogaus išėjimą iš Afrikos

Sąžiningi autoriai skiriasi atsargumu atsakant į klausimus „kur ir kada“, ir peržiūrėję įvairius variantus prieina išvados, kad kol kas negali duoti atsakymo. Tai tęsiasi ir 2016-2017 metų straipsniuose. Nesąžiningi pradeda savo straipsnius žodžiais „kaip žinoma, anatomiškai šiuolaikinis žmogus atsirado Afrikoje“, arba „kaip parodyta, išėjo iš Afrikos...“, ir toliau seka tas pats. Šiame straipsnyje mes parodysime, ko daugiau – sąžiningų ar nesąžiningų, pasiremdami straipsniais, paskelbtais pagrindiniuose žurnaluose 2016-2017 metais.

Kokie nauji genų analizės duomenys apie „Išėjimą iš Afrikos“

„Pereisim prie to, kokie nauji duomenys dėl „išėjimo iš Afrikos“ gauti atlikus „daugybės genų“ analize, pasiremiant pastarojo laiko, o būtent 2016-2017 metų pavyzdžiais. Reikia pasakyti, kad paskutiniu metu kai kurie genetikai ėmė suvokti, kad prieštaravimai šiuo požiūriu auga, bet kiti toliau nekritiškai toliau laikosi ankstesnių postulatų. Bendra šiems „kitiems“ yra tvirtinimas, kad „šiuolaikinis žmogus išėjo iš Afrikos“.

Tokiu pavyzdžiu yra pasisakymas 2016 metais NIH (National Institutes of Health) direktoriaus Francis Collins, tai yra JAV sveikatos apsaugos ministro, pavadinimu „Išėjimas iš Afrikos: DNR analizė rodo, kad išėjimas buvo vienkartinis“. Reikia priminti, kad direktorius Collins buvo paskirtas į šį postą prezidento Obamos ir vienbalsiai patvirtintas JAV Kongreso, ir naujas prezidentas Trampas jo paprašė kol kas likti šiame poste. Dvi pagrindinės citatos iš kalbos –„Visų žmonių protėviai sutinkami Afrikoje“, — „Mes visi afrikiečiai“.

Ir toliau direktorius dėsto, kad 2016 metais buvo paskelbti trys svarbūs tyrimai, du iš kurių padaryti už NIH grantus. Juose pateikiama 787 pilnų genomų, atstovaujančių 280 planetos populiacijoms, analizė ir buvo parodyta (direktoriaus žodžiais) kad seniausi žmonės išėjo iš Afrikos ne mažiau kaip prieš 50 tūkstančių metų ir išplito po Euraziją. Toliau direktorius, tiesa, praneša, kad nauji tyrimai kiek skiriasi išvadomis, bet sutinka su tuo, kad pirmtakai šiuolaikinių žmonių išėjo iš Afrikos vieną kartą, „rezultate vienintelio migracijos proceso“, „ir jeigu išeidavo anksčiau, tai to pėdsakų šiuolaikinių žmonių genomuose nėra“.

Dabar aš perpasakosiu tai, kaip direktorius aprašo (ir mato) šių tyrimų rezultatus, o po to, sekančiame skyriuje, išdėstysiu tai, ką šie tyrimai parodo iš tikrųjų. Gali būti, tai padės skaitytojams pamatyti principinį skirtumą tarp to, kaip šiuos tyrimus pateikia suinteresuoti žmonės, ir ką iš tikrųjų jie parodo. Dažnai tai problemos esmė. Vieni kaip mantrą kartoja apie „išėjimą iš Afrikos,“ ir net pateikia fantazijas, kada būtent išėjo, vieną ar daug kartų, kokiu keliu ėjo, kur ir kada atėjo, bet niekada sąžiningai nesako, kaip neva tai buvo gauta. Jie nekalba, kad tai „interpretacijos“, laisvas perpasakojimas, fantazijos, pertempimai, pritraukimai, pateikimo norimo už tiesą. Kiti … o kitų praktiškai nėra. Ir iš tiesų, kam kitiems pagauti pirmuosius meluojant? Patys liks be grantų. Todėl viskas, ką kiti gali daryti, tai sąžiningai analizuoti savo duomenis, parodyti klausimo sudėtingumą, nekritikuoti pirmųjų, ir bendrai apeiti klausimą apie „išėjimą iš Afrikos“. Įdomiausia, kad antrųjų darbus perpasakoja spaudoje, tai pradeda nuo to (arba baigia tuo), kad šie antrieji neva parodė „išėjimą iš Afrikos“. Štai taip statoma išsigimusi siena, supanti „išėjimą iš Afrikos“.

Aš galiu prisiminti tiktai tris straipsnius akademinėje spaudoje per paskutinius penkis metus, kuriuose buvo aiškiai išreikšta ir pagrįsta, kad koncepcija „išėjimo iš Afrikos“ neturi faktiškai jokio pagrindo, išskyrus įžūlias fantazijas. Visi trys straipsniai žurnale Advances in Anthropology – pirmas straipsnis atspausdintas 2012 metais (Klyosov, Rozhanskii), antras - 2013 metais (Bednarik), ir trečias 2014 metais (Klyosov). <...>

Ankstyvasis Homo sapiens pietų Kinijoje

Mes priėjome iki svarbaus (pagal pripažinimą literatūroje) straipsnio pavadinimu „Patys ankstyviausi be abejonės šiuolaikiniai žmonės iš pietų Kinijos“ (Liu ir kiti, 2015). Čia žodžių darinys „šiuolaikiniai žmonės“ neturi gluminti, kelti klausimą: kokie tai „šiuolaikiniai“ žmonės prieš 80-120 tūkstančių metų? „Šiuolaikiniai“ čia – tai nuo klišės „anatomiškai šiuolaikiniai žmonės“, tai yra turintys principinius antropologinius Homo sapiens požymius. Žmones (Homo) su išreikštais ar pastebimais Homo sapiens požymiais paprastai nepriskiria, arba priskiria su įvairiomis išlygomis, priklausomai nuo šių požymių pasireiškimo laipsnio. Pas skeletus dažnai nebūna veido kaulų, tai priskyrimas prie „anatomiškai šiuolaikiniams“ ne retai yra apsunkintas, kuo ir naudojasi siekiantys manipuliacijų specialistai. Kai kada priskyrimas rūšiai vykdomas pagal dantis, kaip Liu ir kt. (2015) straipsnyje, todėl kinų autoriai skyrė tam ypatingą dėmesį.

Šis straipsnis nėra genominis, jis antropologinis, todėl mes tiesiog trumpai perpasakosim jo esmę. Reikalas tame, kad pietryčių Azijoje senovinių žmonių fosilijos, gyvenusių anksčiau negu prieš 45 tūkstančius metų, labai retos, todėl šis regionas buvo praktiškai nurašytas iš sąskaitų popgenetikų, „anatomiškai šiuolaikinio“ atžvilgiu, ir visas dėmesys buvo skirtas Afrikai. 45 tūkstančių – kol kas yra riba Europai (vakarinei ir rytinei) ir vakarų Sibirui (Ust-Išimo žmogus, Tiumenės sritis). Ir staiga kaip griaustinis iš giedro dangaus nuskambėjo duomenys apie atradimą pietų Kinijoje (Fujano urve) 47 dantys žmogaus datuojami intervale prieš 80-120 tūkstačių metų, be to žmogaus Homo sapiens rūšies, ne archaiško (pagal dantų morfologiją), ir būtent šiuolaikinio pagal dantų antropologiją. Tai žymiai anksčiau, negu Levante Europoje. Autoriai iškėlė hipotezę, kad Homo sapiens atsirado pietų Kinijoje. Pagal priimtus moksle kriterijus ginčyti tai beprasmiška, reikia pateikti labiau įtikinamus faktus. Bet reikšminga, straipsnyje visai nekalbama apie „išėjimą iš Afrikos“, ir ši koncepcija susvyravo.

Suprantama, „išėjimo iš Afrikos“ aktyvistai puolė statyti ramsčius savo „teorijai“. Mes jau matėme auksčiau, kaip „daugiageniniai“ popgenetikai tuojau pat sukūrė modifikuotą koncepciją, kad „išėjimas iš Afrikos“ įvyko anksčiau 70 tūkstančių metų, negu buvo manoma anksčiau (ankstesnė data nebuvo paremta apskaičiavimais, o buvo paimta tiesiog nuo lubų), ir nors DNR iš Fujanio olos dantų nebuvo tiriama, bet jau tvirtinama, kad ji „afrikietiška“ pagal kilmę. Operatyviai pasirodė trumpas (Dennell, 2015) straipsnis aptarimas žurnale Nature (pavadintas „Homo sapiens Kinijoje prieš 80 tūkstančių matų“, kurio jau pirmoje frazėje pranešama, kad žmogus išėjo iš Afrikos ir perėjo migruodamas per Pietų Aziją, bet kalba vyksta ne apie tai, o apie tai, kada jis išėjo. Pastebėjote, kad paminėjimo 120 tūkstančių metų datos nėra straipsnio pavadinime? Ir toliau vyksta aptarimas, kad „dauguma tyrinėtojų sutinka su tuo, kad mūsų rūšis atsirado Rytų Afrikoje prieš 190-160 tūkstančių metų, ir po to paplito po rytinę Viduržemio jūros pakrantę“. Į šią koncepciją perpasakojimo autorius montuoja paskutinius kinų duomenis, nors jie apie „išėjimą iš Afrikos“ net nemini. Ir tai labai ženklu - „išėjimo iš Afrikos“ koncepcija tapo liberalios inteligentijos religija, ir jie ją gins iki pabaigos, bet kokiais metodais, net (ir pirmiausiai) neetiškais, negarbingais metodais.

Tai kas gi vyksta teroristų užimtame Bagdado priemiestyje Gutoje?

JAV prezidentas Donaldas Trampas išmokė mus atidžiau vertinti MIP skleidžiamas „fake news“. Jeigu pasaulyje nebūtų kitų žinių šaltinių, o vien LRT, aš iki šiol galvočiau, kad teroristai Sirijoje yra didelis gėris, o Gutoje, užimtoje tų „gerųjų teroristų“ vaikus nuodija Asadas su Putinu. Ačiū Trampui už pamokas.

Prieš kelias dienas portale wh.24 pasirodė pranešimas, kad, Sirijos MIP duomenimis, rytinėje Gutoje buvo iki 2000 amerikiečių kareivių iš taip vadinamų komercinių karinių struktūrų. Manoma, kad ten galėjo būti ir NATO kareivių, teroristų atvykusių iš JAV ir Europos, o visas tarptautinis „fake news“ ažiotažas aplink rytinę Gutą sukeltas todėl, kad naujausi Rusų naikintuvai-bombonešiai Su-57 „subombardavo Gutą kartu su amerikiečiais.“

„Dabar jau niekas neabejoja, kad tai kerštas už 217 rusų vaikinus, kurie žuvo prieš kelias dienas nuo amerikiečių apšaudymo“, - rašomas portale wh24.

JAV valstybės departamentas nesėkmingai mėgino susirišti su Rusijos puse. Cituojamas Rusijos užsienio reikalų ministras Sergėjus Lavrovas, kuris tarptautinėje konferencijoje Miunchene pasakė: „derybų laikas praėjo, atėjo laikas kerštui“.

Portale teigiama, kad „Gutoje dabar karščiau, negu Stalingrade. Iš ten neišeis nei vienas gyvas amerikietis.“ Teigiama, kad Su-57 „pats tobuliausias naikintuvas pasaulyje“ ir „amerikiečiai neturi kuo atsakyti.“

Gal tai ir per stipriai pasakyta apie Rusijos karinę galią, tačiau dalis tiesos, matyt, tame yra.

Rusijos prezidento pavedimu rytinėje Gutoje šiandien bus įvesta „humanitarinė pauzė“. Ji bus kasdien nuo 9 iki 14 valandos. Tomis valandomis bus „atidarytas humanitarinis koridorius, kuriuo galės pasitraukti taikūs gyventojai“, pranešė Rusijos gynybos ministras Sergej Šoigu.

Guta: 86:21

Kodėl mes taip mylime Ukrainą? Ar tai paaiškina Andrej Ganža straipsnis „Žydiškos Ukrainos perspektyvos“?

Kodėl bėga iš Ukrainos žmonės, daug maž aišku, ypač gyvenant Lietuvoje, iš kurios pabėgo trečdalis jaunų ir darbingų gyventojų, bet kodėl mūsų valdžia taip myli šią valstybę, kuri nėra mūsų kaimynė, kuri nėra nei ES, nei NATO narė, čia jau sudėtingas klausimas, jam aš nerandu atsakymo.

Ukraina. Šios užsienio valstybė vardas dažniausiai linksniuojamas Lietuvos politikų, ypač iš „Tomkaus sąrašo“, ir Lietuvos MIP, ypač tų, kurias valdo užsienio kapitalas, ir dar vienos, kurios generalinis direktorius iš elektros skydinės, trinkteltas ir apsivogęs.

Lietuva - pati skurdžiausia ES valstybė, „Eurostato“ duomenimis skursta trečdalis gyventojų, nepaisant to, ji remia ne tik „Vakarų valstybes, bet ir karo kamuojamą Ukrainą – šiai valstybei be finansinės pagalbos Lietuva vienintelė Europoje oficialiai teikia ir karinę pagalbą. O taip pat padeda kovoti su korupcija, plėtoti demokratiją, konsultuoja ekonominiais ir kitais klausimais,“ - rašoma portale ekspertai.eu.

Андрей Ганжа

Norėdamas giliau pasiaiškinti klausimo esmę, aš pasidomėjau ir aptikau originalų, bei gana gilų, mano nuomone, kijeviečio Andrej Ganža (Андрей Ганжа) straipsnį.

Andrej Ganža iš Ukrainos, istorijos daktaras, 59 metų amžiaus. Rašo Ukrainos, Artimųjų Rytų, Kinijos, antikos ir viduramžių temomis.

Straipsnis pirmiausiai buvo paskelbtas portale edaily.com: Андрей Ганжа: Еврейскиеперспективы Украины.

Žydiškos Ukrainos perspektyvos

Aš iš karto norėčiau atsakyti į du klausimus, kuriuos man uždavė praktiškai visi, kas susipažino su šiuo tekstu jo ruošimo metu:

TAIP, aš suprantu per kokią slidžią dirvą žengiu, liesdamas šiuolaikinės Ukrainos žydų problemą.

Ne, nesu samdiniu nei „Tarptautinės sionistų organizacijos“, nei „Hesbollah“.

Bet — ką padarysi? — toks auklėjimas. Mano vaikiška pasaulėžiūra susiformavo (o tai visiems laikams) tebūnie proletariško, bet internacionalizmo dvasia, kada mus mokė (tebūnie, bandė mokyti!) kreipti dėmesį į žmogų, o ne į penktą grafą jo pase (ten buvo nurodoma tautybė, A.L.).

Todėl negaliu neatsigręžti į žydišką temą. Ir man svarbi ne antisemitų nuomonė ar sionistų, o reakcija žmonių, įsiklausančių į tai, KAS pasakyta. O ne kompleksuojančių dėl to, KAS ir KOKIA kalba tai padarė.

Iš vienos pusės auga antisemitinių pasisakymų skaičius. Aš nesiruošiu jų vardinti: tam tereikia atidaryti Google. Manau, pakanka dviejų „išorinių vertinimų“.

Izraelio diasporos reikalų ministro sausio mėnesio pranešime, Ukraina įvardinta postsovietinė erdvės lyderiu pagal verbalinių antpuolių ir prievartos veiksmus prieš žydus: „Ukrainoje padvigubėjimas antisemitinių incidentų skaičiaus fone nacionalizmo Rytų Europoje atgimimo... Tai antri metai iš eilės, kada Ukrainoje fiksuojamas didžiausias skaičius buvusioje TSRS pareikštų incidentų su akcentu į antisemitinę propagandą politiniame diskurse ir vandalizmas prieš žydų objektus“.

O Naftali Benet, Izraelio ministras diasporos ir Izraelio švietimo ministras, galutinai „nužudė iliuzijas“. Prezentuodamas naują antisemitizmo Interneto duomenų monitoringo sistemą („Anti-Semitism Cyber Monitoring System“), jis paskelbė išvadą: trečiuoju pasauliniu centru „kibernetinio antisemitizmo“ (po Meksikos Pueblo ir Čilės Cantjago valstijų) yra Dnepropetrovskas. Trečiu!Pasauliniu!!!

Iš kitos pusės — Ukrainos oligarchizacija auga, nepaisant JAV ir visos pasaulio demokratijos perspėjimų pažaboti ukrainietišką korupciją. Bet kokią ten korupciją?! Jau senai „kleptokratiją“ (iš senovės graikų kalbos „vagių valdžią“). Pagal leidinio „Новое время“ (Naujas laikas) ir investicinės kompanijos Dragon Capital duomenis, skurdžiais 2017 metais „105 patys turtingiausi Ukrainos piliečiai savo turtą padidino 33% ir dabar valdo viso $ 26,7 milijardus“.

Ir ne paslaptis, kad ženkli dalis iš šių šimto penkių — žydai. Tas pats ir valdžioje: žydų tarp šalies gyventojų 0,2% (pagal 2001 metų surašymą), o tarp Aukščiausiosios rados ir ministrų kabineto narių jų daugiau negu trečdalis. Nors pas gyventojus ukrainiečius, periodiškai besiburiuojančius prie parlamento slenksčio, vertinimai dažnai daug griežtesni: „Всі жиди!“ (visi žydai).

Galima, žinoma, paslėpti galvą į smėlį ir dėtis, kad viso to nėra. Bet nepamirškite, „stručio poza“ saugo smegenis nuo nemalonių vaizdų, bet atveria pasauliui jūsų suvargusį užpakalį. Todėl pakalbėkim apie žydus.

Apie tai, kad šiuolaikinės Ukrainos teritorijoje jie buvo nuo senų laikų, buvo visada ir bus visada. Todėl lozungas „Ukraina žydams“ turi teisę gyventi, kaip ir „Ukraina ukrainiečiams“, „Ukraina graikams“, „Ukraina vokiečiams“ arba „Ukraina armėnams“.

Čia ypač nepasiginčysi, jei ginčas, žinoma, intelektualus, o ne Feisbuko formato koliojimų. Juk ir pirmasis Kijevo „privatus“ dokumentas, vizuotas valstybės valdžios (laiškas Jakovo ben Chanukos iš Kairo genizos), ir pirma senovės rusų publicistika („Pamokymai“ Lukos Žydo), ir absoliuti kontrolė žydų-rachdonitų prekybos „kelio ruzarijų“ (antru pagal reikšmę po „kelio iš variagų pas graikus“) — visa tai buvo. Ir visa tai sukūrė tą fenomeną, kuris neteisingai, bet jau tradiciškai vadinama „Kijevo Rusia“.

Taip kad kai dar 2012 metais vidutiniškas futbolo komentatorius Igoris Mirišničenko, laikantis save politiku, pareiškė, kad gimusi Černovicuose amerikiečių aktorė Mila Kunis „ne ukrainietė, o žydė pagal kilmę. Tuo didžiuojasi, ir Dovido žvaigždė jai į rankas. Tiktai štai apie šalį, kurioje ji gimė, — nei žodžio ir nei pozityvo. Todėl laikyti ja savo liežuvis neapsiverčia“, tai reiškia vieną: pas komentatorių kažkas ne taip su liežuviu. Ar smegenimis. Ukrainos žemė Milai — tai istorinė protėvių žemė. Ir tai jau nekalbant apie tai, ką aš, senas nusidėjėlis, pasiruošęs mainyti visą vagoną „mirošničenkų“ į vieną Milą Kunis, kuri žurnalo Men’s Health buvo pripažinta viena iš „100 pačių karščiausių visų laikų moterų“, o 2012 metais tapo „seksualiausia planetos moterimi“.

Černovicuose gimusi Mila Kunis.

Ir bėgant amžiams žydai neprarado savo talento statyti valstybes. Tai paprasčiausia: palyginkite rezultatus pirmojo ketvirčio amžiaus vystymosi Izraelio valstybės ir Ukrainos valstybės. Ir turėkim omenyje, kad Ukraina gimė nepalyginamai sterilesnėmis sąlygomis: patogiose Aikšiausiosios Rados krėsluose, o ne kraujyje ir dulkėse to, ką žydai vadina „mlchemet chaacmaut“ (Karas už nepriklausomybę), o arabai „nakba“ (Katastrofa).

Ir taip, Izraelis per pirmą savo ketvirtį amžiaus:

1 Sukūrė stipriausią kariuomenę Artimuosiuose Rytuose.

2 Padidino savo teritorijas dėka karinių pergalių.

3 Sukūrė ir pagamino branduolinį ginklą.

4 Tapo ekonomiškai išsivysčiusia demokratine valstybe.

5 Padidino gyventojų skaičių, daugiau negu 2 kartus.

6 Sukūrė efektyvų žemės ūkį.

7 Sukūrė savo nacionalinę idėją.

Ukraina:

1 Sugriovė stambiausią karinę grupuotę Europoje.

2 Neteko dalies savo teritorijos.

3 Savanoriškai atsisakė branduolinio ginklo.

4 Sėkmingai įvykdė deindustrializaciją ir pavirto atsilikusia ir korumpuotą agrarinę šalį.

5 Sumažino gyventojų skaičių daugiau negu 12% (neskaitant gastarbaiterių ir prarastų teritorijų). 6 Susiformavo kaip autoritarinė-populistinė valstybė. 7 Vietoj nacionalinės idėjos įgijo karinį konfliktą ir nacionalinės-konfesinės priešpriešos verpetą. Ir ne tik su Rusija.

Štai taip ir prieini išvados — vargas ne tame, kad Ukrainos parlamente neproporcingai didelis procentas žydų, (Izraelio Knesete, arabų skaičius proporcingas arabų skaičiui Izraelyje, A.L.), juk bet kuriame simfoniniame Ukrainos orkestre Siono vaikų dar daugiau. Bet Ukrainoje ekonomikos ir politinės sistemos statyba, kažkaip nepastebimai tapo „žydų atsakomybės ir gešefto zona“, žydams tiesiog „nepavyko“. Tiksliau — gešeftas pavyko, o valstybė ne.

Sąryšyje su tuo negaliu nepacituoti fragmentą kandaus Dmitrijaus Džangirovo, kurį jis patalpino savo Feisbuko puslapyje: „Kada Vladimiras Groismanas pareiškė, kad artimiausiais metais Ukrainos ekonomikai reikės $ 5 milijardų kreditų kasmet, pagalvojau, kad valdymui valstybės biudžeto su pajamomis $ 30 milijardai, esant $ 5 milijardai kasmetinių paskolų galima buvo paskirti premjerą su ukrainietiška pavarde“. Džangirovas suklido biudžeto skaičiuose, bet iš esmės jis teisus...

Nesinori, bet tenka pripažinti, kad labiausiai produkuojama preke ir paklausiausia preke šiuolaikinėje Ukrainoje yra rusofobija. Ir tai ilgam, nes jeigu bus „noras ir truputi pinigų“, tai aktyvios mažumos neapykanta rusams galima palaikyti be galo ilgai. Bet tarptautinė paklausa krenta ir nesenai buvusi beveik tuščia salė Piotro Porošenkos kalbos Miuncheno saugumo konferencijos metu tai parodė labai ryškiai. O tai reiškia, kad veikianti valdžia, ypač artėjant rinkimams, atsidūrė ties būtinybe pasiūlyti naują „prekę“. Tegu ne eksportui, tegul tik vidiniam vartojimui.

Tokia preke taps antisemitizmas. Gyventojams bus pasiūlytas naujo „priešo įvaizdis“ — žydai. Mentaliai-istoriškai gyventojai tam pasiruošę. Juk pirmas žydų pogromas Kijeve įvyko ankstyvais 1113 metais, ir nuo tų laikų kiekvienas save gerbiantis ukrainiečių nacionalinis judėjimas prasidėjo būtent nuo tokių pogromų. Net Chmelnickio laikus žydai vadina „pirmuoju Holokaustu“. O dabar, 2018 metais, sukurtos tiesiog laboratorinės sąlygos: užspausti mokesčių ir skurdo gyventojai iš vienos pusės, ir „kitataučiai“ savininkai didesnės dalies Ukrainos turto — iš kitos. Ir šitie „socialiniai elektoratai“ vis arčiau ir arčiau.

Atrodytų — paradoksas. Ukrainos žydų bendruomenė palaikė 2013/2014 metų žiemos įvykius. Dauguma jos atstovų svarstė apie ukrainiečių nacionalinę idėją. Milijardierius Kolomojskis puikavosi marškinėliais su užrašu „Žydobandera“. Revoliucinis ukrainiečių tautos proveržis iškėlė į valdžios viršūnes galingą „žydų krūvelę“. Ir šiomis sąlygomis — tvirta nuojauta anisemitinės bakchanalijos.

Ir šį paradoksą aš galiu paaiškinti tik taip: į valdžią atėjo labiausiai neprincipingi, labiausiai trokštantys pasipelnyti atstovai elitų, nepriklausomai, kokias genetines šaknis jie turi, nepriklausomai nuo to, į kokią bažnyčią jie vaikšto ir kokia kalba jie kalba su Dievu. Troškimas pasipelnyti stipresnis už genetinę atmintį...

Todėl, nors valdžioje yra ženklus skaičius žydų „priimančių“ sprendimus, padidintas antisemitizmas tampa būtinu išlaikyti šią valdžią. O reiškia - neišvengiamu jos elementu.

Mano skundas Generaliniam prokurorui dėl Lietuvos herbo ir vėliavos išniekinimo iškeliavo į Vilniaus trečiąjį policijos komisariatą

Vasario 20 dieną aš kreipiausi į Lietuvos Generalinį prokurorą, prašydamas nubausti vandalus, vasario 17 dieną išniekinusius mūsų Valstybės herbą ir vėliavą. Skunde rašoma:

Šių metų kovo 17 dieną ant viešbučio „Narutis“ balkono buvo išniekintas Lietuvos valstybės herbas ir vėliava.

Dviejų šį vandalizmo aktą įvykdžiusių asmenų pavardės yra: Margarita Jankauskaitė ir Audronė Žukauskaitė. Kitų dviejų asmenų pavardės man nežinomos.

Prašau nubausti šiuos vandalus.

Priedas: Vandalizmo akto nuotrauka:

http://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/203518/vilniuje-buvo-skaitomi-prie-valstybes-kurimo-prisidejusiu-moteru-vardai

Kaip buvo išniekintas valstybės herbas ir vėliava:

1 Ant Vyties šalmo pripiešta plaukų skiautėrė.

2 Pakeistas Vyties veidas.

3 Vyčiai išpiėšti ilgi plaukai.

4 Vyčiai pripaišyto krūtys.

5 Pakeistos herbo spalvos.

6 Pakeista vėliavos spalva. Ji tapo žalia, kaip islamo vėliavų.

Žemiau pateikiu Konstitucijoje patvirtinto herbo nuotrauką ir tai, ką iš jo padarė minėti vandalai.

Vaida ir Kazimieras Juraičiai sukūrė video https://youtu.be/T3KqKv-CUWk, kuriame aš pasakoju apie mano pareiškimą Generaliniam prokurorui, kodėl yra tokia kategoriška mano reakcija į šį vėliavos ir herbo išniekinimą. 

                                                                    

Negali taip būti, mano nuomone, kad dvi, kaip minimum, mokslų daktarės nesuprato, kad jos daro nusikaltimą, numatytą baudžiamajame kodekse.

Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas sako:

127 straipsnis. Valstybės simbolių išniekinimas.

Tas, kas viešai nuplėšė, sudraskė, sulaužė, sunaikino, subjaurojo ar kitaip išniekino Lietuvos valstybės vėliavą ar herbą arba viešai pasityčiojo iš Lietuvos valstybės himno, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Mano gautame Vilniau apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Vasario 22 dienos registruotame laiške man sakoma, kad „pranešime išdėstytų aplinkybių patikslinimui ir sprendimo priėmimui medžiaga Nr. M-2-02-00190-18 yra persiunčiama į Vilniaus aps. VPK Vilniaus Miesto Trečiąjį policijos komisariatą.“

Lauksim tyrimo rezultatų, nuo jų priklausys ar ateityje bus leista niekinti mūsų valstybės Konstituciją, valstybės simbolius, ar vandalai sulauks pelnytos bausmės ir jiems praeis noras tyčiotis iš lietuvių tautos ir valstybės. 

Jeigu tai psichiškai nesveiki žmonės, tai juos reikia nedelsiant gydyti, kad jie nekeltų sumaišties visuomenėje.

Įtakingiausias pasaulio žydas Markas Cukerbergas, įdiegęs totalitarinę cenzūrą internete (apžvalga, tęsinys)

Straipsnio pradžia.

PRISM. 2013 metais JAV nacionalinės žvalgybos direktorius James Clapper pripažino, kad užsienio valstybių piliečiai yra JAV sekami programos PRISM pagalba. Tuo metu Guardian ir Washington Post paskelbė Edvaro Snoudeno informaciją, kas Amerikos specialiosios tarnybos turi prieigą prie Facebook, Skype, Google, Apple ir kitų IT gigantų informacijos.

Facebook dar valdo Messenger ir WhatsApp, naudojantį užšifruotus duomenis. Cukerbergo praktika blokuoti visa tai, kas neįsitenka nuo jo primetamos visuomenei ideologijos rėmus, yra stebima Rusijoje. Čia bandoma priversti šią propagandos mašiną paklusti Rusijos įstatymams, priešingu atveju nuo 2018 metų Facebook bus taikomi apribojimai.

JAV publicisto Philipo Giraldi rašiniai, kuriuose teigiama, kad žydai valdo JAV, buvo Facebook užblokuoti.

Philip Giraldi straipsnyje „ Kaip mane atleido... Žydų valdžios Amerikoje demaskavimas turi realias pasekmes“ rašoma:

„Prieš dvi savaites aš parašiau straipsnį "Amerikos žydai valdo Amerikos karus", kuriame pabandžiau aprašyti keletą momentų ir pateikti kelias pastabas apie žydų politinės valdžios įtaką tam tikriems JAV užsienio politikos aspektams.“

Straipsnyje, kurį per dvi savaites peržiūrėjo 130 000 kartų, jis pažymi, kad žydų propagandistų grupės Jungtinėse valstijose yra neproporcingai galingos, turinčios lengvą prieigą prie MIP ir politikų, kas užtikrina jų gentinius interesus, o ne tarnauja Amerikos tautos daugumai.

„Žydų grupės ir gilios atskirų donorų kišenės ne tiktai kontroliuoja politikus, jos valdo ir vadovauja masinės informacijos priemonėms ir pramogų industrijai, o tai reiškia, kad niekas niekada apie juos nesužinos nieko blogo“, - pažymi autorius.

Gilardi rašo: „Praeitą šeštadienį, iš ryto, Facebook užblokavo prieigą prie mano straipsnio, nes joje „yra draudžiami žodžiai“. Autoriaus nuomone, tokias „žodžiais“ galėjo būti Izraelio paminėjimas.

Facebook ieško rusų šnipų

JAV demokratai, pralaimėję rinkimus, pradėjo ieškoti kaltųjų, tikrinti Donaldo Trampo ryšius su Rusija. Facebook atliko paiešką paskyrų su rusiškomis šaknimis ir ėmė perdavė šią informaciją JAV Kongresui, kaip tyrimą apie „Rusijos specialiųjų tarnybų poveikį į JAV rinkimus.“ Tik po kurio tai laiko paaiškėjo, kad ši „informacija“ apie Rusijos specialiąsias tarnybas nėra jokia informacija.

Auksinis skydas

Kinijoje nuo 2003 metų veikia projektas „Auksinis skydas“. Tai serveriai, apsaugantys šalį nuo žalingos užsienio informacijos. Kinija puikiai išsiverčia be Facebook, YouTube, Twiterio ir kitų amerikoniškų produktų. Ten yra pilna savų analogų. Neįsileidžia kinai ir globalistinės Wikipedijos. Ją užblokavo dar 2004 metais. Kodėl tai daroma? Atsakymas paprastas: Kinijos komunistų partija nenori, kad Kinija taptų panaši į sužlugusią Sovietų sąjungą.

Facebook prieš Bundestago rinkimus sabotavo Alternatyva Vokietijai (AfD) partiją

Pi-news nuomone, Facebook priklauso prie labiausiai Vokietijos žuvimo norinčių jėgų. Šalinama bet kokia kritika jų griaunamosios politikos. Bet tai dar ne viskas: buvo net pašalinti visi AfD partijos dokumentai, kad sumažinti informacijos platinimą. Vienintelė AfD buvo prieš Bundestago rinkimus pašalinta iš Feisbuko ir su ja negalėjo susisiekti 325000 jos draugų. Pi-news Facebooko metodus lygina su komunistinės Vokietijos Štazi metodais.

Islamo kritikas Imadas Karimas pašalintas iš Facebook

Kova prieš žodžio laisvę Vokietijoje pasiekė naują lygį. Facebook pilnai pašalino profilį libano-vokiečių režisieriaus, scenaristo, islamo kritiko, ir televizijos žurnalisto Imad Karimo. Jis gimė Beirute. Tai jam leido sąžiningai įvertinti Europos islamizacija ir islamo radikalizaciją Artimuosiuose Rytuose.

Facebook gruodžio 19 dieną pašalino video, pasakojantį apie islamisto įvykdytą teroro aktą kalėdinėje Berlyno mugėje 2016 metais.

Vokiečiai kuria grupes Rusijos socialiniuose tinkluose

Dėl Facebook cenzūros vokiečių patriotai, nuolatos blokuojami globalistinio Feisbuko, kraustosi į Rusijos socialinius tinklus „Vkontakte“ ir „Odnoklasniki.“

Bent jau vienas „Vkontakte“ savininkas yra religingas Cukerbergo tautietis, todėl sunku pasakyti, ar vokiečiams ilgai pavyks glaustis Rusijos tinkluose.

Facebook užblokavo garsaus vokiečių rašytojo Udo Ulfkotte puslapį, kuriame autorius reklamavo savo naują knygą, kritikuojančią ES migracijos politiką.

Udo Ulfkotte

Udo Ulfkotte žodžiais, knyga pasakoja apie tai, kad valdžia ir centrinės MIP slepia migrantų nusikaltimus Europoje. Savo interviu RT jis pažymėjo, kad nepaisant taip vadinamos žodžio laisvės, socialiniuose tinkluose yra cenzūruojama tūkstančiai paskyrų.

Įžymus Vokietijos žurnalistas, daugelio bestselerių autorius dr.Udo Ulfkotte, pristatydamas savo naują knygą „Grenzenloss Kriminel“ (Nusikalstamumas nesant sienų), kurią parašė kartu su buvusiu policijos darbuotoju Stefan Schubert, pažymi, kad „Politikai ir masinės informacijos priemonės sako mums: Dėl masinės migracijos niekas nesikeičia. Atviros sienos-tai puiku! Pabėgėlių srautai tai pliusas. Niekas iš „Biodeutschen“ neturi keisti savo gyvenimo. Kiekvienas gali vaikščioti bet kuriuo paros laiku, bet kuriame mieto rajone. Moterys per daug nerizikuoja. Automobiliai nebus pavogti arba apšaudyti. Mes gyvename geriausiame iš visų pasaulyje! Bet šis melas nesutampa su tuo, ką pergyvena žmonės kiekvieną dieną. Kad atėjo įprastinio gyvenimo pabaiga, saugumo jausmo pabaiga – tai patirtis.“

Bendra Udo Ulfkotte ir Stefan Schubert knyga atskleidžia skaitytojams, kokia yra iš tikrųjų rimta situacija su atvykėlių nusikalstamumu Vokietijoje. Autoriai knygoje pateikia Vokietijoje neskelbtą informaciją, tarp kurios yra ir specialiųjų tarnybų dokumentai.

Žurnalistinio tyrimo rezultatai akivaizdūs: islamo valstybė jau senai šeimininkauja Vokietijoje, šariatas praktikuojamas Vokietijoje, radikalūs musulmonai treniruojami Bundesvere, realiai gresia pilietinis karas, turkų ir libaniečių nusikaltėlių gaujos dalinasi Vokietijos teritoriją, kuria No-Go teritorijas, 600000 nelegalių migrantų, kuriems nesuteiktas prieglobstis, nėra deportuojami iš Vokietijos, Vokietijoje veikia ROCKER klubai “Osmanų Vokietija”, kurie skelbia siekį užkariauti Vokietiją.

Ši knyga, autorių nuomone, „tėra lengvas pasivaikščiojimas“, ji švietėjiška. Tai informacinis priešnuodis kairiųjų liberalų valdomai valstybei ir jų kontroliuojamoms MIP. Kiekvienas turi gydytis pats, gydyti savo gimines, pažįstamus ir draugus. „Dar niekas neprarasta! Mes turime teisę saugiai gyventi pasaulyje! Mes turime teisę gyventi nebijodami.“ – rašo autoriai šios knygos anotacijoje.

Udo Ulfkotte pažymi, kad “Amazon” boikotavo knygą, ji ten „dar nepaskelbta” sąraše. Tėra tik kaip nuoroda „Bananų respublikoje Vokietijoje dabar vėl veikia cenzūra …“, – konstatuoja Udo Ulfkotte.

Savo interviu RT Udo Ulfkotte papasakojo apie savo konfliktą su Facebook administracija.

Udo Ulfkotte pasakoja: „Aš paskelbiau Facebook pranešimą su reklama savo naujos knygos, kurią parašiau kartu su buvusiu policininku. Savo puslapyje aš tiesiog papasakojau apie jos turinį. Bet jie ėmė ir užblokavo mano paskyrą. Mūsų teisingumo ministerija ne kartą skelbė, kad, jei vartotojai talpins į Facebooką politiškai nekorektiškus pranešimus, jų paskyros bus blokuojamos. Dabar tai įvyko su manim“, – pasakė žurnalistas.

Jo žodžiais, tas pats vyksta su šimtais ir tūkstančiais kitų vartotojų. „Tokia dabartinė situacija taip vadinamose laisvose demokratinėse valstybėse, kur yra MIP ir žodžio laisvė. Tokia šiandien yra Vokietijos realybė“, – pabrėžė Udo Ulfkotte.

Facebook - žodžio, minties ir demokratijos kapinės

Facebook vartotoju tapau 2017 metų balandžio mėnesį, o lapkričio mėnesį prasidėjo mano veidaknygės blokavimai, tapę nuolatiniais.

Feisbuke vangiai blokuojami islamo teroristai, narkotikų prekeiviai, prekeiviai ginklais ir žmonėmis, ir t.t. Šis tinklas, kartu su Twitter vedė milijonus Azijos ir Afrikos islamo užkariautojų į Europą 2015 metais. Cukerbergo mafijai jie, matomai, nekelia pavojaus. Pavojų jiems kelia norintys sakyti tiesą ir ją išgirsti mūsų planetos gyventojai, suprantantys, kokią totalitarinę planetos gyventojų koncentracijos stovyklą veikėjai kuria.

Straipsnio pradžia:
http://lebionka.blogspot.lt/2018/02/itakingiausias-pasaulio-zydas-markas.html