Baikite juodinti Lietuvą! Parudavusi Kukliansky ir kreivas Izraelio ambasadoriaus Levy „veidrodis“ (1dalis)

Ruda spalva siejama su hitlerininkais, su Vokietijos nacistais, su rudmarškiniais, kurie už skriaudas Vokietijos Reichui kaltino ne atskirus žmones, bet ištisas tautas. Kaltininkas Nr.1 jiems buvo žydai. Mūsų dienomis rudus fašistų marškinius matuojasi Lietuvos žydų bandruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, o visą šitą moralinę ir protinę savo tautiečių degradaciją stebi ir skatina naujas Izraelio ambasadorius Levy, patariantis lietuviams „pasižiūrėti į veidrodį“, o su „prožektoriumi“ peršviesti Lietuvos istoriją. Gaila, bet tas jo „prožektorius" yra dvigubų standartų, o „veidrodis“ - kreivas. Tai nedaro garbės nei Izraeliui, nei žydų tautai. Tokia mano nuomonė.

Vakar LRT laidoje „Panorama“ buvo aptariamas Seimo ketinimas priimti deklaraciją, kad Lietuvių tauta nedalyvavo Holokauste. https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000088945

Žemiau pateikiu šios temos pokalbių stenogramą:

9:31. Seime nauja iniciatyva. Norima pripažinti, kad Lietuva ir lietuvių tauta nedalyvavo Holokauste. Tokios idėjos autorius Valstiečių ir žaliųjų frakcijos narys Arūnas Gumuliauskas sako, kad Lietuvos valstybė tuo metu buvo okupuota, todėl Holokauste nedalyvavo.

Žydų bendruomenės pirmininkė teigė, kad už tokį žingsnį Lietuva gali sulaukti tarptautinės bendruomenės kritikos. 70000 žydų per Holokaustą išžudyta čia Peneriuose. Iš viso nacistinės Vokietijos okupacijos metais Lietuvoje išžudyta 90 procentų iš 200000 Lietuvos žydų. Seimo laisvės kovų ir istorinės atminties komisijos pirmininkas Arūnas Gumuliauskas siūlo priimti nutarimą, kad okupuota Lietuvos valstybė ir lietuvių tauta žydų žudynėse nedalyvavo.

Arūnas Gumuliauskas: „Savaime aišku, kad visa lietuvių tauta negalėjo dalyvauti holokauste, nes ji taip pat buvo okupuota. Tokios atakos jos turi tikslą. Jos turi tikslą mus apjuodinti prieš sąjungininkus, mus apjuodinti kaip žydšaudžių tautą, kaip valstybę, kuri dalyvavo holokauste.“ Anot Gumuliausko holokausto prisidėjo tik atskiri asmenys, o dėl jų padarytų nusikaltimų turi spręsti teismas.

Žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky sako, kad su tokiais užmojais Lietuva greitai bus ne valstybė, o pavienių asmenų sambūris.

Faina Kukliansky: „Ne tik ponui Gumuliauskui yra labai aišku, kad Lietuva ir Lietuvos žmonės nedalyvavo holokauste, o tiktai paskiri žmonės. Tai mums irgi aišku, kad ne visi žydai buvo išžudyti, o tiktai paskiri žydai, iš kurių paskirų tik žydų, sudėjus vieną paskirą prie kito, paskiro žydo, išeina virš dviejų šimtų tūkstančių.“

Istorikas Arvydas Nikžentaitis sako, kad visos tautos dėl žydų genocido niekas ir nekaltina, todėl siūlymas perteklinis:

„Aš esu prieš bet kokios kolektyvinės kaltės suvertimą kažkokiai tai tautai. Nusikaltimus daro, kaip taisyklė, individai ir jokios abejonės lietuvių tauta, kaip tokia, holokauste nedalyvavo. Kitas dalykas, jeigu dėl šito dalyko sutariam, tai kam dar reikalingas toks įstatymas.“

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigia, kad istorinės tiesos paieškos svarbios: „Aš nemanau, kad kas nors kaltina visą tautą, kažkaip nepastebėjau tokių kaltinimų. Bet priekaištauja kartais, kad neprincipingai kartais iki galo išsiaiškinam tiesas, tai tokių priekaištų yra buvę. Ir jie, matyt, ne be pagrindo.“

Seimo nutarimas parodo parlamento poziciją, jis neturi įstatymo galios.

Kukliansky: „Mes nežinom, kaip tas nutarimas galutiniame etape atrodys, į ką jis pavirs, ar nepavirs baudžiamuoju įstatymu.“

Anot Kukliansky, priimdama tokį nutarimą Lietuva rizikuoja būti pasmerkti tarptautinės bendruomenės. Pernai Lenkijoje buvo priimtas įstatymas, kuriame numatyta baudžiamojo atsakomybė asmenims, kaltinantiems lenkų tautą holokaustu. Dėl to pasipiktino Izraelis, JAV. Vėliau Lenkijos politikai panaikino baudžiamąją atsakomybę už nacių nusikaltimų priskyrimą lenkams. 2020-sius Seimas paskelbė Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais.

Lietuvos tautos siekis vieną kartą pabaigti nesibaigiančius kaltinimus prieš lietuvių tautą, nesibaigiantį šmeižtą, yra pagrįstas ir teisėtas. Lietuva buvo okupuota Sovietinės Rusijos, po to Hitlerinės Vokietijos, o po to ir vėl Sovietinės Rusijos (TSRS). Nepaisant to, tarptautinis sionizmas, kurios ruporu yra parudavusi Faina Kukliansky, stengiasi visą mūsų tautą padaryti „žydšaudžių tauta“, o po to iš mūsų atimti turtą, kurį žydai (kaip beje ir lietuviai, lenkai ir kitų tautų atstovai) prarado sovietinės ir hitlerinės okupacijos metais Lietuvoje.

Lietuvos šmeižtas rudmarškiniams žydams reikalingas tam, kad niekada nesibaigtų lietuvių tautos kaltinimai, kad lietuvių tauta būtų demoralizuota, kad būtų skatinamas antisemitizmas, kuris, savo ruožtu, taps įrankiu reketuoti Lietuvą. JAV žydija 2019 metais prastūmė įstatymą 447 dėl žydų turto restitucijos Rytų Europoje. Šis įstatymas tapo galingu šio sionistų reketo prieš Rutų Europos gojų tautas svertu ( 1, 2, 3, 4).

2019 metų gruodžio 30 dieną dienraštyje „Respublika“ paskelbtas 1941 metų tremtinio Algimanto Lelešiaus atviras laiškas „Prisidengiant kaltinimais antisemitizmu kurstoma antilietuvizmo isterija,“ kuriame sakoma:

„Ir tai trunka jau apie 80 metų! Su neprilygstamu atkaklumu, nors holokausto vykdytojai seniai gavo ko nusipelnė: vieni buvo sušaudyti, kiti atsidūrė lageriuose, kalėjimuose. Ir jie jau seniai aname pasaulyje. Bet kai kam vis rūpi diegti mūsų visuomenei saviniekos, nusižeminimo, amžinos kaltės jausmą, nors jau užaugo keturios kartos ir jos neturi nieko bendro su holokaustu.

Lietuvos valstybės nuo 1940 metų nebuvo, o holokaustą organizavo ir vykdė nacių valstybė. Jos teisių perėmėja yra dabartinė Vokietijos valstybė, kuri dosniai šimtais milijardų stengiasi atsilyginti Izraeliui už visas materialines ir dvasines skriaudas. Kadangi Vokietija didelė šalis prie jos dėl holokausto nesikabinama, o Lietuva maža, tad ant jos galima karti visus šunis. Daug lietuvių gelbėjo žydus, o ar nors vienas žydas gelbėjo bent vieną lietuvių šeimą pvzd., nuo tremties?

Žydai save laiko „išrinktąja tauta“, tad ir jų požiūris į kitų tautų aukas, o jų dešimtys milijonų, atsainus. Šalia Lietuvos Karaliaučiaus srity 1944 metais buvo išpjauta šimtai tūkstančių vokiečių ir lietuvių, moterys buvo dar ir išprievartautos (vieno rašytojo iniciatyva). Apie juos kažkodėl neužsimenama.

Įrodyta, kad šaudant žydus dalyvavo ne tik suklaidinti ar priversti lietuviai, bet ir Vilniaus geto žydų policijos, sukurtos įsakius vokiečiams, policininkai.

Kaip atrodytų jeigu arabai, gyvenantys Izraelyje pradėtų nurodinėti koks gatvės pavadinimas gali būti, o koks ne, kokia ir kam atminimo lentą galima pakabinti, o kokios ne, kokį paminklą galima pastatyti, o kokį nevalia, koks sprendimas dėl šalies praeities gali būti priimtas, o koks ne.

Kai kurie mūsų istorikai ( J.Verbickienė, A. Nikžentaitis) susirgo kabinėjimosi prie didvyrio Generolo Vėtros manija.

Akivaizdu, kad reikia kartą baigti šiuos abipusius kaltinimus, nes argumentų nei vienai pusei, ypač lietuvių, nepristigs ir abiejų tautų (lietuvių ir žydų) kiršinimas tęsis iki begalybės.“

Tai laiškas liudininko, kurio šeima nukentėjo nuo sovietinės okupacijos. Nuo sovietinių okupantų rankų žuvo šimtai tūkstančių lietuvių. Nėra nei vienos lietuvių šeimos, kurios nebūtų sužalojusi sovietinė okupacija. Gal ponia Faina Kukliansky ir jos tautiečiai, Izraelis, jo ambasadorius, žada kompensuoti mums padarytą žalą? Jis juk pats sako, kad Izraelis atstovauja visiems pasaulio žydams.

Kodėl aš taip kalbu? O kalbu aš tai todėl, kad pagal Kukliansky logiką ne visi žydai naikino lietuvius Rainiuose, Kaniukuose, Igarkoje, Norylske ir t.t. ne visi žydai, o „paskiri“, daugumas iš kurių net nebuvo nenuteisti už savo žvėriškus nusikaltimus, ne visi ir lietuviai buvo išžudyti. Gal pusė milijono, o gal ir milijonas (jei taikyti žydiškus skaičiavimo metodus), bet sudėjus „vieną paskirą prie kito paskiro“, kaip sakė LRT laidai Kukliansky, išeina daugiau nei du šimtai tūkstančių lietuvių.

Štai ką apie Sovietų Sąjungą kalba žydai:

Vladimiras Putinas (video)

Vladimiras Putinas (pagal motiną Šalomovas), kuris, kaip pasakoja vyriausias Rusijos rabinas Berl Lazaras, labai mėgsta su juo rytais valgyti košerinius macus su arbata.

Putinas Rusijos žydų bendruomenei Menachemo Mendel Šneersono (Liubavičių rebė) bibliotekos grąžinimo proga pasakė, kad 80-85 procentai sovietinės rusų vyriausybės buvo žydai.

https://www.youtube.com/watch?v=EgSiFbxbU4I

Eduardas Chodos

Eduardas Chodos (2003), tuometinis Charkovo miesto (Ukraina) Liberalios žydų bendruomenės pirmininkas, knygoje „Žydiškas sindromas - 3“ iškėlė „Trijų Chazarijų teoriją“. Autorius tvirtino, kad „skirtingu laiku ir toje pačioje, buvusios TSRS, teritorijoje buvo sukurtos trys Chazarijos:

Pirmoji Chazarija.„Didysis Chazarų Kaganatas gyvavo kelis šimtmečius, kol 965 metais rusų kunigaikštis Sviatoslavas, pagal rusų metraštį, ir jų miestą paėmė. Gyventojai išbėgiojo, dauguma tapo Sviatoslavo vasalais, o žydų elitas persikėlė į Chazarų kvartalą Kijeve.(...)

Antroji Chazarija. „Antrosios – ateistinės – chazarijos kūrimui pradžią davė Visos Rusijos pogromas, nuvilnijęs per bekraštę Stačiatikių imperiją. Pagrindinis smūgis teko stačiatikių cerkvei ir stačiatikių monarchijai Dievo Pateptojo vaidmenyje – paskutiniojo rusiškojo imperatoriaus Nikolajaus II ir jo šeimos. Valdžia, kaip ir Pirmojoje Chazarijoje, vėl atsidūrė amžinų „civilizatorių“ rankose. Vienok, šį kartą jos užgrobimas nebuvo laipsniškas ir neskausmingas, bet jį lydėjo upės kraujo, kuriame paspringo šalis“.

„Suprantama, priimdami dosnią „sponsorystę“ žydų finansinių veikėjų, ir Trockis, ir Leninas nuoširdžiai manė, kad bankininkai, kosmopolitizuodami pasaulį, „nesąmoningai“ remia pasaulinę komunistinę revoliuciją“.

„Tolimesni įvykiai patvirtino apskaičiavimo tikslumą: stačiatikių monarchija buvo galutinai sutrypta, Dievo Pateptasis buvo nukryžiuotas ant nugalėtojo kryžiaus, ir pats Dievo vardas atiduotas šetoniškai anafemai.“

„Štai kaip atrodė šis bedievių „ikonostasas“ nežinomo dailininko akimis, išleidusio 1922 metai Filadelfijoje „Albumą su 30 fotografijų bolševikų komisarų“. Aukščiausia Tarybinė valdžia – vieni žydai...“

Тrečioji Chazarija ,„1993 metais Maskvoje Jelcinas įvykdė karinį pučą ir nuo to momento „chazaro-žydų ekstremistai (nulėmę kraštutines ekonomikos transformacijos formas) užvaldė vykdomąją valdžią, užėmė pagrindines pozicijas partijose ir bankų sistemoje“. 2000 metais išvogtą, irstančią ir JAV protektoratu tapusią Rusiją Jelcinas perdavė valdyti Vladimirui Putinui, naujajam Chazarijos kaganui.“

Nuorodos:

http://lebionka.blogspot.com/2019/12/dvigubas-izraelio-ambasadoriaus.html

https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1101957/naujasis-izraelio-ambasadorius-lietuvai-prasome-jusu-paimti-veidrodi-ir-i-ji-pasiziureti

http://lebionka.blogspot.com/2018/05/zydu-karas-pries-lenkija-del-turto.html

http://lebionka.blogspot.com/2019/04/kam-naudingas-ispuolis-pries-lietuviu_9.html

http://lebionka.blogspot.com/2019/08/demoralizuoti-apiplesti-ir-padaryti.html

http://lebionka.blogspot.com/2019/10/pradzia.html

https://respublika.lt/lt/naujienos/nuomones_ir_komentarai/skaitytoju_laiskai/skaitytojo_laiskas_prisidengiant_kaltinimais_antisemitizmu_kurstoma_antilietuvizmo_isterija2/

http://lebionka.blogspot.com/2018/04/izraelio-spauda-berl-lazaras-istisus.html

http://booksonline.com.ua/view.php?book=137243

http://lebionka.blogspot.com/2017/05/zydu-jungas-ukrainoje-rusijoje-ir.html

tęsinys: https://lebionka.blogspot.com/2020/01/baikite-juodinti-lietuva-parudavusi.html

Skurdas iš Lietuvos veja lietuvius, bet nevylioja ir dykaduonių iš Artimųjų Rytų

Prognozuojama, kad 2020 metais migrantų į Graikiją ir Kiprą skaičius išaugs 600 procentų. 2019 metais migracija į Graikiją išaugo 94,6 procentais, o į Kiprą beveik 600 procentų. Manoma, kad į Graikiją atvyks 100000 migrantų iš Turkijos. Graikija atgal į Turkiją planuoja išsiųsti 10000 migrantų.

Skurdas – ne visada blogai. Pabėgėliai iš Artimųjų Rytų Eurostat duomenimis labiausiai vengia Baltijos šalių. Dauguma jų svajoja nuvykti į Vokietiją (22%), Prancūzija (18%) ir Ispanija (16%).

Partale „Germania“ nurodoma, kad Latvija pati nevaišingiausia atėjūnams. Milijonui vietos gyventojų čia tenka vos 30 prieglobsčio suteikimų. ES vidutinis rodiklis yra 324 „pabėgėliai“ milijonui gyventojų. Prieglobsčio suteikimo procedūra Latvijoje užima pusę metų. Pabėgėlis turi teisę skųsti sprendimą ir gauti taip vadinamą „alternatyvų statusą“, kuris leidžia gyventi ir dirbti šalyje. Jį galima atnaujinti kas metai, tačiau šis statusas neleidžia imigrantui į Europą tuojau pat atvežti savo šeimos, tenka laukti dvejus metus. Dar vienas minusas – pašalpa, kuri mokama dešimt mėnesių (139 еurų suagusiam ir 97 eurai vaikui). „Germania“ rašoma, kad šių pinigų, kaip taisyklė, nepakanka, kad išsinuomoti būstą.

Lietuva nepalyginamai dosnesnė. Atvykstantiems veltėdžiams valstybė nuomoja butus, o kiekvienas iš jų valstybei kainuoja, seimo nario R.Dagio duomenimis, tūkstantį eurų per mėnesį, tačiau vis viena jie veržiasi bėgti toliau į Vakarus.

Mūsų šalis patraukli tik prieglobsčio prašytojams iš Rytų: Rusijos ir Tadžikijos. 2019 metais iš Tadžikijos atvyko 120 prieglobsčio prašytojai, o iš Rusijos -132.

Nuorodos:

https://www.epochtimes.de/politik/europa/migrantenstroeme-nach-griechenland-und-zypern-explodieren-um-fast-600-prozent-a3110940.html

https://germania.one/tolko-ne-tuda-bezhency-izbegajut-stran-baltii-i-stremjatsja-v-germaniju/#news

http://lebionka.blogspot.com/2019/12/rusai-eme-begti-i-lietuva-prieglobscio.html

Paul Craig Roberts: Lytiniai iškrypėliai yra nauja amerikiečių privilegijuota klasė

Jungtinė Kristaus bažnyčia Ames mieste, Ajovos valstija, dėl nežinomų priežasčių iškabino LGBTQ vėliavą / vėliavą seksualinio iškrypimo. 30-metis lotynoamerikietis imigrantas ją nuėmė ir sudegino. Už šį „nusikaltimą“ jis buvo nuteistas 16 metų kalėti!

https://www.paulcraigroberts.org/2019/12/21/sexual-perverts-are-the-new-american-privileged-class/

Reaguodamas į koledžo moksleivių ar provokatorių, deginusių JAV vėliavą per protestus prieš Vietnamo karą, JAV Kongresas 1968 m. priėmė Vėliavos įstatymą, leidžiantį įkalinti tuos, kurie degina arba išniekina JAV vėliavą, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams. Kas nutiko Amerikai, kad seksualinio iškrypimo vėliavos sudeginimas tapo 16 kartų rimtesnis nusikaltimas, nei Amerikos vėliavos deginimas? Kaip tai gali būti, dar ir raudonoje valstijoje?

https://www.desmoinesregister.com/story/news/crime-and-courts/2019/12/19/lgbtq-flag-burning-iowa-man-sentenced-church-banner-fire/2697139001/

Beveik kiekvieną dieną skaitau, kad dar vienas žmogus buvo atleistas iš darbo, nes Twitteryje parašė, kad yra tik dvi lytys. Vienas iš pačių naujausių yra Maya Forstater atleidimas iš darbo Britanijoje, „labdaros organizacijos darbuotojos, kuri buvo atleista už įsitikinimą, kad yra dvi lytys ir lytis nepakeičiama“. Tai daugiau nei įsitikinimas. Tai fakto, tiesos tvirtinimas. Nėra jokių mokslinių įrodymų dėl trečiosios lyties, juo labiau šimtų lyčių, kurias paskelbė protiškai atsilikę žmonės, neturintys reikiamo intelekto arba protinių sugebėjimų. Hermafroditai laikomi anomalijomis, gamtos klaidomis. Kai įžymūs rašytojai ir garsūs aktoriai atėjo ginti Maya Forstater, jie buvo užtildyti daugybe nehumaniškų kaltinimų.

https://www.spiked-online.com/2019/12/20/the-witch-hunting-of-jk-rowling/

Vakarų pasaulis iškrypo iš kelio. Tai buvo visai neseniai, kai vyresnysis „Google“ inžinierius, baltasis vyriškis, buvo atleistas todėl, kad paskelbė Tviteryje ar el-laišką, kuriame pasakyta tiesa, kad vyrai ir moterys gerai mokosi skirtingų dalykų ir puikiai jaučiasi skirtingose ​​srityse.

Jo teiginys apie mokslinį faktą užgavo feminisčių, teigiančių, kad vyrų ir moterų sugebėjimai nesiskiria, jausmus. Šis tvirtinimas netaikomas vyrams, kurie nepasiekia rezultatų moteriškose srityse. Vyrai negali tvirtinti, kad jie ne taip puikiai pasižymi moteriškose srityse, nes yra diskriminuojami. Tvirtindamos, kad vyrai ir moterys visais atžvilgiais yra lygūs, feministės sugriovė moterų sportą. Vyrai dabar turi transgenderinę teisę savarankiškai paskelbti save  moterimis ir konkuruoti su moterimis sporte. Daugelis moterų sporto žvaigždžių, tokių kaip Maria Sharapova, laimėjusi penkis „Grand Slam“ titulus, užprotestavo šį absurdą ir buvo pasmerktos bei priverstos atsiprašyti dėl abejonių, kad vyrai iš tikrųjų yra moterys, nors pačios deklaruotos moterys turi varpas ir sėklides bei vyrų raumenų jėgą.

Kokia tai Vakarų visuomenė, kurioje visiškos kvailystės dominuoja prieš visus mokslo ir anatomijos faktus? Kaip tai įmanoma JAV, JK ir Europoje, kad netikima tuo, kad lytis nepriklauso nuo kūno anatomijos?

Žmonės, kurie yra tokie bepročiai, nenusipelno egzistencijos. Pabaiga artėja.

Dvigubų standartų Izraelio ambasadoriaus prožektorius: vienokia šviesa Lietuvai, kitokia Izraeliui

 

Šiandien užsienio kapitalo MIP 15min.lt pristatė naują Izraelio ambasadorių Lietuvai Yossefą Levy. Eglės Krištopaitytės interviu su juo pavadintas „Izraelio ambasadorius: Lietuva išgyvena nuostabią fazę, kai istorijoje ieškoma ir gero, ir blogo.“ (15min.lt nuotrauka)

https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/pasaulis/izraelio-ambasadorius-lietuva-isgyvena-nuostabia-faze-kai-istorijoje-ieskoma-ir-gero-ir-blogo-57-1252260

Naujasis Izraelio ambasadorius labai pasidžiaugė už mus, kad Lietuva išgyvena nuostabią fazę, kai „imamas prožektorius ir žiūrima į visą jūsų istoriją ieškant ir gero, ir blogo“.

Kokia gi šviesa Izraelio ambasadoriaus „prožektorius“ apšviečia Lietuvos titulinės nacijos istoriją? Ar ši šviesa tokia pati, kaip apšviečiant Izraelio ir žydų istoriją? Tokio aukšto asmens „prožektorius“, galvojant logiškai, tiesiog padoriai, turėtų šviesti vienodai!

Ambasadorius drąsiai ima tą žydišką „prožektorių“ ir nukreipia į lietuvių tautos didvyrį Joną Noreiką-Generolą Vėtra.

Jis sako:

„Nesu istorikas, tačiau kyla klausimas, ar asmuo, kuris pasirašė įsakymą 12 tūkst. žmonių, įskaitant moteris ir vaikus, išsiųsti į getą, konfiskuoti jų nuosavybę, įskaitant mažų mergaičių lovas, rūbus ir batus, gali būti laikomas nacionaliniu didvyriu. Be jokios abejonės, labai gerbiu žmones, kurie kovoja už savo šalį. Žmones, kurie kovoja už savo šalies išlaisvinimą, suverenitetą, laisvę. Tačiau žmonės, kurie kolaboravo su vokiečių pareigūnais pasirašydami įsakymus, nors galėjo to nedaryti, o pasitraukti iš pareigų, kaip darė kiti, abejoju, kad juos galima laikyti didvyriais.“

Aš, kaip ir ambasadorius Levy, ne istorikas, bet manau, kad yra šalis pasaulyje, jos vardas – Izraelis, kurioje ne tik kad rašę įsakymus, bet ir savo rankomis žudę civilius gyventojus, vykdę civilių gyventojų genocidą nusikaltėliai, yra laikomi šios šalies didvyriais.

FB puslapyje „Knyga Palestina“ rašoma:
https://www.facebook.com/knygapalestina/posts/1849431682022517/
Deir Jasino kaimelis prie pat Jeruzalės, kelyje link pajūrio. Gyventojai ramūs, taikūs, ūkininkauja.
Jų tėvynė vadinasi Palestina.
Metai yra 1948, šiandien balandžio 9-oji.

Tą rytą trys sionistinės gaujos išžudo kaimelio gyventojus: Hagana, Irgun ir Stern gauja. Hagana vėliau taps Izraelio kariuomene, jos vadeiva Davidas Ben-Gurionas – pirmuoju ką tik smurtu Palestinoje įsikūrusio Izraelio premjeru; Irgun gaujai vadovauja Menachemas Beginas, vėliau tapsiantis šeštuoju Izraelio premjeru (beje, kalėjęs Lukiškėse); Yitzakas Shamiras, septintasis vyriausybės vadovas, žudynių metu vedė Stern gaują.
Žudynės Deir Jasine nebuvo „pavienis incidentas“. Tai buvo strategija, sąmoningas sprendimas, kartotas vėl ir vėl, kol žemė liko tuščia savo žmonių.
Koks gražus turėjo būti tas pavasario rytas Palestinoje, saulėtas ir šiltas. Koks gražus, iki pirmojo šūvio.
Suprasti daugiau: http://www.state-of-terror.net/
Deir Jasinui atminti: https://imeu.org/article/faq-deir-yassin-massacre
Nuotraukoje: Deir Jasino griuvėsiai, 1986 m. (IMEU)

Rusai ėmė bėgti į Lietuvą. Prieglobsčio prašytojų lapkričio-gruodžio mėn. suvestinės

Lietuvos valstybės sienos apsaugos tarnybos paros įvykių suvestinės rodo, kad šių metų lapkričio-gruodžio mėnesį ženkliai padaugėjo Rusijos piliečių, kurie pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje. Priežastis, mano nuomone, blogėjanti ekonominė padėtis šioje šalyje, nepasitikėjimas valdžia, gyvenimo perspektyvų nebuvimas. Per pastarųjų dviejų mėnesių periodą Lietuvoje prieglobsčio pasiprašė 60 Rusijos piliečių, 6 Tadžikijos, 3 Sudano, vienas iš Šri Lankos ir vienas iš Sirijos. Prieglobsčio pasiprašiusių Lietuvoje 2019 metais suvestinė publikacijos pabaigoje.

Žemiau pateikiu lapkričio-gruodžio (iki 26 dienos) prieglobsčio prašytojų suvetines:

2019-11-07 18:20 2019-11-07 17.24 val. Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos veikimo teritorijoje, Vilniaus oro uosto PKP, prevencinių saugumo priemonių plano „Filtras - A“ metu, reisu TK1409 per Stambulą iš Maltos, pagal Dublino III reglamentą perkelti 3 prieglobsčio prašytojai SD (Sudanas) piliečiai: B. W., gim. 1993 (vyr.), M. J. D., gim. 1994 m. (vyr.), ir A. I., gim. 1998 m. (vyr.), kurie žodžiu pateikė prašymus dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvoje. Užsieniečiai bus apgyvendinti Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje.

2019-11-09 01:22 2019-11-08 21.40 val. Vilniaus pasienio rinktinės Kenos pasienio užkardos veikimo teritorijoje, Vilniaus GS PKP, prevencinių saugumo priemonių plano „FILTRAS – A“ metu, keleiviniu traukiniu Nr. 807 „Minskas-Vilnius“ į Lietuvos Respubliką atvyko TJ (Tadžikistanas) pilietė G. K., gim. 1994 m., kuri raštu pasiprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje sau ir savo nepilnametei dukrai TJ pilietei Y. H., gim. 2015 m. Užsieniečių dokumentuose Šengeno valstybių vizų nėra. Informuotas MGD PRS. Užsienietės laikinai bus Kenos pasienio užkardos prieglobsčio prašytojų patalpose. Pirminius prieglobsčio procedūros veiksmus vykdys Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyrius.

2019-11-11 12:54 2019-11-11 11.46 val. Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardos veikimo teritorijoje, Medininku PKP, prevencinių saugumo priemonių plano „Filtras – A“ metu, į Lietuvos Respubliką atvyko LK (Šri Lanka) pilietis W. K.W., gim. 1976 m. (vyr.), kuris raštu pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. Užsieniečio kelionės dokumentuose Šengeno valstybių vizos nėra. Informuotas MGD PRS, Lietuvos Raudonojo kryžiaus draugija. Pirminius prieglobsčio procedūros veiksmus vykdo Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyrius.

2019-11-14 17:43 2019-11-14 14.30 val. Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos veikimo teritorijoje, Vilniaus oro uosto PKP, prevencinių saugumo priemonių plano „Filtras – A“ metu, reisu DY1082 iš Oslo, pagal Dublino III Reglamentą grąžintas SY(Sirija) pilietis I. H. O., gim. 1961 m., kuris žodžiu pasiprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Informuotas URC. Pilietis bus perduotas URC pareigūnams.

2019-11-20 17:58 2019-11-20 16.20 val. Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardos veikimo teritorijoje, Medininkų PKP, prevencinių saugumo priemonių plano „Filtras - A” metu, į Lietuvos Respubliką vyko TJ piliečiai: A. A., gim. 1985 m. (vyr.)., M. A., gim. 1991 m. (mot.)., S. A., gim. 2017 m. (mot.), kurie žodžiu pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. Užsieniečius iki PKP automobiliu Hyundai Solaris, valst. Nr. O448HB777, atvežė RU pilietis Aleksandr Beseda, gim. 1967 m., kuris išlaipino keleivius be patikrinimą atliekančių pareigūnų leidimo. Pagal ANK 536 str. 1 d. skirtas įspėjimas. Pirminius prieglobsčio procedūros veiksmus vykdys Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyrius. Asmenys patalpinti Vilniaus oro uosto pasienio užkardos prieglobsčio prašytojų patalpose.

2019-11-27 00:13 2019-11-26 17.35 val. Varėnos pasienio rinktinės Tribonių pasienio užkardos veikimo teritorijoje, Šalčininkų PKP, prevencinių saugumo priemonių plano ,,Filtras - A“ metu, į Lietuvos Respubliką atvyko automobilis MB Sprinter, valst. Nr. AI77764, vairuojamas BY piliečio U. M., gim. 1967 m. Kartu kaip keleiviai vyko 7 RU piliečiai: Z. A., gim. 1994 m., A. A., gim. 2015 m., M. A., gim. 2014 m., I. A., gim. 2019 m., M.G. gim., 1999 m., B. M., gim. 1984 m., I. O., gim. 2002 m., bei LT piliečiai D. D., gim. 1992 m. ir I. Ž., gim. 1991 m., kurie prisistatė kaip RU piliečių advokatai. Pasienio tikrinimo metu, RU piliečiai pateikė galiojančius pasus ir raštu pasiprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. 18.00 val. RU pilietė Z. A., paprašė medicininės pagalbos, kadangi jos sūnus I. A., blogai jautėsi. Iškviesti GMP medikai, apžiūrėję vaiką nusprendė iki ryto jį patalpinti į Šalčininkų PSPC stebėjimui ir tyrimams atlikti. 20.00 val. RU piliečiai Z. A., I. A., A. A. ir M. A., užkardos pareigūnų buvo palydėti į Šalčininkų PSPC. Pradėtos prieglobsčio prašymo priėmimo procedūros. 2019-11- 27 00.35 val. užsieniečiai patalpinti į Purvėnų pasienio užkardoje esančias prieglobsčio prašytojų patalpas. Po atlikto pasienio tikrinimo, BY piliečiui leista vykti į Lietuvos Respubliką. Apie įvykį informuoti Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstovai.

2019-12-06 17:56 2019-12-06 17.00 val. Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardos veikimo teritorijoje, Medininkų PKP, prevencinių saugumo priemonių plano ,,Filtras – A“ metu, į Lietuvos Respubliką vyko 11 RU piliečių: R. A., gim., 1986 m., (vyr.), K. A., gim., 1990 m., (mot.), N. A., gim., 2011 m., (vyr.), N. A., gim., 2012 m., (mot.), A. A., gim. 2015 m., (vyr.), F. A., gim. 2013 m., (mot.), A. A., gim. 1991 m. (vyr.), M. A., gim. 1992 m. (mot.), S. A., gim. 2015 m. (mot.), M. A., 2016 m. (vyr.), I. A., gim. 2019 m. (mot.), kurie žodžiu pasiprašė prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. Užsieniečių dokumentuose Šengeno valstybių vizų nėra. Informuotas MGD. Pirminius prieglobsčio procedūros veiksmus vykdys Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyrius. Užsieniečiai laikinai patalpinti Kenos pasienio užkardos ir Švenčionių pasienio užkardos prieglobsčio prašytojų patalpose.

2019-12-09 14:24 2019-12-09 12.00 val. Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardos veikimo teritorijoje, Medininkų PKP, plano ,,FILTRAS - A“ metu, į Lietuvos Respubliką pėsčiomis atvyko 2 TJ piliečiai: F. S., gim. 1985 m. (vyr.), P. R., gim. 1992 m. (vyr.), kurie raštu pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. Užsieniečių dokumentuose Šengeno valstybių vizų nėra. Informuotas MGD PRS. Užsieniečiai laikinai patalpinti Lavoriškių PKP prieglobsčio prašytojų patalpose. Pirminius prieglobsčio procedūros veiksmus vykdo Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyrius.

2019-12-11 16:36 2019-12-11 14.50 val. Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardos veikimo teritorijoje, Medininkų PKP, prevencinių saugumo priemonių plano ,,Filtras-A“ metu, į Lietuvos Respubliką pėsčiomis atvyko 6 RU piliečiai: M. M., gim. 1980 m., Z. A., gim. 1979 m., A. M., gim. 2012 m., I. M., gim. 2002 m., T. M., gim. 2006 m., L. M., gim. 2004 m., kurie žodžiu pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. Užsieniečių kelionės dokumentuose Šengeno valstybių vizų nėra. Informuotas MGD PRS, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija. Pirminius prieglobsčio procedūros veiksmus vykdo Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyrius. Užsieniečiai laikinai patalpinti Adutiškio pasienio užkardos patalpose.

2019-12-12 17:02 2019-12-12 15.15 val. Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardos veikimo teritorijoje, Medininkų PKP, prevencinių saugumo priemonių plano "Filtras- A“ metu, į Lietuvos Respubliką pėsčiomis atvyko 8 RU piliečiai: B. C., gim. 1984 m. (mot.), A. S., gim. 1996 m. (vyr.), M. C., gim. 2004 m. (mot.), M. C., gim. 2006 m. (vyr.), Z. C., gim. gim. 2008 m. (vyr.), M. C., gim. 2010 m. (vyr.), M. C., gim. 2014 m. (mot.), A. C., gim. 2016 m. (vyr.), kurie žodžiu paprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Užsieniečių dokumentuose Šengeno valstybių vizų nėra. Informuotas MGD PRS. Užsieniečiai laikinai patalpinti Padvarionių pasienio užkardoje. Pirminius prieglobsčio procedūros veiksmus vykdo Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyrius.

2019-12-13 15:54 2019-12-13 14.00 val. Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardos veikimo teritorijoje, Medininkų PKP, prevencinių saugumo priemonių plano ,,Filtras - A“ metu, į Lietuvos Respubliką automobiliu Opel Vivaro, valst. Nr. 3319EX1, kurį vairavo BY pilietis E. K., gim. 1959m., atvyko 5 RU piliečiai: A. T., gim. 1978 m. (vyr.), K. A., gim. 1986 m. (mot.), I. A., gim. 2008 m. (vyr.), I. T., gim. 2009 m. (vyr.), I. T., gim. 2018 m. (mot.), pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. Užsieniečių dokumentuose Šengeno valstybių vizų nėra. Informuotas MGD PRS. Užsieniečiai laikinai patalpinti Padvarionių pasienio užkardoje. Pirminius prieglobsčio procedūros veiksmus vykdo Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyrius.

2019-12-13 17:16 2019-12-13 12.45 val. Vilniaus pasienio rinktinės Lavoriškių pasienio užkardos veikimo teritorijoje, Lavoriškių PKP, prevencinių saugumo priemonių plano ,,Filtras - A“ metu, į Lietuvos Respubliką atvyko 9 RU piliečiai: I.T., gim. 1990 m, (vyr.) T.B., gim. 1992 m. (mot), A.T., gim. 2015 m. (mot.), A.T., gim. 2017 m. (mot.), A.T., gim 2019 m. (vyr.), I.M., gim. 1986 m. (vyr.), L.A., gim. 1993 m. (mot.), M.A., gim. 2015 m. (vyr.), A.A., gim. 2014 m. (mot.), kurie pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. Užsieniečių dokumentuose Šengeno valstybių vizų nėra. Informuotas MGD PRS. Užsieniečiai laikinai patalpinti Padvarionių pasienio užkardoje. Pirminius prieglobsčio procedūros veiksmus vykdo Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyrius. 19.15 val. RU pilietės T. B , gim. 1992 m., vaikui A. T. gim. 2019 m., dėl staiga pablogėjusios sveikatos atvykus GMP, užsienietė su vaiku išvežta į ligoninę išsamiems tyrimams.

2019-12-23 14:24 2019-12-23 13.30 val. Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardos veikimo teritorijoje, Medininkų PKP, prevencinių saugumo priemonių plano ,,Filtras - A“ metu, į Lietuvos Respubliką pėsčiomis atvyko 6 RU piliečiai: A. U., gim. 1978 m. (vyr.), A. R. U., gim. 2007 m. (vyr.), D. U., gim. 2008 m. (vyr.), E. U., gim. 2011 m. (vyr.), M. U., gim. 1984 m. (mot.), A. K. U., gim. 2017 m. (vyr.), kurie žodžiu paprašė prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. Užsieniečių dokumentuose Šengeno valstybių vizų nėra. Informuotas MGD PRS. Užsieniečiai laikinai patalpinti Medininkų PKP prieglobsčio prašytojų patalpose. Pirminius prieglobsčio procedūros veiksmus vykdo Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyrius.

2019-12-25 15:32 2019-12-25 13.10 val. Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardos veikimo teritorijoje, Medininkų PKP, prevencinių saugumo priemonių plano „Filtras - A“ metu, į Lietuvos Respubliką pėsčiomis atvyko 8 RU piliečiai: Z. G., gim. 1977 m. (mot.), K. A., gim. 2005 m. (mot.), Z. A., gim. 2006 m. (mot.), A. A., gim. 2009 m. (vyr.), R. A., gim. 1986 m. (mot.), R. A., gim. 2011 m. (mot.), K. A., gim. 2010 m. (vyr.) ir K. A., gim. 2005 m. (vyr.), kurie žodžiu pasiprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Užsieniečių dokumentuose Šengeno valstybių vizų nėra. Informuotas MGD PRS. Pirminius prieglobsčio procedūros veiksmus vykdo Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyrius. Užsieniečiai patalpinti į Tverečiaus pasienio užkardos prieglobsčio prašytojų patalpas.

Į Lietuvą 2019 metais (iki gruodžio 25 d. imtinai) atvyko prieglobsčio prašytojų:

Eil.Nr.	Šalis	Atvyko 2018 m. per 2 pusmetį	Atvyko 2019 m.
1	Albanija	4
2	Armėnija	1	1
3	Sirija	15	10
4	Azerbaidžanas	7	1
5	Irakas	17	1
6	Tadžikistanas	20	120
7	Vietnamas	56	10
8	Baltarusija	3	2
9	Rusija	9	132
10	Afganistanas	3	7
11	Turkija	5	1
12	Kinija	3	5
13	Uzbekija		4
14	Egiptas		1
15	Šri Lanka		2
16	Sudanas		3
		Viso: 66	Viso: 300

Kalėdų stebuklas Vokietijoje: aplankė svečias, o šeimininkai iššoko pro ketvirto aukšto langus

 

Pas Angelos Merkel svečius iš Sirijos, gyvenančius Vokietijos mieste Potsdame (Brandenburgas), šeštadienį į svečius atėjo jų tautietis. Svečias, sprendžiant iš jo veiksmų, buvo nekviestas, nes išlaužė šeimininkų buto duris. Blogiausiai šioje istorijoje buvo tai, kad šeimininkai nepasodino svečio už stalo, nepasidžiaugė savo tautiečiu, nepapasakojo apie sunkią jų, socialinių parazitų, dalią Vokietijoje, bet ėmė ir iššoko pro langus. Pamiršo, kad gyvena ne vienaaukštėje trobelėje prie Eufrato, o daugiabučio ketvirtame aukšte, kad jų kojelės neskirtos iš taip aukštai šokinėti.

Policijos pranešimu, per langą gruodžio 28 dieną apie 04:30 iššoko, o gal buvo išmesti, 23-metų vyras ir 27 metų moteris. Jie sunkiai sužeisti. Sulaikytas 23 metų Sirijos pilietis. Pranešama, kad bute vyko barniai ir muštynės.

https://germania.one/iz-okna-vypali-muzhchina-i-zhenshhina-vskore-policija-zaderzhala-sirijca/#news

Eduardas Hodos. Žydų fašizmas, arba Chabadas-kelias į pragarą (knygos vertimas, fragmentas 1 iš 7)

Charkovo miesto liberalios žydų bendruomenės buvusio vadovo Eduardo Hodoso knyga „Žydų fašizmas, arba Chabadas-kelias į pragarą“ dienos šviesą išvydo 2005 metais. Po dešimties metų aš gavau autoriaus leidimą versti į lietuvių kalbą jo kūrinius. Nedidelius knygų, o jų kelios dešimtys, fragmentus buvau išvertęs anksčiau, bet prabėgus beveik penkiems metams aš nutariau išversti Eduardo Chodos knygą „Žydų fašizmas, arba Chabadas-kelias į pragarą“ (www. hodos- video.com) į lietuvių kalbą pilnai.

Verčiamos knygos fragmentus aš skelbsiu portale www. manolietuva.com ir savo bloge www.lebionka.blogpot.com. Manau, kad knyga iki šiol neprarado aktualumo.

Jau keli metai dedamos didelės pastangos apjuodinti lietuvių tautą, apšmeižti jos didvyrius, savaip perrašyti istoriją, siekiant demoralizuoti, padaryti „žydšaudžių“ tauta. Takia „holokausto industrijos“ strategija. Demoralizavus lietuvius ir apšmeižus visam pasauliui, bus lengviau kelti turtinius reikalavimus, melžti Lietuvos valstybę. Prieš lietuvių tautą pasitelkta fašistinė ideologija, apie kurią ir pasakoja Eduardas Hodosas.

Ходос Эдуард

ЕВРЕЙСКИЙ ФАШИЗМ, или Хабад - дорога в ад

Žydų fašizmas, arba Chabadas-kelias į pragarą.

Slaptas ženklas – juoda žymė.

Skiriama 60-mečiui pergalės Šventame kare prieš fašizmą.

Vietoj epigrafo

SUGAVO FAŠISTĄ!

Berniukas: Sėskitės, prašau, į mano vietą. Aš jaunas, aš pastovėsiu!

Senelis: Ačiū, anūkėli, bet aš greitai išlipsiu.

Berniukas: Į tiražą?

Senelis: Kaip tau ne gėda! Aš tau į senelius tinku!

Berniukas: O, mano manymu, aš vykusiai pajuokavau. Seni, tu viena koja grabe, nors nusišypsok prieš infarktą!

Senelis: Nutildykit jį kas nors! Snarglys! Aš tokius, kaip tu, fronte peiliu žudžiau!

Berniukas: Dėmesio! Visi liudininkai: pilietis tik ką prisipažino, kad fronte buvo policininku ir pjovė žydų vaikus.

Senelis: Draugai, aš ne tai turėjau omenyje... Aš nežinojau, kad šitas chamas žydų tautybės.

Pirmas keleivis: Na kaip jūs to nežinojote?! Ką, nematyti, ar ką? Štai koks šniobelis iš po beisbolo kepuraitės styro.

Berniukas: Aš dar ir „r“ moku neištarti!

Antras keleivis: Žydų berniukas užleido jums savo vietą, o jūs su peiliu...

Senelis: Aš juk... Aš gi sakau, kad neteisingai išsireiškiau, nes...

Berniukas: Todėl kad jis mokintis neturėjo laiko: jam reikėjo mus mušti, Rusiją gelbėti!

Milicininkas: Kas čia vyksta?

Pirmas keleivis: Štai, fašistas vaiką norėjo papjauti!

Senelis: Kame reikalas?... Paleiskite rankas!… Pažiūrėkite, aš ir peilio neturiu...

Antras keleivis: Štai matote, draugas milicininke, jis užmiršo: susiruošė berniuką pjauti, o peiliuką pamiršo!

Trečias keleivis: Taip, senatvė – menkas džiaugsmas...

Berniukas: Nesiblaškykit, draugai! Ką darysime su fašistu? Turint omenyje įtemptą tarptautinę padėtį, aš siūlau jį išlaipinti!

Ketvirtas keleivis: Koks taikus vaikas. Tas jį peiliu, o jis, štai, tiesiog išlaipinti...

Penktas keleivis: Išlaipinsime tarp sustojimų?

Berniukas: Taip, tarp sustojimų. Išlaipinti jį tiesiog laukuose, kaip bulvę! Kad tik makaulė iš žemės styrotu, o ant kaktos parašyti „FAŠISTAS“. Aš ir flomasterį turiu!

Senelis: Draugai! Ką jūs darote?! Pabaikite! Flomasteris blogai nusiplauna...

Šeštas keleivis: Flomasterį, flomasterį... Vokiškai ėmė kalbėti! Šprechensiedoič, Ivan Andreevič?

Seneli: (Я… я…) Ja... ja...

Šeštas keleivis: Štai ir gerai, tempkite jį, vaikinai!

Fašistą ištempia ir įkasa lauke, kaip patarė berniukas. Milicininkas sumina žemę aplink galvą. Visi sugrįžta į troleibusą ir tęsia kelionę. Viešpatauja mirtina tyla. Visi stengiasi nežiūrėti vienas kitam į akis. Berniukas užleidžia vietą kažkokiai įlipusiai senelei. Ši koketiškai atsisako. Keleivių akyse pasirodo nesveikas blizgesys...

(Nežinomo autoriau pasakojimas, paskelbtas laikraštyje „Duel“ (Dvikova), 2004 metų spalio 8 diena.)

Skyrius 1. Oranžinis

ŽYDAI, ŽYDAI, APLINK VIENI ŽYDAI...

Nesenai man į rankas atsitiktinai pateko „Lechaim“ 2003 metų gruodžio numeris, kurio leidimą remia judeo-nacistinė sekta Chabad, oficialiai vadinama Chabad-Liubavič.

Numeris kaip numeris, viskas kaip visada – apie žydus ir žydams. Bet štai atverčiu 46 puslapį ir matau: rubrikoje „Pėdsakas istorijoje“ paskelbta medžiaga su intriguojančiu pavadinimu „Nuo kipos iki kapos“. Tiems, kas nežino šių dviejų žodžių reikšmės, paaiškinu: kipa-maža apvali kepuraitė, kurią nešioja ant pakaušio religingi žydai; kapa - specialus prietaisas, daiktas, apsaugantis boksininkų dantis nuo priešininko smūgių. Tarp kitko, aš galėčiau ir neaiškinti reikšmę šių žodžių, antrasis šios publikacijos pavadinimas juos paaiškina, o kartu viso straipsnio turinį „Žydai bokso istorijoje“. Bendrą medžiagos toną atspindi pirma pastraipa:

„Tarp kitų mitų ir stereotipų, surištų su žydais, yra žydų nesportiškumo įvaizdis. Jis vaizduoja pridvėsusį akiniuotą šachmatistą. Nežiūrint į savo monopoliją šachmatų varžybose, žydai, tačiau, pirmauja ir kitose sporto šakose. Tarp jų ir kovos menai, kurie reikalauja jėgos ir kovinės dvasios. Pažiūrėsim, kaip yra reikalai su „žydų klausimu“ ant ringo, aptarsime populiariausia iš kovos rūšių – boksą...“

Toliau seka „žydų nacionalinis“ ekskursas į bokso istoriją, pradedant XVIII amžiumi ir baigiant mūsų dienomis, ko pasekoje autorius daro visisiškai neordinarinę išvadą: bokse, kaip, tarp kitko, ir visame kame, „žydai, žydai, aplink vieni žydai“. Nors dėl „neoriginalumo“ šios išvados reikia patikslinti – tokiu jis yra didele dalimi žydų skaitytojams, o štai, pavyzdžiui, ukrainiečiams ji greičiausiai pasirodys superoriginali, aš net pasakyčiau, originali iki ašarų. Reikalas tame, kad baigiamojoje straipsnio dalyje autorius vis tiktai surandą finalinį „žydų klausimo“ sprendimą ringe. Ir tai atrodo taip:

„ (…) Pabaigai – apie žemiečius, šiuolaikines pasaulio bokso žvaigždes. Bet pirma romantiška istorija... Ukrainos vietovę užėmė fašistai, ir jaunas vaikinas ilgus mėnesius rizikuodamas gyvybe slėpė rūsyje jauną žydaitę Tamarą Etinzon, kurios giminės žuvo nuo nacistų rankų. Susituokė, o kaip buvusius okupacijoje juos ištrėmė. Po stalinizmo jų sūnus Vladimiras tapo karininku. Jo sūnūs, gimę Kirgizijoje ir Kazachstane, augo Kijeve, ir dabar gyvena Vokietijoje. Vokiškai jų „iškalbinga“ pavardė: Klitsch- reiškia „smūgį“, o jos galūnę pagal boksininkų terminologiją reikia aiškinti kaip „nokautą“ - K.O. Daugelis įsitikinę, kad dvimetriniai milžinai-atletai broliai, Vitalijus ir Vladimiras Kličko buvo ir dar ne kartą bus pasaulio čempionais. Ar dar reikalingi kokie-nors įrodymai žydų dalyvavimo bokse? (…) („Lechaim“ 2003 metų gruodis, Nr.12)

Taip pastangomis nepailstančių „žydų klausimo“ tyrinėtojų Ukraina neteko nacionalinio pasididžiavimo: du ukrainiečiai vaikinai su ryškia ukrainietiška pavarde Kličko akimirksniu tapo anūkais žydės senelės, gyvenančiais Vokietijoje ir turinčiais pavardę, kurios šaknis yra žodis „Klitsch“, vienodai skambanti kaip vokiškai, taip ir jidiš. Du proliai-karžygiai – vos ne vienintelis nacionalinis pasididžiavimas, likęs pas kažkada turtingą ir stiprią Ukrainą, - staiga tapo „žydų tautos šlove“ ir ėmė atstovauti „žydų dalyvavimą bokse“.

Jeigu pamenate, sovietiniais laikais buvo gana populiari dainelė, vienas iš kurios kupletų skambėjo taip:

В Третьяковке старый жид 

Молодому говорит: 

«Видишь трех богатырей 

В центре Муромец - еврей». 

Евреи, евреи, кругом одни евреи… 

Tretjakovo galerijoje senas žydas sako jaunam: Matai trys karžygiai, centre Muromiec -žydas. Žydai, žydai, aplink vieni žydai...

Dabar ši sovietinio folkloro klasika gali būti papildyta eiliniu siužetu „į temą“:

Раз у ринга старый жид 

Молодому говорит: 

«Видишь двух богатырей? 

Бабушка у них - еврей». 

Евреи, евреи, кругом одни евреи… 

Kartą prie ringo senas žydas sako jaunam: Matai du karžygius? Senelė pas juos žydas.

Nieko, pasakys ukrainiečiai, pas mus dar yra, kuo didžiuotis: štai, pavyzdžiui, oranžinę revoliuciją sukūrė – visas pasaulis aiktels! Ech, mano brangieji... Man nuoširdžiai jūsų nesinori nuvilti, bet, bijau, kad pas Nepriklausomą Ukrainą liko paskutinis „nacionalinis turtas“ - Verka Serdiučka. Bet ir ta išvyko tūsintis į Maskvą.

Kas liečia revoliuciją, mes dar turėsime progos apie ją pakalbėti, o tuo pačiu išsiaiškinti, ar galima ją skaityti nacionalinio ukrainietiško pasididžiavimo objektu. Bet iš pradžių prisiminkim įvykius, kuriuos pelnytai galima vadinti Oranžinio Gruodžio prologu.

Keli mėnesiai iki „atradimo pas brolius Kličko žydės senelės „Lechaim“ klausė: „Ar gerai, kuomet vietoj „Ukrainos piliečiai“, kaip parašyta šalies Konstitucijoje, - parašyta „ukrainiečiai“? („Lechaim“, Nr.8. 2003 metų rugpjūtis, psl.88).

Po pusės metų, 2004 metų sausio 13 dieną, įvyko teismas prieš respublikinį laikraštį „Kaimo Žinios“ (Сільські Вісті), kurio puslapiuose buvo bandoma atsakyti į klausimą, ką ir kodėl erzina žodis „ukrainiečiai“.

Proceso iniciatoriais buvo Visos Ukrainos žydų kongresas, vadovaujamas Vadimo Rabinovičiaus, ir prisišliejęs prie jo – Tarptautinis antifašistinis komitetas, vadovaujamas šiuo metu mirusio Samuilo Šlaeno, ir Valstybinis tautybių ir migracijos reikalų komitetas, vadovaujamas iki šiol gyvuojančio generolo Genadijaus Moskalio.

Kijevo miesto Ševčenkos rajono teismas nagrinėjo ieškinį prieš laikraštį, kuris buvo kaltinamas kurstymu tarpnacionalinės ir tarpreliginės nesantaikos, o konkrečiau – antisemitizmu, priėmė sprendimą uždaryti „Kaimo žinias.“

Beveik metai laiko tolimesnis likimas liaudies leidinio, leidžiamo daugiau negu pusės milijono tiražu, buvo neaaiškus. Ir tik praėjus dešimčiai mėnesių, 2004 metų gruodžio mėnesį, Kijevo miesto Apeliacinis teismas, į kurį kreipėsi laikraščio redakcija su skundu dėl teismo nutarties, išteisino „Kaimo žinias.“

Tačiau ilgai laukta naujiena nepadarė kurtinančiai-pergalingo efekto, kaip buvo laukta anksčiau. Ji tiesiog ištirpo revoliucinėje-oranžinėje euforijoje ir... išėjo į istoriją. Visiems. Bet ne man – tiesioginio proceso dalyvio, pagrindinio liudytojo iš atsakovo pusės. Todėl, kad išteisinamasis nuosprendis, prieš „Kaimo žinais“, - tai ne tiktai teisingumo triumfas, tai tikra pergalė, pasiekta ilgoje ir žiaurioje kovoje.

„Kaimo žinių“ skaitytojai turėjo galimybę susipažinti su mano pozicija šiuo klausimu: pusantro mėnesio bėgyje nuo Ševčenkos teismo nuosprendžio priėmimo laikraščio puslapiuose buvo paskelbti trys mano „atviri laiškai“ - „Šaukiu ugnį į save, arba šik.me – tepėme, verkėme, pasakojome“, „Achtung! Achtung! Ukrainoje Rabinovič!“ ir „Jūs toli gražu ne „maskolius“ mano generole...“, kurie kiek vėliau buvo išleisti atskiru rinkiniu pavadintu „Kada žydai marširuoja...“. Šiose publikacijose buvo pateikta toks kiekis argumentų ginant laikraštį, kurių su kaupu pakaktų net išteisinimui Tarptautinio Hagos tribunolo akyse. Tačiau Ukrainos Temidė skiriasi retą „nepriklausomybe“ kaip nuo Įstatymo, taip ir nuo sveikos nuovokos...

Pirmame Apeliacinio teismo posėdyje, įvykusiame 2004 metų gegužės 25 dieną, byla taip ir nepasiekė pagrindinio ir vienintelio klausymo (!) liudininkų iš atsakovų pusės. Nepaisant to, mano kalba, kurią, siekiant netikslumo protokoluojant, aš iš anksto parengiau spausdintoje formoje, tapo pasiekiama visuomenei – dėka Ukrainos laikraščio „Personalas Plius“ (Nr. 22, 2004 metų birželis) ir rusiško laikraščio „Rusiškos žinos“ (Русский вестник, Nr12, 2004 metų birželis) , paskelbusių teisme dar neskambėjusią mano kalbą.

Tribūna teismo posėdžių salėje man buvo suteikta tiktai rugpjūčio 10, o 13-tą kalba pasirodė „Kaimo žinių“ puslapiuose. Tikiuosi, mano pasisakymas suvaidino ne paskutinį vaidmenį galutiniam šios bylos teismo sprendimui.

Kas liečia mano kalbos turinį, tai šiandien ji ne mažiau aktuali, kaip įkarštyje kovos už tautinį ukrainiečių laikraštį. Ir liks aktualios iki tada, kol kiekvienas ukrainietis nesupras, kas vyksta, kai „žydai marširuoja“...

PILIETINIO KARO NUOJAUTA, arba Apie kurstymą tarpnacionalinės meilės (Pasisakymas liudininko E,Chodoso Kijevo Apeliacinio teismo posėdyje 2004 metų rugpjūčio 10 dieną dėl laikraščio „Kaimo Žinios“ uždarymo.)

Gerbiamas Teisme!

Kaip žinoma, pretekstu šio teismo nagrinėjimo pasitarnavo du straipsniai Tarptautinės personalo valdymo akademijos profesoriaus Vasilijaus Eremenko - „Mitas apie ukrainietišką antisemitizmą“ ir „Žydai ir ukrainiečiai šiandien: realybė be mitų“, - paskelbti laikraščio „Kaimo žinios“.

Pagrindiniais argumentais priimti tokį sprendimą pasitarnavo tvirtinimas, kad Vasilijaus Jaremenko straipsniuose yra pasisakymų, neva nukreiptų į tarpnacionalinę ir religinę nesantaiką tarp ukrainiečių ir žydų tautų. Tai užfiksuota pačiame Ševčenkos rajono teismo nutarimo tekste, kur sakoma:

„Teismas konstatuoja, kad ginčijamuose straipsniuose yra posakių, kuriais siekiama kurstyti nacionalinę neapykantą“ (p. 5);

„... teismas konstatuoja, kad žydų tautos priešinimasis Ukrainos žmonėms yra vienas iš etninės neapykantos šaltinių“ (p. 11).

Pagrindinės Vasilijaus Eremenkos pretenzijos grindžiamos jo žydų-ukrainiečių santykių tyrimais, apžvelgiamos profesoriaus kaip istoriniame rakurse, taip ir iš pozicijų šiandienos realijų. Būtent šiuose tyrimuose Ševčenskos rajono teismas įžvelgė kenkėjišką ketinimą, tikslingai supriešinant žydų ir ukrainiečių tautas, o taip pat sukuriant iš žydų ukrainiečių priešo įvaizdį. Teismo nutartyje taip ir pasakyta:

„Toks tariamų istorinių faktų teigimas rodo sąmoningą siekimą parodyti žydų, kaip tautinės mažumos, neigiamą ir nusikalstamą pusę, kas gali kurstyti nacionalinę neapykantą ir gali atgaivinti keršto veiksmus“ (p. 15).

O dabar, gerbiamas Teisme, atsižvelgiant pateiktus profesoriaus Jaremenko tyrimo vertinimus, kuriuos pateikė Kijevo miesto Ševčenkos rajono teismas, leiskite supažindinti jus su požiūriu į istoriją tarpusavio santykių tarp žydų ir ukrainiečių tautų, išdėstytų knygoje „Žydų pasaulis“. Svarbiausios žinios apie žydų tautą, jos istoriją ir religiją“ (Еврейский мир. Важнейшие знания о еврейском народе, его истории и религии). Bet prieš pateikiant jūsų dėmesiui kai kurias ištraukas iš to folianto, leiskite pasakyti kelis žodžius apie patį leidinį.

Knyga „Žydų pasaulis“, kurios autoriumi yra gana autoritetingas tarptautiniuose žydų sluoksniuose žydų tautos istorijos ir religijos tyrinėtojas rabinas Josef Teluškin, išleista Maskvoje 1995 metais. Pagal medžiagos apimtį ši knyga vadinama „mažąja žydų enciklopedija“, ne veltui jos įvade sakoma, kad ji gali būti panaudota ir kaip vadovėlis, kad iš naujo pažvelgti į žydų istoriją. Šiandien rabino Teluškino knyga „Žydų pasaulis“ privalomai naudojama praktiškai kiekvienoje iš skaitlingų žydų struktūrų, sukurtų Ukrainoje: žydų centruose, organizacijose, mokymo įstaigose, o taip pat daugumoje žydų šeimų.

Manau, kad kontekste mūsų pokalbio apie tarpusavio santykius tarp žydų ir ukrainiečių tautų, o taip pat reakcijos Ševčenkos rajoninio teismo į publikaciją tyrimų ukrainiečių profesoriaus, gerbiamam Teismui bus naudinga susipažinti su medžiaga šia tema tokiame pavidale, kokiame ji atskleista žydų mažumai, gyvenančiai Ukrainos teritorijoje. Konkrečiai, skyriuje pavadintame „Bogdanas Chmelnickis ir masinės žudynės“ tvirtinama. Cituoju:

„Mažai kam žinoma, kad tris amžiai iki Katastrofos (tai yra Holokausto – E.Ch.) jau buvo žydų žudynės, panašios į nacistų.

Pjautynes 1648-1649 metais surengė Bogdanas Chmelnickis, Ukrainos etmonas, vadovavęs sukilimui prieš lenkų viešpatavimą. Kadangi daugelis žydų tarnavo lenkų dvarininkams, valdžiusiems Ukrainos žemę, Chmelnickio pyktis buvo nukreiptas ir prieš žydus. Kaip ir Hitleris, Chmelnickis neapkentė visų žydų be skirtumo. Skaitoma, kad jo kazokų būriai nužudė virš šimto tūkstančių žydų (tuo metu, kai pasaulinę žydiją sudarė ne daugiau pusantro milijono žmonių).

Žemiau pateikiamame amžininko aprašyme išvardinami žvėriškumai, kuriuos vykdė Chmelnickio kazokai. Jei jūs turite silpnus nervus, neskaitykite. Turėjau didelių abejonių, ar pateikti tokį tekstą, bet aš bijau, kad šis žydų istorijos epizodas bus visai pamirštas.

„Nuo kai kurių žydų lupo odą, o jų kūnais maitino šunis. Kitiems nukapojo rankas ir kojas ir metė ant kelio, kur jie patekdavo po ratais vežimų ir arklių kanopas. Daugumą užkasdavo gyvus. Vienus vaikus užmušdavo ant motinų krūtynių, o litus suplėšydavo, kaip žuvis. Prapjaudavo pilvus gyvoms nėščioms moterims, ištraukdavo negimusius vaikus ir mėtė joms į veidą. Kai kurioms prapjaudavo pilvus ir sodindavo ten gyvas kates, nukirsdami aukoms rankas, kad jos negalėtų jų ištraukti... ir nebuvo tokios mirties, kuriai jų nepasmerkdavo“.

Sunku patikėti, kad žmonės, sukurti pagal dievo atvaizdą galėtų būti tokiais sadistais. Sunku ir patikėti, kad Bogdanas Chmelnickis iki šiol skaitomas Ukrainoje didžiuoju nacionaliniu didvyriu“ (psl. 167).

Kaip galėjo įsitikinti gerbiamas Teismas, žydų žydų-ukrainiečių santykių traktuotė mažiausiai prisideda prie „kurstymo tarpnacionalinės meilės“ tarp dviejų tautų, kurių bendras gyvenimas, be abejo, ne visada buvo be debesų. Nepaisant to, „mažosios žydų enciklopedijos“ autorius nesivargina nurodymais konkretaus skelbiamų duomenų šaltinio, apsiribodamas miglota nuoroda į neva kažkokį neįvardintą tų laikų liudytoją. Tačiau be apeliacijų pareiškia apie analogiją ukrainiečių kazokų su žvėriškumais nacistinių budelių ir sulygina ukrainiečių nacionalinį didvyrį su fašistų lyderiu, kurio net vardą žmonija paskelbė anafema. Dar daugiau, Teluškin išreiškia būgštavimą (!), kad „šis žydų istorijos epizodas“ gali būti žydų pamirštas, ir daro viską, kad sustiprinti efektą „kurstymo tarpnacionalinės meilės“ žydų ukrainiečiams aprašymais laukinių žvėriškumų, lyginant su kuriais Osvencimo dujų krosnys atrodo žmogiško humanizmo viršūne.

Pateiktos ištraukos fone visiškai kitokį skambesį įgauna argumentai Kijevo miesto Ševčenkos rajono teismo, kuriais jis motyvuoja savo sprendimą sustabdyti profesoriaus V.Jeriomenkos publikacijas laikraštyje „Kaimo žinios“. O būtent:

„Teismas nesutinka su atsakovų pozicija, kad šiuo atveju pasireiškia saviraiškos laisvė, nes tokia laisvė neturi nieko bendro su informacijos pateikimu, kuri supriešina ukrainiečių ir žydų tautas, sukuria priešo įvaizdį iš žydų tautos, kursto tautinę ir religinę neapykantą, sukuria neapykantą tarp tautų kas neatmeta keršto galimybių “(p. 16).

Kaip, nuomone gerbiamo Teismo, turi atrodyti duomenys, priešpastatantys ukrainiečių tautą žydų tautai, jeigu ne laikyti tokiais aprašymus, pateiktus „mažojoje žydų enciklopedijoje“, kurią šiandien intensyviai skaito Ukrainos žydai?! O jų knygoje „Žydų pasaulis“ - ne vienas ir ne du.

Ko verta vien sekanti ištrauka iš skyriaus „Pogromas“, kuriame autorius paaiškina reikšmę šio termino išimtinai ukrainietišku pavyzdžiu! Cituoju:

„ Į ką panašus pogromas? Žiaurūs liudijimai mačiusiųjų surinkti Šalomo Švarcbardo. Švarcbardas pats pergyveno 1918-1920 metų pogromą, kuris įvyko per trumpą Ukrainos nepriklausomybės laikotarpį valdant Simonui Petliūrai. Kada raudonieji sutriuškino ukrainiečių kariuomenę, Petliūra bėgo į Paryžių, kur Švarcbardas jį ir užmušė 1926 metais. Po tris savaites trukusio teismo, kur Švarcbardas davė parodymus apie tai, kaip Petliūros kariuomenė ir ukrainiečių masės elgėsi su žydais, prancūzų teismas išteisino jį. Štai šita ištrauka:

„Rugpjūčio pabaigoje (1919 m.), kada aš buvau Kijeve, įžengė pirmieji Petliūros gvardijos būriai. Jie žudė visus žydus, kuriuos sutikdavo pakeliui. Viduryje Didžiosios Vasiljevo gatvės aš pamačiau lavoną jauno vyro ant grindinio ir moterį, apverkusią savo vienintelį nužudytą sūnų, padėjusi galvą jam ant krūtinės. Chuliganai šaukė įžeidimus, besityčiodami iš jos nevilties. Vienas mokė: Tai gerai. Mes parodysim jums, prakeikti žydai, mes jus visus užmušim“.

(Kitoje vietoje) jie vertė nelaimingus valgyti savo ekskrementus. Jie užpildavo žmones žeme ir laidojo gyvus. Jie nesigailėjo mirusių... Yripolje prie Dniepro, kur gimė pats Petliūra, po penkto pogromo 47 lavonai senų, ligotų ir vaikų buvo numesti ant gatvių, neliko nieko iš jų giminių ir artimųjų. Šunys ėmė ryti jų kūnus, kiaulės juose knysosi. Pagaliau vienas nežydas, kuris dirbo su žydais, iš gailesčio iškasė duobę ir palaidojo juos. Gaidamakai (ukrainiečių kareiviai) sužinojo apie tai ir nužudė jį... Visa tai įvyko jau XX amžiuje“ (psl. 199-200).

Noriu dar kartą pabrėžti, kad visoje istorijoje žydų tautos, kuriai per paskutinius 2000 metų, švelniai kalbant, ne kartą teko pergyventi tai, kas vadinama žodžiu „pogromas“, autorius „Žydų pasaulio“ nesurado kito pavyzdžio iliustruoti šį reiškinį, kaip Ukrainos pavyzdį.

Gerbiamas Teisme, ar jūsų nuomone panašūs nacionaliniai akcentai prisideda prie „tarpnacionalinės meilės kurstymo“?

Sąryšyje su tuo noriu atkreipti jūsų dėmesį į dar vieną momentą Ševčenkos rajono teismo nutartyje, kuris sutiko dėl kaltinimų kurstant tarpnacionalinę priešpriešą, iškeltą prieš profesorių V.Jaremenko ir laikraštį „Kaimo žinios“.

„Teismas, nepaneigdamas atsakovo teisės naudoti kritiką probleminiams klausimams pabrėžti ir paaštrinti, mano, kad sprendimai ir kritika gali būti susiję su konkretaus asmens, politiko, politinės partijos, visuomeninės organizacijos ir kt., bet ne visos tautos veiksmais, nes tokiu atveju tai būtina įrodyti, kad kritikos objektas (tam tikri veiksmai, elgesys, tradicijos, teiginiai ir pan.) yra bendra norma, būdinga ir kiekvienam šios tautos atstovui “ (p. 17).

O dabar paprašysiu gerbiamą Teismą iš šių pozicijų pažvelgti į sekančią ištrauką iš knygos „Žydų pasaulis“, paskelbtą skyriuje „Einzacgrupės. Babij Jar“. Cituoju:

„Nacistinė kariuomenė paprastai gaudavo pagalbą iš vietos gyventojų, ypač Ukrainoje. Ukrainietiškas antisemitizmas turėjo ilgą ir kruviną istoriją, leidžiančią šaknis į Cmelnickio pogromus (1648). Vieną kartą, kai Niujorko merą Edą Kochą, žydų tautybės, pakvietė vadovauti Ukrainos dienos Niujorke šventei, tai jis pajuokavo, kreipdamasis į organizatorių ukrainietį: „Puiku gyventi Niujorke, kur aš galiu eiti šventinės kolonos priekyje. Jūsų gi senoje šalyje aš bėgčiau išilgai gatvės, o jūs vytumėtės mane su peiliu rankoje“.

Pačios baisiausios pjautynės buvo surengtos Kijevo priemiestyje Baij Jar Roš-Gašano metu (žydų Naujieji metai) 1941 metais. Virš 33 tūkstančių žydų suvarė į vieną vietą ir nužudė per dvi dienas. O jų kūnus užkasė didžiulėse duobėse.

Po antrojo pasaulinio karo Babij Jar tapo simboliu tarybinės, mažai kuo nusileidžiančios nacistinei ir ukrainietiškai, neapykantai žydams“ (psl. 297).

Manding, pateiktų ištraukų pakanka, kad pademonstruoti žydų apibendrinto įvaizdžio ukrainiečių tautos matymą, kuris jų akyse įkūnija patologinį antisemitizmą, simbolizuojantį kruvinus žydų istorijos puslapius.

Gerbiamas teisme, ar galima tuomet stebėtis atsiradimu „Kaimo žinios“ laikraščio puslapiuose profesoriaus V.Jaremenkos – atstovo ukrainiečių inteligentijos, paskaičiusio, kad neįmanoma susitaikyti su panašiomis visos tautos įvaizdžio traktuotėmis, kurio dalimi jis yra?!

Atkreipkite dėmesį, kad knyga „Žydų pasaulis“ išleistas dar 1995 metais, t. y. gerokai anksčiau už pasirodymą V.Jaremenkos medžiagos, kurios pirmoji publikacija pasirodė 2003 metais – kaip atskiras straipsnių rinkinys, Tarp kitko, šio rinkinio įžangoje autorius pabrėžia, cituoju: „Kaip inteligentas, negaliu puoselėti pikto prieš jokias tautas, net ir tas, kurios praeityje sukėlė nesuskaičiuojamas skriaudas rankomis savo nusikaltėlių“.

Be abejo, profesoriaus V.Jaremenko tyrimai yra atsakomoji reakcija į žydų istorijos tarpusavio santykių tarp dviejų tautų traktavimą ir bandymu išsklaidyti mitą apie ukrainietišką antisemitizmą, atkakliai primetamą žydų pusės.

Gerbiamas teisme, ar galima neleisti ukrainiečių tautos atstovams aptarinėti šį klausimą, jeigu atstovai žydų tautos pilnai naudojasi šia teise? Be to, skirtingai nuo ukrainiečių jie tai daro visai ne diskusijos, o tvirtinimo forma.

Ar gali toks agresyvus primetimas „tarpnacionalinės meilės“ pabaigti tarpnacionalinę nesantaiką, kurios šaknys, pagal žydų pusės tvirtinimą, glūdi amžių glūdumoje ir kurių charakteris, pagal gana abejotinus liudijimus žydų enciklopedistų, turi aiškiai išreikštus nacistinius bruožus?

Kas gi liečia realybės be mitų, kurią piešią V.Jaremennko tokio paties pavadinimo straipsnyje - „Žydai Ukrainoje šiandien: realybė be mitų“, - patvirtinimui išvadų ukrainiečių profesoriaus pateiksiu vieną naujausią pavyzdį.

Šiomis dienomis Kijeve pasibaigė Jungtinės Ukrainos žydų bendruomenės suvažiavimas. Pagrindiniais klausimais, iškeltais į suvažiavimo dienotvarkę, pagal informacinės agentūros „Interfaks-Ukraina“ pranešimą, buvo šie, cituoju: „kova su pasireiškimais ksenofobijos ir antisemitizmo, konkrečiai, masinės informacijos priemonėse, problemos žydų tautos asimiliacijos, o taip pat formavimas teisingos visuomenės nuomonės dėl Izraelio išorės ir vidaus politikos“.

Kaip matote, gerbiamas Teisme, sąraše aktualiausių uždavinių, kurios, tarp kitko, sprendžiami neva visos Ukrainos žydų tautos vardu, nėra nei vienos užuominos į susirūpinimą Ukrainos valstybės ir likusių jos piliečių problemomis, jau daug metų besikapstančių socialinėje-ekonominėje pelkėje ir bandančių beviltiškai išsikapstyti iš jos.

Užtai pirmame plane – kova su antisemitizmu, kurio verpetas leidžia žydų verpetininkams jautis pilnai apsaugotiems nuo bet kokių problemų, smaugiančių ukrainiečių daugumą.

Kovai su antisemitizmu nenusileidžia savo įkarščiu ir kova su asimiliacija. Kad-neduok Dieve! - žydų mažuma nesupanašėtų su kitomis 133-čia nacionalinių Ukrainos mažumų ir neištirptų, kaip 11 milijonų rusų, sąvokoje „visa ukrainiečių tauta“.

Ir pati svarbiausia užduotis: formavimas teisingos visuomenės nuomonės apie Izraelio valstybės politiką! Štai kaip! Reiškia JTO saugumo taryboje, praktiškai vienbalsiai pasmerkusioje šiomis dienomis genocido politiką, vykdomą Izraelio prieš palestiniečius, - nuomonė neteisinga?! O galbūt, pasipiktinimas visos pasaulio bendruomenės dėl Holokausto, kurį surengė Izraelis arabų daugumai, - tai pasireiškimas antisemitizmo ir ksenofobijos? Тada vargšui Izraeliui lieka viena: kreiptis į Kijevo miesto Ševčenkos teismą, kuris eiliniu sprendimu uždarys burnas „antisemitams“ ir tuo pačiu įneš savo indėlį formuojant „teisingą“ visuomenės nuomonę dėl Izraelio politikos – džiaugsmui Ukrainos jungtinės žydų bendruomenės.

Grįžtant prie nuosprendžio Ševčenkos rajono teismo dėl laikraščio „Kaimo žinios“, būtina pažymėti dar vieną iš jo punktų: „... teismas nustatė, kad nagrinėjamuose straipsniuose buvo išraiškos, kuriomis konkrečiai siekiama kurstyti religinę neapykantą“ (p. 9).

Sprendžiant iš to, šis argumentas Ševčenkos teismo priimant sprendimą remiasi į naudojimą profesoriaus V.Jaremenko citatų iš Talmudo. Reikia pasakyti, kad iš tiesų nuo kai kurių tekstų šio senovės žydų įstatymų sąvado per varstą dvokia rasizmu ir pretenzijomis į pasaulinį viešpatavimą, priešpastatantį žydų tautą ne tiktai ukrainiečių, bet ir visom likusiom pasaulio tautom. Bet juk ne ukrainietis Jaremenko sugalvojo šituos tekstus!

Nepaisant į tai, kad daugelis žydų atmeta talmudinius principus ir niekada į juos nesiorientuoja, pačio Talmudo niekas neanuliavo, ir jis toliau nematomai buna greta sąvokos „žydija“ ir lieka žydų istorijos dalimi.

Ir jeigu rabinas Teluškinas, autorius „mažosios žydų enciklopedijos“, skaito galintis daryti pareiškimus tipo: „Sunku patikėti, kad Bogdanas Chmelnickis iki šiol skaitomas Ukrainoje nacionaliniu didvyriu“, - tai kodėl ukrainiečiai neturi teisės konstatuoti: „Sunku ir patikėti, kad Talmudas iki šiol skaitomas sąvadu žydų įstatymų, siaubinga kurių esmė sukelia šoką bet kuriam nežydui“?!

Kontekste su tuo kas pasakyta negalimas ne pažymėti, kad ypatingais sugebėjimais viskame įžvelgti požymius „kurstymo nacionalinės ir religinės nesantaikos“ išsiskiria taip vadinami profesionalūs žydai, kurie yra dideli meistrai rasti juodą katiną juodame kambaryje, net jei jos ten nėra.

Be to, užsivilkę togą atstovų „visos žydų tautos“, jie imasi tų pačių metodų, vienos argumentacijos ir terminologijos, ir su pasitenkinimu skatina antisemitizmą, padarę šį procesą naudingu gešeftu ir nuimdami nuo jo visas dividendų rūšis – politinius, ekonominius, ekonominius ir kitus.

Naujas pavyzdys žydų aktyvumo šioje srityje yra skandalas, išpūstas kaimyninėje Rusijoje aplink filmą „Kristaus aistros“. Balandžio pabaigoje internetinis leidinys „Газета.Ру“ su nuoroda į agentūrą „Интерфакс“ paskelbė savo puslapyje šią informaciją:

„Rusijos teisių gynėjai svarsto galimybę kreiptis į teismą su ieškiniu prieš sukūrėją kino filmo „Kristaus aistros“ Melo Gibsono. Taip pat jie nori paduoti ieškinį prieš rusišką kompaniją, rodančią šį filmą.

„Eilė žydų organizacijų ir privačių asmenų po parodymo filmo Rusijos ekranuose kreipėsi į mus, skaitydami, kad šis filmas kursto nacionalinę nesantaiką ir kultivuoja ksenofobinius mitus dėl kaltės visos žydų tautos dėl Kristaus nukryžiavimo“, - pareiškė direktorius Maskvos žmogaus teisių biuro Aleksandras Brod...“

Kaip tik šiomis dienomis Ukrainoje vyksta platus rodymas „Kristaus aistrų“, ir kiekvienas esančių čia, įskaitant atstovus Ukrainos Temidės, turi galimybę įsitikinti, kad filme nėra kokių nors užuominų dėl kaltės žydų tautos, o tuo pačiu dėl laipsnio pagrįstumo eilinių žydų pretenzijų dėl kurstymo nacionalinės nesantaikos.

Gerbiamas teisme!

Kaip jūs, tikriausiai, supratote, kalbą šia tema galima tęsti ir tęsti. Bet, tikiuosi, jau pasakyta pakankamai daug tam, kaip prieiti prie vienareišmės išvados: tarpnacionaliniai santykiai bendrai ir žydų-ukrainiečių konkrečiai – per daug delikati tema ir kartu per daug sprogimui pavojinga tema, reikalaujanti maksimaliai pasverto ir kraštutinai atsargaus priėjimo. Ir svarbiausia, svarstant šios problemos – nepereiti plonos linijos, skiriančios diskusijos sritį, kurioje bando išlikti ukrainietiška pusė, nuo prievartinio „kurstymo tarpnacionalinės meilės“ kurią akcentuoja ukrainiečių oponentai. Negalima priversti tautą mylėti viena kitą, neišaiškinus, kas trukdo tai padaryti.

Gerbiamas teisme!

Skelbiant nuosprendį aš kviečiu jus vertinti ne tiktai juridinę, bet ir moralės-etinę šios bylos pusę. O svarbiausia – galimas pasekmes jūsų sprendimo. Jūs turite suprasti, kad, uždarydami laikraštį „Kaimo žinios“, kurios puslapiuose buvo padarytas bandymas diskusijos forma išsiaiškinti žydų-ukrainiečių santykius, jūs prieš savo valią įkvėpsite naują gyvastį į lozungą „Žydai kalti!“ Ir niekas nepakeis nuomonės milijonų skaitytojų, iš kurių buvo atimtas mylimas leidinys tiktai todėl, kad kai kuriuos žydus dirgina buvimas žodžio „mitas“ greta su provokaciniu žodžių deriniu „ukrainietiškas antisemitizmas“.

Jeigu tai įvyks, tai išėjusi į praeitį „nacionalinė ir religinė nesantaika“, neišvengiamai palydima „keršto aktais“, apie kuriuos kalbama Kijevo miesto Ševčenkos rajono teismo nutarime, iš žodžių, parašytų ant popieriaus lapo, virs į įvykdytą nuosprendį.

Eduardas Chodos

(bus knygos vertimo tęsinys)