„Betygala – miestelis Raseinių
rajone, netoli Dubysos kranto, prie mažo Vieversos upelio, apie 16
km į rytus nuo Raseinių.“ Taip rašoma apie vieną iš įdomesnių
Lietuvos miestelių.
Praėjusį šeštadienį gerą pusdienį
bičiuliavausi su savo buvusiu bendradarbiu iš Biochemijos instituto
dr.Juozu Račkumi, kurio vaikystė prabėgo Betygaloje, prie
Vieversos upelio krantų. Kartu su juo, tiksliau jo ir prof. dr.
S.Kanopkaitės vadovaujamas, dirbau 1975-1981 metais Mikroorganizmų
biochemijos laboratorijoje, ruošiau ir apgyniau disertaciją.
Mano kolegai jau 80 metų, jis puikia
prisimena prieškarį, ir jis man papasakojo įdomią istoriją iš
savo gimtosios Betygalos miestelio prieškario laikų. Istoriją apie
dvasininkų, lietuvių ir žydų santykius.
Pas neturtingą Betygalos gyventoją
mirė žmona ir paliko jį su vaikais vargti vieną šioje ašarų
pakalnėje. Atėjo jis pas kleboną (klebono pavardės minėti
nenoriu) ir paprašė, kad palaidotų žmoną. Pasakė, kad neturi
pinigų susimokėti už laidotuves. Klebonas laidoti atsisakė. Tada
našlys nuėjo pas krautuvininką žydą. Šis jam paskolino
laidotuvėms reikalingą sumą.
Po kurio laiko klebonas ruošė vaikus
prie pirmos komunijos. Tarp jų buvo ir tos mirusios moters vaikas.
Klebonas našlaičio paklausė:
- Sakyk, kas yra žmogui pats
brangiausias?
- Žydas, - klebonui atsakė vaikas.
O paklaustas, kodėl taip galvoja,
atsakė:
- Nes žydas paskolino pinigų mamos
laidotuvėms.
Mano kolegos nuomone, vaiko tėvas,
matomai, taip išmokė vaiką sakyti.
Gali būti, bet juk ne tame esmė.
Esmė, kad klebonas nebuvo draugas, nebuvo tikras „ganytojas“,
neištiesė sunkiausią gyvenimo akimirką rankos, negyveno pagal
Kristaus mokymą, o, išeina, tarnavo Mamonai-pinigui.
Betygalos istorijoje rašoma, kad šis
klebonas pastatė mūrinę bažnyčią. Bet koks skirtumas, kokią
bažnyčią jis pastatė, iš kokios medžiagos, jeigu joje negyveno
Dievas?
Ar tas pinigus skolinęs krautuvininkas
žydas buvo tam vargšui draugas, ar tai buvo padaryta iš ekonominių
sumetimų? Aš to irgi to nežinau. Bet skolinti vargšui, kuriam
niekas neskolina, atstumia klebonas – juk yra šiokia tokia riziką?
Šiaip juk žmogus nemokytų vaiko sakyti, kad žydas už Dievą
brangesnis? Juk būtent tokia mintis buvo vaiko atsakyme.
Pagalvojus giliau, apima siaubas. Juk
prieškario metais bažnyčia buvo tautiškai orientuota, visur
skambėjo šūkis „Dievui ir Tėvynei“. Mūsų laikais bažnyčios
lūpose nebėra žodžio „Tėvynė“. Šitos išsigimusios
bažnyčios lūpose šiandien skamba žodis „pabėgėliai“. O
kiek nedaug tereikėjo! Tik vienai savaitei
užblokuoti Vatikano banko sąskaitas, kad nuversti Racingerį ir į
jo vietą pastatyti jėzuitą, kuris bučiuoja ir plauna globalistų
sorošų vežamiems "pabėgėliams" kojas, o Kristų lygina su velniu,
bučiuoja žydams
rankas.
O gal jam irgi kažkas paskolino
pinigų?
Dievo laidotuvėms?
Nuorodos:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą