Lietuvoje į televizijas
profesionalūs ekonomistai-mokslininkai nebeįleidžiami. Čia
nuolatos stiro bankų „finansų analitikų“ galvos, nuolatos
tauzijančios nesąmones, dažnai nieko bendro neturinčias su mūsų
gyvenimu. Jie, tarytum, atklydę iš stebuklų pasaulio, kur prekės
ir paslaugos nebrangsta, kur viskas auga ir kyla, kur finansų
krizės-vos ne gamtos dėsnių apspręsta neišvengiamybė, o ne
lupikavimo ir likvidumo gamybos iš oro rezultatas. Galvodamas apie
„bankų analitikų“ idijotizmo priežastis, prisiminiau prof.
V.Katasonovo straipsnį „Finansų rinkos ir beždžionės“, kuri
išverčiau prieš kelis metus, bet kuris aktualus ir šiandien,
norint suprasti lietuviškų mačiulių ir nausėdų bukumo genezę.
Darvinas įtikinėjo, kad žmogus -
beždžionės evoliucijos produktas. Anglų hipotezėje savo
intelektu Homo sapiens stovi aukščiau bet kokių primatų. Vienok
pastaruoju metu gauti įrodymai, kad beždžionė protingesnė už
žmogų. Išeitų Darvino konstrukcija griūna. Tai padėjo
išsiaiškinti eksperimentas, susidedantis iš dviejų dalių.
Pirmame etape buvo sukurtos finansų
rinkos ir į žaidimą buvo įtrauktas mūsų Homo sapiens. Atsirado
profesionalūs rinkos dalyviai, konsultuojantys visus
„neprofesionalius“. Pastariesiems susidarė tvarus poreikis
naudotis „profesionaliųjų“ paslaugomis. Šis eksperimento
etapas prasidėjo senai, kažkur XIX amžiaus viduryje, tęsiasi iki
mūsų dienų ir apėmė didžiulį žmonių skaičių. Šalyje save
tituluojančia pačia civilizuočiausia pasaulyje – Jungtinėse
Amerikos Valstijose, – pusė visų šeimų reguliariai užsiima
pirkimu ir pardavimu vertybinių popierių fondų rinkoje, tame
skaičiuje ir pasinaudodami „profesionalų“ pagalba. Rusijoje
pirmasis eksperimento etapas buvo nutrauktas 1917 metais, bet vėliau,
pabaigoje 80-tųjų – pradžioje 90-tųjų praeito amžiaus,
atnaujintas. Kol kas JAV ir kitų vakarų šalių fone Rusija atrodo,
žinoma, atsilikusia pagal gyventojų dalyvavimą fondų rinkų
operacijose, bet pagal intensyvumą operacijų su grynaisiais
valiuta, pavyzdžiui, rusai senai perspjovė jankius.
Antrame eksperimento etape į žaidimą
finansų rinkose buvo įjungti gyvuliai. Buvo keliamas tikslas
sulyginti jų pasiekimus su Homo sapiens pasiekimais. Protinio
išsivystymo koeficientas tokio konkurso matuojamas dešimtosios
procento tikslumu – operacijų pelningumo lygiu. Kaip etaloniniai
gyvūnai buvo naudojamos beždžionės, kas leido eksperimentiškai
patikrinti Darvino hipotezes.
Eksperimento techninės detalės
neskelbiamos. Vienuose šaltiniuose kalbama, kad beždžionėms buvo
siūloma spausti mygtukus, kituose – išrinkti popieriaus lapus su
juose pažymėtais kotiravimo skaičiais, trečiuose – statyti
ženklus flamasteriu prieš atitinkamus skaičius. Svarbiausia,
beždžionės gauna galimybę padaryti laisvanorišką vertybinių
popierių (pagrinde akcijų) pirkinio pasirinkimo ir pardavimo
variantą.
Organizacija Hedge Fund Research Inc.,
užsiimanti tyrimais hedž fondų (aukštos rizikos fondai, dirbantys
su vertybiniais popieriais, daugiausia su korporatyvinėmis
obligacijomis ir akcijomis), jau treti metai publikuoja operacijų
pelningumo konkurso tarp dalyvių lyginamuosius duomenis – t. y.
tarp beždžionių ir „profesionalų“, atstovaujančių
hedž-fondus. Kokie gi rezultatai?
2012 metais beždžionės 3,7 kartus
aplenkė hedž-fondus ir turėjo pelningumą 13%, lyginant su 3,5%
pas fondus. 2013 metais hedž-fondai parodė pelningumą 6,7% lygyje,
o beždžionės uždirbo 21%, tai yra buvo daugiau nei tris kartus
efektyvesnės! Pagaliau, 2014 metais vidutiniai hedž-fondų
nuostoliai buvo 0,6%, tuo tarpu kai „beždžionių portfelis“
augo 2,3%.
Šio eksperimento antrojo etapo detales šiomis dienomis paviešino
elektroninio leidinio MarketWatch kolumnistas, žinomas finansų
analitikas Brett Arends.
Jo nuomone, investoriai turi bėgti iš
hedž-fondų. Vienok, jei tikėti „The Wall Street Journal“
duomenims, yra priešingai ir investorių tiktai daugėja. Visame
pasaulyje į hedž-fondus investuota 2,5 trilijonai dolerių.
„Vorstritas – vienintelė vieta žemėje, kur ėriukai patys
prašo, kad juos paverstų į šašlykus, o iš kalakutai trokšta
išgirsti audrą plojimų Padėkos dieną ( Amerikoje šią dieną
valgomi kalakutai – V.K.)“ – daro išvadą Arends.
Reikia pasakyti, kad eksperimentas su
beždžionėmis, kurio rezultatas mes pateikėme, ne pirmas
naujausioje istorijoje. Pirma planetos visos čia vėl Rusija. 2009
metais rusų žurnalas „Finans“ atliko eksperimentą, kurio metu
beždžionė Lukerija iš Durovų žvėryno išrinko akcijas
investicijoms. Rezultate per metus pelningumas jos suformuoto paketo
buvo 194 procentai ir pasirodė aukštesnis, negu investicijų
pelningumas rusiškų finansų valdytojų – 94 procentų!
Kai kada antrame eksperimento etape
naudojo katinus. Rudas britų katinas Orlando pagal 2012 metų
rezultatus gavo patį didžiausią pelną už savo „investicijas“
į stambių kompanijų akcijas, įeinančių į indeksą FTSE
All-Share. Kaip rašo The „Guardian“, savo investicinių
„prognozių“ tikslumu Orlando aplenkė komandą profesionalių
analitikų ir John Warner akademijos studentus. Praeitų metų
pradžioje visi eksperimento dalyviai, įskaitant katiną, išrinko
akcijas penkių kompanijų iš indekso FTSE All-Share. Katinas
pasirinkdavo, stumdydamas savo mylimą žaislinę pelę per lentelę,
kur kiekvienai kompanijai buvo suteiktas numeris. Kiekvieną ketvirtį
investuotojai galėjo pakeisti dalį akcijų arba visus popierius,
įeinančius į portfelį. Į kiekvieną vertybinių popierių paketą
buvo investuota po 5 tūkstančius funtų sterlingų. Praėjusių
metų pabaigoje portfelis, suformuotas rudaplaukiu Orlando, pabrango
5542 funtais, tuo metu kai „profesionalų“ paketas išaugo tiktai
iki 5176. Studentų išrinktas paketas atpigo iki 4840 funtų. Kaip
nurodo laikraštis, Orlando sėkmė patvirtino kai kurių ekonomistų
idėjas, kar akcijų rinkos kaina kinta atsitiktiniu būdu, tai yra
finansų rinkos yra visiškai neprognozuojamos. Kaip atlygi katinas
gavo dovanų naują antkaklį.
Tai kodėl beždžionės ir katinai
dirba finansų rinkose sėkmingiau už „profesionalus“? Štai
versija Bretto Arendso: „Paleisti didelį hedž-fondą kainuoja
labai brangiai: reikia mokėti algas, bonusus ir taip toliau
(įsivaizduokite, kiek reikia mokėti už medicinos draudimą,
atsižvelgiant į širdies priepuolius pas treiderius). Ir visas
šitas išlaidas investoriai apmoka iš „savo kišenės“ Arendsas
sako visišką tiesą, bet ne visą.
Visa tiesa tame, kad finansiniai
analitikai ir kiti „profesionalūs“ fondų, valiutinių ir kitų
finansinių rinkų ne tokie kvaili, kaip gali atrodyti su jų
varžybomis su beždžionėmis ir katinais. Reikia atsiminti paprastą
„rinkos ekonomikos“ taisyklę: jeigu pas ką nors sumažėja,
reiškia, pas kažką lygiai tiek pat padaugėjo, vienų nuostoliai
tampa kitiems pelnu. Dauguma brokerių, treiderių, analitikų ir
kitų „profesionalų“ dirba patys sau, o klientų nuostolius jie
transformuoja į pelnus, kuriuos fiksuoja kokioje nors kompanijoje
„X“, apie kurią nežino nei organizacijų vadovai, atliekančių
finansinio tarpininko vaidmenį (biržos, investiciniai bankai,
hedž-fondai ir pan.), nei klientai.
Bet štai klientai pagal savo IQ tikrai
lenkia beždžionės ir katino lygį. Tarp kitko pagal IQ lygį jiems
galima prilyginti ir daugumą „profesionalų“, mėgstančių
daryti prognozes, kurios beveik niekuomet neišsipildo. Nobelio
laureatas Danielis Konemanas knygoje „Mąstymas, greitas ir lėtas“
(Thinking, Fast And Slow) nukarūnavo įvairaus plauko finansinius
astrologus, vadinančius save „ekspertais“ ir „analitikais“,
kaip savimi pasitikinčius šarlatanus. Kanemanas daro nuorodą į
psichologą Filipą Tetloką, kuris turi patirtį darbo su „ekspertų“
kontingentu. Jis ėmė interviu pas 284 asmenis, kurie gyvenimui
užsidirbdavo už „komentarus arba patarimus dėl ekonominių ir
politinių tendencijų“. Tetlokas prašė jų įvertinti tikimybę
vieno ar kito įvykio artimiausiu metu gerai jiems žinomose ir mažai
žinomose sferose (kiekvienam įvykiui buvo siūlomi tris
scenarijai). Rezultatai buvo siaubingi. Paaiškėjo, kad žmonės,
kurie užsidirba pragyvenimui, tyrinėdami tam tikrą temą, daro
prognozes blogiau, negu beždžionės. Be to tikimybė ekspertų
klaidų kyla poveikyje jų reto pasitikėjimo savimi. O be to šiuos
šarlatanus išskiria sugebėjimas momentaliai surasti paaiškinimą
tam, kodėl jų prognozės nepasiteisina.
Labiausiai stebina ir liūdina, kad
skaičius žmonių, neturinčių šansų išlošti pas beždžiones
Vakaruose sparčiai auga. Čia jau akivaizdūs rūšiniai skirtumai
nuo Homo sapiens, prie viso to IQ šios naujos rūšies sparčiai
mažėja. Greta beždžionių Homo economicus yra nekonkurencingas.
Todėl aš darau ryžtingą išvadą:
Darvino pasiūlymai neteisingi. Tarp kitko, galima ir kita hipotezė,
o būtent: beždžionė kilo iš žmogaus. Empiriniai duomenys, gauti
finansinėse rinkose, tokiai hipotezei neprieštarauja.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą